Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2017-12-15 nutarties, kuria pareiškėjos R. P. pareiškimą atsisakyta priimti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja R. P. kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos gyvenamoji vieta nuo 2004 m. sausio mėnesio iki 2015 m. rugpjūčio 18 d. buvo adresu (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjos nurodomus teisinius santykius reglamentuoja speciali teisės norma – Mokesčių administravimo įstatymas (toliau – MAĮ). MAĮ 67 straipsnio 1 dalis nustato, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas, o šio straipsnio 2 dalis nustato, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Taigi pareiškėja, nesutikdama su mokesčių administratoriaus apskaičiuotu gyventojų pajamų mokesčiu, būtent mokesčių administratoriui privalo pagrįsti, kad pajamos, kurias apmokestino mokesčių administratorius, yra neapmokestinamosios, o jos prašymo (skundo) netenkinimo atveju pareiškėja galėtų sprendimą apskųsti įstatymo nustatyta tvarka (MAĮ 144, 145, 147 straipsniai) arba pasinaudoti kitomis MAĮ leidžiamomis galimybėmis, pvz., susitarti dėl mokesčio dydžio (MAĮ 71 straipsnis).Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai (Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2017-12-15 nutartimi, vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškimą, kaip nenagrinėtiną teisme, atsisakė priimti, o pareiškėjai pasiūlė mokestinį ginčą spręsti ikiteismine tvarka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantė nurodo, kad pareiškimas atitinka visus įstatymo pareiškimui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo keliamus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo.Atskiruoju skundu apeliantė prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2017-12-15 nutartį panaikinti ir perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams pareiškimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo.Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas ypatingosios teisenos tvarka. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; kt.). Apeliantė R. P. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus (buv. Klaipėdos rajono apylinkės teismą) prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos gyvenamoji vieta nuo 2004 m. sausio mėnesio iki 2015 m. rugpjūčio 18 d. buvo adresu (duomenys neskelbtini), kaip ji pati teigia atskirajame skunde, dėl to, kad šio fakto buvimas sudaro prielaidą gautas pajamas pardavus gyvenamą namą priskirti prie neapmokestinamųjų pajamų pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 53 p.Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, teismas, priimdamas sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, rezoliucinėje dalyje privalo nurodyti, kuriam tikslui faktas nustatytas (CPK 448 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-12-29 nutarimas „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“). Apeliantė prašomu nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu siekia, kad būtų panaikinta jai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apskaičiuota mokestinė prievolė sumokėti gyventojų pajamų mokestį už parduotą gyvenamąjį namą. Tačiau teismas nustatydamas tokį juridinę reikšmę turintį faktą negali panaikinti dėl jo nebuvimo kylančios mokestinės prievolės.Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog pareiškėjos nurodomus teisinius santykius reglamentuoja speciali teisės norma – Mokesčių administravimo įstatymas (toliau – MAĮ). Pagal MAĮ 145 straipsnio 1 dalį, mokestiniams ginčams šiame įstatyme nustatoma ir reglamentuojama privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra. Būtent materialinis teisinis reglamentavimas lemia, kad tam tikras faktas turi teisinę reikšmę, todėl svarbu aiškinti ir taikyti materialines teisės normas. Kadangi apeliantė siekia, kad remiantis nustatytu juridiniu faktu būtų panaikinta jos mokestinė prievolė, tai pirmiausia būtent institucija, įstatymo įgaliota spręsti mokestinį ginčą, ir turėtų priimti sprendimą dėl tam tikrų teisiškai reikšmingų faktų. Apeliantė, nesutikdama su mokesčių administratoriaus apskaičiuotu gyventojų pajamų mokesčiu, būtent mokesčių administratoriui privalo pagrįsti, pateikdama savo pareiškime nurodytus įrodymus, kad pajamos, kurias apmokestino mokesčių administratorius, yra neapmokestinamosios. Ir tik nepavykus išspręsti mokestinio ginčo ikiteismine tvarka, pareiškėja gali kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kaip jau pasinaudojusi visomis ikiteisminėmis ginčų nagrinėjimo procedūromis.Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą teismas nenustato juridinę reikšmę turinčių faktų, kuriems nustatyti įstatymai nustato kitokią tvarką ir sąlygas. Nagrinėjamu atveju MAĮ 145 str. 1 d. nustatyta privaloma ikiteisminė mokestinių ginčų nagrinėjimo procedūra. Todėl pirmiau nurodytų aplinkybių visuma pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta kaip suteikianti pagrindą taikyti CPK 137 str. 2 d. 1 p. ir pareiškimą, kaip nenagrinėtiną teisme, atsisakyti priimti. Apibendrinant nurodytus bylos faktus ir atlikus jų teisinį įvertinimą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nutarė atsisakyti priimti pareiškimą. Byloje pateikti įrodymai ir atskirajame skunde nurodytos aplinkybės neteikia pagrindo kitokioms išvadoms, nei buvo padarytos pirmosios instancijos teismo. Apeliacinės instancijos teismui padarius išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti, skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2017-12-15 nutartį palikti nepakeistą.