Alytaus apylinkės teismo įsakymas

1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.1; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1; 2.12.1.1; 2.12.1.4

2023 m. spalio 4 d.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Rolando Juškevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-29439-23, kurioje D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), kita gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas:

1) Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme;

2) Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi bausmę subendrinus su Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, laisvės apribojimu 7 mėnesiams;

3) Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmę subendrinus su Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nuosprendžiu skirta bausme, galutine 1 metų 1 mėnesio laisvės apribojimo bausme. 2014 m. kovo 14 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi 1 metų 1 mėnesio laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą;

4) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. spalio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių viešųjų darbų bausme;

5) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių viešųjų darbų bausme. 2018 m. gruodžio 10 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nutartimi 2018 m. spalio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2018 m. lapkričio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirtos bausmės subendrintos, galutinė bausmė – 1 metai viešųjų darbų, bausmę atlikęs;

6) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. birželio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, 2023 m. liepos 31 d. įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą, turintis teistumą,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis D. S. 2023 m. rugpjūčio 6 d. apie 0.05 val. (duomenys neskelbtini), namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – tėvą E. S., sudavė nukentėjusiajam mediniu pagaliu vieną smūgį į kairę ausį, kumščiu vieną smūgį į kairę akį, virtuviniu peiliu įbrėžė kaklą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam E. S. fizinį skausmą.

