Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. S. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo išdavimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

5. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nepilnamečio K. P. motina D. P. mirė (duomenys neskelbtini) Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis D. P. vardu registruotas nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išrašo duomenimis po D. P. mirties palikimo priėmimo/atsisakymo faktų neregistruota. 2025 m. kovo 20 d. nutartimi c. b. Nr. (duomenys neskelbtini) K. P. nustatyta nuolatinė globa, globėja paskirta pareiškėja E. S..

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidariusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.

7. Pareiškėja prašo atnaujinti terminą palikimui priimti, nurodydama, kad jį praleido dėl svarbių priežasčių – mirusioji neturėjo jokio turto, todėl klausimas dėl palikimo priėmimo nebuvo aktualus. Taigi pareiškėja neatliko įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų dėl teisinio neišprusimo. Pareiškėja sužinojusi faktą, jog reikalinga tvarkyti su paveldėjimu susijusius klausimus, kreipėsi dėl teisinės pagalbos, todėl jos elgesys, nagrinėjamu atveju vertinamas kaip sąžiningas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, pareiškėjos elgesį, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko turtinius interesus, teismas vertina, kad pareiškėja įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, atsiradusį po jo motinos mirties, praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminas atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-54/2014).

8. Pareiškėja taip pat prašo išduoti leidimą priimti palikimą nepilnamečio globotinio vardu. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis pareiškėjos šeima dėl vaiko teisių pažeidimų neregistruota; prašymas pareikštas nepilnamečio interesais. Duomenų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, jog prašymas prieštarauja nepilnamečio teisėms ir teisėtiems interesams, byloje nėra. Atsižvelgiant į nurodytą, prašymas dėl teismo leidimo išdavimo priimti palikimą nepilnamečio globotinio vardu yra pagrįstas. Pažymėtina, kad sprendžiant leidimo išdavimo klausimą, teismas privalo atsižvelgti į CK 5.52 straipsnio nuostatą, nustatančią, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Bylos duomenimis mirusiosios vardu registruotas nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), kitų duomenų apie registruotą turtą, skolinius įsipareigojimus, nėra. Atsižvelgiant į tai, CPK 582 straipsnio 4 dalį nustatančią, jog sprendžiant klausimus, susijusius su nepilnamečiu vaiku, teismas vadovaujasi prioritetiniu vaiko teisių apsaugos principu, pareiškėjai išduodamas teismo leidimas priimti palikimą nepilnamečio vardu pagal apyrašą (CK 5.53 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 41 8.7. p.).

9. Pareiškėjai išaiškintina, kad CK 5.53 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą ji su pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites turi pateikti bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui. Per dvi savaites nuo išdavimo antstoliui nepateiktas vykdomasis pavedimas dėl turto apyrašo sudarymo negalioja ir bet kuris įpėdinis turi teisę kreiptis į notarą dėl naujo vykdomojo pavedimo išdavimo.

10. Byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

11. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatirta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymų nustatytą terminą palikimui po motinos D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priimti.

Išduoti pareiškėjai E. S., asmens kodas teismo leidimą nepilnamečio K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti pagal turto apyrašą palikimą, atsiradusį po motinos D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)

Išaiškinti pareiškėjai, kad ji turi per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.