Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-563-759/2016(Proceso Nr. 2-49-3-00261-2016-6)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.10.2.4.2.; 3.1.1.2.22.;3.2.3.9.;3.2.6.4.

2016 m. birželi 21 d.

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. P. ieškinį atsakovei G. M. dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-151-591/2014 pripažino atsakovę G. M. kalta, įvykdžius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 1 dalyje. Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2005 metų rugpjūčio mėnesio pirmojoje pusėje joms atvykus į Londoną, siekdama, kad G. P. būtų įtraukta į prostituciją, panaudodama apgaulę ir pasinaudodama nukentėjusiosios pažeidžiamumu, melagingai G. P. nurodė vykti kartu su ja į jos namus Škotijoje, iš kur po kelių dienų apgaulingai nurodydama vykti su albanų tautybės vyriškiu, žadėdama jog jis ją nuveš į Londoną, iš kur bus galima grįžti į Lietuvą, perleido G. P. albanų tautybės asmeniui, kuris ieškovę nugabeno į viešbutį, kuriame ieškovė buvo įtraukta į prostituciją/ išžaginta. Ieškovė nurodė, kad minėtas nuosprendis įsiteisėjo. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dėl tokių atsakovės veiksmų patyrė didelę moralinę žalą, t.y. ieškovė pirmą kartą buvo nežinomoje šalyje, nemokėjo užsienio kalbos, neturėjo piniginių lėšų, ryšių su artimais žmonėmis, kurie galėtų jai padėti, be to negalėjo adekvačiai vertinti susidariusios situacijos, t.y. ieškovė buvo pažeidžiamas asmuo ir padaryti nusikalstami veiksmai darė jai daug žymesnę ir sunkiai ištaisomą žalą, nei tai būtų atsitikę su pilnai subrendusiu, tvirtus socialinius ryšius turinčiu ir daug tvirtesniu socialine ir psichologine prasme asmeniu. Ieškovė nurodė, kad jos atžvilgiu taip pat buvo naudojamas psichologinis smurtas, dėl ko jai teko kreiptis medicininės psichologinės pagalbos ir ieškovei buvo diagnozuota liga- adaptacijos sutrikimas, kuris pasireiškia depresine nuotaika, nerimo simptomais, susirūpinimu, nesugebėjimu susikaupti, planuoti ateities darbų ir t.t. Ieškovė nurodė, kad ir praėjus 10 metų, jos sveikata neatsistatė, jai rekomenduojama ilgesnė ir pastovi psichologinė pagalba, ieškovė jaučia įtampą, baimę, nepasitiki žmonėmis, dominuoja noras slėptis, sutriko miegas, atmintis, aplanko mintys apie savižudybę. Ieškovė nurodė, kad dėl patirtų išgyvenimų patyrė ne tik dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pastovų baimės jausmą, nuotaikų kaitą, bet ir dėl to metė mokslus, suprastėjo santykiai su artimais žmonėmis, sumažėjo galimybės bendrauti, gauti tinkamą profesiją, stiprinti savo socialinius ryšius ir visuomeninę padėtį. Ieškovė patirtą žalą įvertino 15 000 EUR suma, prašo ieškinį tenkinti.

Ieškovė G. P. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką tinkamai pranešta, teisme ją atstovauja advokatas Dalius Povilius, todėl byla nagrinėtina ieškovei nedalyvaujant (CPK 246 str.).

