Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiosios J. Č. atstovei pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu suteiktą antrinę teisinę pagalbą-advokatei Virginijai Budrevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, ne karo prievolininkas, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2006 m. vasario 22 d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1d., 214 str.-areštu 80 (aštuoniasdešimčiai) parų; 2) 2006 m. birželio 23 d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., pritaikius BK 63 str. 9d.,-areštu 90(devyniasdešimčiai) parų; 3) 2006m. lapkričio 21d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 180 str. 1d.-1m l/a, LR BK 75 str. 1-2d.d. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui; 4) 2007m. balandžio 16d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 180 str. 1d., pritaikius LR BK 64 str. 3d.,-2m. ir 5 mėn. l/a; 5) 2007m. liepos 19d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 138 str. 1d., pritaikius LR BK 63 str. 9d.,-2m. ir 10 mėn. l/a, paleistas 2009m. balandžio 08d. iš Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų pagal 2009m. kovo 30d. Kaišiadorių raj. apyl. teismo nutartį, pritaikius LR BVK 157 str. 3d. 3p., lygtinai 10 mėn. ir 16d. l/a, 2009m. liepos 10d. Ukmergės raj. apyl. teismo nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos namų ir pasiųstas atlikti likusią 2007m. liepos 19d. Ukmergės raj. apyl. teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį-10 mėn. ir 16d. l/a; 6) 2013m. kovo 06d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 284 str. 1d.-1m l/a; 7) 2013m. gruodžio 18d. Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 129 str. 1d., pritaikius LR BK 63 str. 9d.,-8m. ir 6 mėn. l/a, 2015m. birželio 23d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi buvo panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2014m. spalio 31d. nutartis ir byla perduota nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, 2016m. gruodžio 29d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2013m. gruodžio 18d. nuosprendis, ir, veiką pagal LR BK 129 str. 1d. perkvalifikavus į LR BK 140 str. 1d., pritaikius LR BK 63 str. 4 ir 9d.d., 65 str. 1d. 1p. papunktį „ a “, paskirta nauja bausmė-1m. ir 20d. l/a, pripažįstant, kad nuteistasis paskirtą galutinę subendrintą bausmę yra visiškai atlikęs; 8) 2021m. gegužės 17d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 178 str. 2d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64¹ str.,-laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams be intensyvios priežiūros, 2022m. vasario 18d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus, paskutinis teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. Č., smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui ir nežymiai jį sužalojo, t.y. padarė kvalifikuotus fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

