- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-20
- Bylos Nr.
- eI2-8048-595/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01048-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Diana Butrimienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. (A. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. vasario 20 d. priimtą sprendimą nepriimti pareiškėjo dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo spręsti pareiškėjo dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo priėmimo klausimą, prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad pareiškėjas A. S., gimė (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Lietuvos Respublikos pilietybę jis įgijo filiacijos pagrindu, t. y. gimimu. Pilietybės neteko pareiškimu jos atsisakęs, nuo 1995 m. liepos 3 d. Šiuo metu pareiškėjas gyvena Lietuvoje leidimo laikinai gyventi pagrindu, Leidimo Nr. 760231505, galioja iki 2025-03-13. Dėl pasikeitusių aplinkybių pareiškėjas siekia susigrąžinti turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę, tačiau atsakovas 2024 m. vasario 20 d. administraciniu sprendimu nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo dokumentus dėl pilietybės grąžinimo jo nurodytu pagrindu.
Paaiškina, kad pareiškėjas 2024 m. sausio 26 d. per MIGRIS informacinę sistemą pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo (įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę gimdamas ir po to neteko Lietuvos Respublikos pilietybės). Prašyme, skiltyje ,,Kurį Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1-4, 7 ar 11 punktų reikalavimus atitinkate", nurodė, kad Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdamas. Patikrinęs MIGRIS informacinėje sistemoje esamus duomenis, pareiškėjas nustatė, kad atsirado žyma ,,Pasikeitė prašymo būsena", pareiškėjo minėtas prašymas buvo nepriimtas, nurodant, kad ,,užpildyta neteisinga prašymo forma”. Prašymą, atitinkantį reikalavimus turi pareiškėjas pateikti iš naujo per Migracijos IS". Pareiškėjas 2024 m. vasario 20 d. pateikė dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo (Prašymo MIGRIS numeris 2401-PILGRA-0010), kurie atsakovo atstovės Migracijos departamento prie LR VRM Panevėžio skyriaus specialistės 2024 m. vasario 20 d. buvo patikrinti ir nepriimti, t. y. juos atsisakyta priimti. Prašyme ties skiltimi ,,Jeigu prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo teikiamas pagal LR pilietybės įstatymo 21 str. 4 d. (asmeniui, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdamas arba kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta arba suteikta supaprastinta tvarka ir kuris jos po to neteko) yra dokumentus tikrinusios specialistės žyma, kad ,,asmuo Lietuvos Respublikos pilietybės neįgijo gimdamas, nes gimė buvusioje TSRS".
Teigia, kad su šiuo atsakovo priimtu Sprendimu, kuriuo buvo atsisakyta priimti pareiškėjo dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo, pareiškėjas kategoriškai nesutinka, laiko dokumentų nepriėmimą neteisėtu ir nepagrįstu. Nagrinėjamu atveju, atsakovo Sprendimas atsisakyti priimti dokumentus negali būti vertinamas kaip atitinkantis esminius VAĮ 10 straipsnyje nustatytus administracinio sprendimo turinio reikalavimus, o tuo pačiu ir gero administravimo, proporcingumo, objektyvumo, išsamumo principų (VAĮ 3 str.). Pažymi ir tai, kad Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, atsisakydamas priimti dokumentus, sukeliančius pareiškėjui esmines materialaus pobūdžio teisines pasekmes, prašymą galėjo atsisakyti priimti tik esant teisės aktuose numatytais prašymo nepriėmimo pagrindais, kas buvo pažeista. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Proporcingumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Šie principai sprendžiant pareiškėjo dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo buvo pažeisti.
Dokumentų nepriėmimas iš esmės grindžiamas atsakovo sugalvotu pagrindu - ,,asmuo LR pilietybės neįgijo gimdamas, nes gimė buvusioje TSRS". Tai yra, jau dokumentų priėmimo stadijoje atsakovas iš esmės pasisakė, jog nėra teisinių pagrindų grąžinti pareiškėjui Lietuvos pilietybę jo prašyme nurodytu pagrindu, nors pilietybės grąžinimo klausimo išsprendimas iš esmės nėra atsakovo kompetencija. Dokumentų priėmimo stadijoje prašymas dėl Pilietybės grąžinimo atmetimo negalėjo būti sprendžiamas. Šiuo atveju dokumentų priėmimo klausimas buvo nagrinėjamas vieno langelio principu. Pareiškėjo Prašymas dėl dokumentų buvo nepriimtas (atsisakyta priimti) apraše nenumatytais pagrindais - ,,asmuo LR pilietybės neįgijo gimdamas, nes gimė buvusioje TSRS", dėl ko toks dokumentų nepriėmimas negali būti teisėtas ir pagrįstas.