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinį, patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad ieškovė vykdama į Londoną neplanavo užsiimti prostitucija, o atsakovės veiksmais ieškovė G. P. buvo parduota prostitucijai. Atstovas paaiškino, kad jo klientė patyrė didelę neturtinę žalą, ji patyrė šoką, kuris trunka nuo 2 iki 6 mėnesių, vėliau žmogus negali normaliai gyventi. Pagal medicininius dokumentus ieškovė negali normaliai gyventi iki šiol, ką patvirtina ir 2015 metų psichologų išvada, kad jai yra adaptacinis sutrikimas, ji negali normaliai gyventi, iš to kyla ir visos neturtinės žalos pasekmės. Ji negali mokytis, negali normaliai įgyti specialybės, nesiklosto asmeninis gyvenimas. Adaptacinis sutrikimas diagnozuotas po grįžimo iš Didžiosios Britanijos. Atstovas paaiškino, kad neturtinę žalą įvertino 15 000 eurų suma, kad žalos dydį nustatė remiantis faktais, ką patyrė jo klientė, bei vadovaujantis teismų formuojama praktika. Ieškovės atstovas paaiškino, kad nesutinka, jog priteista neturtinė žala būtų mokama dalimis, kadangi tokiu atveju, G. P. neturėtų galimybės kreiptis į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą dėl neturtinės žalos kompensavimo. Prašo ieškinį tenkinti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė G. M. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu dėl neturtinės žalos priteisimo sutinka iš dalies. Atsakovė nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2014-12-19 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-151-519/2014, ji buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 str. 1 d., jai paskirta laisvės atėmimo bausmė. Atsakovė nurodė, kad prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra nepagrįstai didelis. Atsakovė nurodė, kad 2008-06-03 rašte Nr. 387-3b dėl G. P., kuriame nurodoma, kad ieškovės pasakojimu ją į prostituciją padavė seniai pažįstamas draugas, tad iki šiol jai sunku bendrauti su žmonėmis, ypač vyrais, kad pašlijo santykiai su mama, dėl ko Gita labai skaudžiai išgyvena. Atsakovė nurodė, kad praėjus trims metams po G. P. palietusių įvykių, ji nebuvo išsiaiškinusi santykių su artimu draugu, taip pat išgyveno dėl santykių su artimaisiais, ypač su mama, todėl neatmetama galimybė, kad būtent dėl jos artimo draugo nederamo elgesio jos atžvilgiu, dėl negerų santykių su artimaisiais, ieškovė ir patyrė nervingumą, miego sutrikimus, baimę. Atsakovė nurodė, kad nesutinka ir su 2015-05-12 psichologo išvadoje pateikta informacija, neva G. išvežimo iš Lietuvos metu nesuvokė ką su ja norima padaryti dėl tuometinio patiklumo ir negebėjimo nuosekliai analizuoti bei daryti logines išvadas. Atsakovė nurodė, kad ieškovė 2005 metų rugpjūčio mėnesį į Londoną vyko pati savo noru su draugu D. P., taip pat išvadoje nurodyta, kad jau anksčiau G. P. buvo tapusi smurto artimoje aplinkoje auka, todėl atsakovė mano, kad būtent smurtas artimoje aplinkoje galėjo iššaukti nukentėjusiosios nerimą, nemigą, sumažėjusią savivertę, adaptacijos sutrikimus. Atsakovė nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas nuosprendyje yra pasisakęs, kad dėl nusikalstamos veikos nekilo sunkių pasekmių, nes nukentėjusioji nebuvo įtraukta į prostituciją, nebuvo pelnomasi iš jos, nebuvo naudotas fizinis smurtas, todėl teismas tai vertino kaip mažesnio pavojingumo veiką. Atsakovė nurodė, kad šios aplinkybės faktiškai mažina jos, kaip atsakovės kaltės laipsnį ir turi įtakos nustatant neturtinės žalos dydį, todėl ieškovės nurodytas neturtinės žalos dydis negali būti laikomas pagrįstu, bei turėtų būti mažintinas iki 1000 eurų sumos. Atsakovė taip pat nurodė, kad jei teismas priteistų iš jos neturtinę žalą ieškovei, tuomet prašo atsižvelgti į jos materialinė padėtį ir išdėstyti priteistos žalos sumokėjimą. Atsakovė nurodė, kad jos materialinė padėtis yra sunki, neturi jokio nekilnojamojo turto, registruotų transporto priemonių, kad atlikus laisvės atėmimo bausmę į laisvę išėjo 2015 metų balandį, šiuo metu registruota darbo biržoje, kad jokios socialinės pašalpos negauna. Nurodė, kad jos materialinę padėtį apsunkina ir tai, kad Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu iš jos priteistos 1852,62 EUR proceso išlaidos už ekstradiciją, kad dėl to areštuotos jos sąskaitos.

Atsakovė G. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad Šiaulių apygardos teismas nuosprendžiu ją nuteisė. Atsakovė teigė, kad ji ieškovę pirmą kartą pamatė, kai važiavo į Londoną, todėl negalėjo organizuoti ieškovės pardavimo į prostituciją. Mano, kad prašoma priteisti suma yra per didelė, prašo sumą mažinti ir atsižvelgiant į sunkią jos materialinę padėtį priteistos žalos mokėjimą išdėstyti dalimis.

