Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-06-15 · Civilinė byla Nr. 2A-1327-232/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-05-12Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-06-15Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-15
Bylos Nr.
2A-1327-232/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-21671-2010-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Liuda Uckienė, Aldona Tilindienė, Andrius Ignotas
Ieškovas
N. S.
Atsakovas
A. J.
Civilinė byla Nr. 2A-1327-232/2012Teisminio proceso Nr.2-01-3-21671-2010-6
Kategorija 78.2.1(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,teisėjų Aldonos Tilindienės, Andriaus Ignoto,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) N. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. S. ieškinio pareiškimą atsakovui A. J. dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Šalies argumentai

ieškovė pateikė teismui ieškinį (b.l. 1-2) dėl išlaikymo nepilnametei dukrai K. J., gim. 2000-06-21, priteisimo po 450Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki dukros pilnametystės iš atsakovo - vaiko tėvo A. J.. Ieškovė nurodė, kad jiems su atsakovu nebūnant santuokoje, 2000-06-21 gimė dukra K. Atsakovas dukros tėvu į gimimo liudijimą buvo įrašytas 2007-08-25, jam pateikus pareiškimą Civilinės metrikacijos skyriui. Santuoka tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta, po dukros gimimo, o 2006-03-21 nutraukta. Nutraukiant santuoką, vaiko išlaikymo klausimas nebuvo sprendžiamas, kadangi tuo metu atsakovo tėvystė dukros atžvilgiu dar nebuvo įregistruota. Vaiko tėvams nustojus gyventi kartu, dukra Kamila liko gyventi su motina. Ieškinio pareiškimo padavimo metu mergaitei buvo 10 metų, ji mokėsi 4 klasėje, todėl tėvo teikiama parama po 200Lt per mėnesį neatitinka vaiko poreikių, kuriems tenkinti ieškovės paskaičiavimu reikia 900Lt per mėnesį. Nurodė, jog vaikas turi papildomų poreikių, kadangi nešioja akinius, be to turės nešioti breketus, kurių kaina 2500Lt. Ieškovė nurodė dirbanti kirpėja tik puse etato ir gaunanti darbo užmokestį atskaičius mokesčius 464 Lt. Atsakovas nesutinka teikti didesnį išlaikymą vaikui, nors, ieškovės žiniomis, gyvena pasiturimai, nes kartu su seserimi įkūrė verslą, prekiauja santechnikos detalėmis.

Patikslintu ieškiniu (b.l. 52-54) ieškovė, papildydama ieškinio reikalavimus, be ieškinyje išdėstytų reikalavimų taip pat prašė priteisti iš atsakovo dukros išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus nuo 2007m. lapkričio mėnesio iki 2010m. lapkričio mėnesio, skaičiuojant imtinai po 200Lt kas mėnesį- viso 7200Lt sumą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas išlaikymą dukrai siųsdavo tik į ieškovės banke esančią sąskaitą ir tik po 200Lt, kitos paramos neteikė, be to, 2007metais atsakovas yra pervedęs išlaikymą tik porą kartų, todėl ieškovė priskaičiavo dukros išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus po 200Lt, kas sudaro 7200Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu (b.l.33-34) į ieškinį su ieškovės reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad nuo pat jų su ieškove ištuokos įregistravimo kiekvieną mėnesį pradėjo skirti dukros išlaikymui mažiausiai po 200Lt. Nuo 2009-08-21 atsakovas yra vedęs(b.l.40), 2010-08-05 šeimoje gimė sūnus D. J. (b.l.39). Kadangi šeimoje auga kūdikis, atsakovo teigimu, jis negali kas mėnesį skirti vienodos pinigų sumos savo dukrai iš pirmosios santuokos. Atsakovas nurodė, kad papildomai sumoka 80Lt už dukros vokalo užsiėmimus. Atsakovo teigimu, jis jokio registruotino turto nuosavybės teise neturi, gyvena su šeima nuomojamame vieno kambario bute, dirbdamas 2 darbovietėse gauna 1088Lt (atskaičius mokesčius).

