Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant prokurorui Gintarei Meškauskienei, kaltinamajai E. S. ir jos gynėjui advokatui Audronei Neniškienei, laiduotojai D. G.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta(duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, nedirbanti, teismo neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymu ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. vairavo kelių transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: ji 2018 m. balandžio 18 d. apie 15.25 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Opel Astra, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,50 promilių alkoholio, t.y. 2,82 promilės etilo alkoholio.

Šiais savo veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Kaltinamoji E. S. teisiamajame posėdyje savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad 2018-04-18 po pietų buvo Vilkaviškio mieste darbo reikalais. Telefonu pasikalbėjo su darbdaviu, jis ją sukritikavo, labai susinervino, sustojo parduotuvėje, nusipirko dvi skardines apie 4 laipsnių stiprumo alaus ir jį išgėrė sustojusi šalikelėje. Už kokiu 10 minučių ją sustabdė policijos pareigūnai. Ji apskritai negeria ir nevažiuoja išgėrusi. Labai gailisi dėl savo elgesio. Automobilis ir vairuotojo pažymėjimas reikalingas jos darbui, tai jos pragyvenimo šaltinis. Ji gyvena viena, augina 10 metų mergaitę. Savo elgesį vertina labai blogai. Tai daugiau nepasikartos. Prašo patvirtinti laidavimą.

Laiduotoja D. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad prašo atiduoti dukrą jos atsakomybėn pagal laidavimą. Mano, kad jų ryšys šeimoje glaudus, galėtų daryti įtaką. Nepateisina dukros padarytą nusikalstamą veiką, bet tokios aplinkybės susiklostė tuo metu. Visi išgyvena, mano, jog nepasikartos, tam tikrai turėtų įtakos. Su dukra dabar gyvena kartu. Yra nuolatinis ryšys ir pokalbiai, nepasikartos, mano, tikrai nepasikartos. Ji jos dažnai klausia patarimo ir į tuos patarimus atsižvelgia. Pati mano, kad yra nepriekaištingos reputacijos, nes ilgus metus dirbo, nėra nei teista, nei bausta administracine tvarka. Šiuo metu yra pensininkė. Nuobaudų darbe neturėjo, tik skatinta už nepriekaištingą darbą. Po šio įvykio ji kalbėjosi su dukra. Dėl to įvykio ji labai pergyvena, gailisi labai, jai gėda, kad ji teisiama. Ji prašo laidavimo be užstato, kadangi šiai dienai niekur nedirba, gyvena tik iš pensijos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajai ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Be kaltinamosios E. S. visiško prisipažinimo, padarius jai inkriminuotą nusikaltimą, jos kaltė pasitvirtino:

Tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija, kad 2018-04-19 d. apie 15:25 val. Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. PK Reagavimo skyriaus vyr. patruliai Ž. B. ir S. Z. (duomenys neskelbtini)sustabdė automobilį OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. S., kuriai Alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARAJ-0012, patikros Nr.0718217, pagalba nustatytas 3,68 prom. girtumas (b. l. 1).

2018-04-18 apžiūrėta įvykio vieta, Pilviškių g., Vilkaviškis (b. l. 8-11).

Marijampolės AVPK Vilkaviškio r PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Ž. B. tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija, kad 2018-02-16 patruliavo kartu su vyriausiuoju patruliu S. Z., kai gavo pranešimą, kad nuo (duomenys neskelbtini)važiuoja automobilis Opel Astra, kurio vairuotojas pažeidinėja kelių eismo taisykles. Apie 15.25 (duomenys neskelbtini)pastebėjo automobilį Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį sustabdė. Nustatė, kad automobilį vairavo E. S., nuo moters sklido stiprus alkoholio kvapas, akys buvo paraudusios, kalba nerišli. Patikrinus vairuotojos blaivumą alkoholio matuokliu Alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARAJ-0012, patikros Nr.0718217, nustatytas 3,68 promilių girtumas (b. l. 12).

Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokole užfiksuota informacija, kad 2018-04-18 d. 15.55 val. paimtas E. S. 9 ml kraujo mėginys ir išsiųstas chemijos labaratorijai (b.l. 26-28, 29).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas automobilis Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 43-44, 45-55).

A. V. individuali įmonė pateikė informacinę pažymą, kad remiantis rinkos tyrimo duomenimis, vertintojo duomenų baze, transporto priemonės Opel Astra, pagamintos 1996 m., vidutinė orientacinė rinkos vertė 2018 m. balandžio mėnesį buvo nuo 300 iki 650 eurų (b. l. 37).

