Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Algimanto Valantino,

jų gynėjams advokatams Algirdui Gurauskui, Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk), V. A.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės S. P. (toliau – ir prokurorė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. A. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigal. 2007 m. liepos 21 d. redakcija) ir pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272, įsigal. 2005 m. birželio 30 d. redakcija), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. B. išteisintas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigal. 2007 m. liepos 21 d. redakcija) ir pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272, įsigal. 2005 m. birželio 30 d. redakcija), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

G. A. išteisintas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272, įsigal. 2005 m. birželio 30 d. redakcija), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendžiui įsiteisėjus nustatyta panaikinti A. A. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – ir 5 000 Eur užstatą grąžinti O. A.; panaikinti A. B. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – ir 5 000 Eur užstatą grąžinti O. A.; panaikinti G. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų (paso ir asmens tapatybės kortelės) paėmimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. A. ir A. B. buvo kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupe ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku susitarė su G. A., kad A. A. ir A. B. G. A. atgabens 4 369 pakelius cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, po to A. A. 2017 m. gruodžio 20 d., 12.05 val., vairuodamas automobilį „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o A. B. 2017 m. gruodžio 20 d., 12.16 val., vairuodamas automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykdami iš R. F. į Lietuvos Respubliką per (duomenys neskelbtini), automobiliuose specialiai įrengtose slėptuvėse gabendami paslėptus privalomus pateikti muitinei daiktus – A. A. atgabeno 2 018 vnt. cigarečių pakelių „NZ Gold Super Slims“ be akcizo ženklų, kurių muitinė vertė – 6 251,92 Eur, o A. B. atgabeno 2 351 vnt. cigarečių pakelių „NZ Gold Super Slims“ be akcizo ženklų, kurių muitinė vertė – 7 284,44 Eur, iš viso gabeno G. A. neteisėtai įgyti 250 MGL dydžio sumą viršijančias akcizais apmokestinamas prekes, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 13 536,36 Eur, šių daiktų nedeklaravo, nepateikė muitinės kontrolei ir šios kontrolės išvengė.

2. Be to, A. A. ir A. B. buvo kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupe vykdydami susitarimą su G. A. realizuoti jam ne mažiau kaip 4 369 vnt. akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių be akcizo ženklų, 2017 m. gruodžio 20 d. gabeno iš R. F. į Lietuvos Respubliką per N. tarptautinį pasienio kontrolės punktą, N. užkardą, Pakrančių apsaugos rinktinę akcizais apmokestinamas prekes – 4 369 pakelius cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka – A. A. 2017 m. gruodžio 20 d., 12.05 val., vairuodamas automobilį „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), slėptuvėje gabeno 2 018 vnt. cigarečių pakelių „NZ Gold Super Slims“ be akcizo ženklų, kurių muitinė vertė – 6 251,92 Eur, apie 14.25 val. atvyko ir iškrovė G. A. išnuomotame (duomenys neskelbtini), kuris priklauso A. A., o A. B. 2017 m. gruodžio 20 d., 12.16 val., vairuodamas automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), slėptuvėje gabeno 2 351 vnt. cigarečių pakelių „NZ Gold Super Slims“ be akcizo ženklų, kurių muitinė vertė – 7 284,44 Eur, apie 14.35 val., atvyko ir iškrovė G. A. išnuomotame (duomenys neskelbtini), kuris priklauso D. J.. Tokiu būdu A. A. ir A. B. gabeno ir realizavo G. A. akcizais apmokestinamas prekes – 4 369 pakelius cigarečių „NZ Gold Super Slims“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, kurių bendra vertė yra 13 536,36 Eur, ir buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Pagėgių rinktinės pareigūnų.

Šiais veiksmais, t. y. neteisėtai gabenant ir realizuojant cigaretes, buvo pažeista nustatyta tvarka, t. y. Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 straipsnio 4 dalis (2015 m. gegužės 21 d. įstatymo Nr. XII-1738 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. gegužės 28 d.), kuri numato, kad „Fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti tabako gaminius, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis“, 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2013 m. rugsėjo 10 d.) 2 punkto, 2.1. ir 2.1.1. papunkčių reikalavimai, kurie numato, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius <...>, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis (išskyrus šių Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus)“, 3 punkto, 3.1., 3.1.2. ir 3.3 papunkčių reikalavimai, kurie numato, kad „Fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius <...>, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką <...> tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija <...> 20 pakelių cigarečių <...> kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares“, arba „Jeigu jie gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką <...> tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais nustatyto kiekio, leidžiamo keleiviams įvežti oro transportu iš trečiųjų šalių be importo muitų, pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų“ (t. y. turėjo teisę laikyti ne daugiau kaip 20 pakelių cigarečių, o gabenti ne daugiau kaip 10 pakelių cigarečių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 (nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.) patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių 8 punkto, 8.1. ir 8.1.1. papunkčiai).

