Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2-858-1120/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-09-21
Bylos Nr.: 2-858-1120/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00860-2022-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Agnė Tikniūtė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliniam saugumui“
Atsakovas: akcinei bendrovei ,,Telia Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Bitė Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Tele 2“, uždarajai akcinei bendrovei „Init“, uždarajai akcinei bendrovei „CSC TELECOM“
Trečiasis asmuo: biudžetinė įstaiga Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2-858-1120/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00860-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.11; 3.1.11.4; 3.1.14.8.3 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje Nr. 2-2539-1097/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei ,,Telia Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Bitė Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Tele 2“, uždarajai akcinei bendrovei „Init“, uždarajai akcinei bendrovei „CSC TELECOM“, dėl žiniasklaidos priemonės neteisėto uždarymo, žalos padarymo ir atlyginimo, trečiasis asmuo biudžetinė įstaiga Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Grėsmės nacionaliniam saugumui“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms akcinei bendrovei (toliau – ir AB) ,,Telia Lietuva“, UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Tele 2“, UAB „Init“, UAB „CSC TELECOM“ dėl žiniasklaidos priemonės neteisėto uždarymo, žalos padarymo ir atlyginimo.

2. Nurodė, kad atsakovės, kurios yra interneto paslaugų teikėjos, nuo 2022 m. kovo 21 d. iki šiol neteisėtai blokuoja interneto vartotojų prieigą prie ieškovei priklausančio internetinio portalo www.laisvaslaikraštis.lt, tuo pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas ir neteisėtais veiksmais padarė ieškovei žalos, todėl ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovių solidariai po 3 000 Eur už kiekvieną dieną, kai atsakovės neteisėtai blokavo tinklapį. Ieškovės teigimu, nuo 2022 m. kovo 21 d. iki liepos 1 d. praėjo 40 dienų, todėl bendras padarytos žalos dydis siekia 120 000 Eur. Ieškovė prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo arba sumažinti šio mokesčio dydį. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nurodyti atsakovėms atšaukti prieigos prie www.laisvaslaikrastis.lt blokavimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 14 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu.

4. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 11 d. nutartimi nustatė ieškovei 10 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. elektroninių ryšių priemonėmis pateikti dokumentą teisės aktų nustatyta tvarka, patikslinti atsakove nurodytos bendrovės pavadinimą bei juridinio asmens kodą, tiksliai ir aiškiai apibrėžti ieškinio dalyką ir sumokėti žyminį mokestį už paduodamą ieškinį. Teismas nurodė, kad pateiktas ieškinys neatitiko tokiam procesiniam dokumentui keliamų turinio reikalavimų, nes ieškinio dalykas formuluojamas neaiškiai ir abstrakčiai: iš ieškinio neaišku, kokios žalos – turtinės ar neturtinės – atlyginimo prašoma iš atsakovių, kuo grindžiamas prašomos priteisti sumos dydis, kuo grindžiami reikalavimai kiekvienos iš atsakovių atžvilgiu; kuo reikalavimai bei jų dydis bus įrodinėjami. Esant tokiai situacijai, iš esmės negalima konkrečiai apibrėžti bylos nagrinėjimo ribų, nesudaromos sąlygos atsakovėms tiksliai suvokti joms reiškiamų reikalavimų apimtį bei apskaičiavimą, tinkamai paruošti atsiliepimus į ieškinį. Taip pat teismas pasiūlė ieškovei teikti papildomus duomenis apie ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes.

5. Teismas pažymėjo, kad ieškovė 2022 m. liepos 12 d. šalindama teismo nutartyje nurodytus trūkumus juos pašalino tik iš dalies, t. y. ieškovė tinkamai pateikė dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, patikslino vienos iš atsakove traukiamos įmonės pavadinimą bei nurodė jos juridinio asmens kodą, pasinaudojo pasiūlymu plačiau paaiškinti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes ir pateikti dėl jų papildomų duomenų. Tačiau, teismo vertinimu, likę nepašalinti ieškinio trūkumai yra tokio pobūdžio, dėl kurių ieškinys negali būti priimtas.