Atsiliepimu į patikslintą ieškinį (b.l. 71-72) atsakovas su ieškovės patikslintais reikalavimais nesutiko, nurodė, jog dažniausiai už dukros išlaikymą mokėdavo grynaisiais pinigais, po pasimatymų su dukra ją gražindamas motinai. Pinigus pavedimais pervesdavo į ieškovės sąskaitą tik kai būdavo labai užsiėmęs darbe ir negalėdavo susitikti su dukra, todėl ieškovės teiginiai, jog pastaruosius 3 metus ji viena išlaikė dukrą yra visiškai nepagrįsti ir reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo atmestinas.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas sutiko mokėti dukros išlaikymui po 300Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo įsiskolinimo nepripažino (b.l. 143).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus mesto 1 apylinkės teismas 2011m. gegužės 12d. sprendimu ieškinį tenkino dalinai. Priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai Kamilai periodinėmis išmokomis po 350 Lt kas mėnesį nuo 2010-12-16 iki duktė sulauks pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Pavedė uzufrukto teise disponuoti priteistomis lėšomis ieškovei, informuojant ją, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesais. Priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 126 Lt žyminio mokesčio ir 12Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisė iš atsakovo ieškovei dalį advokato teisinės pagalbos išlaidų- 273Lt.

Pirmosios instancijos teismas nustatė.kad nors ieškovė nurodė, jog dukros poreikiams tenkinti reikia 900Lt kas mėnesį, tačiau savo reikalavimą tik iš dalies pagrindės rašytiniais įrodymais (b.l. 6,11-16). Teismas pažymėjo, jog išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis turi būti proporcingas ne tik nepilnamečių vaikų poreikiams bet ir jų tėvų turtinei padėčiai (LR CK 3.192 str. 2d.). Iš byloje pateiktų rašytinių duomenų teismas nustatė, kad ieškovė dirba kirpėja, jos pajamas tesudaro 764Lt iš kurių 464,10 darbo užmokestis bei apie 300Lt pašalpa už vaiką su alimentais. Ieškovės vardu įregistruotas butas su rūsiu, esantis Vilniaus rajone, Kalvelių kaime, Sodų g. 10-19, tačiau ieškovė su dukra bei sugyventiniu gyvena nuomojamame 2 kambarių bute, esančiame Musninkų g. 2-97, Vilniuje, kitų išlaikytinių ieškovė neturi (b.l.4, 10, 30-31). Atsakovas yra sudaręs antrą santuoką, šeimoje auga mažametis sūnus D. J., gim. 2010-08-05, atsakovo vardu nekilnojamojo turto, transporto priemonių neįregistruota, atsakovas su šeima gyvena 1 kambario nuomojamame bute, esančiame Parko g., Vilniuje, dirba dvejose įmonėse, pagal pateiktus rašytinius įrodymus jo darbo užmokestis per mėnesį yra apie 950Lt (atsakovas yra abiejų įmonių akcininkas (b.l. 80,91), tačiau įrodymų, jog atsakovo faktinės pajamos yra didesnės, nei nurodyta pažymose apie darbo užmokesti, šioje byloje nėra), atsakovo žmonai paskirta 1174,48Lt motinystės pašalpa (b.l. 35-40, 61-64, 75- 79, 96-98).

Spręsdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio teismas nurodė besivadovavaująs susiformavusia teismų praktika, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis, nustatomas, pagal teisės analogiją su LR CK 6.461str.2d. nuostatomis, nustatančiomis kad vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA), kuri bylos nagrinėjimo metu yra 800Lt per mėnesį, ir kuri atsižvelgiant, kad nepilnametį vaiką privalo išlaikyti abu tėvai, turėtų būti dalinama per pusę, kai tėvų galimybės yra lygios. Teismas nustatė, kad atsakovo pajamos yra didesnės, nei ieškovės, tačiau jis turi du nepilnamečius išlaikytinius, nuosavybės teise neturi jokio registruotino turto, su šeima nuomojasi vieno kambario butą. Todėl teismas vadovavosi LR CPK 3str. nukrypo nuo lygių šalių prievolių išlaikyti principo ir priteisė 350 Lt išlaikymą.

Dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo teismas ieškinio netenkino, remdamasis tuo, kad ieškovė neneigė, jog atsakovas skyrė lėšas dukros išlaikymui po 200Lt kas mėnesį ir kad taip šalys buvo susitarę, kad šias aplinkybes iš dalies patvirtino ieškovės pateiktas sąskaitos išrašas (b.l. 56-58), atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai (b.l. 41-45 73-74, ), atsakovo paaiškinimu, kad rašytinių įrodymų už visą 3 metų laikotarpį pateikti negali, nes dažniausiai dukros išlaikymą mokėdavo grynaisiais pinigais, atsakovo sutuoktinės J. J., bei liudytojo G. P. (b.l. 107) parodymais.

Šalies argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu (b.l. 151-153) prašė pakeisti 2011-05-12 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą, ieškinį tenkinti, priteisti 450 Lt išlaikymą šalių nepilnametei dukrai iki jos pilnametystės ir 7200 Lt išlaikymo įsiskolinimą, bei bylinėjimosi išlaidas.

Apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė ne visas vaiko išlaikymo išlaidas pagrindė rašytiniais įrodymais, nes teismų praktikoje pagrįsti absoliučiai visas išlaidas nereikalaujama, o nurodoma, kad minimali reikalinga visa išlaikymo suma yra 800 Lt, papildomai turėtų būti vertinami specialūs vaiko poreikiai, tai, kad šalių dukrai reikalingi akiniai ir breketai, pastarųjų kaina neteisingai nurodyta ieškinyje 2500, kai tikroji kaina pateiktoje į bylą pažymoje yra 7500 Lt. Sprendime be pagrindo nurodyta, kad ieškovė gauna 300 Lt pašalpą už vaiką, be to apeliacinio skundo padavimo metu ji yra bedarbė. Teismas neteisingai nurodė, atsakovo pajamas, kurias sudaro ne 950 Lt, kaip nurodoma sprendime, o 1330Lt. Be to, teismas neatsižvelgė, kad atsakovas yra dviejų įmonių akcininkas, jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso automobilis, todėl neobjektyviai įvertino jo turtinę padėtį ir galimybes teikti išlaikymą dukrai. Atmesdamas ieškinį dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, teismas be pagrindo konstatavo kad šalys buvo susitarę dėl 200 Lt išlaikymo ir kad pati ieškovė tai patvirtino teismo posėdyje, ji taip nesakė, o jei protokole užfiksuota kitaip tai jos žodžiai buvo iškraipyti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu (b.l. 64-65), kuris klaidingai pavadintas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą su ieškovės apeliaciniu skundu nesutiko, prašė 2012-05 12 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, jog teismas nėra atsakingas už ieškovės pateiktus neteisingus skaičiavimus, kad jos pozicija dėl lėšų reikalingų dukrai išlaikyti dydžio nuolat keitėsi, detalių išlaikymui reikalingų lėšų paskaičiavimų ieškovė į bylą nepateikė, atsakovas mano, kad vaiko išlaikymui per mėnesį pilnai užtenka 600 Lt (kiekvienam iš tėvų tektų po 300 Lt), iki kreipimosi į teismą toks išlaikymas ir buvo pakankamas, kadangi ieškovė uždirbdavo tik 464 Lt, o dukra buvo aprūpinama ir teikiant mažesnį nei 300 Lt išlaikymą, kurio pakako. Įstatymas nenumato minimalios išlaikymui reikalingos lėšų sumos, o nuo teismų praktikoje pripažinto orientacinio kriterijus minimalios mėnesinės algos gali būti nukrypstama, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Apeliantės teiginiai, kad teismas neteisingai įvertino atsakovo