3. G. A. buvo kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku akcizinėms prekėms laikyti išsinuomojo garažus (duomenys neskelbtini) esančiame garažų masyve (duomenys neskelbtini), kuris priklauso D. J., ir (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kuris priklauso A. A., bei susitarė, kad A. A. ir A. B. jam (G. A.) realizuos ne mažiau kaip 4 369 vnt. akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. A. A. ir A. B., vykdydami susitarimą su G. A., gabeno iš R. F. į Lietuvos Respubliką per N. tarptautinį pasienio kontrolės punktą, N. užkardą, Pakrančių apsaugos rinktinę akcizais apmokestinamas prekes – 4 369 pakelius cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka – A. A. 2017 m. gruodžio 20 d., 12.05 val., vairuodamas automobilį „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), slėptuvėje gabeno 2 018 vnt. cigarečių pakelių „NZ Gold Super Slims“ be akcizo ženklų, kurių muitinė vertė – 6 251,92 Eur, apie 14.25 val., atvyko ir iškrovė G. A. išnuomotame (duomenys neskelbtini), kuris priklauso A. A., o A. B. 2017 m. gruodžio 20 d., 12.16 val., vairuodamas automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), slėptuvėje gabeno 2 351 vnt. cigarečių pakelių „NZ Gold Super Slims“ be akcizo ženklų, kurių muitinė vertė – 7 284,44 Eur, apie 14.35 val., atvyko ir iškrovė G. A. išnuomotame (duomenys neskelbtini), kuris priklauso D. J.. Tokiu būdu G. A. įgijo 4 369 vnt. pakelių cigarečių, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 13 536,36 Eur ir buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Pagėgių rinktinės pareigūnų.

Šiais veiksmais, t. y. neteisėtai gabenant cigaretes, buvo pažeista nustatyta tvarka, t. y. Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 straipsnio 4 dalis (2015 m. gegužės 21 d. įstatymo Nr. XII-1738 redakcija, galiojant nuo 2015 m. gegužės 28 d.), kuri numato, kad „Fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti tabako gaminius, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis“, 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2013 m. rugsėjo 10 d.) 2 punkto, 2.1. ir 2.1.1. papunkčių reikalavimai, kurie numato, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius <...>, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis (išskyrus šių Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus)“, 3 punkto, 3.1., 3.1.2. ir 3.3 papunkčių reikalavimai, kurie numato, kad „Fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius <...>, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką <...> tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija <...> 20 pakelių cigarečių <...> kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares“, arba „Jeigu jie gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką <...> tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais nustatyto kiekio, leidžiamo keleiviams įvežti oro transportu iš trečiųjų šalių be importo muitų, pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų“ (t. y. turėjo teisę laikyti ne daugiau kaip 20 pakelių cigarečių, o gabenti ne daugiau kaip 10 pakelių cigarečių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 (nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.) patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių 8 punkto, 8.1. ir 8.1.1. papunkčiai).

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą neperžengdama paduoto apeliacinio skundo ribų, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą nustatė, jog A. A. ir A. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje, o G. A. – BK 199² straipsnio 1 dalyje. Dėl šių priežasčių priimamas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 3 punktas).

Dėl bendrininkavimo ir BK 199 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo

14. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tokia tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimas pagal baudžiamąjį įstatymą reiškia tai, kad bendras nusikalstamas sumanymas įgyvendinamas dviejų ar daugiau asmenų veiksmais ir kiekvieno jų veiksmai yra būtina sąlyga tam, kad būtų realizuota nusikaltimo sudėtis. BK 24 straipsnis nustato būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius bendrininkavimo padarant nusikalstamą veiką požymius. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas. Bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis bendrai su kitais asmenimis dalyvauja darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Kartu tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, sudaromo tarp bendrininkų, pasekmė. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje ir gali pasireikšti bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma – bendrininkavimo sudėtis, numatyta BK 24 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnyje. Taigi kiekvieno bendrininkavimo atveju atitinkamų požymių visumoje turi būti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (užimamos pareigos, jų pobūdis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius ir t. t. Konstatuojant bendrininkavimą svarbu nustatyti, jog dėl nuskalstamos veikos buvo susitarta iki tos veikos darymo pradžios arba ją darant ir įrodyti, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitais asmenimis tam tikru būdu prie jos prisidėdamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92/2010).

15.3 . Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad minėti išteisintieji vėliau jau keitė parodymus ir savo parodymų keitimą pagrindė tyrėjos įtaka, tačiau tokie teiginiai yra deklaratyvūs. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų, kurie juos patvirtintų. Ikiteisminio tyrimo metu visose minėtų asmenų apklausose dalyvavo gynėjai, jie patys minėtus parodymus pasirašė, kad juos perskaitė ir jie surašyti pagal jų duotus parodymus. A. B. ir A. A. apklausose dalyvaudavo ir vertėjai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vertėjas yra įspėtas dėl netinkamo vertimo ir tai, kad už neteisingą vertimą jam gresia baudžiamoji atsakomybė. A. B. iškelta versiją, kad pirmosios apklausos metu jam netinkamai buvo išversti jo parodymai paneigia tas faktas, kad jis buvo apklausiamas ir Tauragės rajono apylinkės teisme, buvo pagarsinti jo pirminiai parodymai, kuriuos jis patvirtino, o šio posėdžio metu taip pat buvo vertėjas ir gynėjas, tačiau nei A. B. ir jo gynėjas neginčijo minėtų parodymų neatitikimo. Taigi nėra pagrindo netikėti A. B. ir G. A. pirminiais parodymais, nes kaip jau buvo minėta jie yra išsamūs ir vieni kitus papildantys. Tokius išteisintojo A. B. ir G. A. parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

15.4 . Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės 2018 m. sausio 5 d. apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad iš tiesų išteisintieji A. A. ir A. B. skambino vienas kitam ne kartą, taip pat ir 2017 m. gruodžio 19 d. ir 20 d., t. y. būtent dieną prieš ir net tą pačią dieną kai vežė cigaretes (t. 4, b. l. 72-85).