Šalies argumentai
Pažymi tai, jog pareiškėjas siekia, kad jam būtų sugrąžinta Lietuvos Respublikos pilietybė, kuri jo buvo įgyta gimimu. Pareiškėjo užpildytas prašymas atitiko Aprašo 7 priede nurodytus duomenis. Prašyme jis aiškiai nurodė prašymo padavimo pagrindus – įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę gimdamas ir paskui neteko Lietuvos Respublikos pilietybės. Pareiškėjas nurodo, kad jis gimė (duomenys neskelbtini), tuometinėje okupuotoje Lietuvos Respublikoje (LTSR), tautybė – rusas, nuo pat gimimo pareiškėjas gyveno Vilniuje. Pareiškėjo tėvai Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo vadovaujantis 1989-11-03 priimto Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 1 str. 3 punkto pagrindu, pareiškėjas tuo metu buvo nepilnametis - 12 m., todėl Lietuvos Respublikos pilietybė jam buvo suteikta pagal tėvų pilietybę, kad iš esmės atitinka filiacijos pagrindą. Šiuo atveju atsakovas nepagrįstai traktuoja, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo natūralizacijos tvarka, nes šia tvarka jis Lietuvos Respublikos pilietybės neįgijo. Dėl nurodytų aplinkybių, pareiškėjo prašymas atsisakyti priimti dokumentus dėl pilietybės grąžinimo negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą nurodo, kad nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjas 2024 m. sausio 29 d. per Migris teikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo tuo pagrindu, kad jis yra Lietuvos Respublikos pilietybę įgijęs gimimu. 2024-02-20 minėtas prašymas Migracijos departamento buvo atmestas, nes pareiškėjas užpildė neteisingą prašymo formą. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos pilietybės nebuvo įgijęs gimimu. Pareiškėjas, gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietybę buvo įgijęs vadovaujantis 1989-11-03 priimto Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos pilietybės įstatymo 1 straipsnio 3 punktu, kuris numato, kad „Lietuvos TSR piliečiai yra kiti asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nuolat gyveno Respublikos teritorijoje ir turi čia nuolatinę darbo vietą arba nuolatinį legalų pragyvenimo šaltinį. Šie asmenys per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo laisvai apsisprendžia dėl pilietybės“. Pareiškėjui minėto įstatymo 1 straipsnio 2 punkto nuostatos nėra taikomos, nes pareiškėjo tėvai jo gimimo metu nebuvo Lietuvos piliečiai. Tai pat pareiškėjas negalėjo įgyti Lietuvos pilietybės gimimu, nes pareiškėjo gimimo metu minėtas įstatymas nebuvo priimtas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes pareiškėjui Lietuvos Respublikos pilietybė galėtų būti grąžinta pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, jeigu jis atitiktų 21 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, tačiau pareiškėjas savo prašymą teikė kitu pagrindu, kurio pareiškėjas neatitinka.
Šalies argumentai
Pažymi, kad Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarko aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280, 7 priedo “Duomenys, pateikiami prašyme dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo“ 6 punkte numatyta, kad turi būti nurodytas prašymo padavimo pagrindas, t. y. kokiu pagrindu asmuo įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėjo atstovė Migracijos departamento raštu buvo informuota, kokiu pagrindu pareiškėjas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę. Atsižvelgiant į minėtas Aprašo nuostatas ir tai, kad pareiškėjas prašyme dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo nurodė neteisingus duomenis apie Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo pagrindą pareiškėjo prašymas buvo nepriimtas. Taip pat pažymi, kad pareiškėjo skundo priedas Nr. 5 (Dokumentai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo) yra ne Migracijos departamento sprendimas nepriimti pareiškėjo dokumentų, o dokumentų kontrolės lapas.