6. Teismas nurodė, kad už ieškinį nėra sumokėtas žyminis mokestis. Ieškovė, teikdama prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, turėjo bent dalį tokio žyminio mokesčio sumokėti ir motyvuoti bei pagrįsti prašymą atleisti nuo likusios mokesčio dalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 83 straipsnio 3 dalis). Ieškovė, teikdama patikslintą ieškinį, už jį nesumokėjo net dalies žyminio mokesčio (2022 m. liepos 12 d. patikslintame ieškinyje nurodyta, kad sumokamas 47 Eur žyminis mokestis už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pateikiamas tokio dydžio mokesčio sumokėjimą patvirtinantis mokėjimo nurodymas) ir pakartotinai formulavo prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Teismas sprendė, kad ieškinio trūkumas, susijęs su žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimu, nepašalintas.

7. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovės prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo teismo buvo atmestas, konstatavus, kad ieškovė neįrodė tokio prašymo pagrįstumo, t. y. nepateikė duomenų ir įrodymų apie savo turtinę padėtį. Ieškovė, patikslintame ieškinyje pakartotinai formuluoja prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo. Grįsdama šį prašymą, ieškovė nurodė, kad dėl uždaryto tinklapio bendrovė negauna pajamų. Šiems teiginiams įrodyti ieškovė pateikia vienos sąskaitos banke išrašą. Teismo vertinimu, nurodyti argumentai ir pateikti duomenys nesudaro pagrindo tenkinti prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo. Teismas, nagrinėdamas prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, turi įvertinti asmens turtinę padėtį apibūdinančių duomenų visumą – nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas, turimas išlaidas, skolinius įsipareigojimus ir pan. Ieškovė nei teikdama ieškinį, nei jį patikslindama, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos turtinę padėtį. Ieškovė yra juridinis asmuo, turintis vesti buhalterinę apskaitą, todėl jos turtinę padėtį atspindėtų tokio pobūdžio dokumentai, iš kurių būtų galima įvertinti bendrovės turtą, įsipareigojimus, gaunamas pajamas bei jų pokytį (apie kurį tvirtina ieškovė) ir kt. Ieškovė tokių duomenų nepateikė. Ieškovės teiginiai dėl negaunamų (itin sumažėjusių) pajamų nėra pagrindžiami buhalteriniais dokumentais. Išrašas iš vienos banko sąskaitos niekaip neatspindi asmens turtinės padėties. Ieškinyje nurodoma, jog ieškovės tinklapis yra prieinamas užsienio skaitytojams, o tai suponuoja, kad tam tikras pajamas ieškovė vis dėlto gali gauti / gauna. Pažymėjo ir tai, jog nepateikta duomenų, kad ginčo tinklalapis būtų vienintelis ieškovės pajamų šaltinis. Taigi, ieškovė, pateikdama papildytą ieškinį ir formuluodama pakartotinį prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo, nepateikė žyminio mokesčio dalies sumokėjimą patvirtinančių duomenų, taip pat nepagrindė, jog nuo žyminio mokesčio mokėjimo būtų atleista įstatymu. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių teiginius apie itin sunkią jos turtinę padėtį. Teismas sprendė, kad ieškovės prašymas pripažintinas nepagrįstu ir atmestinas.