15.5 . Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos P. pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus 2018 m. gegužės 14 d. apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 15 d. iki gruodžio 9 d. užfiksuoti 18 atvejų, kai A. A. automobiliu „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o A. B. automobiliu „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną nedideliu laiko skirtumu per N. tarptautinį pasienio kontrolės punktą atvyko į L. ir tą pačią dieną nedideliu laiko skirtumu per P. tarptautinį pasienio kontrolės punktą išvyko į K. sritį. Iš šio protokolo taip pat matyti, kad 2017 m. gruodžio 20 d. A. A. kirto sieną 12.05 val., o A. B. – 12.16 val. (t. 2, b. l. 38–83).

15.7 . Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2018 m. rugpjūčio 1 d. pranešime Nr. KB/05628/072/LT/18 nurodyta, kad AB „G.“ tabako fabriko „N.“ rinkodaros ir surinkimo skyrius informavo, jog pakuotės apačioje žymima gamybos data, pamainos numeris ir surinkimo linijos numeris. Žymėjimas „05101736“ reiškia: pagaminimo data 2017 m. spalio 5 d., pamainos numeris Nr. 3, surinkimo linija Nr. 6 (t. 1, b. l. 81). Iš to seka, kad A. A. ir A. B. vežtos skirtingais automobiliais cigaretės pagal žymėjimą sutampa beveik 98 procentais, o tai tik dar labiau patvirtina jų bendrą veikimą gabenant cigaretes.

15.8 . Klaipėdos teritorinės muitinės 2018 m. sausio 9 d. pažymoje Nr.(9.32)11D 295 nurodyta, kad 2 018 pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“, kurie paimti įvykio vietoje K., adresu (duomenys neskelbtini) Nr. esančiame garaže Nr. (duomenys neskelbtini), muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius, yra 6 251,92 Eur, o 2 351 pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“, kurie paimti įvykio vietoje K., adresu (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius, yra 7 284,44 Eur. Bendra paimtų 4 369 pakelių „NZ Gold Super Slims“ cigarečių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 13 536,36 Eur (t. 1, b. l. 12).

16. Iš pirmiau aptartų ir byloje esančių įrodymų visumos daroma išvada, kad A. A. ir A. B. veikė bendrininkų grupe ir turėjo vieningą tikslą atgabenti G. A. sutartą cigarečių kiekį, bet skirtingais automobiliais ir į skirtingus garažus, todėl atskleisti tiek objektyvieji tiek ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, t. y. jie suvokė, kad veikia bendrai ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – cigaretes, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą (jų vertė 13 536,36 Eur). Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų visumos ir padarė nepagrįstą išvadą, kad A. A. ir A. B. veikė atskirai, todėl jų veiksmai galėtų atitikti administracinio nusižengimo sudėtį. Dėl šių priežasčių naikinamas Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis ir priimamas naujas, kuriuo A. A. ir A. B. pripažįstami kaltais pagal BK 199 straipsnio 1 dalį.

17. Teisėjų kolegija konstatuotuoja ir tai, kad G. A. nebuvo pareikšti kaltinimai pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, tačiau šioje situacijoje yra svarbus susitarimas dėl cigarečių kiekio gabenimo G. A., nes iš to matomas būtent A. A. ir A. B. kaip bendrininkų bendras veiksmų tikslas, t. y. per Lietuvos Respublkos sieną gabenti cigaretes, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą.

Dėl bendrininkavimo ir BK 199² straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo

18. Prokurorė apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais A. A., A. B. ir G. A. buvo išteisinti pagal BK 199² straipsnio 1 dalį.

19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal A. A., A. B. ir G. A. pareikštus kaltinimus pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, nustatė, jog A. A., A. B. ir G. A. veikdami bendrininkų grupe neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, t. y., pažeisdami Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, t. y. neturėdami licencijos (2015 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-1916 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d., 14 straipsnio 4 dalį, t. y. nesilaikydami tabako gaminių laikymo ir gabenimo tvarkos (2015 m. gegužės 21 d. įstatymo Nr. XII-1738 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. gegužės 28 d., Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2013 m. rugsėjo 10 d.) 2 punkto 2.1 ir 2.1.1 papunkčių reikalavimus, pagal kuriuos Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis (išskyrus šių Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus), 3 punkto 3.1., 3.1.2. ir 3.3 papunkčio reikalavimus, pagal kuriuos fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija <...> 10 pakelių cigarečių <...> kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares arba gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais nustatyto kiekio, leidžiamo keleiviams įvežti oro transportu iš trečiųjų šalių be importo muitų, pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų, A. A. ir A. B., atgabenus iš R. F. į Lietuvos Respubliką per N. tarptautinį pasienio kontrolės punktą, N. užkardą, Pakrančių apsaugos rinktinę akcizais apmokestinamas prekes – 4 369 pakelius cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka – A. A. ir A. B. vykdydami susitarimą su G. A. – A. A. 2017 m. gruodžio 20 d., 12.05 val., vairuodamas automobilį „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), slėptuvėje gabeno 2 018 vnt. cigarečių pakelių „NZ Gold Super Slims“ be akcizo ženklų, kurių muitinė vertė – 6 251,92 Eur, apie 14.25 val., atvyko ir iškrovė (duomenys neskelbtini), esančiame garaže Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi G. A., o A. B. 2017 m. gruodžio 20 d., 12.16 val., vairuodamas automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), slėptuvėje gabeno 2 351 vnt. cigarečių pakelių „NZ Gold Super Slims“ be akcizo ženklų, kurių muitinė vertė – 7 284,44 Eur, apie 14.35 val., atvyko ir iškrovė (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi G. A.. Tokiu būdu A. A. ir A. B. atgabeno, o G. A. įgijo 4 369 vnt. pakelių cigarečių, paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis ir nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtintomis banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 13 536,36 Eur, t. y. viršijo 250 MGL dydžio sumą, ir buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Pagėgių rinktinės pareigūnų.