turtinę padėtį nepagrįsti. Teismas priteisdamas išlaikymą pagrįstai atsižvelgė, kad atsakovas turi išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką, taip pat įvertino jo realias galimybes gauti didesnes pajamas, kurios pagal LAT formuojamą praktiką turi būti vertinamos tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius kriterijus. Byloje nenustatytas, kad atsakovas vengia išlaikymo, slepia pajamas, ar turi galimybę gauti didesnes pajamas, atsižvelgtina ir į pablogėjusią bendrą šalies ekonominę situaciją, kurioje galimybė užsidirbti daugiau yra apsunkinta. Šalys buvo susitarę dėl 200, vėliau dėl 300 Lt išlaikymo, kurio didinti netgi nebuvo pagrindo, nes tėvų ekonominė padėtis iš esmės nepasikeitė, o atsakovo pablogėjo dėl to, kad jam gimė sūnus, kurį jis taip pat turi išlaikyti. Ieškovė nepagrįstai nurodo jog jos pajamos nurodytos klaidingai kadangi pati Vaikų teisių apsaugos tarnybai nurodė, kad jos pajamas sudaro 764 Lt (464 Lt atlyginimas ir 300 Lt gauna iš atsakovo). Kad atsakovas teikė išlaikymą dukrai paliudijo liudytojas G. P.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliekant iš esmės nepakeistu padidinant priteisto išlaikymo dydį (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje yra kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio nustatymo. Byloje pateiktos ištuokos, vaiko gimimo liudijimo, 2006 01 26 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo, kuriuo nutraukta šalių santuoka kopijos (b.l.3-5,17) patvirtina pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes, kad šalys yra K. J., gim. 2000 06 21 tėvai, kad jų santuoka buvo įregistruota 2003 metais, po vaiko gimimo todėl nutraukiant santuoką vaiko išlaikymo klausimai teismo sprendimu nebuvo sprendžiami. Kaip galima spręsti iš gimimo liudijimo kopijos, ir šalių paaiškinimų, atsakovas vaiko tėvu buvo įregistruotas jau po santuokos nutraukimo 2007 08 25. Kaip teigia šalys, dukra po ištuokos liko gyventi su motina, o atsakovas teikdavo išlaikymą periodinėmis išmokomis apytikriai po 200 Lt kas mėnesį. Šalys skirtingai pasisakė dėl iki ieškinio teismui pateikimo teikto išlaikymo ieškovė aiškino jog atsakovas išlaikymą teikė nereguliariai ir kartu su patikslintu ieškiniu pateikė savo banko sąskaitos išrašą (b.l. 56-58), iš kurio matyti, kad atsakovas į banko sąskaitą lėšas vaiko išlaikymui pervedinėjo nereguliariai, skirtingas sumas nuo 200 Lt iki 450 Lt per mėnesį, tačiau byloje taip pat nepaneigtos ir atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis dažniausiai išlaikymo sumas perduodavo grynaisiais per dukrą po susitikimų su ja, šią aplinkybę patvirtino ieškovo prašymu apklaustas liudytojas G. P. (b.l.107), atsakovo sutuoktinė, trečiasis asmuo byloje J. J., o ir pati ieškovė 2011 03 31 teismo posėdyje (b.l. 129) pripažino, kad iš pradžių šalys buvo sutarę dėl 200 Lt dydžio išlaikymo, kad atsakovas mokėdavo išlaikymą tiek pervesdamas į banko sąskaitą tiek grynaisiais, kad paskutinius mėnesius mokėjo po 280-300 Lt. Ieškovė dėl posėdžio protokolo pastabų nereiškė. Todėl kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas įvertinęs pateiktus įrodymus padarė pagrįstą išvadą jog ieškovė išlaikymo įsiskolinimo fakto neįrodė ir pagrįstai šioje dalyje ieškinį atmetė.