Šalies argumentai

8. Teismas nurodė, kad ieškovė aiškiai ir konkrečiai nesuformulavo ieškinio dalyko, todėl nėra galimybės apibrėžti ginčo nagrinėjimo apimtį, nustatyti teismingumo ir apskaičiuoti mokėtino žyminio mokesčio už ieškinį. Papildytame ieškinyje ieškovė nurodė, kad prašo priteisti iš atsakovių solidariai turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovės teigimu, žalą sunku paskaičiuoti, tačiau faktas, jog 80 000 Lietuvos teritorijoje esančių skaitytojų negali skaityti tinklapio, vertintinas kaip ne mažesnė kaip 3 000 Eur per dieną žala. Ieškovė nurodė, kad tai, kiek kiekviena iš atsakovių padarė žalos, priklauso nuo jos užimamos interneto rinkos dalies, o šie dalykai bus patikslinti ieškinio nagrinėjimo metu. Ieškovė taip pat pažymi, kad nuo 2022 m. kovo 21 d. iki 2022 m. liepos 1 d. praėjo 40 dienų, todėl bendras padarytos žalos dydis siekia 120 000 Eur. Teismo vertinimu, tokiu būdu apibrėžiamas ieškinio dalykas (formuluojamas reikalavimas atsakovėms) yra neaiškus, nes, nurodant, jog 3 000 Eur per dieną žala yra turtinė ir neturtinė, nėra konkrečiai išskiriama, kokia dalis šioje sumoje laikytina padaryta turtine, o kokia – neturtine, žala. Taip pat nėra paaiškinama, kokiu būdu ir kuo remiantis skaičiuojama bendra 120 000 Eur suma, kokia šios sumos dalis prašoma priteisti kaip turtinė, ir kokia – kaip neturtinė žala. Ši perskyra itin reikšminga, nes skiriasi turtinės ir neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo sąlygos, dydžio įrodinėjimas. Turtinę žalą įmanoma apibrėžti konkrečiai ir pagrįsti dokumentais (pavyzdžiui, įrodant gaunamų konkrečių pajamų per mėnesį pokytį). Tuo tarpu neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas ir dydis nustatomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje nustatytomis sąlygomis bei tvarka. Dėl to būtina aiškiai įvardinti, kokia konkrečiai suma prašoma priteisti kaip turtinė, ir kokia – kaip neturtinė žala. Šių sumų įvardijimas būtinas ir dėl to, kad tik tokiu būdu atsakovėms būtų sudarytos galimybės reikšti atsikirtimus į konkrečius reikalavimus, tarp kitko, galimai kvestionuojant ir prašomų priteisti sumų dydį. Pažymėjo, kad ir patikslintame ieškinyje nėra aiškiai nurodoma, kokia yra paskaičiuota prašoma priteisti suma, ir neaišku, ar reiškiamas reikalavimas dėl 3 000 Eur sumos už kiekvieną dieną priteisimo (tada nėra aiškus šio periodo pabaigos momentas), ar prašoma priteisti 120 000 Eur apskritai. Kaip buvo minėta teismo nutartyje dėl trūkumų šalinimo, ieškovė nenurodo ir nepateikia duomenų, pagrindžiančių prašomos atlyginti žalos įvertinimą pinigais (po 3 000 Eur kiekvieną dieną ar 120 000 Eur), t. y. nėra duomenų, susijusių su tokios sumos nustatymu, apskaičiavimu ir pagrindimu. Tik aiškiai ir konkrečiai suformulavus ieškinio dalyką – prašomas priteisti konkrečias sumas – pagal jį galima apskaičiuoti už ieškinį mokėtiną žyminį mokestį (atsižvelgiant į tai, kuri dalis reikalavimo formuluojamas kaip turtinis reikalavimas, kuri – ne), taip pat nustatyti bylos teismingumą pagal CPK 27 straipsnio nuostatas. Dėl to pirmiau aptarti pateikiamo ieškinio trūkumai yra esminiai ir, jų neištaisius, ieškinys negali būti priimtas.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas atsisakęs priimti ieškinį, klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesprendė, o už šį prašymą sumokėtą žyminį mokestį grąžino ieškovei.

III. Atskirojo skundo argumentai

10. Ieškovė UAB „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo išspręsti iš esmės – priimti ieškovės UAB „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ ieškinį, o taip pat spręsti klausimą dėl kasdien atsakovų padaromos žalos sustabdymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Apeliantės įsitikinimu ji turėtų būti atleista nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Neteisėtas ir nusikalstamas žiniasklaidos priemonės uždarymas yra akivaizdi politinė represija, nes tokiais veiksmais yra siekiama politinių tikslų – sunaikinti nepriklausomos žiniasklaidos priemonę, o visos jos negautos pajamos dėl uždarymo prilygsta prarastoms pajamoms arba turtui.