20. Pagal BK 199² straipsnio 1 dalį atsako asmuo, kuris pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Vadinasi, pagal BK 199² straipsnio 1 dalį nusikalstamai neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis gali reikštis minėtomis veikomis. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Taigi BK 199² straipsnio 1 dalies dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma, ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 199² straipsnio 1 dalį. Todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 199² straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais bei teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Minėto nusikaltimo sudėtis formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo šių veiksmų atlikimo momento. Pagal suformuotą teismų praktiką tam, kad būtų galima kvalifikuoti nusikaltimą kaip baigtą pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, nebūtina, jog akcizais apmokestinamos prekės būtų nugabentos į numatytą galutinį paskirties tašką – užtenka vieno gabenimo, siuntimo, naudojimo ar realizavimo veiksmo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-653/2010, Nr. 2K-520/2012). Be to, akcizais apmokestinamų prekių gabenimu laikomas šių prekių pervežimas iš vienos vietos į kitą pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką bet kokia transporto rūšimi, bet kokiu būdu, taip pat nepriklausomai, kokioje transporto priemonės vietoje prekės yra sudėtos, jos paslėptos ar ne ir pan. Minėtų prekių įgijimu laikoma įvairūs veiksmai, kuriais asmuo pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką gauna akcizais apmokestinamas prekes. Taigi įgijimu laikomas akcizais apmokestinamų prekių pirkimas, gavimas veltui, gavimas kaip atlygio už atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, gavimas dovanų ar už skolą, mainai į kitas prekes ar daiktus, rastų pasisavinimas ir pan., kai šie veiksmai atliekami pažeidžiant teisės aktais nustatytą akcizais apmokestinamų prekių įgijimo tvarką. Šio nusikaltimo subjektyviajai pusei būdinga tiesioginė tyčia, kai kaltininkas suvokia, kad jis pažeidžia teisės aktuose nustatytą akcizais apmokestinamų prekių įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, naudojimo ar realizavimo tvarką ir siekia tai daryti.

21. Iš pirmiau aptartų A. A. ir A. B. parodymų matyti, kad jie neginčijo pačių cigarečių gabenimo ne tik per sieną, bet ir per Lietuvos Respublikos teritoriją. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose minėti išteisintieji neigė, jog tarp jų ir G. A. buvo susitarimas atgabenti būtent jam 4 369 vnt. pakelių cigarečių, tačiau šiame sprendime jau aptarti šių asmenų parodymai, kiti byloje esantys įrodymai, kurie patvirtina ne tik A. A. ir A. B. bendrą susitarimą gabenti cigaretes per Lietuvos Respublikos sieną ir jos teritoriją, bet ir A. A., A. B. ir G. A. susitarimą, jog A. A. ir A. B. gabens, o G. A. iš jų įgys būtent jau anksčiau sutartą kiekį cigarečių, kurių bendra suma viršija 250 MGL. Taigi jie visi veikė bendrai ir suvokė, kad pažeidžia tokių prekių gabenimo ir įsigijimo tvarką, kuri nustatyta teisės aktuose, ir to siekė.

22. Teisėjų kolegija įvertina pirmosios instancijos teismo argumentą, kad G. A. nebuvo perduotos cigaretės ir nurodo, kad iš tiesų fiziškai G. A. nebuvo perduotos visos cigaretės vienu metu, nes jos buvo iškraunamos skirtinguose garažuose, tačiau bendrininkavimo esmė yra ta, kad bendrininkai susitaria daryti konkrečią nusikalstamą veiką. Šiuo atveju A. A., A. B. ir G. A. buvo susitarę dėl 4 369 vnt. pakelių cigarečių, kurios turėjo būti vežamos į skirtingas vietas vien tik tam, kad sulaikius vieną iš jų kiltų tik administracinė atsakomybė, o ne baudžiamoji. Taigi liudytojai I. S., V. M., T. Ž., R. U. ir negalėjo patvirtinti ar parodyti tikslaus cigarečių kiekio, tačiau vertinat jų parodymų visumą matyti, kad jie sekė G. A. ir aiškinosi jo nusikalstamos veikos schema, t. y. A. A. atvažiuodavo prie garažo, esančio (duomenys neskelbtini), į kurį vėliau atvažiuodavo G. A. ir iš jo išsinešdavo paketus, o A. B. vykdavo į garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kur taip pat atvykdavo G. A. ir pasiimdavo paketus. Pats išteisintasis G. A. pirmos apklausos metu irgi teigė, kad jų planas buvo vežti skirtingais automobiliais didesnį kiekį, kad sulaikius vieną būtų rastas tik toks kiekis, už kurį numatoma administracinė atsakomybė. Šios nusikalstamos veikos objektyvus požymis įgijimas nustatomas ir pagal kitus objektyvius duomenis – šiuo atveju išankstinis asmenų susitarimas dėl galutinio kiekio ir faktinio dalies nusikalstamos veikos dalyko įgijimo. Nustačius, kad išteisintieji disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis veikdami bendrininkų grupe nusikalstamų veiksmų vertinimui nėra reikšminga, kad kiekvieno jų vairuotame automobilyje ir iškraunat prekes skirtinguose garažuose buvo rasta ir paimta mažesni kiekiai nė numatyta BK 199² straipsnio 1 dalyje, nes svarbus yra galutinis jų tikslas ir galutinis kiekis cigarečių, kuris apima jų bendrą tikslą ir siekį.

23. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad G. A. būtų išsinuomojęs garažus (duomenys neskelbtini), esančiame garažų masyve (duomenys neskelbtini), kuris priklauso D. J., ir (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kuris priklauso A. A.. Tačiau tiek jis pats pirmosios apklausos metu, tiek ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, jog jis minėtais garažais naudojosi kitais pagrindais. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas A. A. patvirtino, kad pažįsta G. A., o kitų asmenų sėdinčių salėje nepažįsta. Teigia, kad jis garažą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), išnuomojo žmogui, kuris kalbėjo rusiškai. Vėliau teigia, kad galimai garažą išsinuomojo A. A.. Nuo garažo turėjo tris raktus ir juos turėjo nuomininkas, jis ir G. A.. G. A. davė raktą, kad šis galėtu garaže pasidėti padangas. Jis tvirtino, kad garažu leido naudotis G. A., o nuomininkas buvo A. A., kuris jam už nuomą mokėjo po 30 Eur (t. 6, b. l. 123-124). Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas D. J. paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklauso garažas, esantis (duomenys neskelbtini) boksas. Jis nepažįsta teismo salėje esančių asmenų ir teigi, kad garažą buvo išnuomojęs R. S., su kuriuo ir buvo pasirašęs nuomos sutartį. Jis paaiškino, kad būtent R. S. jam mokėjo už nuomą grynais pinigais po 50 Eur. Teigia, kad garažas beveik tuščias, tik yra matęs padangas kai buvo užėjęs į garažą, kad užrašytų elektros duomenis. Iš pareigūnų sužinojo, kad jo garaže buvo laikomos neteisėtos prekės. Po to jis kalbėjo su R. S., kuris teigė, jog garažu leido naudotis pažįstamiems, nors jis nebuvo davęs leidimo tretiesiems asmenims naudotis garažu. Po šio įvykio jis susipyko su R. S.. Patvirtino, kad R. S. buvo davęs raktus ne tik nuo garažo, bet ir bendro užtvaro (t. 6, b. l. 129-130). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pagarsintas R. S. 2018 m. sausio 8 d. apklausos protokolas ir jo tęsinys, kuriuose užfiksuota be kitų aplinkybių ir tai, kad būtent jis nuomojosi garažą adresu (duomenys neskelbtini)- iš D. J., kuriam asmeniškai mokėjo už nuomą. Be savininko leidimo būtent jis leido naudotis minėtu garažu dar dviem asmenims, t. y. G. A. ir vyriškiui, kuri kalbėjo rusiškai, tačiau nežino nei jo vardo, nei pavardės. Teigia, kad jis leido G. A. garažu naudotis neatlygintinai (t. 1, b. l. 190-192).

24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad G. A. garažais, esančiais (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi ir tai patvirtina pas jį asmens kratos metu rasti raktai nuo abiejų garažų (t. 3, b. l. 22-25). Išteisintųjų A. A. ir A. B. versija, kad būtent jie nuomojosi garažus abejotina, nes jie negalėjo nurodyti šių garažų savininkų duomenų, nesutapo jų duoti parodymai su parodymais garažų savininkų apie nuomos sandorio sudarymo aplinkybes, A. B. iš pačių pradžių net negalėjo nurodyti tikslaus garažo adreso. Be to neįtikėtinas ir jų nurodomas atsiskaitymo būdas už garažo nuomą, t. y. paliekant pinigus garaže, net nežinant ar savininkas nepersigalvos ir nepakeis minėto garažo spynos, nors už nuomą moka į priekį.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartus ir byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad A. A., A. B. ir G. A. suvokė, kad veikdami bendrininkų grupe ir suprasdami kiekvieno iš jų atliekamų veiksmų būtinumą neteisėtai disponuojant akcizais apmokestinamomis prekėmis, t. y. A. A., A. B. gabenant, o G. A. įgyjant, 4 369 pakelius cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 13 536,36 Eur, t. y. viršijo 250 MGL dydžio sumą, todėl jų nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 199² straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės

26. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija ir viena iš svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų, kurioje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu, visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą, skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioriteto.

27. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

28. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad A. A., A. B. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje, o G. A. – BK 199² straipsnio 1 dalyje, dėl kurių padarymo pirmosios instancijos teismo buvo išteisinti. Dėl šių priežasčių sprendžiama dėl bausmių paskyrimo A. A., A. B., G. A..

29. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl bausmės, vadovaujasi BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 55 straipsnio, 61 straipsnio 1–3 dalių, 46 straipsnio nuostatomis. Už nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 1 dalyje, padarymą baudžiamajame įstatyme nustatytos dvi bausmių rūšys bauda arba laisvės atėmimas iki 8 (aštuonerių) metų, o BK 199² straipsnio 1 dalyje – bauda arba laisvės atėmimas iki 7 (septynerių) metų.

30. A. A. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje. Už kiekvieną iš šių nusikalstamų veikų apeliacinės instancijos teismas skiria atskirai bausmes įvertinęs tai, kad šios nusikalstamos veikos priskiriamos prie sunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikaltimai baigti, padaryti tyčia, veikiant bendrininkų grupe. Taip pat atsižvelgiama į A. A. asmenybę, t. y. išsiskyręs, dirba OOO „Nikaris“ vairuotoju, darbe charakterizuojamas teigiamai (t. 5, b. l. 37-41), neteistas, turi 9 klasių išsilavinimą, nėra duomenų, kad būtų baustas administracine tvarka Lietuvos Respublikoje, nėra duomenų, kad būtų registruotas priklausomybės ligų centre bei psichiatrijos klinikoje (t. 4, b. l. 31-34), nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veikos padarytos bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija, įvertinusi visas minėtas aplinkybes, bausmės taikymo efektyvumo bei tikslingumo principus, konstatuoja, kad, bausmės tikslai bus pasiekti A. A. paskyrus bausmės rūšį baudą už abi nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktą nustatoma bauda už sunkų nusikaltimą nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio. Bauda – piniginė bausmė, kurios esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės nauda. Šios rūšies bausmė yra ekonomiška ir efektyvi poveikio priemonė asmenims, padariusiems savanaudiškas ar turtinę žalą sukėlusias nusikalstamas veikas. Bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio – dydžiais, kurį patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nusikalstamų veikų padarymo metu buvo numatyta, kad 1 MGL – 37,66 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ galiojęs iki 2018 m. sausio 1 d.). Šis MGL dydis bei skirtinos baudos intervalas galiojo būtent nusikalstamos veikos padarymo metu. Be to, pagal suformuotą teismų praktiką teismas neturėtų skirti tokio dydžio baudos, kurios asmuo, objektyviai vertinant, negalės sumokėti. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas minėtas aplinkybes, bausmės taikymo principus, konstatuoja, kad, bausmės tikslai bus pasiekti už BK 199 straipsnio 1 dalį A. A. paskyrus 180 MGL (6 778,80 Eur) dydžio baudą, o už BK 199² straipsnio 1 dalį 200 MGL (7 532 Eur) dydžio baudą.

31. A. B. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje. Skiriant bausmes atsižvelgiama, jog padarytos dvi nusikalstamos veikos, kurios priskiriamos prie sunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikaltimai baigti, padaryti tyčia, veikiant bendrininkų grupe. Taip pat atsižvelgiama į A. B. asmenybę, t. y. nevedęs, dirba V. G. A. individualioje įmonėje, neteistas, turi aukštąjį išsilavinimą, nėra duomenų, kad būtų baustas administracine tvarka Lietuvos Respublikoje, nėra duomenų, kad būtų registruotas priklausomybės ligų centre bei psichiatrijos klinikoje (t. 3, b. l. 31-34; t. 5, b. l. 42-47), nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veikos padarytos bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertinus šių aplinkybių visumą, bausmės taikymo efektyvumo bei tikslingumo principus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. B. paskyrus bausmės rūšį baudą už abi nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje. Kaip jau buvo minėta anksčiau įstatymo leidėjas numatė, kad bauda už sunkų nusikaltimą skiriama nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio. Teisėjų kolegija laikydamasi jau pirmiau paminėtos teismų praktikos, jog teismas neturėtų skirti tokio dydžio baudos, kurio asmuo, objektyviai vertinant, negalės sumokėti, ir įvertinusi visas minėtas aplinkybes, bausmės taikymo principus, konstatuoja, kad bausmės tikslai bus pasiekti už BK 199 straipsnio 1 dalį A. B. paskyrus 180 MGL (6 778,80 Eur) dydžio baudą, o už BK 199² straipsnio 1 dalį 200 MGL (7 532 Eur) dydžio baudą.

32. Prokurorė apeliaciniu skundu prašo A. A. ir A. B. bausmes bendrinti vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, t. y. bausmes apimti. Tačiau toks prokurorės prašymas nepagrįstas, nes jis prieštarauja suformuotais teismų praktikai. Teismų praktikoje nurodyta, kad tuo atveju, kai kaltininkas neteisėtai pergabenęs akcizais apmokestinamas prekes per Lietuvos Respublikos sieną (t. y. pabaigęs daryti kontrabandą) toliau jas gabena Lietuvos Respublikos teritorija, jis jau realizuoja kitos BK 199² straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį, t. y. neteisėtą tokių prekių gabenimą Lietuvos Respublikos teritorija. Kontrabandos sudėtis neapima šio neteisėtam disponavimui akcizais apmokestinamomis prekėmis (BK 199² straipsnio) požymio, todėl tokiais atvejais kaltininko veika turėtų būti kvalifikuojama kaip kontrabandos ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis realioji sutaptis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-97-895/2019).

