Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algimantas Valantinas Baudžiamoji byla Nr. 1A-257-387/2014

Teisėjas Tadeušas Volkovskis Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01358-2012-6 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6.

2014 m. kovo 25 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. D. ir E. V. (E. V.) apeliacinius skundus dėl 2013-12-23Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo:

A. D. pripažinta kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 5 d., 180 str. 1 d., ir nubausta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

A. D. į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2012-08-13 iki 2012-08-14.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5), 8), 9) p., 3 d. 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas A. D. atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo nuosprendžio įsiteisėjimo skirti pareigas:

tęsti darbą ir mokslą;

neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

nebendrauti su E. V. (E. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo nekeisti darbo vietos; ir

per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nukentėjusiajai I. N. atlyginti turtinės ir neturtinės žalos 2250 Lt dalį, mokant kiekvieną mėnesį po 750 Lt.

E. V. (E. V.) pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d., ir nubaustas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

E. V. į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012-08-07 iki 2012-08-14.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5), 8), 9) p. 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas E. V. (E. V.) atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo nuosprendžio įsiteisėjimo skirti pareigas:

pradėti mokytis ir tęsti darbą;

neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

nebendrauti su A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir

be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo nekeisti darbo vietos.

Nuosprendžiu taip pat nuteisti A. G. ir A. S.. Nuosprendis jų atžvilgiu neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. sukurstė E. V. (E. V.), A. G., A. S. (A. S.) padaryti plėšimą, t.y. ji, nurodžius vietą ir būdą, t.y. prieš tai pasiūlydama apiplėšti AB „Lietuvos pašto“ Vilniaus filialo Rukainių pašto paštininkę, o nusikaltimo įvykdymo dieną informuodama bendrininkus (E. V. (E. V.), A. G., A. S. (A. S.) apie paštininkės judėjimo kryptį bei buvimo vietą siekiant tikslo pagrobti svetimą turtą, o būtent:

2012-07-12 apie 12.19 val., Vilniaus r., Rukainių sen., 500 metrų nuo Bruškiškių k., miško keliuke, E. V. (E. V.), A. G. ir A. S. (A. S.) veikdami bendrininkų grupėje ir kartu, E. V. stebėdamas aplinką, bei laukdamas nurodymo kada reikės privažiuoti ir pasiimti A. S. ir A. G..

A. S. gi, užtvėręs kartu su A. G. miško keliuką medžio šaka, taip priversdami sustoti keliu su automobiliu „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavusią AB „Lietuvos pašto“ Vilniaus filialo Rukainių pašto laiškininkę I. N.. Kai I. N. sustabdė mintą automobilį, tai A. S., papurkšdamas jai į veidą dujomis, padarydamas nukentėjusiajai I. N. abiejų akių obuolių ragenos ir junginės I-II laipsnio cheminius nudegimus, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir taip atimdamas galimybę šiai nukentėjusiajai priešintis, o A. G. iš automobilyje buvusios I. N. rankinės pagrobė piniginę – 20 Lt vertės, priklausančią nukentėjusiajai I. N., kurioje buvo AB „Lietuvos paštas“ priklausantys pinigai pensijoms išmokėti – 5043,48 Lt, aštuonios mobilaus ryšio operatoriaus „Tele 2“ išankstinio apmokėjimo sąskaitos papildymo kortelės – 61,44 Lt vertės, tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajai I. N. 20 Lt bei AB „Lietuvos paštas“ 5104,92 Lt turtinę žalą.

Apeliantas akcentuoja, jog apylinkės teismui buvo pateikti tiek jo paties, tiek jo tėvo prašymai atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat buvo patikti visi kiti tam klausimui spręsti reikalingi dokumentai, I. V. buvo atvykęs į bylos nagrinėjimą, tačiau teismas nesiteikė jo apklausti.

Apeliantas pažymi ir tai, kad BK 75 str. 2 d. nenumato pareigos neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Šiame straipsnyje yra numatyta tik nuteistojo pareiga neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Be to, toks draudimas būtų nesuderinamas su pareiga pradėti mokytis ir tęsti darbą.