Be to, kaltinamasis D. S. 2023 m. rugpjūčio 6 d. apie 0.05 val. (duomenys neskelbtini), namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su tėvu E. S. metu pridėjo peilį nukentėjusiajam E. S. prie kaklo ir klausdamas: „Ar prisimeni, kaip man buvai įrėmęs peilį į kaklą ir ketinai papjauti”, grasino nužudyti nukentėjusįjį E. S., tokiais veiksmais D. S. suteikė pakankamą pagrindą nukentėjusiajam manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Kaltinamasis D. S., pareiškus jam įtarimą dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, kaltę pripažino visiškai ir apklaustas įtariamuoju parodė, kad iki įvykio gyveno pas tėvą E. S. (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugpjūčio 6 d. naktį virtuvėje jie gėrė alų. Tą vakarą į svečius buvo užsukę dėdė E. S. ir kaimynas V. R., bet jie nematė jo ir tėvo konflikto. Vienu metu name dingo elektra. Jis užsidegė žvakes ir kažką tėvui pasakė. Tada tėvas nieko nesakęs jam vieną kartą kumščiu smogė į veidą, pataikė į apatinę lūpą. Jis bandė tėvą raminti, bet jam nepavyko. Tėvas išėjo į lauką ir į virtuvę atsinešė medinį pagalį su žieve, apie 3 cm skersmens ir apie 2 m ilgio, bandė į jį smeigti tuo pagaliu. Jis atėmė pagalį iš tėvo ir juo du ar tris kartus sudavė tėvui į kairią galvos pusę, pataikė į ausį ir į skruostą ties akimi. Matė, kad po jo suduotų smūgių tėvui pradėjo kraujuoti ausis bei paraudo akis. Jis šaukė buvo piktas, norėjo, kad tėvas nusiramintų. Prisiminęs, kad prieš dvi savaites tėvas buvo įrėmęs jam peilį į kaklą ir sakė, kad papjaus, jis paėmė nuo stalo peilį ir taip pačiai, tik ne smaigaliu, o geležte, pridėjo peilį tėvui prie kaklo, paklausė: „Ar prisimeni, kaip buvai įrėmęs peilį į kaklą“. Jis neketino tėvo žaloti ir tikrai neketino žudyti, tiesiog norėjo priminti tai, ką tėvas jam darė. Dėl šio įvykio pats policijos nekvietė, išėjo pas draugą. Po kiek laiko grįžo į namus, girdėjo, kad tėvas skambina policijai. Dėl tokio savo elgesio tėvo atžvilgiu jis nuoširdžiai gailisi, tėvo atsiprašė ir tėvas jam atleido.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis E. S. parodė, kad gyvena kartu su sūnumi D. S. nuo 2023 m. birželio mėnesio. Sūnus piktnaudžiauja alkoholiu, geria alų beveik kiekvieną dieną. Jis išgeria kartu su sūnumi. Blaivus sūnus sukalbamas, neagresyvus, bet neblaivus visada būna agresyvus. 2023 m. rugpjūčio 5 d. apie 22.30 val. jie pradėjo gerti alų, turėjo 10 litrų „Tauro“ alaus. Svečiuose dar buvo kaimynas V. R.. Prisimena, kad apie vidurnaktį dingo elektra. Užsidegė žvakes ir tada viskas prasidėjo. Sūnus kažko supyko, gal jam kažką įžeidžiančio pasakė. Jis visų įvykio aplinkybių dėl neblaivumo nepamena. Prisimena, kad tarp jo ir sūnaus kilo konfliktas, sūnus paėmė iš virtuvėje esančios spintelės peilį, jį pridėjo jam prie kaklo, peilio geležtė lietė jo kaklą, ir pasakė: „Ar prisimeni, kaip buvai įrėmęs peilį į kaklą ir ketinai papjauti?”. Tą akimirką jis labai išsigando, suprato, kad sūnus gali jam perpjauti kaklą ir jį nužudyti arba sunkai sužaloti, jo ketinimas atrodė tikras, jis jam su peiliu net truputį įpjovė, bet nestipriai, dėl ko liko tik nubrozdinimas. Jam pavyko atsitraukti nuo sūnaus. Tada jis išėjo į lauką ir atsinešė iš lauko medinį pagalį, kad apsigintų nuo sūnaus. Atėjus jam į kambarį, sūnus staiga pagriebė iš jo pagalį ir tyčia sudavė pagaliu jam vieną smūgį į kairę ausį, jis jautė stiprų fizinį skausmą, ausis kraujavo, atsirado žaizda. Po suduoto smūgio jis nukrito ant grindų, tada sūnus vieną kartą sudavė į kairę akį, dėl ko jis vėl jautė stiprų fizinį skausmą, po akimi jam atsirado kraujosruva. Dėl sužalojimų į gydymo įstaigą nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus nevyko. Sūnus jo atsiprašė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. R. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 5 d. apie 15 val. atėjo pas E. S., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Ten buvo E. sūnus D. S. ir E. brolis E. Visi gėrė alų. Išgertuvių metu tarp E. ir D. įvyko žodinis konfliktas, dėl ko jie pykosi, jis nepamena. Jis matė tik žodinį jų konfliktą, kaip jie mušėsi, jis nematė. Kurią tiksliai valandą jis išėjo iš E. namų, negali pasakyti, bet jau buvo vakaras. E., D. ir E. liko tuose namuose, kas ten toliau vyko, jis nežino.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. S. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 5 d. apie 15 val. atėjo į svečius pas brolį E. S., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Ten dar buvo V. R. ir E. sūnus D. S.. Su jais išgėrė alaus ir išėjo į namus. Kol jis buvo pas E., šis su sūnumi D. nekonfliktavo. Praėjus kelioms dienoms, susitiko su E., matė, kad jam po akimi yra kraujosruva, daugiau sužalojimų nematė. E. paaiškino, kad susimušė su sūnumi.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos I. G. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 6 d. apie 0.26 val. (duomenys neskelbtini), namo virtuvėje įvykusio žodinio konflikto metu, D. S. rankos kumščiu sudavė savo neblaiviam (nustatytas 1,96 promilių neblaivumas) tėvui E. S. į kairės pusės ausį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. E. S. medikų pagalbos atsisakė. Po konflikto D. S. iš namų pasišalino. Pradedamas ikiteisminis tyrimas.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos I. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 6 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. 2023 m. rugpjūčio 6 d. apie 3.18 val. buvo gautas E. S. pranešimas, kad „sūnus nori su juo susidoroti, šiuo metu sūnus yra vietoje. GMP nereikia“. Nuvykus į įvykio vietą, rastas D. S., kuris tėvo E. S. atžvilgiu elgėsi agresyviai, grasino susidoroti su tėvu, t. y. policijos pareigūnų akivaizdoje sakė „papjausiu aš tave grįžęs“. Kadangi D. S. agresyviai nusiteikęs tėvo atžvilgiu, E. S. yra grėsmė, buvo priimtas sprendimas D. S. sulaikyti.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio L. R. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad nukentėjęs asmuo yra E. S., matomas jo kairės akies ir kairės ausies patinimas ir kraujuojanti žaizda; smurtu įtariamas asmuo yra D. S.. E. S. paaiškino, kad tarp jo ir sūnaus dėl neaiškių priežasčių kilo konfliktas, kurio metu D. S. pagaliu mušė savo tėvą E. S., sudavė jam kelis smūgius į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. D. S. iš karto po įvykio pasišalino. E. S. įvykio vietoje buvo nustatytas 1,96 promilių neblaivumas. D. S. iki policijos pareigūnams atvykstant iš įvykio vietos pasišalino. Po poros valandų gavo pakartotinį iškvietimą, kad į namus sugrįžo sūnus. Nuvykus į įvykio vietą, D. S. buvo sulaikytas, jam nustatytas 1,88 promilių neblaivumas. D. S. negalėjo nurodyti, dėl ko kilo konfliktas, tačiau neneigė, kad lazda sudavė apie penkis smūgius savo tėvui į įvairias kūno vietas.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Tyrimui reikšmingų daiktų ar pėdsakų nerasta.