33. Dėl to A. A. bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 1 dalyje ir BK 199² straipsnio 1 dalyje, subendrinamos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės. A. A. ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. gruodžio 20 d. buvo sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka (t. 3, b. l. 101-102). Tauragės rajono apylinkės 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kurios terminas skaičiuojamas nuo 2017 m. gruodžio 22 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė S. P. 2018 m. sausio 8 d. nutarimu A. A. buvo paleistas į laisvę ir jam paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės – užstatas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 3, b. l. 170-174, t. 4, b. l. 51-53). Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, A. A. turi būti laikino sulaikymo ir suėmimo laikas – 20 d. – įskaitytas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnio 2 dalis, 65 straipsnio 2 punkto a papunktis).

34. Taip pat ir A. B. bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 1 dalyje ir BK 199² straipsnio 1 dalyje, subendrinamos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę. A. B. ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. gruodžio 20 d. buvo sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka (t. 4, b. l. 42), jam Tauragės rajono apylinkės 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kurios terminas skaičiuojamas nuo 2017 m. gruodžio 22 d. ir iki 2018 m. sausio 8 d., kuomet prokurorės nutarimu A. B. buvo paleistas į laisvę bei jam paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir užstatas (t. 4, b. l. 55-59, 51-53). Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, A. B. turi būti laikino sulaikymo ir suėmimo laikas – 20 d. – įskaitytas į paskirtą bausmę.

35. G. A. šiuo nuosprendžiu pripažįstamas kaltu ir nuteisiamas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje. Skiriant bausmę įvertinama, kad ši nusikalstama veika priskiriama prie sunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikaltimas baigtas, padarytas tyčia, veikiant bendrininkų grupe. Atsižvelgiama ir į G. A. asmenybę, t. y. išsituokęs, anksčiau teistas: 1) Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, 5 MGL (650 Lt) bauda; 2) Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, 80 MGL (10 400 Lt) bauda, paskutiniu sprendimu paskirta bauda sumokėta 2018 m. rugsėjo 18 d. (t. 5, b. l. 33-35), turi vidurinį išsilavinimą, nebaustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 68-94), dirba UAB „M.“ (t. 6, b. l. 67-69), turi mažametę dukrą, motinai V. A. nustatytas 10 proc. nedarbingumas, tėvas Z. A. miręs (t. 5, b. l. 94-95), nėra duomenų, kad būtų registruotas priklausomybės ligų centre bei psichiatrijos klinikoje, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija įvertinusi visas šias aplinkybes bei atsižvelgus į bausmės taikymo principus, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti G. A. paskyrus 200 MGL (7 532 Eur) dydžio baudą. G. A. ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. gruodžio 20 d. 14.25 val. buvo sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka, paleistas 2017 m. gruodžio 21 d. 12.38 val., jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas (t. 3, b. l. 20-21, 49-50, 52-58). Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, G. A. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas – 1 d. – įskaitytinas į paskirtą bausmę.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

37. Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Taigi konfiskuojami tik kaltininkui ir kitiems asmenims priklausantys materialią vertę turintys daiktai, jeigu jie įstatyme nurodytais aspektais buvo panaudoti nusikalstamai veikai padaryti arba gauti padarius nusikalstamą veiką siekiant tiesioginės ar netiesioginės naudos. Pagal suformuotą teismų praktiką nusikaltimo įrankis – daiktas ar priemonė, kuriuos kaltininkas tiesiogiai naudoja darydamas nusikalstamą veiką, priemonė – daiktas, kuris pats nenaudojamas darant nusikalstamą veiką.

38. utomobilį „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), slėptuvėje gabeno 2 018 vnt. cigarečių pakelių „NZ Gold Super Slims“ be akcizo ženklų, kurių muitinė vertė – 6 251,92 Eur, apie 14.25 val., atvyko ir iškrovė (duomenys neskelbtini), esančiame garaže Nr. (duomenys neskelbtini), o A. B. 2017 m. gruodžio 20 d., 12.16 val., vairuodamas automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), slėptuvėje gabeno 2 351 vnt. cigarečių pakelių „NZ Gold Super Slims“ be akcizo ženklų, kurių muitinė vertė – 7 284,44 Eur, apie 14.35 val., atvyko ir iškrovė (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).

39. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad be kitų daiktų buvo paimti ir apžiūrėti automobiliai „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 18-37).

40. Transporto priemonių apžiūros protokole nurodoma, kad automobilis „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas A. A. vardu, o automobilis „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – A. B.. Be to, minėtuose automobiliuose apžiūrėtos ir užfiksuotos slėptuvės (t. 1, b. l. 82-99), kuriose buvo neteisėtai gabenamos cigaretės ne tik per Lietuvos Respublikos sieną, bet ir Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl automobiliai laikytini nusikalstamų veikų įrankiais, kurių pagalba ir buvo padaryti du nusikaltimai, numatyti BK 199 straipsnio 1 dalyje ir BK 199² straipsnio 1 dalyje.

41. Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės kriminalinės žvalgybos skyriaus tyrėjo E. M. 2017 m. gruodžio 21 d. nutarime dėl daiktų perdavimo saugoti nurodoma, kad saugoti perduodami ir automobilio „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo pultelis, pats automobilis ir jo registracijos liudijimas 39 42 Nr. 134537; automobilio „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo pultelis, pats automobilis ir jo registracijos liudijimas 39 47 Nr. 448964 (t. 1, b. l. 136-142). Asmens kratos protokole užfiksuota, kad atliekant A. B. kratą buvo rasta ir paimta eilė daiktų tarp kurių buvo ir transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. 39 47 Nr. 448964 (R. F. registracija) (t. 4, b. l. 65-68).

