Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-11-28 · Civilinė byla Nr. 2-1228-330/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-28
Bylos Nr.
2-1228-330/2019
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01268-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pečiulis
Trečiasis asmuo
V. K.
Atsakovas
D. K.
Kategorijos
Civilinės bylos Nr. 2-1228-330/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01268-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 3.1.17 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs trečiojo asmens V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2-971-262/2019 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Erdenas“ ieškinį atsakovui D. K. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – V. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė BUAB ,,Erdenas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš buvusio UAB „Erdenas“ vadovo atsakovo D. K. priteisti 59 401,57 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

2. Šalys pateikė teismui prašymą patvirtinti sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukti.

Atsiliepimas

3. Trečiasis asmuo V. K. pateikė pareiškimą, kuriuo nesutiko su taikos sutarties tvirtinimu. Nurodė, kad jis ir kiti ieškovės kreditoriai nepritaria taikos sutarties sąlygoms.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 8 d. nutartimi patvirtino ieškovės BUAB „Erdenas“ ir atsakovo D. K. 2019 m. liepos 1 d. sudarytą taikos sutartį, kurioje šalys susitarė, kad atsakovas sumoka 5 000 Eur į ieškovės nurodytą banko sąskaitą per 7 dienas nuo teismo nutarties patvirtinti taikos sutartį įsiteisėjimo dienos, o ieškovė atsisako likusių savo reikalavimų.

5. Teismas padarė išvadą, kad taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo, teigdamas, jog jis ir kiti ieškovės kreditoriai nepritaria taikos sutarties sąlygoms, nenurodė jokių argumentų, kodėl nepritariama taikos sutarties sąlygoms, nepateikta įrodymų, kad joms nepritaria ir kiti BUAB „Erdenas“ kreditoriai. Teismas akcentavo, kad Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nėra imperatyvios nuostatos, įpareigojančios įmonės bankroto administratorių gauti kreditorių susirinkimo pritarimą taikos sutarties su vienu ar keliais kreditoriais sudarymui. Įmonės bankroto administratorius veikia kaip įmonės vadovas ir jis turi teisę įmonės vardu sudarinėti tam tikrus sandorius, taip pat ir taikos sutartis. Teismas nusprendė, kad ieškovės BUAB „Erdenas“ bankroto administratorius turėjo teisę su atsakovu D. K. sudaryti taikos sutartį ir ją pateikti teismui tvirtinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo V. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.

7. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Taikos sutartyje nustatyta atsakovo mokėtina suma – 5 000 Eur visiškai nepatenkins ieškovės kreditorių interesų, nes ji bus panaudota tik bankroto administratoriaus atlyginimui. Tokia sutartimi bankroto administratorius siekia tik savo interesų patenkinimo ir kuo greitesnio bylos užbaigimo. Taikos sutartis pažeidžia viešąjį interesą.

7.2. Bankroto administratorius, esant vieninteliam įmonės skolininkui, su kuriuo vyksta ginčas ir iš kurio yra realios galimybės prisiteisti lėšas, nesukvietė kreditorių susirinkimo taikos sutarties sudarymo klausimui spręsti, o pats vienasmeniškai priėmė sprendimą. Tokiu būdu kreditorių interesai akivaizdžiai pažeidžiami.

Atsiliepimas

8. Atsakovas D. K. dėl atskirojo skundo pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsakovo teigimu, apeliantas nepateikė įrodymų, kad kiti kreditoriai nepritartų taikos sutarčiai. Įstatyme nėra įtvirtinta, kad bankroto administratorius, atstovaudamas bankrutuojančią įmonę teisminiame procese ir siekdamas sudaryti taikos sutartį, privalėtų gauti kreditorių sutikimą. Atsiliepime nurodoma, kad bankroto administratorius tinkamai veikia įmonės bei kreditorių interesais, o apeliantas, teigdamas priešingai, jokių įrodymų nepateikė. Vien tai, kad byloje buvo reikalaujama 59 401 Eur žalos atlyginimo, nereiškia, kad būtent tokią žalą teismas galutiniu teismo sprendimu būtų priteisęs. Atsakovo teigimu, tolimesnis bylinėjimasis lemtų dar didesnes bylinėjimosi išlaidas ir užvilkintų bankroto procesą.

9. Ieškovės BUAB ,,Erdenas“ bankroto administratorius atsiliepime į trečiojo asmens atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad ieškinio patenkinimo perspektyvos buvo mažos, todėl taikos sutartis sudaryta pagrįstai. Teigiama, kad apeliantas bankroto administratoriaus sąskaita siekia tęsti bylinėjimąsi dėl asmeninio intereso suvesti sąskaitas su buvusiu įmonės vadovu. Pažymima, kad trečiajam asmeniui kreditorių susirinkime buvo siūlyta perimti reikalavimo teisę, tačiau galiausiai pats trečiasis asmuo tokios teisės atsisakė, tikėtina, įvertinęs galimą ieškinio patenkinimo perspektyvą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

11. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalį taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo vykdymo klausimus arba kitus ginčytinus klausimus. Šalių procesinė teisė užbaigti bylą taikos sutartimi yra dispozityvumo principo civiliniame procese išraiška, ji gali būti įgyvendinama bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Bylos šalims pateikus taikos sutartį dėl teisminio ginčo dalyko, teismas turi patikrinti, ar nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių negalima tvirtinti taikos sutarties. Teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu jos patvirtinimas prieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui.