10.2. Pažymi, kad teismui buvo pateikti įrodymai, kad portalas laisvaslaikrastis.lt nuo kovo mėnesio yra neteisėtai uždarytas. Teismas nevertino to, kad dėl neteisėtų veiksmų uždaryta žiniasklaidos priemonė negali gauti jokių pajamų. Todėl mano, kad ieškovė turėtų būti atleista nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.

10.3. Mano, kad ieškinio dalykas yra aiškus. Pažymi, kad kreipėsi į teismą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos neteisėtų veiksmų – neteisėtos žiniasklaidos priemonės uždarymo ir neteisėto nurodymo atsakovams blokuoti prieigą prie portalo www.laisvaslaikrastis.lt. Atsakovai nutraukė prieigą prie www.laisvaslaikrastis.lt, be to, nutraukė su ieškove sutartis. Nutraukus prieigą prie portalo www.laisvaslaikrastis.lt, jis tapo nepasiekiamas vartotojams. Dėl to ieškovė teigia patirianti didelę žalą. Todėl ieškiniu reikalauja priteisti solidariai po 3 tūkstančius už kiekvieną dieną, kai atsakovai neteisėtai blokavo portalą www.laisvaslaikrastis.lt. Be to, pažymėjo, kad nuo 2022 m. kovo 21 d. iki 2022 m. liepos 1 d. praėjo 40 dienų, todėl bendras padarytos žalos dydis siekia 120 000 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys laikytas nepaduotu konstatavus, kad nebuvo pašalinti teismo nustatyti ieškinio trūkumai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nustatytų trūkumų

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) jurisprudencijoje yra ne kartą nurodyta, kad teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai).

14. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – pamatinė teisė, tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir proporcingų reikalavimų, kuriuos turi įgyvendinti asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos.

15. Pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, teisminės gynybos siekiantis asmuo, visų pirma, turi pateikti teismui CPK nustatytus reikalavimus atitinkantį ieškinį. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinys turi atitikti bendruosius CPK nustatytus procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 111 straipsnis), taip pat jame turi būti išdėstyti CPK 135 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti duomenys. Vadovaujantis aptariama nuostata, ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (ieškinio pagrindas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Šie du esminiai ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas. Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad už ieškinį buvo sumokėtas žyminis mokestis.

16. Tuo atveju, jeigu teismui paduotas procesinis dokumentas neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba ieškovas nesumokėjo už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, ne trumpesnį kaip 7 dienos, procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną.

17. Jei trūkumai nepašalinami, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

Dėl ieškinio dalyko

18. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą.

19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys, pareikštas atsakovėms AB „Telia Lietuva“, UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Tele 2“, UAB „Init“, UAB „CSC TELECOM“ dėl žiniasklaidos priemonės neteisėto uždarymo, žalos padarymo ir atlyginimo, neatitinka CPK numatyto reikalavimo aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką.

20. Ieškovė 2022 m. liepos 12 d., šalindama ieškinio trūkumus, pateikė patikslintą ieškinį. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad prašo priteisti iš atsakovių solidariai turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovė pažymėjo, kad žalą sunku apskaičiuoti, tačiau preliminariai žalą vertina 3 000 Eur per dieną suma. Be to, pažymėjo, kad nuo 2022 m. kovo 21 d. iki 2022 m. liepos 1 d. praėjo 40 dienų, todėl bendras padarytos žalos dydis siekia 120 000 Eur.

21. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad tokiu būdu apibrėžiamas ieškinio dalykas (formuluojamas reikalavimas atsakovėms) yra neaiškus, nes, nurodant, jog 3 000 Eur per dieną žala yra turtinė ir neturtinė, nėra konkrečiai išskiriama, kokia dalis šioje sumoje laikytina turtine, o kokia – neturtine, žala. Atitinkamai, nėra aišku, kuri 120 000 Eur sumos dalis prašoma priteisti kaip turtinė, ir kokia – kaip neturtinė žala. Ši perskyra itin reikšminga, nes skiriasi turtinės ir neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo sąlygos, dydžio įrodinėjimas. Turtinę žalą įmanoma apibrėžti konkrečiai ir pagrįsti dokumentais (pavyzdžiui, įrodant gaunamų konkrečių pajamų per mėnesį pokytį). Tuo tarpu neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas ir dydis nustatomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje nustatytomis sąlygomis bei tvarka. Dėl to, būtina aiškiai įvardinti, kokia konkrečiai suma prašoma priteisti kaip turtinė, ir kokia – kaip neturtinė žala, nes tik tokiu būdu atsakovėms būtų sudarytos galimybės reikšti atsikirtimus į konkrečius reikalavimus, tarp kitko, galimai kvestionuojant ir prašomų priteisti sumų dydį.

22. Įvertinus ieškovės suformuluotų reikalavimų turinį, su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio dalykas apibrėžtas netinkamai, sutiktina. Kaip žinia, ieškovas teismui pateikiamame ieškinyje privalo nurodyti ieškinio elementus – ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinio dalykas – tai ieškovo atsakovui teisme pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

23. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, 24 punktas).

24. Ieškinio dalykas – ieškovo reikalavimas atsakovui – gali būti neaiškus, jeigu jis neatitinka konkretumo ir tikslumo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2013). Ieškovo suinteresuotumas pareikštais ieškinio reikalavimais negali būti abstraktus, bet turi būti pagrįstas konkrečių materialių teisinių padarinių atsiradimu ieškovo ginamoms teisėms ar teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019, 38 punktas).

25. Ieškovė 2022 m. liepos 12 d., šalindama ieškinio trūkumus, pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad prašo priteisti iš atsakovių solidariai turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovė pažymėjo, kad žalą sunku apskaičiuoti, tačiau faktas, jog 80 000 Lietuvos teritorijoje esančių skaitytojų negali skaityti tinklalapio, vertintinas kaip ne mažesnė kaip 3 000 Eur per dieną žala. Ieškovė nurodė, kad tai, kiek kiekviena iš atsakovių padarė žalos, priklauso nuo jos užimamos interneto rinkos dalies, o šie dalykai bus patikslinti ieškinio nagrinėjimo metu. Be to, pažymėjo, kad nuo 2022 m. kovo 21 d. iki 2022 m. liepos 1 d. praėjo 40 dienų, todėl bendras padarytos žalos dydis siekia 120 000 Eur.

26. Nagrinėjamu atveju, įvertinus pataisytame ieškinyje ieškovės suformuluotus reikalavimus, matyti, kad ieškovės reikalavimų turinys ir mastas liko neaiškus dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, t. y. ieškovė suformulavo reikalavimą dėl 120 000 Eur žalos solidariai iš atsakovų priteisimo, tačiau neišskyrė, kuri suma priteistina kaip turtinė, kuri – kaip neturtinė žala, nors šių žalos rūšių įrodinėjimo sąlygos, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš esmės skiriasi (žr. CK 6.249 straipsnį ir CK 6.250 straipsnio 2 dalį), nenurodė, iš kokių nuostolių, jos manymu, susideda turtinė žala.

27. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pagal aptartus reikalavimus ieškinio dalykui, siekdama, jog būtų priteista solidariai iš atsakovių turtinė ir neturtinė žala, apeliantė turi tiksliai nurodyti turinės ir neturtinės žalos dydžius, kad jos suinteresuotumas pareikštais ieškinio reikalavimais būtų pagrįstas konkrečių materialių teisinių padarinių atsiradimu ieškovės ginamoms teisėms ar teisėtiems interesams.

Dėl žyminio mokesčio

28. Atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kuriais kvestionuojamos teismo išvados, susijusios su ieškinį pareiškusios ieškovės pareiga už jį sumokėti CPK numatyto dydžio žyminį mokestį. Nors apeliantė tvirtina, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 7 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai bylose dėl prarasto turto ryšium su politinėmis represijomis, tačiau byloje nėra duomenų, jog nagrinėjamas ginčas yra dėl turto, kurį apeliantė prarado dėl politinių represijų. Vien tai, kad buvo uždaryta prieiga prie apeliantės interneto portalo www.laisvaslaikrastis.lt, nėra pagrindas teigti, kad prieš ją buvo taikytos politinės represijos, todėl nėra ir pagrindo nurodytai žyminio mokesčio lengvatai taikyti.