2022m. gruodžio 28d., apie 19⁰⁰ val., vakare, kaltinamasis S. Č., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio(nustatytas 4,49 promilių girtumas) namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena, kilusio žodinio konflikto su seserimi-pil. J. Č., kuri irgi buvo neblaivi(nustatytas 1,49 promilių girtumas), metu tyčia ne mažiau kaip du kartus su delnu sudavė nukentėjusiajai J. Č., sėdinčiai ant minkštos dalies kampo, į kairę veido pusę, po ko su ranka suėmė ir tempė pastarąją už plaukų, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios J. Č. asmenį pasekoje pastarajai ne tik buvo sukeltas fizinis skausmas, bet ir padarytas nubrozdinimas kairiame smilkinyje, kas nukentėjusiajai J. Č. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaip matyti iš teismo posėdžio metu LR BPK 276 str. 4d. pagrindu pagarsintų liudytojos N. S. parodymų, duotų 2023m. sausio 13d. atliktos apklausos ikiteisminio tyrimo metu, ji yra pil. S. Č. sugyventinė. Dabar tikslios datos negali pasakyti, bet atsimena, kad buvo kelios dienos iki Naujųjų metų. Tą dieną ji buvo S. motinos namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini). Ten ji nuolatos būdavo, nes jai į darbą yra lengviau važinėti iš miesto, nei iš kaimo. Tuose namuose ji gyvendavo kartu su savo sugyventiniu S., S. mama-pil. E. Č. ir S. seserimi-pil. J. Č.. Taigi tą dieną ji dirbo, o apie 17⁰⁰ val. grįžo į namus. Namuose rado visus tris, t.y. savo sugyventinį S., jo motiną E. ir seserį J., girtus, nes iš jų bendravimo pamatė, kad jie yra neblaivūs. Tuose namuose yra du dideli kambariai. Viename kambaryje, kuris priklauso S., ant stalo buvo degtinės butelis, kuris buvo nugertas. Daugiau jokių butelių nematė. Žino, kad S. girto geriau neliesti, todėl jam nepriekaištavo, kad jis netaptų agresyvus. Tuo metu, kai ji grįžo iš darbo, S. buvo savo kambaryje, o jo sesuo J. su motina buvo kitame savo kambaryje. Grįžusi, nusirengė ir nuėjo į virtuvę pasikrapštyti, tiesiog leido vakarą nekreipdama į juos dėmesio. Atsimena, kad po jos grįžimo į namus praėjus gal kokiai pusantros valandos, į S. kambarį buvo užėjusi sesuo J., jog paprašyti degtinės, nes jai neva reikėjo pasidaryti kokteilį, tačiau S. pasakęs, kad ji paliktų jo degtinę. Tada J., nieko nesakiusi, grįžo atgal į savo kambarį. Po to pačiam S. nuėjus į motinos ir sesers J. kambarį, išgirdo kaip šis pradėjo rietis su savo seserimi J.. Ji nežino, tačiau galimai jie riejosi dėl tos degtinės. Tai būna nuolatos, todėl ji nekreipia į tai dėmesio. Kadangi ji buvo S. kambaryje, todėl nematė, kas ten įvyko tarp S. ir jo sesers J.. Atsimena tik tai, jog, S. grįžus į kambarį ir atsigulus ant lovos, į namus prisistatė policijos pareigūnai, kurie pasakė, kad jos sugyventinį turi išsivežti dėl smurto prieš savo seserį. Neblaivus jos sugyventinis S. negražiai bendravo su policijos pareigūnais, tačiau pastarieji su S. susitarė. Policijos pareigūnai ir jos klausinėjo, ar S. nesmurtavo ir prieš ją, tačiau ji atsakiusi, kad jos neskriaudė. Dar atsimena, kad ji pati S. seseriai J. sakiusi, kad ši nevažiuotų į ligoninės priėmimo skyrių, juk pamatys, jog ši irgi yra girta, tačiau J. vis tiek važiavo į priėmimo skyrių. J. jai nei tada, kai buvo policijos pareigūnai, nei iki šiol nepasipasakojo, ką jai iš tikrųjų padarė jos brolis S.. Aplamai ji J. gali apibūdinti kaip savotišką žmogų, kurią sunku suprasti, nesuprasi, ką ji galvoja. Tuo tarpu jos sugyventinis S. jai yra geras, atrodo „ dušią “ atiduotų, tačiau jam negalima gerti, nes alkoholis pastarajam sukelia agresiją ir tada prasideda bėdos. Jų motina yra labai gera, tačiau nemano, jog ši ką nors matė, kas įvyko tarp J. ir S.. Mano, jog motina tiesiog gulėjo girta tame kambaryje, kai S. su savo seserimi J. sukonfliktavo. Po šio įvykio ji su savo sugyventiniu S. kalbėjusi, kuris jai sakęs, jog sesuo nusišneka, nes jis jai nieko nedarė. Ji žino, kad jos sugyventiniui S. yra paskirta kardomoji priemonė su įpareigojimu nesirodyti sesers J. namuose, todėl nuo to laiko jie abu gyvena jai priklausančiuose namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini). Deja daugiau nieko, kas galėtų padėti tyrimui, pasakyti negali(b.l. 51-54, t. 1).

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašo matyti, kad 2022m. gruodžio 22d., 19¹⁴ val., buvo užregistruotas pil. J. Č. telefoninis pranešimas (pastaba: skambinta iš mobilaus ryšio telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pranešėja nurodė, jog adresu: (duomenys neskelbtini), jos neblaiviam broliui-pil. S. Č. sutriko psichika, kursi yra labai agresyvus, puola muštis. Pranešėja nurodė, jog lauks prie namo, bute yra vienas nepilnametis asmuo(b.l. 69-70, t. 1).