2018-04-18 d. 15.31 val. E. S. alkotesteriu Alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARAJ-0012, patikros Nr.0718217, nustatytas 3,68 promilių girtumas (b. l. 77-79).

Valstybės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T - A 3958/2018 (01), užfiksuota jog E. S. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,82 ‰ (promilės) etilo alkoholio (b.l. 59).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Teismo vertinimu, E. S. kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajai pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamosios prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai ir jų tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad jo kraujyje nustatyta 2,82 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog E. S. vairavo kelių transporto priemonę, būdama apsvaigus nuo alkoholio, kai jos kraujuje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Bylos nagrinėjimo metu, kaltinamoji pateikė teismui prašymą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant D. G. atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. S. yra teisiama pirmą kartą, jos padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamoji pripažino savo kaltę ir davė nuoseklius parodymus. Ji dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi, savo veiksmus vertino kritiškai, teigė padariusi išvadas ir kad toks jos elgesys daugiau nepasikartos. D. S. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis laikytini jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jos įvykdyta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, jokia žala jos veiksmais nebuvo padaryta. D. S. nebausta administracine tvarka. Augina nepilnametį sūnų, nedirbanti. Nustatytos aplinkybės liudija, kad kaltinamajai nėra būdingas priešingas teisei elgesys, ji sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio, todėl spręstina, kad ateityje kaltinamoji laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamoji D. S. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Kaip jau minėta, byloje yra pateiktas kaltinamosios motinos D. G. prašymas perduoti kaltinamąją jos atsakomybei pagal laidavimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. G. neteista, administracine tvarka nebausta, galiojančių nuobaudų neturi, yra pensininkė. Teisiamojo posėdžio metu ji nurodė, kad prašo atiduoti dukrą jos atsakomybėn pagal laidavimą. Mano, kad jų ryšys šeimoje glaudus, galėtų daryti įtaką. Nepateisina dukros padarytą nusikalstamą veiką, tokios aplinkybės susiklostė tuo metu, kai atsirado nemalonumų darbe. Visi išgyvena, mano, jog nepasikartos, tam tikrai turėtų įtakos. Su dukra gyvena kartu, todėl tarp jų yra nuolatinis ryšys ir pokalbiai. Šeimoje nekilo niekam mintys tokiai veikai padaryti.

Teismas, įvertinęs D. G. kaip laiduotoją charakterizuojančią medžiagą, jos artimus santykius su dukra, asmenines savybes, sprendžia, kad ji yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir tinkama laiduotoja, turinti autoritetą dukrai ir galinti daryti jai teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant ją motinos D. G. atsakomybei. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jos asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajai padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas 2 metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkei.

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (t. y. ir BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui nuo vienerių iki trejų metų naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šiuo atveju D. S. vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi. Jai buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis. Jos padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Praeityje ji nėra teista ar bausta už vairavimą esant neblaiviai, nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo bausta administracine tvarka, dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, gailėjosi, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant D. S. naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui.

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje švelniausia bausmės rūšis yra bauda, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju D. S. taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta ir prokuroro siūloma tačiau minimali baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant jos 5 MGL dydį. Todėl vadovaujantis BK 71 straipsniu, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL ( 250 eurų) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Dėl turto konfiskavimo

Teismas, atleidęs asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, gali spręsti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių, tarp jų ir turto konfiskavimo, taikymo.

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismas atmeta kaip nepagrįstą kaltinamosios gynėjos teiginį, jog šiuo atveju transporto priemonė negali būti pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone BK 72 straipsnio prasme. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018).

Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas taip pat skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

Nagrinėjamu atveju E. S. priklausanti transporto priemonė – automobilis Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281 straipsnio 7 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės, asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Tokiu būdu, siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam kaltinamojo nusikalstamumui, jai priklausanti transporto priemonė automobilis Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugojamas pas E. S., nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas.

E. S. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. R00519431 perduoti saugoti VĮ „Regitra“ ( b.l. 68-69).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. S. padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos D. G. atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktais, 68, 71 straipsniais, paskirti E. S. baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 5 MGL dydžio t.y. 250 eurų įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT707044060000269468, AB SEB bankas.

Sutinkamai su BK 72 str. 2 d. nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti automobilį Opel Astra, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), saugojamą pas E. S..

E. S. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. R00519431perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti D. G., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam – nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.