Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. (A. S.) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. (A. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigoti atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Spręsdamas, ar yra pagrindas išduoti pareiškėjui vykdomąjį raštą, kadangi, pareiškėjo įsitikinimu, Migracijos departamentas nevykdo minėto teismo sprendimo, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 99 straipsniu.

Remiantis Migracijos departamento teismui pateiktais duomenimis, buvo nustatyta, kad Migracijos departamentas 2024 m. rugpjūčio 29 d. raštu, atsakydamas į pareiškėjo atstovės kreipimąsi, informavo pareiškėjo atstovę, kad pareiškėjui nepateikus visų prašymo nagrinėjimui reikalingų dokumentų, jo prašymas Nr. 2401-PIL GRA-0010 Migracijos departamente nepriimtas. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas kreipėsi į Išteklių agentūrą dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų pervedimo į pareiškėjo atstovo nurodytą sąskaitą.

Teismas pabrėžė, kad vykdomasis raštas yra procesinis dokumentas, išduodamas siekiant užtikrinti priverstinį teismo sprendimo vykdymą, kai atsakovas nevykdo sprendime nustatytų įpareigojimų savo noru.

Įvertinęs atsakovo paaiškinimus ir 2024 m. rugpjūčio 29 d. atsakymą, teismas pažymėjo, kad iš šio rašto turinio matyti, jog Migracijos departamentas, atsakydamas į pareiškėjo atstovės 2024 m. rugpjūčio 1 d. prašymą pranešti, ar šiuo metu yra iš naujo nagrinėjami pareiškėjo prašymas ir dokumentai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo, nurodė, jog pareiškėjas 2024 m. sausio 29 d. per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – ir MIGRIS) pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo Nr. 2401-PIL GRA-0010 pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 21 straipsnio 4 dalį ir pasirinko pateikimo pagrindą – „Įgijau Lietuvos Respublikos pilietybę gimdamas ir po to netekau Lietuvos Respublikos pilietybės“, bei nurodė, jog Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas pabrėžė, kad pareiškėjas pildydamas prašymą Nr. 2401-PIL GRA-0010 pasirinktu pagrindu, turėjo pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad turimą kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas, tačiau šių dokumentų nepateikė. Todėl atsižvelgęs į tai ir vadovaudamasis Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – ir Aprašas) 15 punktu ir 15.1 papunkčiu, pareiškėjo prašymo Nr. 2401-PIL GRA-0010 nepriėmė. Teismo vertinimu, Migracijos departamento pateiktas 2024 m. liepos 5 d. raštas Nr. 10K-6847 „Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų“ patvirtino, kad atsakovas kreipėsi į Išteklių agentūrą dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų pervedimo į pareiškėjo atstovo nurodytą sąskaitą.

Atsižvelgęs į tai, teismas nenustatė pagrindo teigti, kad Migracijos departamentas nevykdė teismo sprendimo, ir pabrėžė, kad vykdomasis raštas gali būti išduodamas tik tuomet, kai sprendimo nevykdymas tampa akivaizdus, o šiuo atveju tokios aplinkybės nebuvo nustatytos.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes ir įvertinęs tai, kad atsakovas Migracijos departamentas jau įvykdė 2024 m. gegužės 20 d. teismo sprendimą, teismas darė išvadą, jog nėra teisinio pagrindo taikyti ABTĮ 99 straipsnio nuostatas ir išduoti pareiškėjui vykdomąjį raštą.

III.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Migracijos departamentas įvykdė teismo sprendimą, t. y. išsprendė pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo, pareiškėjas teigia, kad ši teismo išvada padaryta netinkamai įvertinus pateiktus Migracijos departamento įrodymus ir Aprašo nuostatas.

Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas 2024 m. gegužės 20 d. sprendimu nusprendė pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinti Migracijos departamento 2024 m. vasario 20 d. Sprendimą nepriimti pareiškėjo dokumentų dėl Lietuvos pilietybės grąžinimo ir įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo priėmimo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas išduoti vykdomąjį raštą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal ABTĮ 99 straipsnio 1 dalį vykdomas įsiteisėjęs sprendimas, o pagal to paties straipsnio 2 dalį jeigu per penkiolika kalendorinių dienų ar per teismo nustatytą terminą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo sprendimo neįvykdo, pareiškėjo prašymu sprendimą priėmęs administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą, kartu nurodydamas jį vykdyti antstoliui pagal atsakovo buveinės vietą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Kai išieškomos pinigų sumos į valstybės biudžetą ar išieškoma žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, taip pat kai išieškomos sumos, susijusios su tarnybiniais teisiniais santykiais ar pensijų mokėjimu, teismas išduoda vykdomąjį raštą išieškotojui be jo prašymo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. Administracinio teismo sprendimo privalomumo principas yra įtvirtintas ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje. Šioje normoje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Jeigu skolininkas savanoriškai teismo sprendimo neįvykdo, sprendimas vykdomas priverstinai, vykdymo veiksmus atlieka antstolis (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 str. 1 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 634 str. 1 ir 2 d.). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad teisė į teismą nėra vien teorinė teisė galutiniu teismo sprendimu užsitikrinti atitinkamos teisės pripažinimą, bet taip pat ji apima teisėtą lūkestį šį sprendimą įvykdyti. Veiksminga bylinėjimosi šalių apsauga ir teisėtumo atkūrimas suponuoja valstybinės valdžios institucijų pareigą įvykdyti privalomą sprendimą (žr., pvz., 1997 m. kovo 19 d. sprendimą byloje H. prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 59498/00).

Sistemiškai analizuojant minėtas nuostatas ir atsižvelgiant į tai, kad išdavus vykdomąjį raštą antstoliai, siekdami užtikrinti teismo sprendimo vykdymą, imasi priverstinių veiksmų administravimo subjekto, kurio veiksmai (neveikimas) buvo apskųsti, atžvilgiu, konstatuotina, jog įstatymų leidėjas, išskyrus teisės aktuose nustatytas išimtis, vykdomojo rašto išdavimą sieja su aplinkybe, jog atsakovas savo noru nevykdo (ar netinkamai vykdo) įsiteisėjusio teismo sprendimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS20-586/2008, 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-296/2012, 2018 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-480-520/2018, 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-101-520/2020).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Regionų administraciniam teismas 2024 m. gegužės 20 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą ir, be kita ko, įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo priėmimo klausimą. Pirmosios instancijos teismui Migracijos departamento pateiktame 2024 m. rugpjūčio 29 d. rašte nurodyta, kad pareiškėjo prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo nėra priimtas ir nagrinėjamas. Aptariamame rašte nurodyta, kad, vadovaujantis Aprašo 15 punktu ir 15.1 papunkčiu, pareiškėjui nepateikus visų prašymo nagrinėjimui reikalingų dokumentų, pareiškėjo prašymas Nr. 2401-PIL GRA-0010 Migracijos departamente nepriimtas.

Aprašo 15 punkte nustatyta, kad prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės Migracijos departamente nepriimamas, žodžiu paaiškinus nepriėmimo priežastį ir suteikus reikiamą informaciją, taip pat išsiunčiamas pranešimas dėl prašymo nepriėmimo per MIGRIS, jeigu prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pateikiami ne visi reikiami aprašo 7 punkte nurodyti duomenys ir (ar) dokumentai arba prie šio prašymo MIGRIS pridėtos skaitmeninės dokumentų kopijos neatitinka pateiktų dokumentų originalų (15.1 p.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes ir Aprašo nuostatas, daro išvadą, kad pareiškėjo argumentai nepatvirtina, jog atsakovas neįvykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo aktualios dalies. Iš Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 29 d. rašto turinio matyti, kad jame aiškiai išreikšta institucijos valia nepriimti pareiškėjo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo, nurodytos priežastys, lėmusios prašymo nepriėmimą, pareiškėjui pateikiama papildoma informacija dėl jo teisės teikti prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo.

Akcentuotina, kad tenkindamas pareiškėjo skundą, teismas 2024 m. gegužės 20 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė atsakovui iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymo priėmimo klausimą. Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 29 d. atsakymo turinys patvirtina, kad aktualaus pareiškėjo prašymo priėmimo klausimas išnagrinėtas, t. y. prašymas nepriimtas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad teismo sprendimo dalis yra neįvykdyta, todėl pareiškėjui negalėjo būti išduotas vykdomasis raštas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šios išvados nepaneigia atskirojo skundo argumentai, kad Migracijos departamentas teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjo prašymo priėmimo klausimo neišsprendė, kadangi jais iš esmės reiškiamas nesutikimas su Migracijos departamento išvada dėl prašymo nepriėmimo ir / ar pareiškėjo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimo procedūros Migracijos departamente vykdymu.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo išduoti vykdomąjį raštą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. S. (A. S.) atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.