Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. B.-L. skundą dėl antstolės Terezos Gerasimovič veiksmų, suinteresuotas asmuo – antstolė Tereza Gerasimovič.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Antstolė Tereza Gerasimovič pareiškėjos skundą atmetė ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka persiuntė skundą teismui.

Motyvuojamoji dalis

3. Teismas sprendžia, kad byloje yra pateikta pakankamai duomenų tam, kad pareiškėjos skundas būtų išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka (CPK 593 straipsnio 3 dalis).

Skundas atmestinas.

4. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, imtis visų teisėtų priemonių, kad tinkamai apgintų išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-313/2020). Antstolis vykdymo procese veikia tam, kad, naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis, užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis).

5. Teismas nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-128-823/2012). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, bei aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.

6. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolė Tereza Gerasimovič vykdo išieškojimą iš skolininko M. L. vykdomosiose bylose Nr. 0045/13/00837; Nr. 0045/10/01231 ir Nr. 0045/13/01383. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-7724-859/2017 nustatė, kad skolininkui M. L. priklauso ½ dalis sutuoktinės G. B.-L. piniginių lėšų, esančių bankų sąskaitose.

7. Pareiškėja nurodo, kad M. L. skolos susidarė iki santuokos sudarymo, todėl jos yra asmeninio pobūdžio ir negali būti išieškomos iš pareiškėjos asmeninių lėšų. Be to, nurodė, kad su sutuoktiniu M. L. pradėjo skyrybų procesą.

8. Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tokios prigimties pajamos yra bendras sutuoktinių turtas, kai turi būti gautos ar jau yra gautos; taigi, šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011).

9. CK 3.110 straipsnio 1 dalis numato, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis, o pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.

10. Nors pareiškėjos sutuoktinio prievolės atsirado iki santuokos sudarymo, tačiau tai nepaneigia kasacinio teismo praktikos, kurioje išaiškinta, kad išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Tai reiškia, kad nors nagrinėjamu atveju vykdytina prievolė ir laikytina asmenine pareiškėjos sutuoktinio prievole, tačiau išieškoti iš jos turto, esančio bendroje su sutuoktiniu nuosavybėje, dalies įstatymas nedraudžia.

11. Taip pat, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės, jog šiuo metu tarp jos ir skolininko pradėtas skyrybų procesas, nagrinėjamu atveju teisiškai nereikšmingos, nes bendrosios jungtinės nuosavybės režimas baigiasi vienu iš CK 3.100 straipsnyje įtvirtintų pagrindų (pavyzdžiui, pripažinus santuoką negaliojančia, nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendra turtą, sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą bendro turto režimą, mirus vienam iš sutuoktinių ir t.t.). Įrodymų, kad pareiškėjos ir M. L. santuoka būtų nutraukta nėra (Teismų informacinės sistemos duomenys CPK 179 straipsnio 3 dalis). Šioje byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjos ir jos sutuoktinio turtas yra padalytas arba bendrosios jungtinės nuosavybės teisė yra pasibaigusi kitu būdu (CK 3.87 straipsnis).

12. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nėra pagrindo sutikti, kad vykdant išieškojimą pagal asmeninę skolininko M. L. prievolę, neteisėtai areštuotos pareiškėjos banko sąskaitos. Pažymėtina, kad tarp skolininko M. L. ir jo sutuoktinės G. B.-L. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), Vedybų sutarčių registro 2025 m. rugsėjo 8 d. duomenimis, sutarčių, sudarytų pareiškėjos vardu – nėra; Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-7724-859/2017 nustatė, kad skolininkui M. L. priklauso ½ dalis sutuoktinės G. B.-L. piniginių lėšų, esančių bankų sąskaitose. Nustatytos faktinės bylos aplinkybės aptarto teisinio reguliavimo kontekste neleidžia naikinti skundžiamų antstolės veiksmų, todėl darytina išvada, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

13. Įsiteisėjus nutarčiai, antstolei grąžinti teismui pateiktas vykdomąsias bylas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 510 straipsniu ir 513 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos G. B.-L. skundą dėl antstolės Terezos Gerasimovič veiksmų atmesti.

Įsiteisėjus nutarčiai, antstolei Terezai Gerasimovič grąžinti vykdomąsias bylas Nr. 0045/13/00837; Nr. 0045/10/01231 ir Nr. 0045/13/01383.

Nutartis per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.