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo 2022m. gruodžio 28d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad 2022m. gruodžio 28d., 19¹⁶ val., patruliavimo su Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. tyrėju I. Balčiūnu metu iš Vilniaus apskrities VPK OVS specialisto buvo gautas pranešimas apie tai, jog adresu: jog adresu: (duomenys neskelbtini), pranešėjos broliui sutriko psichika, kuris prieš pranešėją smurtavo. Atvykus į įvykio vietą ir išsiaiškinus aplinkybes, kurių metu pasitvirtino smurto panaudojimo prieš šeimos narį faktas, aukščiau minėtu adresu, 19⁴⁰ val., buvo sulaikytas neblaivus pil. S. Č., gim. (duomenys neskelbtini), kurį pristačius į Ukmergės raj. PK, pastarajam buvo nustatytas 4,49 promilių girtumas. Nukentėjusiajai-pil. J. Č., gim. (duomenys neskelbtini), po medikų apžiūros buvo nustatytas 1,49 promilių girtumas. Dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įvykio vietoje buvo filmuojama

Iš byloje esančio 2023m. vasario 24d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 2023m. vasario 24d., tarpe 09⁴⁰-10²⁵ val., Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK, kurio buveinė yra adresu: (duomenys neskelbtini), tarnybinėse patalpose buvo perklausytas elektroniniu paštu iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus gautas 2022m. gruodžio 28d. Centro informacinėje sistemoje užregistruotas vienas skambutis iš telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Iš telefoninio skambučio turinio matyti, kad skambinusi pranešėja, prisistačiusi-pil. J. Č., kviečiasi policijos pagalbos adresu: (duomenys neskelbtini), nurodydama, jog jos neblaivus brolis-pil. S. Č. „ durniuoja “, kuris yra agresyvus su ja ir ją muša. Pranešėja nurodo, jog ji, pabėgusi iš namų, skambina iš lauko, prašo paskubėti, iš pokalbio tono jaučiasi, jog moteris yra susijaudinusi(b.l. 74-76, t. 1, baltas vokas Nr. 2, prisegtas prie baudžiamosios bylos medžiagos t. 2).

Iš byloje esančio 2023m. vasario 06d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 2023m. vasario 06d., tarpe 14³⁷-15⁴⁵ val., Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK, kurio buveinė yra adresu: (duomenys neskelbtini), tarnybinėse patalpose buvo peržiūrėti 2022m. gruodžio 28d. pagal iškvietimą į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų dėvėtomis „ BODY “ kameromis filmuotų vaizdo įrašų failai. Vaizdo įrašų peržiūros metu matyti, kaip lauke policijos pareigūnus pasitikusi pranešėja-nukentėjusioji J. Č. bendravimo su pareigūnais metu aiškina kilusio šeimyninio konflikto, pasibaigusio smurto prieš jos asmenį panaudojimu, aplinkybes, pasak kurios, jai buvo suduoti smūgiai į galvą, dėl ko ji patyrusi fizinį skausmą. Užėjus į patalpų vidų, namuose rastas lovoje gulintis neblaivus kaltinamasis S. Č., kurį pažadinus, šis pradeda keiktis, kalba nekultūringai, o policijos pareigūnams nurodžius jų apsilankymo bute priežastį, kaltinamasis S. Č. nurodo, jog tegul sesuo ant jo rašo pareiškimą, nes jam „ pochui “(b.l. 66-68, t. 1, baltas vokas Nr. 1, prisegtas prie baudžiamosios bylos medžiagos t. 2).

Iš byloje esančio VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ išduotu pil. J. Č. ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) su gydytojo darytu įrašu išrašo matyti, kad 2022m. gruodžio 28d., 20¹⁷ val., apžiūrai dėl galimo smurto artimoje aplinkoje policijos į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubios pagalbos skyrių buvo atlydėta nukentėjusioji-pil. J. Č.. Nukentėjusiąją J. Č. apžiūrėjęs budintis gydytojas asmens ligos istorijoje padarė įrašus apie tai, kad pacientė, besiskųsdama kairės veido pusės skausmu, buvo nurodžiusi, jog ją minėtą dieną, apie 19⁰⁰ val., sumušė kitas asmuo, buvo smūgiuota rankomis į galvą, o pacientės apžiūros metu buvo konstatuota, jog apžiūrint, kairiame smilkinyje yra stebimas nubrozdinimas, palpuojant skausminga ties kairiu skruostikauliu, jautru ties kairiu antakiu ir kairiu apatiniu žandikauliu(b.l. 32, t. 1).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pažymėti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą(BK 140 straipsnis).