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad E. S. pateikė peilį, kuriuo jam grasino sūnus D. S..

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiojo E. S. pateikto peilio apžiūra. Nurodyta, kad peilio ilgis yra 28 cm. Peilis ištisinis, sudarytas iš metalinės geležtės ir plastmasinės rankenos. Ašmenys lygūs, geležtės susiaurėjimas smailas. Geležtės ilgis – 18 cm, rankenos ilgis – 10 cm. Peilio rankenoje yra pilkos spalvos dėmės. Peilio geležtė švari, jokių dėmių nėra.

Kitų objektų apžiūros protokole fiksuota Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) pateikto garso įrašo perklausa. Garso įrašas 02.17 min. trukmės, įrašo data 2023 m. rugpjūčio 6 d. Garso įraše girdimas BPC operatorės ir pranešėjo E. S. pokalbis. E. S. sako, kad sūnus jau ne vieną kartą smurtauja, norėjo galvą nupjauti, dabar pabėgo, uždėjo „fanarą“, jau ne pirmą kartą taip. BPC operatorei pakartoja, kad jis su „fanaru“ ir sūnus galvą norėjo jam nupjauti. Operatorei paklausus, ar sūnus turėjo peilį rankose, atsakė teigiamai, nurodė, kad truputį į gerklę įpjovė, truputį kraujuoja. Nurodė, kad sūnus jau pasišalino, pabėgo, greitosios nereikia.

