Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Leono Jachimavičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. G. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal E. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo Prienų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-7-644/2008 pagal akcinės bendrovės „Išlaužo žuvis“ ieškinį atsakovams G. S., R. G., Lietuvos Respublikai, antstolei V. K., Kauno apskrities viršininko administracijai ( teisių perėmėjas – nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos), valstybės įmonei Registrų centrui, trečiajam asmeniui antstolei D. M. dėl turto pardavimo be varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, įrašo nekilnojamojo turto registre panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė CPK 366 straipsnio pirmosios dalies septintajame punkte numatytu pagrindu, nes teismas nusprendė dėl pareiškėjo E. G., neįtraukto dalyvauti į bylą, teisių ir pareigų. Teigė 2009 m. kovo mėnesį gavęs informaciją, kad teisme yra ginčijama 2008 m. sausio 17 d. pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią iš atsakovų G. S. ir R. G. yra sąžiningai įsigijęs siurblinę, kitus inžinerinius statinius bei kiemo įrengimus, esančius (duomenys neskelbtini) ( unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini)). Pradėjęs aiškintis aplinkybes sužinojo, jog byloje, kurios procesą prašo atnaujinti, priimtu teismo sprendimu buvo panaikintas 2001 m. rugpjūčio 6 d. turto pardavimo be varžytynių aktas, įpareigojant atsakovus G. S. ir R. G. perduoti ieškovui AB „Išlaužo žuvis“ jų vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą, kurio unikalus nr. (duomenys neskelbtini) ir nr. (duomenys neskelbtini). Minimas turto pardavimo be varžytynių aktas buvo atsakovų nuosavybės teisės į statinius, perleistus E. G. 2008 m. sausio 17 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, atsiradimo pagrindas. Pastaruoju sandoriu įsigytas turtas iš sąžiningu įgijėju esančio pareiškėjo negali būti išreikalautas. Nors 2008 m. gegužės 6 d. teismo sprendimo priėmimo metu buvo pareiškime nurodyto turto savininkas, į bylą nebuvo įtrauktas dalyvauti, todėl negalėjo pasinaudoti visomis procesinėmis teisėmis. Įpareigodamas atsakovus jam priklausantį turtą grąžinti ieškovui, teismas netinkamai pritaikė restituciją reglamentuojančias teisės normas.

Taip pat nurodė, kad, priimant sprendimą, buvo padarytos aiškios teisės normų taikymo klaidos ieškinio senaties taikymo klausimu, aiškinant 1964 m. CPK 435 str. nuostatas bei taikant restituciją ( CK 1.80 str., 4.96 str., 6.396 str., 1.5 str.). Galiojant 2001 m. spalio 11 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutarčiai dėl antstolio veiksmų teisėtumo, nebuvo pagrindo turto pardavimo be varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Padarytos aiškios teisės normų taikymo klaidos (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Neteisingai aiškintos ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normos, dėl to nepagrįstai laikyta, jog ieškovui taikytinas 10 metų senaties terminas ir jis nėra praleistas. 2001 m. rugpjūčio 6 d. galiojo 1964 m. CPK, kurio 435 straipsnis numatė, kad ieškiniai dėl pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos įgyjant turtą varžytinėse, realizuojant turtą be varžytinių ar turtą perduodant išieškotojui, pripažinimo negaliojančia gali būti reiškiami per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Nepagrįstai taikytos restituciją reglamentuojančios teisės normos. Neteisingai aiškintos ir taikytos CK 1.5, 1.80, 4.96 straipsnių nuostatos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką turto įgijėjas laikytinas sąžiningu, jeigu įgydamas turtą jis nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jis negali to turto įgyti. Sąžiningumas yra preziumuojamas, todėl siekiant išreikalauti turtą iš jį įgijusio asmens, būtina paneigti sąžiningumo prezumpciją. Teismas to nepadarė.

Nevertinta įsiteisėjusi teismo nutartis dėl antstolio veiksmų teisėtumo, ir tuo pažeistos CPK 182 straipsnio nuostatos, pagal kurias minėtų faktų nereikia įrodinėti. Prienų rajono apylinkės teismo 2001 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-899-05/01 skundas dėl antstolio veiksmų buvo atmestas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 8 d. nutartimi buvo palikta galioti minėta teismo nutartis. Mano, kad esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai dėl antstolio veiksmų teisėtumo, nėra pagrindo aktą pripažinti negaliojančiu.