Šiuo konkrečiu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad 2022m. gruodžio 28d. nukentėjusioji J. Č. buvo svečiuose, kur, pasak jos, išgėrė porą alkoholinių kokteilių, tačiau jautėsi gerai. Grįžusi į namus, nukentėjusioji rado išgėrusį savo brolį-kaltinamąjį S. Č., kuris buvo savo kambaryje su sugyventine-pil. N. S., kuri irgi buvo grįžusi iš darbo į namus. Namuose buvo ir motina, kuri, nukentėjusiosios žodžiais, buvusi blaivi. Nukentėjusiosios J. Č. teigimu, jai nuėjus į savo kambarį, jos brolis-kaltinamasis S. Č., galimai išgirdęs, jog ji grįžo į namus, tuo metu, kai ji kambaryje sėdėjo ant minkštos dalies kampo ir žiūrėjo televizorių, užėjo į jos kambarį. Matėsi, jog brolis yra gerokai išgėręs, kuris pradėjo reikalauti, kad ji jam duotų degtinės, buvo agresyviai nusiteikęs. Ką ji broliui-kaltinamajam S. Č. atsakiusi, dabar neatsimena, tačiau, nukentėjusiosios J. Č. žodžiais, broliui jos atsakymas galimai nepatiko, todėl jis pradėjo rėkauti, ko pasekoje tarp jų kilo žodinis konfliktas. Pasak nukentėjusiosios J. Č., konflikto metu brolis-kaltinamasis S. Č., ją užsipuolęs, su ranka pradėjo mušti per veidą. Kiek buvo suduota smūgių, ji negali pasakyti, nes toks brolio elgesys jai buvo šokas, tačiau buvo suduoti ne mažiau kaip du smūgiai į kairę veido pusę. Jautė stiprų fizinį skausmą. Po to iš karto sekė griebimas už plaukų, kuriuos laikė stipriai suėmęs rankomis ir pradėjo juos tampyti. Ištrūkusi iš brolio-kaltinamojo S. Č. rankų, nukentėjusiosios J. Č. žodžiais, ji išbėgo į lauką, kur paskambino policijai. Nors nukentėjusioji J. Č., duodama parodymus byloje, tame tarpe ir akistatos su kaltinamuoju S. Č. metu, ir skirtingai buvo nurodžiusi, kaip jai buvo smūgiuota į veidą(su kumščiu ar su delnu) ir smūgių skaičių, ką pilnai galima pateisinti užpulto žmogaus būsena, kuris smurto panaudojimo prieš jį momentu pagrinde visą dėmesį sukoncentruoja į savigyną, o ne į užpuoliko veiksmus, tačiau esmines fizinio smurto panaudojimo prieš jos asmenį aplinkybes visą laiką nurodė tvirtai ir nuosekliai(b.l. 1-2, 62-65, t. 1), todėl netikėti nukentėjusiosios J. Č. parodymais nėra jokio pagrindo. Tą aplinkybę, kad, kaltinamajam S. Č. nuėjus į nukentėjusiosios J. Č. kambarį, girdėjo rėkavimus ir kilusį konfliktą tarp brolio ir sesers, po ko netrukus į namus atvažiavo policijos pareigūnai, patvirtino ir parodymus ikiteisminio tyrimo metu davusi liudytoja-kaltinamojo sugyventinė N. S., atsisakiusi liudyti teisme, kurios parodymai teisminio bylos proceso metu buvo pagarsinti BPK 276 str. 4d. pagrindu(b.l. 51-54, t. 1). Čia svarbu pažymėti tai, kad minėta liudytoja savo parodymuose buvo nurodžiusi tai, jog ji sakiusi nukentėjusiajai J. Č., kad ši nevažiuotų į ligoninės priėmimą, kadangi pati(nukentėjusioji) buvo neblaivi.

Tą aplinkybę, kad nukentėjusioji J. Č. įvykio dieną buvo sumušta patvirtina ir 2022m. gruodžio 28d., 20¹⁷ val., apžiūrai dėl galimo smurto artimoje aplinkoje policijos į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubios pagalbos skyrių palydėtą neblaivią nukentėjusiąją apžiūrėjusio budinčio gydytojo daryti įrašai nukentėjusiosios J. Č. asmens ligos istorijoje, iš kurių matyti, kad pacientė, besiskųsdama kairės veido pusės skausmu, buvo nurodžiusi, jog ją minėtą dieną, apie 19⁰⁰ val., sumušė kitas asmuo, buvo smūgiuota rankomis į galvą, o pacientės apžiūros metu buvo konstatuota, jog apžiūrint, kairiame smilkinyje yra stebimas nubrozdinimas, palpuojant skausminga ties kairiu skruostikauliu, jautru ties kairiu antakiu ir kairiu apatiniu žandikauliu(b.l. 32, t. 1). 2023m. sausio 04d. teismo medicinos ekspertas, kaip specialistas, savo darbo vietoje adresu: Didlaukio gt. Nr. 86E, Vilniaus m. susipažinęs su galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis ir atlikęs pateiktame medicininiame dokumente esančių įrašų apie buvusios sužalotos nukentėjusiosios J. Č. asmens apžiūrą tyrimą, davė išvadą apie tai, kad pil. J. Č., gim. (duomenys neskelbtini) nustatytas sužalojimas, t.y. nubrozdinimas kairiame smilkinyje, buvo padarytas galimai ir vienu trauminiu poveikiu, paveikus kietu buku daiktu, aptariamo įvykio metu, t.y. 2022m. gruodžio 28d.(b.l. 33-35, t. 1).