42. Teisėjų kolegija įvertinus šias aplinkybes ir vadovaudamasi BK 72 straipsnio 3 dalimi iš A. A. ir A. B. konfiskuoja jiems priklausančias transporto priemones, t. y. „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso A. A., ir „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso A. B.. Taip pat nustato, kad šių transporto priemonių užvedimo pultelius, registracijos liudijimą 39 42 Nr. 134537, registracijos liudijimą Nr. 39 47 Nr. 448964, saugomus VSAT prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinėje, adresu (duomenys neskelbtini), perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1- 4 punktais, 329 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 20 d. nuosprendžio dalį, kuria A. A. išteisintas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį; A. B. išteisintas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį; G. A. išteisintas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį ir priimti naują nuosprendį:

A. A. pripažinti kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigal. 2007 m. liepos 21 d. redakcija) ir 199² straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272, įsigal. 2005 m. birželio 30 d. redakcija) ir paskirti bausmes:

- pagal BK 199 straipsnio 1 dalį paskirti baudą 180 MGL (6 778,80 Eur);

- pagal BK 199² straipsnio1 dalį paskirti baudą 200 MGL (7 532 Eur).

Vadovaujantis 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir A. A. paskirti subendrintą bausmę – baudą 250 MGL (9 415 Eur).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. A. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 20 d. iki 2018 m. sausio 8 d. (imtinai), t. y. 20 dienų, vieną dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir A. A. paskirti galutinę bausmę – baudą 210 MGL (7 908,60 Eur).

A. B. pripažinti kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigal. 2007 m. liepos 21 d. redakcija) ir 199² straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272, įsigal. 2005 m. birželio 30 d. redakcija) ir paskirti bausmes:

- pagal BK 199 straipsnio 1 dalį paskirti baudą 180MGL (6778,80 Eur);

- pagal BK 199² straipsnio1 dalį paskirti baudą 200 MGL (7 532 Eur).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir A. B. paskirti subendrintą bausmę – baudą 250 MGL (9 415 Eur).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. B. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 20 d. iki 2018 m. sausio 8 d. (imtinai), t. y. 20 dienų, vieną dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir A. B. paskirti galutinę bausmę – baudą 210 MGL (7 908,60 Eur).

G. A. pripažinti kaltu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272, įsigal. 2005 m. birželio 30 d. redakcija) ir paskirti bausmę baudą 200 MGL (7 532 Eur).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į G. A. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 20 d. iki 21 d., t. y. 1 dieną, ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir G. A. paskirti galutinę bausmę – baudą 198 MGL (7 456,68 Eur).

Išaiškinti A. A., A. B., G. A., kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, bauda turi būti sumokėta per dviejų (2) mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ją sumokant į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Per nustatytą terminą nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškota priverstinai.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi konfiskuoti A. A. priklausančią transporto priemonę, automobilį „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o užvedimo pultelį, registracijos liudijimą 39 42 Nr. 134537, saugomus byloje, perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi konfiskuoti A. B. priklausančią transporto priemonę, automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o užvedimo pultelį, registracijos liudijimą Nr. 39 47 Nr. 448964, saugomus byloje, perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.

kompiuterinė laikmena CD-R Nr. VSAT PPR KŽS – 5 (RN), priedas prie 2017 m. gruodžio 29 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo, kompiuterinė laikmena „Acme“ DVD+R su A. A. ir A. B. sienos kirtimų duomenimis, priedas prie 2018 m. gegužės 14 d. apžiūros protokolo, palikti saugoti byloje.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu 4 369 pakelius cigarečių „NZ Gold Super Slims“, saugomus VSAT prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinėje, adresu (duomenys neskelbtini), sunaikinti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu daiktus: 1 porą pirštinių „Paroc“, 1 porą pirštinių „Ohervin“, etiketę nuo šiukšlių maišo, 2 vnt. kartoninių lipnių juostų rulonus, 2 vnt. plastikinių maišų rulonus, kurie paimti 2017 m. gruodžio 20 d. įvykio vietos apžiūros metu, raktą nuo garažo (1 vnt.), kuris buvo paimtas A. A. asmens kratos metu, 4 raktus nuo garažų (4 vnt.), kurie buvo paimti G. A. asmens kratos metu, 2 raktus nuo garažo, kurie buvo paimti A. B. asmens kratos metu, o dabar saugomus VSAT prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinėje, adresu (duomenys neskelbtini), sunaikinti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu daiktus: 1 vnt. piniginę, 1 vnt. rankinę, 1 vnt. banko kortelę „Mastercard“ Nr. 5469 2000 1298 3317, kuri išduota A. A., kurie paimti 2017 m. gruodžio 20 d. asmens kratos mate, o dabar saugomi VSAT prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinėje, adresu (duomenys neskelbtini), gražinti teisėtam savininkui A. A..

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu daiktus: raktą (1vnt.), pakabuką, kurie paimti 2017 m. gruodžio 20 d. G. A. asmens kratos matu, o dabar saugomi VSAT prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinėje, adresu (duomenys neskelbtini), gražinti teisėtam savininkui G. A..

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.