Netinkamai taikytos ir aiškintos teisės normos, reglamentuojančios varžytinių aktų, turto pardavimo be varžytinių aktų pripažinimo negaliojančiais teisinius pagrindus. Netaikytos nei 1964 m. CK 435 straipsnio, nei šiuo metu galiojančio CPK 602 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios tokių sandorių pripažinimą negaliojančiais. CPK 602 straipsnyje įtvirtinti konkretūs pagrindai, dėl kurių aktas galėtų būti pripažintas negaliojančiu. Nei ieškinyje, nei teismo sprendime ar nutartyje nėra nurodyta nei vieno iš šių pagrindų.

Netinkamai taikytas ir aiškintas CK 1.80 straipsnis. Nepagrįstai pripažinta, jog 2001 m. rugpjūčio 6 d. turto pardavimo be varžytinių aktas prieštarauja imperatyviai teisės normai (CK 6.396 straipsnis). 6.396 straipsnyje įtvirtinta norma negali būti laikoma imperatyvia teisės norma, tvirtinant turto pardavimo be varžytinių aktą.

Netinkamai vertinti byloje surinkti įrodymai, nereikalauta iš AB „Išlaužo žuvis“ pateikti jų valdymo metu atliktus kadastrinius matavimus. Dėl to buvo iš esmės neteisingai išspręsta byla.

Dėl šių priežasčių teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti bylos procesą, todėl prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartį, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-7-644/2008, panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą ir ieškinį atmesti.

Atskirasis netenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl CPK 366 str. 1 d. 7 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo

Pasisakydamas dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo kasacinis teismas formuoja praktiką, jog pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis byloje V. I. v. A. R., bylos Nr. 3K-3-108/2009).

Nors apeliacine tvarka peržiūrimame teismo procesiniame sprendime nurodyta, kad klausimas sprendžiamas pagal pastarąsias nuostatas, būtent dėl jų teismas nėra pasisakęs.

Klausimo nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2001 m. rugpjūčio 6 d. turto pardavimo be varžytynių aktu antstolė pardavė atsakovams žemės sklypą, kuriame yra 12 tvenkinių, vandens kėlimo stotį ir elektros pastotę.

Prienų rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje pagal AB „Išlaužo žuvis“ ieškinį atsakovams G. S., R. G., Lietuvos Respublikai, antstolei V. K., Kauno apskrities viršininko administracijai, valstybės įmonei Registrų centrui, trečiajam asmeniui antstolei D. M. dėl turto pardavimo be varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, įrašo nekilnojamojo turto registre panaikinimo, pripažino negaliojančiu (niekiniu) nuo jo sudarymo dienos 2001 m. rugpjūčio 6 d. turto pardavimo be varžytynių aktą Nr. 1015, vyr. teismo antstolio patvirtintą 2002 m. gegužės 23 d., taikė restituciją, įpareigojant AB „Išlaužo žuvis“ per 14 dienų sumokėti 35000 Lt atsakovams G. S. ir R. G., G. S. ir R. G. perduoti 2001 m. rugpjūčio 6 d. turto pardavimo be varžytynių akto Nr. 1015, V. K. 2005 m. balandžio 4 d. rašto Nr. l ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. balandžio 22 d. rašto Nr. 11G-324-385 pagrindu R. G. ir G. S. vardais registruotą nekilnojamąjį turtą (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovui AB „Išlaužo žuvis“, pripažino negaliojančiais antstolės V. K. raštą 2005 m. balandžio 4 d. Nr. l, Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. balandžio 22 d. raštą Nr. 11G-324-385, civilinės bylos dalį dėl įpareigojimo VĮ Registrų centrui panaikinti R. G. ir G. S. vardais atliktą nekilnojamųjų daiktų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) teisinę registraciją nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme.

Atsakovai G. S. ir R. G. 2001 m. rugpjūčio 6 d. turto pardavimo be varžytynių akto pagrindu E. G. 2008 m. sausio 17 d. pirkimo – pardavimo sutartimi perleido po ½ pastato – siurblinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini).