Kitų objektų apžiūros protokole fiksuota pareigūno „Body“ kameros vaizdo įrašo peržiūra. Vaizdo įrašo trukmė 00.01.54. Vaizdo įrašo pradžioje matoma, kad pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Namo viduje yra nukentėjęs E. S., kuris vaikšto po kambarį. Pareigūnas užduoda klausimą E. S.: „Kas nutiko?“. E. S. į klausimą neatsako, pradeda rodyti, kur yra peilis, su kuriuo jam grasino įtariamasis D. S.. A. E. S. kairės ausies matosi kraujas. Jis parodo savo ausį pareigūnams. Pareigūnė paklausia: „O kodėl medikų atsisakėt?“. E. S. atsako: „Nereikia, sugysiu“, taip pat pasako: „Ir ranka buvo sulaužyta, metalai stovi, medikų man nieko nereikia.“ Pareigūnė paklausia: „Su šituo peiliu dūrė?“. E. S. atsako: „Ne, galvą norėjo nupjauti“. Pareigūnė paklausia: „O su kuo dūrė? Ar kuo čia gavote į tą ausį?“. E. S. atsako: „Jis man norėjo galvą nupjauti, jis pastoviai mane daužo. Jis toksai agresyvus.“ Į klausimą, su kuo sužalojo ausį, E. S. neatsako, paskui paklausia sakydamas: „Žinot D.? Juk ne pirmą kartą“. Pareigūnė atsako: „Žinau, žinau“. Pareigūnė paklausia E. S.: „Tai pas ką jis gali būti?“. E. S. atsako: „Jis pabėgo pas R., nes dviratį pasėmė“. Taip pat pasako: „Jau ne pirmą kartą taip, aš jam nedovanosiu, tegul važiuoja į tą kalėjimą“.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad D. S. kaltė dėl abiejų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų yra įrodyta.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis D. S. tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį E. S., o būtent mediniu pagaliu sudavė jam vieną smūgį į kairę ausį, kumščiu sudavė vieną kartą į kairę akį ir peiliu įbrėžė kaklą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Kadangi fizinis smurtas panaudotas šeimos nario atžvilgiu (nukentėjusysis yra kaltinamojo tėvas, gyvenantis kartu su juo, kas atitinka šeimos nario sąvoką pagal BK 248 straipsnio 2 dalį), kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šiame baudžiamojo įstatymo straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015, 2K-96-489/2018). Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis D. S. 2023 m. rugpjūčio 6 d. konflikto metu pridėjo peilį nukentėjusiajam E. S. prie kaklo ir klausdamas: „Ar prisimeni, kaip man buvai įrėmęs peilį į kaklą ir ketinai papjauti” grasino nužudyti nukentėjusįjį, toks grasinimo pobūdis įbaugino nukentėjusįjį ir sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas realiai gali būti įvykdyti. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje numatyta prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, tokiu atveju nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriamos keturios alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriamos penkios alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, t. y. procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo, sutiko su prokurorės siūloma laisvės apribojimo bausme ir jos dydžiu.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio nuostatomis, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis D. S. padarė du tyčinius nusikaltimus, pagal pavojingumą priskiriamus prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau jis nusikalto būdamas pirmiau teistas už tyčinius smurtinius nusikaltimus, teistumai neišnykę ir nepanaikinti, taigi, šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis), ši aplinkybė, o taip pat tai, kad nusikaltimus nuteistasis padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamam jo elgesiui, sunkina atsakomybę. Kaltinamasis baustas administracine tvarka, nedirba, į Psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių stebimų pacientų tarpą neįrašytas. Kartu teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė. Subendrindamas skiriamas bausmes, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo padaryti nusikaltimai sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos pagal BK140 straipsnio 2 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį bausmės subendrintinos, jas apimant.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Byloje nustatyta, kad D. S. padarė naujus nusikaltimus paskirtos 2023 m. birželio 13 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu, todėl bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, subendrintinos, laikantis BK 64 straipsnyje nustatytų bausmės skyrimo, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, taisyklių. Įvertinus nusikalstamų veikų pavojingumą, kilusius padarius, nuteistojo asmenybę, byloje nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrintinos, jas iš dalies sudedant, t. y. prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu skiriamos bausmės pridedant paskirtos 2023 m. birželio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir neatliktos bausmės dalį – 4 mėnesius laisvės apribojimo.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. 14953103) paėmimas paliktinos galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir nubausti:

– pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį skirti laisvės apribojimą 1 metams 2 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, taip pat įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per devynis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

– pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį už skirti laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, taip pat įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per devynis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, taip pat įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per devynis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti D. S. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, taip pat įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per devynis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo teismo baudžiamuoju paskirtos bausmės pridėti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. birželio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės dalį – 4 mėnesius ir skirti D. S. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, taip pat įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per devynis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos – 2023 m. spalio 4 d.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti D. S. į bausmės laiką laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. rugpjūčio 6 d. 3.40 val. iki 2023 m. rugpjūčio 6 d. 12.43 val., t. y. vieną dieną, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. 14953103) paėmimą palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.