12. Pagal kasacinio teismo praktiką viešojo intereso buvimas bei siekis užtikrinti tinkamą bankroto proceso paskirties ir tikslo įgyvendinimą įpareigoja teismą kontroliuoti bankroto procedūrų teisėtumą, kad bankroto procesas vyktų laikantis ĮBĮ normų reikalavimų, operatyviai ir efektyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2010; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015 ir kt.).

13. Apeliacinio teismo įsitikinimu, šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad teismo patvirtinta taikos sutartis pažeidžia viešąjį interesą. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, jog teismas tyrė ir vertino sutarties nuostatas ir pagrįstai nenustatė imperatyviųjų įstatymo nuostatų ar viešojo intereso, kuriam galėtų prieštarauti šalių sulygtos ir teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos, pažeidimų. Iš bylos šalių pateiktos taikos sutarties turinio, kaip teisingai sprendė teismas, nėra pagrindo konstatuoti apie ją sudariusių asmenų valios išraiškos ydingumą. Taikos sutarties 4.4 punkte šalys patvirtino, kad joms žinomi ir suprantami taikos sutarties sudarymo bei bylos nutraukimo procesiniai padariniai, t. y. teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, turi teismo galutinio sprendimo (lot. res judicata) galią ir šalys netenka teisės kreiptis į teismą iš naujo tais pačiais pagrindais, dėl to paties dalyko ir tarp tų pačių asmenų. Taip pat nenustatyta kitų CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, užkertančių kelią tvirtinti taikos sutartį.

14. Apeliantas tik deklaratyviai teigia, jog taikos sutartis pažeidžia viešąjį interesą ir nesutinka su taikos sutartyje aptarta atsakovo mokėtina ieškovei suma – 5 000 Eur, nes ieškinys byloje buvo pareikštas dėl 59 401,57 Eur dydžio žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis). Apeliacinis teismas pažymi, kad visų pirma šalys turi teisę tarpusavio nuolaidų būdu išspręsti kilusį ginčą ir susitarti dėl konkrečių mokėtinų sumų. Antra, apelianto teiginiai, kad teismas būtų tenkinęs visą nagrinėtoje byloje pareikštą ieškinį, yra paremti subjektyvaus turinio prielaida.

15. Apeliantas skunde teigia, kad bankroto administratorius pažeidė ieškovės kreditorių interesus, nes nesukvietė kreditorių susirinkimo taikos sutarties sudarymo klausimui spręsti, o pats vienasmeniškai priėmė tokį sprendimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ nuostatos dėl poreikio svarstyti taikos sutarties sudarymo klausimą kreditorių susirinkime ir reikalavimai, keliami taikos sutarties turiniui, taikytini tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dėl taikos sutarties sudarymo tarp bankrutuojančios įmonės ir įmonės kreditorių siekiant įmonei išvengti bankroto bylos iškėlimo, o iškeltos bylos atveju – jos nutraukimo, ir taikiai ieškant galimybių įmonei tęsti ūkinę veiklą, t. y. sprendžiant dėl konkrečiai įstatyme įvardyto taikos sutarties atvejo. Tuo tarpu sprendžiant kitokio teisinio ir faktinio pobūdžio ginčą tarp bankrutuojančios įmonės ir jos skolininko, tokio pobūdžio ginčui spręsti įstatyme nenustatytas privalomo derinimo su kreditorių susirinkimu poreikis. Bankroto administratorius, veikdamas kreditorių interesais, turėtų būti suinteresuotas taikos sutarties sąlygas derinti su kreditoriais, tačiau to jam neatlikus, tokie bankroto administratoriaus veiksmai nelaikytini neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-684/2018).

16. Šiuo atveju taikos sutartis sudaryta tarp bankrutavusios įmonės ir jos buvusio vadovo, bankroto administratoriui įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir nenustačius teisinio pagrindo toliau perspektyviai bylinėtis. Dėl šios nutarties 15 punkte nurodytų aplinkybių atskirojo skundo argumentai, kad ginčo taikos sutarties sąlygoms ir jos tvirtinimui turėjo pritarti bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimas, nepaneigia skundžiamos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo.

17. Apeliacinis teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą patvirtinti taikos sutartį ir nutraukti civilinę bylą. Trečiojo asmens atskirojo skundo argumentai nesukuria objektyvių prielaidų keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundas atmetamas, o nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Gintaras Pečiulis