Iš VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto (žemės sklypo kadastro nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro ir registro bylos nr. 44/99859, nekilnojamojo turto ( tvenkinių) kadastro ir registro bylos inv. nr. 11841, nekilnojamojo turto ((duomenys neskelbtini) unikalus nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro ir registro bylos registracijos nr. 20/14179 inv. nr. 3602 ir pareiškėjui priklausančio turto siurblinės ( unikalus nr. (duomenys neskelbtini)) bei kiemo įrenginių bei inžinerinių statinių ( unikalus nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos bylos dublikato nr. 20/14179 ( inventorinis nr. 6295) duomenų, pareiškėjo, atsakovo R. G. ir VĮ Registrų centras atstovės paaiškinimo 2010 m. liepos 28 d. posėdžio metu nustatyta, kad 2001 m. rugpjūčio 6 d. turto pardavimo be varžytynių metu antstolė atsakovams pardavė 4-me 149,67 ha ploto žemės sklype esančius tvenkinius ir kitus daiktus ( t. 1 b.l. 25, t. 3 b.l. 16). Pagal LR Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintą „Pastatų statinių ir butų teisinio registravimo instrukciją“ tuo metu tvenkiniai ir jų priklausiniai nebuvo laikomi statiniais, nebuvo jų matavimo metodikos ir registracijos, todėl atsakovams parduotasis turtas pirmą kartą teisiškai įregistruotas 2005 metais. Iš įrašų tvenkinių kadastro ir registro byloje bei nuotraukų matyti, kad įregistruotieji hidrotechniniai statiniai – tai tvenkiniai unikalus nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti statiniai unikalus nr. (duomenys neskelbtini). Iš techninio jų paso matyti, kad hidrotechninius ir kitus statinius sudaro 12 natūralaus grunto tvenkinių, sėsdintuvas, 11,6 km ilgio pylimas, 8,4 km ilgio vandens perdavimo grioviai, 9,03 km ilgio sausinimo grioviai, 25 įleistuvai ( išleistuvai), 17 perlaidų, 11 aikštelių iš cementbetonio, 11 gelžbetoninių žuvies išgaudymo duobių, 9 metalinės šėryklos, 550 metrų spaudiminė plieninė vandens linija, 9.2 km pravažiavimas, 1750 metrų elektros oro linija, bendras tvenkinių užimamas plotas – 149,67 ha .

2003 m. spalio 21 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo nr. 02-07-6759 pagrindu Lietuvos Respublikos nuosavybės teise buvo įregistruotas valstybinio vandenų fondo paskirties žemės sklypas nr. (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Išlaužo k.v.; plotas – 149,6700 ha. Šiame sklype yra atsakovams parduotieji tvenkiniai (unikalus nr. (duomenys neskelbtini)), kurių paskirtis - hidrotechniniai statiniai ) ir kiti statiniai ( inžineriniai) - kiemo statiniai ( kiemo aikštelė, spaudiminė vandens linija, 10 kV elektros oro linija), kurių unikalus nr. (duomenys neskelbtini). Minimi daiktai yra Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendime nurodytos ir įvykdytos restitucijos objektas.

Tvenkinių kadastro ir registro bylos inv. nr. 11841 nuotraukoje ( t. 6 b.l. 44) matyti tvenkinio vandenyje atsispindinti siurblinė, kurios nuosavybės teisės turėjimu ir su tuo susijusiu savininko teisių ir pareigų pokyčiu, kurį, anot pareiškėjo, nulėmė Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimas, grindžiamas E. G. prašymas atnaujinti bylos procesą.

Aukščiau nurodytųjų duomenų pagrindu nustatyta, kad siurblinė kaip pastatas buvo inventorizuota 1994 metais, nurodant buvimo vietą (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, tuo metu žemės sklypas nebuvo suformuotas Turto pardavimo be varžytynių akte ji nurodyta kaip vandens pakėlimo stotis ir pagal savo fizinę paskirtį tarnauja daiktams, esantiems restitucijos dalyku. Suformavus žemės sklypą, siurblinės buvimo vieta atsidūrė už 4-jo sklypo ribų. Tuo pagrindu pasikeitė jos adresas į (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre ji apskaityta kaip savarankiškas statinys, o po pardavimo atsakovams siurblinei suteiktas unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Minimos aplinkybės sudarė atsakovams sąlygas siurblinę su priklausiniu kiemo statiniais (unikalus nr. (duomenys neskelbtini)) parduoti, nepasibaigus bylos procesui.