Atsakovės atstovė adv. D. Dudėnienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu buvo nuteista laisvės atėmimo bausme, savo bausmę atliko. Atstovė paaiškino, kad nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek ieškovė, tiek atsakovė buvo jauno amžiaus, taip pat iš nuosprendžio matosi, kad ieškovė su atsakove buvo nepažįstamos ir pirmą kartą susitiko tik vykdamos į užsienį. Negalima teigti, kad atsakovė planavo parduoti ieškovę prostitucijai, nes kiekviena jų vyko į Londoną su savo vaikinais. Atstovė mano, kad prašoma priteisti neturtinė žala yra labai didelė, todėl prašo įvertinti visą byloje esančią medžiagą sprendžiant dėl padarytos neturtinės žalos dydžio. Iš medžiagos matyti, kad ieškovės buvo blogi santykiai su mama, kad jau anksčiau ji buvo smurto artimoje aplinkoje auka, į tai turėtų būti atsižvelgta, taip pat išvadoje pasisakyta, kad ieškovės intelekto gebėjimai yra mažesni nei vidutiniai, todėl ji negali daryti normalių išvadų, o dėl to atsakovė nėra kalta. Tai mažina atsakovės kaltę ir turi būti mažinama suma. Prašo mažinti priteistinos žalos dydį, bei atsižvelgti į tai, kad atsakovė neturi nei nekilnojamojo turto, materialinė padėtis sunki, todėl priteistą žalą prašo išdėstyti dalimis.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2014-12-19 Šiaulių apygardos teismas nuosprendžiu pripažino atsakovę G. M. kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 1 dalį (b.l. 5-15). Iš Lietuvos Caritas pateikto rašto matyti, kad ieškovė G. P. (nukentėjusioji) yra projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ klientė, kad ji yra nervinga, jai sutrikęs miegas, sunku bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, pablogėję santykiai su artimaisiais, ieškovei teikiama kompleksinė pagalba iki šiol (b.l. 16). Ieškovei taip pat teikiama psichologinė pagalba (b.l. 17). Iš psichologo išvados (b.l. 19) matyti, kad ieškovės intelektiniai gebėjimai žemesni nei vidutiniai, dėl nusikalstamos veikos jos psichinė būklė sužalota, atsiradę neigiamų pasekmių, ji patyrė didelį stresą, jaučia įtampą ir baimę, nepasitiki žmonėmis, kartais aplanko mintys apie savižudybę. Atsakovė šiuo metu yra registruota darbo biržoje (b.l. 42), darbo biržos siuntimu yra įgijusi prekybinės salės darbuotojo specialybę (b.l. 43), nuo 2016-05-19 pasirašė darbo sutartį su UAB „Norfos mažmena“ (b.l. 53).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015). Kadangi Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, taip pat yra svarbu užtikrinti, kad žalą padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus, siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros, todėl CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą įvertinti ir nusikaltimą padariusio asmens turtinę padėtį. Dėl paminėtų motyvų konstatuotina, jog, kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti aukščiau minėtų kriterijų visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Iš 2014-12-19 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad atsakovė (kaltinamoji) pasinaudodama tuo, kad ieškovė (nukentėjusioji) atsidūrusi jos žinioje- jai priklausančiame bute, tapo itin pažeidžiama, nes neturėjo jokių piniginių lėšų, ryšių su artimais, galinčiais padėti žmonėmis, pirmą kartą buvo jai nežinomoje šalyje bei nemokėjo šioje šalyje naudojamos kalbos ir neturėjo visiškai jokių galimybių grįžti į Lietuvą. Nuosprendyje konstatuota, kad atsakovė žinojo ir suprato, t.y. panaudojo apgaulę tam, kad ieškovė būtų išgabenta į Londoną, tikslu įtraukti ją į prostituciją. Nuosprendyje taip pat nurodyta, kad nukentėjusiosios atžvilgiu fizinė ir psichologinė prievarta vartojama nebuvo, kad buvo pasinaudota tik nukentėjusiosios sunkia materialine padėtimi, nebrandumu, nes viskas vyko, kai nukentėjusiajai buvo 18 metų, todėl jos socialinė patirtis ir įgūdžiai buvo itin menki, taip pat nesugebėjo adekvačiai vertinti situacijos ir reaguoti į kaltinamosios veiksmus. Teismas konstatavo, kad nusikalstama veika padaryta mažiau pavojingu būdu, tai yra darant nusikalstamą veiką prieš nukentėjusiąją nebuvo naudotas fizinis smurtas, dėl kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos nekilo sunkių pasekmių- nukentėjusioji nebuvo įtraukta į prostituciją, nebuvo pelnomasi iš jos prostitucijos, šios aplinkybės rodo mažesnį kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Ieškovė, vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Ieškovė prašo priteisti 15 000 EUR neturtinės žalos dydį, nurodydama, kad dėl patirtų išgyvenimų ji patyrė ne tik dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pastovų baimės ir nerimo jausmą, nuotaikų kaitą, koncentracijos sutrikimus, bet dėl to metė mokslus, suprastėjo santykiai su artimais žmonėmis, sumažėjo jos galimybė bendrauti, tvarkytis gyvenimą, gauti tinkamą profesiją, sustiprinti savo socialinius ryšius ir visuomeninę padėtį. Ieškovė, siekiant pagrįsti nurodytas aplinkybes, pateikė teismui rašytinius įrodymus: Lietuvos Caritas raštą apie G. P. (b.l. 16), Kauno darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos raštą (b.l. 17) apie suteiktą psichologinę pagalbą, psichologo išvadą (b.l. 19). Iš Lietuvos Caritas pateikto rašto matyti, kad, kad ieškovė jų klientė nuo 2005 metų rugpjūčio mėnesio, kad G. P. grįžus iš Jungtinės Karalystės pasidarė labai nervinga, pasireiškė miego sutrikimai, baimė būti viešose vietose, kad pati G. teigė, jog į prostituciją ją pardavė seniai pažįstamas draugas, kad jai sunku bendrauti su žmonėmis, pašlijo santykiai su artimaisiais, ypač su mama, dėl ko G. P. labai išgyvena. Iš 2015-05-12 – 2015-05-22 psichologo išvados matyti, kad G. P. intelektiniai gebėjimai žemesni, nei vidutiniai, ji nesugeba adekvačiai suprasti ir modeliuoti žmonių tarpusavio santykių motyvacijos, tai veda prie klaidingų sprendimų, kad G. P. patikli, pasitiki kitais žmonėmis, sunkiai numato galimas kitų žmonių veiksmų pasekmes. Išvadoje taip pat nurodyta, kad G. P. jau anksčiau buvo tapusi smurto artimoje aplinkoje auka, kad iš naujo patyrus smurtą bei prievartą, grąžino jos psichologinę bei emocinę sveikatą į sužalotą būklę, atsirado neigiamų pasekmių požymių. Nurodyta, kad ji patyrė didelį stresą, jaučią įtampą ir baimę, nepasitiki žmonėmis, kad išgyvenimai G. P. persekioja iki dabar.