Tokiu būdu visų aukščiau aptartų objektyvių duomenų visuma pilnai patvirtina ir neleidžia abejoti nukentėjusiosios J. Č. duotais parodymais apie pavartotą fizinį smurtą jos atžvilgiu, todėl paties kaltinamojo S. Č. aiškinimas teisme apie tai, kad jis kilusio šeimyninio konflikto metu tik rėkavo, galėdamas savo seserį-nukentėjusiąją tik pastumti, tačiau pastarosios už plaukų netampė ir jos nemušė, kaip nepagrįstas, yra atmestinas. Priešingai, paties kaltinamojo S. Č. duotų parodymų byloje kaita, kuris, ikiteisminio tyrimo metu per akistatą ir pagal jam pareikštą įtarimą iš dalies pripažindamas savo kaltę, neneigė to fakto, jog konflikto metu galėjo tampyti savo seseriai-nukentėjusiajai J. Č. už plaukų(b.l. 167-170, 181-183, t. 1), jau teisme neigė ir šią aplinkybę, yra vertintina tik kaip kaltinamojo pasirinkta gynybos taktika, kuria yra siekiama suklaidinti teismą ir tokiu būdu išvengti baudžiamosios atsakomybės už savo padarytus nusikalstamus veiksmus, kuriuos patvirtina visų byloje išaiškintų aplinkybių visuma, todėl kaltinamojo S. Č. duoti parodymai, jau vien atsižvelgiant į jo buvusią fiziologinę būseną konflikto metu(pastaba: kaltinamajam S. Č. buvo nustatytas 4,49 promilių girtumas)(b.l. 77-78, t. 1), yra vertintini kritiškai, kuriais teismas turi pakankamą pagrindą netikėti.

Kadangi jokių duomenų apie tai, kad įvykio dieną, t.y. 2022m. gruodžio 22d., nukentėjusioji J. Č. būtų buvusi susižalojusi pati, byloje nėra, o bylos duomenimis smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013m. liepos 01d., t.y. 2022m. gruodžio 22d., prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių priskiriant ir kartu gyvenančias seseris(LR 2023m. balandžio 27d. įstatymu Nr. XIV-1925 pakeisto BK 141 str. redakcija, įsigaliojusi 2023m. birželio 01d., BPK 38 str.), todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio tardymo metu patikrintų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis S. Č., dėl asmeninių paskatų kilusio šeimyninio konflikto metu panaudodamas fizinį smurtą prieš kartu gyvenančią seserį-nukentėjusiąją J. Č., ko pasekoje pastaroji buvo nežymiai sužalota, savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), t. y. fizinio skausmo šeimos nariui sukėlimas ir nežymus jo sužalojimas nežymus šeimos nario sužalojimas, padarytas prieš jį smurtaujant artimoje aplinkoje(kvalifikuotas nežymus sveikatos sutrikdymas).

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieškinys 23,02 Eur.(dvidešimt trijų eurų ir 02 eur/ct.) sumai valstybės turėtoms nukentėjusiosios J. Č. gydymo išlaidoms, apmokėtoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, atlyginti(b.l. 39-41, t. 1).

Kadangi žala nukentėjusiojo sveikatai buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo S. Č. veiksmais, pastarasis privalo atlyginti valstybei dokumentais pagrįstas lėšas, išleistas nukentėjusiosios J. Č. gydymui, bendrais pagrindais(b.l. 42, t. 1)(LR CK 6.263 str. 2d.).

Be to, juridinis asmuo-Vilniaus teritorinė ligonių kasa, atstovaudama valstybės interesus, baudžiamojoje byloje savo pareikštame civiliniame ieškinyje prašo priteisti ir LR CK 6.210 str. 1d. numatytas 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki priteistos žalos visiško atlyginimo(LR CK 6.37 str. 2d.).

Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir(ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas LR CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019m. birželio 06d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Kartu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija aptariamoje nutartyje pasisakė, kad nors procesinės palūkanos ir nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą.

LR CK 6.2 str. apibrėžia prievolių atsiradimo pagrindus, pagal kurį prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius, o palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai(LR CK 6.37 str. 1d.). Kadangi civilinė atsakomybė, kaip turtinė prievolė, yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė, o šiuo atveju dėl kaltinamojo S. Č. nusikalstamų veiksmų, t.y. dėl pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios J. Č. asmenį, buvo padaryta žala žmogaus sveikatai, o pastarosios gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, dėl ko atsiranda prievoliniai santykiai dėl žalos atlyginimo, t.y. civilinė deliktinė atsakomybė-turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, kaltinamasis S. Č., kaip žalą padaręs asmuo, yra įpareigotinas mokėti ir įstatymo numatytas nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistinų valstybės turėtų išlaidų, išleistų nukentėjusiosios J. Č. gydymui, atlyginti, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje yra tenkintinas LR CK 6.37 str. 2d. pagrindu.

Spręsdamas kaltinamojo S. Č. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str.

Kaltinamojo S. Č. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam S. Č. taikymo, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis ne tik eilę kartų yra buvęs baustas administracine tvarka, bet ir nusikalsta jau nebe pirmą kartą, kuris praeityje jau buvo teistas aštuonis kartus, tame tarpe ir smurtinius nusikaltimus, tačiau pastarasis, turėdamas paskutinį neišnykusį teistumą už ankstesnę veiką nuosavybei, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir, 2022m. vasario 18d. būdamas išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, vėl grįžo amoralaus nusikalstamo gyvenimo būdo, šioje baudžiamojoje byloje būdamas kaltinamas naujo nusikaltimo žmogaus sveikatai padarymu(b.l. 126-141, 165-170, t. 1). Pažymėtina ir tai, kad „ LITEKO “ bazės duomenimis 2023m. spalio 20d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose buvo gauta kita baudžiamoji byla, kurioje kaltinamasis S. Č. vėl yra kaltinamas jau kelių veikų dėl smurtavimo artimoje aplinkoje padarymu. Visa tai rodo kaltinamojo S. Č. nemažą pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymo reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Kaltinamasis S. Č. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė ne tik būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bet ir turėdamas paskutinį neišnykusį(nepanaikintą) teistumą, t. y. būdamas recidyvistas, kas sunkina jo atsakomybę. Lengvinančių aplinkybių kaltinamojo S. Č. atžvilgiu byloje nėra.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Kadangi tai buvo jau nebe pirmas kaltinamojo S. Č. tiesioginio smurtavimo prieš kitus asmenis ar veikos su panaudotu smurtu atvejis, kurio nusikalstami polinkiai nesikeičia, nes šis ir toliau veda amoralų nusikalstamą gyvenimo būdą, teismas, atsižvelgdamas ne tik į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, padarytos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, bet ir vadovaudamasis bausmės paskirtimi, kad bausmės paskyrimas nusikaltimą padariusiam asmeniui būtų efektyvus ir pasiektų baudžiamojo įstatymo numatytus tikslus(LR BK 41 str.), laiko, kad kaltinamasis V. Č., kaip šiuo metu niekur nedirbantis ir Užimtumo tarnyboje besiregistruojantis asmuo, turintis priklausomybę alkoholiui(b.l. 154, 171-172, t. 1), gali būti pataisytas ir perauklėtas, tik izoliavus jį nuo visuomenės, paskyrus tik su laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį, tačiau, kartu atsižvelgiant į tai, kad konfliktas įvyko tarp dviejų neblaivių asmenų, o dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veiksmų buvo sukeltos tik nesunkios pasekmės, kaltinamajam S. Č. yra paskirtina sankcijoje už padarytą veiką numatyta alternatyvi trumpalaikė laisvės atėmimo bausmės rūšis-areštas, paskiriant ne mažesnę nei įstatymo numatytos šios bausmės rūšies vidurkis bausmę(BK 49 str. 3d., 61 str. 1-3d.d.).

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo S. Č. asmenybę ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 42 str. 6d., 67 str. 3d., 72² str.).