A. D. atkreipia dėmesį ir į tai, kad apylinkės teismas nepagrįstai uždraudė jai bendrauti su E. V., su kuriuo jie yra pora ir ateityje planuoja rimtesnius santykius, galimai net sudaryti santuoką. Todėl draudimas nebendrauti su asmeniu, kuris ateityje galimai bus jos sutuoktinis, yra neprotingas ir neadekvatus gyvenimo realybei.

Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjos advokatės prašė skundus tenkinti.

Nukentėjusioji ir jos atstovė prašė skundus spręsti teismo nuožiūra.

Prokuroras prašė skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

A. D. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, E. V. apeliacinis skundas atmestinas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neišeidamas už apeliacinių skundų ribų. (BPK 320 str.3d.)

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Antroji šio straipsnio dalis įtvirtina sąlygų visumą, tik kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Remdamasis šiais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais teismas turi įvertinti, ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės bus pakankamas užtikrinant, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat ar laiduotojas iš tikrųjų turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Svarstant A. D. ir E. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą, būtina pažymėti, kad, net ir esant visoms BK 40 str. nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 str. nuostatos suteikia teismui teisę, bet ne pareigą taikyti kaltininko atžvilgiu atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą. Kiekvienu atveju, kai baudžiamojoje byloje teismas turi diskrecijos teisę apsispręsti, jis atsižvelgia ne vien į formaliąsias teisines apsisprendimo sąlygas, bet būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, kad kaltininko atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės visiškai būtų pasiekti BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai. Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek atsisakant jį taikyti, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą, pagrįsti jį byloje nustatytomis aplinkybėmis.

Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas, atmesdamas A. D. ir E. V. prašymus dėl BK 40 straipsnio taikymo, savo sprendimą motyvavo. Teismas konstatavo, kad BK 40 straipsnio taikymas negalimas, nes nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta viena iš būtinų sąlygų, t. y. visiško savo kaltės pripažinimo bei gailėjimosi dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad šiuo atveju teismas vertino ne tik formalų A. D. bei E. V. prisipažinimą, išreikštą nagrinėjimo teisme metu bei apeliaciniame skunde, bet ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu A. D. savo kaltės nepripažino, viso ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog apie nusikaltimo padarymo aplinkybes jai nieko nėra žinoma (b. t. 1, b. l. 150-151). Savo parodymų nuteistoji nepakeitė ir jos akistatos su visiškai prisipažinusiu dėl nusikaltimo padarymo A. G., kuris nuosekliai papasakojo nusikaltimo padarymo aplinkybes bei davė išsamius parodymus dėl A. D. dalyvavimo jame. Šio procesinio veiksmo atlikimo metu A. D. tvirtino nedalyvavusi nusikaltimo padaryme bei nieko apie jį nežinojusi, klausė A. G. kodėl šis neva meluoja ir ar niekas jam nedaro spaudimo (b. t. 1, b. l. 160). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie nuteistosios žodžiai leidžia daryti išvadą, jog ji ne tik kad nesigailėjo dėl nusikaltimo padarymo, bet ir neigdama savo kaltę bei siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės, bandė daryti poveikį nuteistajam A. G. bei įtakoti jo parodymų turinį. Akcentuotina, kad savo kaltę A. D. neigė ir jos akistatos su E. V. metu (b. t. 2, b. l. 13-14) bei vėlesnių jos apklausų metu, kur ji, pasinaudojus teise atsisakyti duoti parodymus, nurodė, jog apie įvykio aplinkybes jau viską papasakojo ankstesnių apklausų metu (b. t. 1, b. l. 158, 164). Prasidėjus teisminiam bylos nagrinėjimui, A. D. vienintelė iš nuteistųjų sutiko duoti parodymus tik po visų kitų byloje apklaustinų asmenų parodymų davimo. Po kaltinamojo akto pagarsinimo, dėl savo kaltės nusikaltimo padaryme nepasisakė (b. t. 3, b. l. 24-25). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad duodama parodymus teisme, A. D. iš pradžių nurodė neprisimenanti kas pasiūlė apiplėšti paštininkę ir tik atsakydama į papildomus teismo klausimus pripažino, kad tai buvo ji (b. t. 3, b. l. 56). Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog A. D. iš esmės savo kaltės nepripažino ir veiksmų kritiškai nevertino. Tas pats pasakytina ir dėl nuteistojo E. V., kuris nors ne iš karto (b. t. 2, b. l. 2-3), bet pripažino savo kaltę ikiteisminio tyrimo metu, tačiau nuolat stengėsi sumenkinti A. D. vaidmenį nusikaltimo padaryme, duodamas ne visiškai tikslius parodymus dėl pastarosios veiksmų. Taip ikiteisminio tyrimo metu E. V. teigė, jog paštininkę apiplėšti pasiūlė A. S., o A. D. apie nusikaltimą nieko nežinojo, visą informaciją iš jos jie neva išgavo gudraudami (b. t. 2, b. l. 4-5). Vėliau lyg ir pripažino, jog padaryti nusikaltimą pasiūlė A. D. (b. t. 2, b. l. 6), tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu vėl teigė, jog apiplėšti paštininkę sugalvojo jie visi kartu (b. t. 3, b. l. 28). Dėl A. D. vaidmens nusikaltimo padaryme aiškių parodymų E. V. taip ir nedavė. Tuo tarpu BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padarius nusikalstamą veiką. Visiškas kaltės pripažinimas neatskiriamas nuo to, kad kaltininkas besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus nusikalstamos veikos faktus, duoda teisingus parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis esminėmis pripažintomis įrodyta nusikalstamos veikos aplinkybėmis, ir dėl šios veikos nuoširdžiai gailisi. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad A. D. bei E. V. elgesys bylos nagrinėjimo metu neatitinka visiško prisipažinimo ir gailėjimosi dėl padarytos nusikalstamos veikos sąlygos, nes vien formalus nurodymas, kad prisipažįsta, nėra pagrindas išvadai dėl visiško prisipažinimo ir gailėjimosi aplinkybės.