Dėl žyminio mokesčio dydžio ir atleidimo nuo jo dalies mokėjimo

29. Reikalavimas atlyginti žalą yra turtinio pobūdžio reikalavimas, taigi ieškinyje privalo būti nurodytas reikalaujamas priteisti žalos dydis, apibrėžiantis ieškinio sumą, taip pat už ieškinį sumokėtas atitinkamo dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalis). CPK 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog už kiekvieną ieškinį mokamas žyminis mokestis, kurio dydis priklauso nuo ieškinio pobūdžio. Turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip trisdešimt tūkstančių eurų sumos iki vieno šimto tūkstančių eurų – devyni šimtai eurų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios trisdešimt tūkstančių eurų; nuo didesnės kaip vieno šimto tūkstančių eurų sumos – du tūkstančiai trys šimtai eurų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių eurų. Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti penkiolikos tūkstančių eurų. Žyminiu mokesčiu apmokestintus procesinius dokumentus ir jų priedus teismui pateikiant tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Šiuo atveju, pagal ieškovės suformuluotus reikalavimus, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, už suformuluoto ieškinyje turtinio pobūdžio reikalavimą, t. y. už reikalavimą priteisti iš viso 120 000 Eur žalos atlyginimą ieškovė turi sumokėti 2 500 Eur žyminį mokestį.

30. CPK 83 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Pažymėtina, jog CPK 83 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė asmenį dėl turtinės padėties atleisti ne nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo, o tik nuo jo dalies.

31. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad asmuo dėl savo sunkios turtinės padėties prašantis jį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, turi pareigą pateikti teismui sunkią turtinę padėtį patvirtinančius objektyvius rašytinius įrodymus, kurių pagrindu teismas turėtų galimybę neabejotinai įsitikinti prašymo pagrįstumu, t. y. konstatavęs įrodymais pagrįstą sunkią asmens turtinę padėtį, galėtų tenkinti atitinkamą prašymą (CPK 178 straipsnis). Teismas negali tenkinti deklaratyviais teiginiais, bet ne visapusiškais įrodymais pagrįsto prašymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-579-467/2022).

32. Nagrinėjamu atveju ieškovė, pateikdama pirmosios instancijos teismui prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo, nepateikė žyminio mokesčio dalies sumokėjimą patvirtinančių duomenų. Taip pat ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos teiginius apie itin sunkią turtinę padėtį. Apeliantės ieškinyje ir atskirajame skunde nurodyti teiginiai, kad ji negauna jokių pajamų, nes uždaryta prieiga prie jos interneto portalo, nėra tinkamas įrodymas, patvirtinantis, kad apeliantės sunki turtinė padėtis. Pirmosios instancijos teismas išaiškinimo ieškovei, kad ji turi pateikti įrodymus, iš kurių būtų galima įvertinti jos turtinę padėtį, pvz., buhalterinės apskaitos dokumentus, iš kurių būtų galima spręsti apie bendrovės turtą, įsipareigojimus, gaunamas pajamas bei jų pokytį. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas būtent tokių duomenų ieškovė neteikia. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepašalino ieškinio trūkumo, susijusio su žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimu, yra pagrįsta.

Dėl bylos procesinės baigties

33. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą, pagrįstai nustatė terminą ieškovės ieškinio trūkumams dėl ieškinio dalyko patikslinimo ir nesumokėto už ieškinį žyminio mokesčio, ištaisyti. Kadangi pirmosios instancijos teismo paskirtas terminas jau yra pasibaigęs, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užtikrinti proceso koncentraciją ir operatyvumą, nustato naują terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 7 straipsnis, 115 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ terminą iki 2022 m. rugsėjo 30 d. (įskaitytinai) ieškinio trūkumams, nurodytiems Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartyje, pašalinti ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Teisėja Agnė Tikniūtė