Ieškovė yra pateikusi duomenis apie savo turtinę padėtį, iš kurių matyti, kad ji dirbo kirpėja ir jos darbo pajamos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme sudarė 464 Lt per mėnesį (b.l. 4) su apeliacinių skundu ieškovė pateikė pažymą iš darbo biržos (b.l. 154), kad apeliacinio skundo padavimo momentu ji buvo bedarbė (b.l. 154). Atsakovas yra antra kartą vedęs (b.l. 40) ir turi kitą nepilnametį vaiką sūnų Dominyką, gim. 2010 08 05. Iš byloje surinktų rašytinių duomenų apie atsakovo finansinę padėtį matyti, kad ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu dirbo UAB „Ardisan“, gavo minimalų 800 Lt darbo užmokestį neatskaičius mokesčių ir buvo 33 procentų šios bendrovės akcijų savininkas, bei laikinai ėjo bendrovės direktoriaus pareigas, taip pat dirbo kitos bendrovės, kurioje turėjo 50 procentų akcijų direktoriumi ir jo atlyginimą sudarė 530 Lt (b.l.75-96), jo sutuoktinė gavo 995 Lt dydžio motinystės pašalpą (b.l. 97-98).

Kolegija, vadovaudamasi teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu ir teismo precedentais bei susipažinusi su byloje pateiktais įrodymais skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turiniu, argumentais ir nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, mano jog pirmosios instancijos teismas argumentai dėl priteistino išlaikymo dydžio iš dalies pagrįsti.

CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, jų tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausias teismas (toliau LAT) ne kartą yra pabrėžęs, kad sprendžiant dėl išlaikymo dydžio visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (LAT 2012 06 06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2010 06 28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti.

Kaip ne kartą yra pabrėžęs LAT tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Kolegija mano, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų, jog šalių dukra turi kokių nors specialių poreikių dėl kurių jai išlaikyti reikėtų papildomų išlaidų, išskyrus tai jog dukrai reikalinga odontologinis gydymas už kurį sumokėta 350 Lt ir už kurį ateityje iš viso gali prireikti sumokėti apie 7000 Lt (už briketus). Kolegijos nuomone ieškovų galimybės teikti išlaikymą dukrai yra vienodos. Nors ieškovė nurodo laikinai esanti bedarbė kolegija atsižvelgia į tai, kad ji turi paklausią darbo rinkoje profesiją yra kirpėja todėl turi visas galimybes susirasti darbą arba dirbti individualiai. Atsakovas, yra darbingo amžiaus, nuosavą verslą turintis žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos kad vaikui kasdieniniams poireikiams tenkinti reikalinga išlaikymo suma priimta laikyti 800 Lt ir, kad esant apytikriai lygioms tėvų finansinėms galimybėms, išlaikymą turi teikti abu tėvai po lygiai ir priteisė 350 Lt išlaikymą. Kolegija vertindama tiek ieškovės, tiek abiejų tėvų turtines galimybes bei nepilnametės dukters poreikius, atsižvelgdama į abiejų atsakovo vaikų lygias teises gauti tinkamą išlaikymą sprendžia jog atsakovas, būdamas darbingas, užsiimanti verslu asmuo yra pajėgus teikti 400 Lt per mėnesį išlaikymą šalių nepilnametei dukteriai Kamilai, bei tinkamai aprūpinti antrojoje santuokoje gimusį sūnų Dominyką. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės nekeičiamas padidinant priteistą išlaikymo sumą iki 400 Lt. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

NUTARĖ:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą. Padidinti priteistą iš A. J. išlaikymo nepilnametei dukrai K. J., gim. 2000 m. birželio 21 d. sumą mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nuo 2010 12 16 iki dukters pilnametystės iki 400 Lt (keturių šimtų litų) .

Kolegijos pirmininkė Liuda UckienėT. A. TilindienėAndrius Ignotas