Pirmos bei apeliacinės instancijos teismams nenustačius aplinkybių, kurios patvirtintų faktą, jog nuteistieji A. D. ir E. V. tikrai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, naikintina 2013-12-23 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria jų formalus prisipažinimas pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Toks sprendimas pašalina akivaizdų nuosprendyje dėstomų teismo išvadų prieštaringumą. Pažymėtina ir tai, kad šis sprendimas nepablogina nuteistųjų padėties, nes apeliacinės instancijos teismas dėl to nekeičia paskirtųjų bausmių ir nenustato naujų įpareigojimų.

Tuo pačiu apygardos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju reikšmingomis aplinkybėmis laikytina ir tai, kad nuteistojo A. G. teigimu, būtent A. D. bei E. V. buvo nusikaltimo padarymo iniciatoriais. Bylos medžiaga neginčytinai nustatyta, jog A. D. suteikė kitiems nuteistiesiems visą būtiną informaciją dėl paštininkės judėjimo maršrutų, jos naudojamos transporto priemonės, vežamų pinigų ir pan., be kurios nusikaltimo padarymas būtų neįmanomas. Abu nuteistieji (A. D. bei E. V.) įvykdė iš anksto suplanuotą apysunkį nusikaltimą, kurio metu buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata ir dėl kurio pastaroji patyrė stresą, buvo priversta nutraukti darbo sutartį, kadangi bijojo toliau eiti paštininkės pareigas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad apylinkės teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visumą ir išsamiai motyvavęs savo sprendimą, priėmė teisingą, įstatymo nuostatas atitinkantį sprendimą dėl BK 40 straipsnio netaikymo nuteistųjų A. D. bei E. V. atžvilgiu.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinių skundų argumentais, jog nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto nebuvimą, tačiau apygardos teismui nustačius, jog BK 40 straipsnio nuostatos nuteistųjų atžvilgiu netaikytinos dėl aptariamo straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos sąlygos nebuvimo bei kitų šiam klausimui spręsti reikšmingų aplinkybių nustatymo, pripažintina, jog tai neturi įtakos skundžiamo nuosprendžio teisėtumui.

Nuteistųjų nurodomos teigiamai jų asmenybes apibūdinančios aplinkybės (dirba, anksčiau neteisti, turi gyvenamąsias vietas ir pan.) nesudaro savarankiško pagrindo BK 40 straipsnio nuostatų taikymui. Pažymėtina, kad į visas šias aplinkybes pirmos instancijos teismo buvo atsižvelgta skiriant nuteistiesiems bausmes bei, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidedant jiems paskirtos bausmės vykdymą. Tokiu būdu nuteistiesiems yra suteikta galimybė įrodyti, jog jie iš tikrųjų padarė tinkamas išvadas dėl savo neteisėto elgesio, yra pasiryžę laikytis visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių bei teismo jiems paskirtų įpareigojimų ir daugiau nebenusikals.

