Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu, vienasmeniškai, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 2 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovei E. G. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų.

10. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, jog prašymo priimti sprendimą už akių šioje byloje nereiškė ir nurodė, kad dėl sprendimo už akių priėmimo pasisakys atsiradus tokiems pagrindams. Teismas nepriteisė 38 Eur, nors čekiai yra pridėti pilnai 878 Eur sumai.

11. Viena vertus pažymėtina, kad apeliaciniame skunde plačiau nepasisakoma dėl šių argumentų, kita vertus formuluodamas apeliacinio skundo reikalavimus, apeliantas nurodė, kad sprendimą skundžia dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir prašo jas priteisti pilna apimtimi. Visgi įvertinęs šiuos argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio netenkino 38 Eur apimtyje. Pažymėtina, kad ieškovo kartu su ieškiniu pateikti įrodymai pagrindžiantys 25 Eur mokėjimą 2023 m. gruodžio 9 d. ir 13 Eur 2023 m. gruodžio 11 d. mokėjimus už veterinaro paslaugas dubliuojasi, t.y. dėl tų pačių sumų pateikti ir fiskaliniai čekiai ir bekontakčio atsiskaitymo kvitai.

12. Pasisakant dėl argumentų susijusių su sprendimo už akių priėmimu, apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad tokio prašymo savo procesiniuose dokumentuose ieškovas nesuformulavo ir nurodė, kad dėl to pasisakys atsiradus atitinkamoms aplinkybėms. Taigi, sprendimas už akių priimtas nesant tokio ieškovo prašymo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 329 str. 1 d. nurodyta, jog procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir apeliantas nenurodė argumentų, kurie leistų manyti, kad teismui priimant sprendimą už akių galėjo būti neteisingai išspręsta byla ar neatskleista ginčo esmė. Todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl šio pažeidimo nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina ir tai, jog atsakovei procesinių dokumentų įteikimas užtruko beveik 3 mėnesius. Nuo byloje esančios sąskaitos faktūros už antstolio paslaugas įteikiant dokumentus atsakovei (2025 m. gegužės 2 d.) iki sprendimo už akių priėmimo 2025 m. liepos 2 d., atsakovei taip ir nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovas atstovaujamas profesionalaus teisininko turėjo pakankamai laiko ir galėjo suprasti, kad yra susiklostę aplinkybės, kurioms esant galimas sprendimas už akių, tačiau nei nuomonės, nei prieštaravimų dėl to nereiškė.

13. Apelianto vertinimu, sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų nepagristas, neatitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo civilinio proceso principų. Byloje pateikti duomenys apie turėtas 1940 Eur teisinės pagalbos išlaidas, prašyme nurodant už kokias paslaugas prašoma priteisti advokato išlaidas, jos neviršija Teisingumo ministro rekomenduojamų dydžių, nėra abejonių, kad minimos paslaugos buvo suteiktos. Ieškovas dar ieškinyje nurodė, kad ikiteisminėje ginčo stadijoje advokatės pagalba kreipėsi į atsakovę ir dėjo visas protingas, sąžiningas pastangas kreiptis į teismą kraštutiniu atveju, todėl patyrė išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais.

14. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog esminis principas, kuriuo paremtos aptartos taisyklės, yra „pralaimėjęs moka“. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020).

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl 878,00 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį iš esmės tenkino (96 proc. apimtyje). Taigi, konstatuotina, kad ieškovas yra bylą laimėjusi šalis. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovės 1940 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Patirtoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti ieškovas pateikė 3 grynųjų pinigų priėmimo kvitus, kurie patvirtina, kad ieškovas sumokėjo byloje jį atstovaujančiai advokatei. Tačiau pirmosios instancijos teismas tokį ieškovo reikalavimą atmetė motyvuodamas tuo, kad nėra pateikta nei viena suteiktų teisinių paslaugų detalizacija ir visi mokėjimai advokatei buvo padaryti gerokai anksčiau iki pasirašant atstovavimo sutartį.

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovo patirtos išlaidos faktiškai buvo patirtos ankščiau nei inicijuotas bylos nagrinėjimas ir jos nebuvo preciziškai detalizuotos. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, jog 2025 m. birželio 12 d. ieškovo prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodoma, kad jas sudaro konsultacijos, veiksmai, raštas ikiteisminiame ginčo sprendime, ieškinio parengimas, teisės aktų ir teismų praktikos analizė bei konsultacijos bylos nagrinėjimo metu. Kartu su ieškiniu pateikta 2025 m. vasario 20 d. tarp ieškovo ir advokatės pasirašyta atstovavimo sutartis, kurioje be kita ko nurodoma, kad jai pavedama parengti ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto pozicija, jog byloje esančių įrodymų visuma ir procesinių dokumentų turinys iš esmės patvirtina, kad ieškovui teisinės paslaugos realiai buvo teikiamos, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai atmesdamas reikalavimą jas priteisti iš bylą pralaimėjusios šalies nukrypo nuo 11 nutarties punkte aptartos teismų praktikos ir paneigė ieškovo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

17. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovas pateikė: 2024 m. liepos 31 d., kuriame nurodoma, kad ieškovui suteikta 90 Eur teisinė konsultacija dėl žalos, 2024 m. rugpjūčio 12 d. susitarime nurodoma, kad advokatei pavedama atstovauti ieškovą derybose dėl taikos sutarties sudarymo su atsakove už 350 Eur; 2024 m. lapkričio 7 d. susitarime nurodoma, kad advokatei pavedama atstovaujant ieškovą parengti ieškinį dėl žalos ir atlikti kitus su šiuo pavedimu susijusius veiksmus (susitarimo kaina 1500 Eur). Atkreiptinas dėmesys, jog pateikti susitarimai tiek datomis, tiek sumomis atitinka pirmosios instancijos teisme pateiktus grynųjų pinigų priėmimo kvitus. Ieškinyje, prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas bei apeliaciniame skunde ieškovas laikėsi nuoseklios pozicijos, kad advokatės paslaugas pasitelkė dar iki ieškinio pareiškimo, siekdamas susitarti su atsakove taikiai ir išvengti teismo proceso. Remiantis informacinės sistemos LITEKO duomenimis, kitų bylų, kuriose ieškovas būtų proceso dalyvis nebuvo. Taigi spręstina, jog nėra pagrindo abejoti, kad įvardijamos paslaugos buvo suteiktos būtent ieškovui ir yra susijusios su byloje nagrinėtu įvykiu sukėlusiu žalą.

18. Sprendžiant klausimą, kokios bylinėjimosi išlaidos laikomos susijusiomis su advokato ar advokato padėjėjo pagalbos apmokėjimu, vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Iš šios teisinės nuostatos matyti, kad įstatymo leidėjas prie bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato ar advokato padėjėjo pagalbos apmokėjimu, priskyrė tik procesinių dokumentų rengimą, konsultacijų teikimą bei atstovavimą teisme. Vadinasi, ar kitos CPK 98 straipsnio 1 dalyje neįvardintos paslaugos, kurias teikė advokatas ar advokato padėjėjas, laikytinos bylinėjimosi išlaidomis, sprendžiama vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintais 2 kriterijais – tokių išlaidų būtinumu ir pagrįstumu, ką vadovaujantis bylos šalių rungimosi principu, turi įrodyti bylos šalis, prašanti tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidas priteisti jos naudai (CPK 12 straipsnis ir 178 straipsnis). Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos.

19. Spręsdamas dėl išlaidų dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijas bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, t. y. 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

20. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-7787 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau Rekomendacijų) 8.19 punktu šalis turi teisę į išlaidų, patirtų ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo procedūroje (stadijoje) atlyginimą, tačiau ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

21. Nagrinėjamu ieškovas prašo priteisti 1940 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 1500 Eur išlaidos už ieškinio parengimą ir kitus su šiuo pavedimu susijusius veiksmus, bei 440 Eur išlaidos ikiteisminėje stadijoje (90 Eur išlaidos už konsultaciją ir 350 Eur išlaidos dėl atstovavimo taikos sutarties derybose). Remiantis Rekomendacijų 8.2 ir 8.19 punktu darytina išvada, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių. Tačiau kaip minėta, ši aplinkybė savaime nereiškia, kad teismas remdamasis aptartais kriterijais ir nustatęs, kad išlaidos nėra protingo dydžio negali jų sumažinti.

7. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde pasisakydamas dėl pastangų taikiai išspręsti ginčą ieškovas nurodo, kad advokatė atstovaudama ieškovą 2024 m. rugpjūčio 12 d. pasiūlė atsakovei atvykti į jos kontorą, tačiau atsakovės neatvyko, o 2024 m. rugsėjį išsiuntė pretenziją atsakovei, kuri teismui nėra pateikta. Taigi, darytina išvada, jog taikos sutarties derybos apskirtai nevyko ir tokie veiksmai kaip pakvietimas atvykti į kontorą iš esmės nereikalavo didelių laiko sąnaudų. Vertinant ieškinio turinį teismas atkreipia dėmesį, jog jis nėra didelės apimties, jo turinį iš esmės sudaro faktinių ginčo įvykio ir po jo sekusių aplinkybių išdėstymas. Tokio turinio ieškinio pateikimas nereikalauja nei didelių darbo laiko sąnaudų, nei ypatingų teisinių ar specifinių žinių. Šiuo atveju vertintina ir tai, kad byla nėra didelės apimties, išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, o ginčo suma daugiau nei dvigubai mažesnė nei prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma. Taigi, konstatuotina, kad ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidų dydis yra perteklinis ir neprotingas bei vertintinas kaip nepagrįstas šalies išlaidavimas, todėl mažintinas iki 500 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks išlaidų dydis, atsižvelgiant į visų nustatytų aplinkybių visumą, vertintinas kaip atitinkantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.

8. Atsižvelgiant į išdėstytų argumentų visumą bei remdamasis aptartais bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo kriterijais, sprendžia, kad yra teisinis pagrindas skundžiamą sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir priteisti ieškovui 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

9. Apeliantas pateikė įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 370 Eur teisinės pagalbos išlaidas už apeliacinio skundo parengimą.

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios išlaidos yra būtinos, pagrįstos rašytiniais įrodymais, realiai patirtos, neviršijančios rekomenduojamų dydžių ir atitinkančios protingumo kriterijus, todėl iš dalies tenkinus apeliacinį skundą priteistinos iš atsakovės. Ieškovas apeliaciniu skundu reikalavo priteisti 1940 Eur bylinėjimosi išlaidų, apeliacinės instancijos teismas nusprendė priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad ieškovo apeliacinis skundas šiuo atveju tenkintas 26 proc. apimtyje, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 96,2 Eur bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo parengimą.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 2 d. sprendimą už akių pakeisti dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 840,00 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimties eurų) žalos atlyginimą ir 596,00 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.“

Kitoje dalyje sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 96,2 Eur (devyniasdešimt šešis eurus ir 20 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.