Kaltinamojo S. Č. interesus baudžiamojoje byloje(ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu), o nukentėjusiosios J. Č. tik teisminio bylos proceso metu pagal paskyrimą atstovavo gynėjai(b.l. 99-101, t. 1, b.l. 14-17, 54-56, t. 2).

Po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme 2023m. lapkričio 03d. įvykusiame teismo posėdyje visus bylos proceso dalyvius informavus apie tai, kad nuosprendžio priėmimas ir paskelbimas yra atidedamas iki 2023m. lapkričio 20d., 16⁰⁰ val., 2023m. lapkričio 06d. Ukmergės rūmuose buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kurios dėl nukentėjusiajai J. Č., pagal savo turtinę padėtį 100% atleistai nuo bylos proceso išlaidų, suteiktos antrinės teisinės pagalbos sudaro 163,33 Eur.(vieno šimto šešiasdešimt trijų eurų ir 33 eur/ct.) sumą(b.l. 68-70, t. 2).

LR BPK 106 straipsnis(LR 2022m. balandžio 12d. įstatymo Nr. XIV-1011, įsigaliojusio 2022m. gegužės 01d., redakcija) reglamentuoja advokato darbo apmokėjimo tvarką, kurio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Kadangi kaltinamajam S. Č., kaip asmeniui, turinčiam psichikos sveikatos problemų, dėl kurių jis negali pasinaudoti savo teise į gynybą, įstatymas numato privalomą gynėjo dalyvavimą baudžiamojoje byloje(LR BPK 51 str. 1d. 2p.), apie ką valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba buvo informuota, jau siunčiant pranešimą dėl būtino gynėjo dalyvavimo teisminio bylos proceso metu(b.l. 14, t. 2), o pats įstatymas šiais atvejais numato išimtį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtų išlaidų klausimo sprendime, iš kaltinamojo S. Č. nėra priteistinos tiek baudžiamojo byloje turėtos jam pačiam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, tiek ir, taikant analogiją, nukentėjusiajai bylos nagrinėjimo teisme metu suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokatės, kuri dalyvavo byloje kaip nukentėjusiosios atstovė, paslaugoms apmokėti(LR BPK 106 str. 2d.). Kaltinamojo S. Č. ir nukentėjusiosios J. Č. interesus baudžiamojoje byloje atstovavusių advokatų, kaip gynėjų pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301 304-305, 307 str.str.

nusprendė:

S. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), ir nuteisti areštu 46(keturiasdešimt šešioms) paroms.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo S. Č. sulaikymo dienos, jį suimant.

Į paskirtos arešto bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį nuo 2022m. gruodžio 28d., 19⁴⁰ val., iki 2022m. gruodžio 29d., 11⁴⁸ val., t.y. vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną, kada kaltinamasis S. Č. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

LR BK 67 str. 3d. ir 72² str. pagrindu kaltinamajam S. Č. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per šešis mėnesius po arešto bausmės atlikimo išklausant visą šių programų kursą.

Išaiškinti kaltinamajam S. Č., kad, nuosprendžiui įsiteisėjus, per 7 (septynias) dienas yra privaloma atvykti į Kauno kalėjimą, esantį adresu: Technikos gt. Nr. 34, Kauno m., paskirtai arešto bausmei atlikti. Esant objektyvioms priežastims, trukdančioms nustatytu laiku atvykti į įkalinimo įstaigą, apie tai informuoti Kauno kalėjimą raštu ar telefonu Nr. (8-663) 60132 arba elektroniniu paštu: info@kaunoti.lt.

Baudžiamojoje byloje kaltinamajam S. Č. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Baudžiamojoje byloje pareikštą Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo S. Č. 23,02 Eur.(dvidešimt trijų eurų ir 02 eur/ct.) sumą ligonių kasos naudai valstybės turėtoms išlaidoms, išleistoms nukentėjusiosios J. Č. gydymui, atlyginti ir 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžiu priteistos žalos sumos visiško įvykdymo.

Daiktinius įrodymus-CD-R kompaktinį diską(laikmeną) su Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje registruoto telefoninio pranešimo garso įrašu ir DVD-R kompaktinį diską(laikmeną) su į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų dėvėtomis „ BODY “ kameromis filmuotais vaizdo įrašų failais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą bylos saugojimo teisme laiką.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, gynėjui pagal paskyrimą atstovaujant nukentėjusiosios J. Č. interesus baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, priteisimo netenkinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.