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

Apeliaciniame skunde A. D. taip pat nurodė, jog apylinkės teismas nepagrįstai priteisė iš jos nukentėjusiosios naudai 375 Lt proceso išlaidų (advokato paslaugoms apmokėti), kadangi jos buvo pasirašiusios patvirtinimą dėl susitaikymo, kuriame aptarė visas žalos atlyginimo sąlygas. Be to, nuteistoji prašė panaikinti teismo jai paskirtą įpareigojimą nesimatyti ir nebendrauti su E. V., kadangi jie yra pora ir ketina susituokti.

Nukentėjusiosios skundas šioje dalyje tenkintinas. Bylos medžiaga nustatyta, kad visi nuteistieji yra sudarę su nukentėjusiąją susitarimus dėl žalos atlyginimo. Pastarąją aplinkybę teisminio bylos nagrinėjimo metu, patvirtino tiek pati nukentėjusioji, tiek jos atstovė. Pažymėtina, kad A. D. bei E. V. apeliacinių skundų nagrinėjimo dienai jau yra visiškai atlyginę nukentėjusiajai padarytą žalą. I. N. savo parašu patvirtino, jog jokių turtinių pretenzijų pastarųjų nuteistųjų atžvilgiu neturi (b. t. 3, b. l. 97, 147). Tuo tarpu iš byloje esančių nukentėjusiosios civilinių ieškinių (pirminio bei patikslinto) matyti, jog I. N. jos patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti įtraukė į prašomą priteisti materialinės žalos sumą. Esant šioms aplinkybėms, 2013-12-23 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiosios I. N. patirtų proceso išlaidų priteisimo iš nuteistųjų E. V., A. G., A. S., A. D. naikintina (BPK 320 str. 3 d.).

Dėl aukščiau aptartų priežasčių naikintinas ir skundžiamu nuosprendžiu A. D. paskirtas įpareigojimas per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai I. N. turtinės ir neturtinės žalos dalį 2250 Lt, mokant kiekvieną mėnesį po 750 Lt.

Teisėjų kolegijai įvertinus bylos medžiagą, nuteistosios A. D. nurodytas aplinkybes dėl jos artimų santykių su nuteistuoju E. V. bei jų ketinimo susituokti, konstatuotina, kad šio įpareigojimo panaikinimas neįtakos BK 41 str. numatytų bausmės tikslų pasiekimą nuteistųjų atžvilgiu, tad šis įpareigojimas taip pat naikintinas.

Nuteistasis E. V. apeliaciniame skunde akcentavo netinkamą teismo jam paskirto BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyto įpareigojimą formuluotę. Apeliacinės instancijos teismui sutinkant su pastaruoju nuteistojo apeliacinio skundo argumentu, šio teismo nuteistiesiems A. D. bei E. V. paskirto įpareigojimo formuluotė tikslintina.

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą bei vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p. teisėjų kolegija,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistosios A. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Nuteistojo E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Panaikinti 2013-12-23 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria A. D. ir E. V. formalus prisipažinimas pripažintas jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Panaikinti 2013-12-23 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiai I. N. priteistos iš A. D., E. V. (E. V.), A. G. ir A. S. (A. S.) kiekvienam po 375 Lt (visa suma sudaro 1500 Lt) proceso išlaidos.

Panaikinti 2013-12-23 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistajai A. D. paskirtą įpareigojimą per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nukentėjusiajai I. N. atlyginti turtinės ir neturtinės žalos 2250 Lt dalį, mokant kiekvieną mėnesį po 750 Lt.

Panaikinti 2013-12-23 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistiesiems A. D. bei E. V. paskirtą įpareigojimą nebendrauti vienas su kitu.

Patikslinti 2013-12-23 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio rezoliucinę dalį, nurodant, kad nuteistieji A. D. bei E. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojami be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms (BK 75 str. 2 d. 7 p.).

Likusioje dalyje 2013-12-23 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.