Atsižvelgiant į byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismo nuomone, atsakovės G. M. veiksmai sukėlė ieškovei G. P. stresą, emocinį sukrėtimą, ji patyrė pažeminimą. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad nusikaltimas nutrūko pakankamai anksti, kad itin neigiamų pasekmių nukentėjusiajai nesukėlė, kad teismui nepateikti jokie įrodymai apie ieškovės psichologinę būklę iki jos išvykimo į Londoną. Byloje yra duomenų, jog G. P. anksčiau buvo patyrusi smurtą artimoje aplinkoje. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, teismas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį mažina iki 4 000 EUR sumos.

Atsakovė G. M. teismo posėdžio metu prašo atsižvelgti į jos turtinę padėtį ir priteistos žalos dydžio sumokėjimą išdėstyti dalimis. Ieškovės atstovas adv. D. Povilius nesutinka, kad priteista žala būtų atlygintina dalimi motyvuodamas tuo, kad tokiu atveju G. P. negalėtų kreiptis į dėl neturtinės žalos kompensavimo iš specialiosios Nukentėjusių nuo nusikaltimo asmenų fondo programos. Ieškovės atstovo toks argumentas atmestinas, kadangi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl „Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo“ 4 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, kurių visumai esant, kokie asmenys gali kreiptis dėl žalos atlyginimo, taip pat šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyta, kokius duomenis prašymą pateikiantis asmuo turi nurodyti. Kaip matyti iš šio įstatymo, nėra jokių kliūčių nukentėjusiam asmeniui kreiptis dėl neturtinės žalos atlyginimo, net jeigu dalis žalos yra atlyginta. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki, neturi nekilnojamojo turto, neseniai įsidarbino UAB „Norfos mažmena“, jokių išmokų nėra gavusi, todėl jos prašymas dėl priteistos neturtinės žalos sumokėjimo išdėstymo tenkintinas, nustatant 2 (dviejų) metų laikotarpį (Lietuvos Respublikos CPK 284 str.).

Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktu atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, atsakovei 20016-03-15 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant atsakovę 100 procentų nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl byloje žyminis mokestis iš atsakovės nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016-02-09 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštas atsakovės turtui, paliekamas galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 149-150 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 str., 286 str., 287 str. 1 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 4000,00 EUR (keturių tūkstančių eurų) neturtinės žalos ieškovės G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)naudai.

Priteistos neturtinės žalos sumokėjimą išdėstyti 2 metų (24 mėnesių) terminui, įpareigojant atsakovę G. M. pirmus 23 mėnesius mokėti po 167,00 EUR (vieną šimtą šešiasdešimt septynis eurus), o paskutinį – 24-tą mėnesį- sumokėti 159,00 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt devynis eurus).

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016-02-09 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paliekama galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.