Taigi, pareiškėjo nurodyti daiktai nėra Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendime numatytos restitucijos objektas. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui nurodė, jog šiuo sprendimu dėl jo teisių ir pareigų nuspręsta todėl, kad, dėl restitucijos tvenkinius ir kitus hidrotechninius statinius susigrąžinus AB „Išlaužo žuvis“, jo įsigytoji siurblinė tapo beverte. Ją įsigijo sumanyto verslo tiekti vandenį atsakovams, galvojusiems auginti žuvį, tikslu. Žinojo, kad dėl perkamo turto įgijimo pagrindo – varžytynių – 2002 m. buvo teismo procesas. Tvenkinius, latakus, išleidimo griovius ir kitus įrenginius perdavus ieškovui, E. G. turimame pastate esantys vandens siurbliai savininkui „neteko prasmės“. Atsakovas R. G. paaiškino, kad, būdamas tikras dėl jam palankios bylos baigties ( 2002 m. laimėjo bylą dėl antstolio veiksmų), E. G. dėl pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo metu vykstančios bylos neįspėjo. Mano, kad teismo sprendimo sukeliamos pasekmės pareiškėjui yra tos, kad ieškovas dėl specialaus vandens naudojimo įstatymo negali pasistatyti naujos siurblinės, todėl siekia atimti ją iš E. G.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad, E. G. turtui nesant Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendime nurodytos restitucijos objektu, jame nėra tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar pareigų.

Šis sprendimas nesukuria pareiškėjui jokių teisių ar pareigų – dėl siurblinės jame nepasisakyta. Teisių ir pareigų sąvoka aptariamo proceso atnaujinimo pagrindo prasme neapima pareiškėjo rūpinimosi ieškovo teisėmis ir pareigomis.

Pareiškėjo ir atsakovo R. G. nurodytą įtaką savininko teisėms ar įstatymo saugomiems interesams ( negalėjimą naudoti siurblinę pagal paskirtį) apsprendė ne teismo procesinis dokumentas, o pats pareiškėjas, pirkimo – pardavimo metu veikdamas savo, kaip verslininko, rizika. Pasikeitus tvenkinių savininkui, pareiškėjas sandoriu numatytos naudos gali siekti civilinėje teisėje numatytais būdais, tačiau prašyme nurodytu sprendimu dėl jo teisių ir pareigų nėra nuspręsta.

Tai, kad 2008 m. gegužės 6 d. sprendimu yra pripažintas negaliojančiu turto pardavimo be varžytynių aktas, viešajame registre nurodytas kaip turto, kurį pareiškėjui perleido atsakovai, įgijimo pagrindas, savaime neįtakoja E. G. teisių ir pareigų – siurblinę su priklausiniu jis įgijo iš pirminių įgijėjų, kurie teismo sprendimu nėra įpareigoti šiuos daiktus grąžinti ieškovui. Ta aplinkybė, kad siurblinę jis pirko, žinodamas apie anksčiau vykusius teisminius ginčus dėl jos pardavimo atsakovams pagrindo, yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas (Kauno rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla nr. 2-397-2010 pagal AB „Išlaužo žuvis“ ieškinį atsakovams E. G., G. S. ir R. G. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu). Siurblinės įgijėjo sąžiningumo klausimas nenustatinėtinas byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti.

Dėl CPK 366 str. 1 d. 9 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad kiekvienas teisės institutas turi būti taikomas tokiais pagrindais ir sąlygomis ir tokiems tikslams, kokiems numatė įstatymų leidėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje nr. 3K-3-188/2005 ir kt.). CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt.

Šių normų analizė leidžia padaryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai ( 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007 pagal J. V. K. ieškinį atsakovei G. M. dėl pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo).

CPK 366 straipsnio pirmosios dalies devintajame punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo klausimu formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika teigia, kad aiškia teisės normos taikymo klaida suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas arba jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-125/2005).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl šio proceso atnaujinimo pagrindo nebuvimo. Visos atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kuriomis jo autorius grindžia teisės normų taikymo klaidas, buvo įvertintos, nagrinėjant bylą apeliacine ir kasacine tvarka. Su šiuo proceso atnaujinimo pagrindu susiję atskirojo skundo argumentai yra tik byloje priimtų aukštesniosios instancijos teismų procesinių sprendimų kritika. Nei vienas jų neleidžia manyti, kad, nusprendžiant dėl sandorio ir aktų neteisėtumo, buvo padaryta esminių klaidų, darančių neteisėta teismo išvadą sandorio ir raštų negaliojimo klausimais, todėl atskirojo skundo dalis dėl proceso atnaujinimo pastaruoju pagrindu pripažintina nepagrįsta. Teismui įvertinus pareiškėjo pateiktus įrodymus, teismo nustatytos teisės ir pareigos nebus panaikintos ar pakeistos.

Vadovaudamasi nurodytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktuose įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų nebuvimo, padarė teisingą galutinę išvadą dėl prašymo nepagrįstumo, todėl 2009 m. lapkričio 19 d. nutartis nekeistina.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio pirmuoju punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti, 2009 m. lapkričio 19 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.