Pareiškėjas 2024-05-10 pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus. Nurodo, kad atsakovas visiškai formaliai, kitais nei Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280, 7 priede nurodytais teisiniais pagrindais atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo, t. y. atsakovo nurodytas atsisakymo pagrindas yra ,,asmuo LR pilietybės neįgijo gimdamas, nes gimė buvusioje TSRS”. Tokio savarankiško pagrindo atsisakyti priimti dokumentus Apraše nėra numatyta. Pareiškėjo įsitikinimu, prašyme dėl Lietuvos pilietybės grąžinimo jis nurodė teisingus duomenis apie pilietybės įgijimo pagrindą bei pateikė tai pagrindžiančius pakankamus duomenis ir (ar) dokumentus, tačiau atsakovas prašymo (dokumentų) priėmimo stadijoje juos neteisingai teisiškai interpretavo ir įvertino, ko pasekoje nepagrįstai atsisakė priimti prašymą (dokumentus) dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo, t. y. neteisingai įvertino pareiškėjo individualią situaciją. Toks nepagrįstas prašymo nepriėmimas pareiškėjui sukelia esmines materialaus pobūdžio teisines pasekmes, todėl negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Atsiliepimas
Pareiškėjas nesutinka su atsakovo atsiliepime nurodytu teisinės sampratos ,,įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę gimimu” aiškinimu jo atžvilgiu, nes toks aiškinimas neatitinka minėto pilietybės įstatymo esmės bei teismų praktikos. Pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini) Vilniuje, tuometinėje LTSR, čia nuolat gyveno, jis nebuvo kitos valstybės pilietis, todėl buvo susijęs su Lietuvos valstybe objektyviu ryšiu. Atsiliepime atsakovo nurodyto 1989 m. lapkričio 3 d. priimto 3 Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos pilietybės įstatymo 1 straipsnio 3 punktas pareiškėjui nebuvo taikomas, nes įstatymo įsigaliojimo metu jis buvo nepilnametis – 12 m., pareiškėjui nebuvo privaloma per du metus apsispręsti dėl pilietybės. Jo atžvilgiu galiojo minėto įstatymo 1 straipsnio 2 punktas, nustatantis, kad ,,Lietuvos TSR piliečiais buvo laikomi asmenys, turintys nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos TSR, jeigu jie yra patys gimę Lietuvos TSR teritorijoje ir jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai”. Pareiškėjas gimė ir nuolat gyveno Lietuvos LTSR, nebuvo kitos valstybės piliečiu. Pažymi, kad pagal 1991 m. gruodžio 5 d. priimtą Pilietybės įstatymą, Lietuvos piliečiais ex lege buvo laikomi asmenys, kurie įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę pagal 1989 m. lapkričio 3 d. Lietuvos TSR pilietybės įstatymą. 2002 m. rugsėjo 17 d. Pilietybės įstatymo 1 straipsnio 4 punktas nurodo, kad Lietuvos Respublikos piliečiai yra asmenys, iki 1991 m. lapkričio 4 d. įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę pagal 1989 m. lapkričio 3 d. priimtą Pilietybės įstatymą. Tai, kad pareiškėjas gimė ir nuolat gyveno Lietuvos TSR ir nebuvo kitos valstybės pilietis, sąlygojo tai, kad galiojančių aukščiau aptartų įstatymų pagrindu įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę. Esant nurodytam, atsakovas nepagrįstai traktuoja, kad pareiškėjas neteisingai nurodė duomenis apie Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo pagrindą. Apibendrinant tai, kad išdėstyta, Migracijos departamento 2024 m. vasario 20 d. Sprendimas nepriimti pareiškėjo prašymo (dokumentų) turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024-02-20 sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl pilietybės grąžinimo, pagrįstumo ir teisėtumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2024-01-29 per MIGRIS informacinę sistemą pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo. Prašyme, skiltyje: ,,Kurį Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1-4, 7 ar 11 punktų reikalavimus atitinkate" nurodė, kad Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdamas.
Migracijos departamentas per Migris pateikė pareiškėjui pranešimą: Jūsų prašymas nepriimtas, kadangi užpildyta neteisinga prašymo forma. Prašymą, atitinkantį reikalavimus turite pateikti iš naujo per Migracijos IS.
Pareiškėjas 2024-02-20 per Migris pateikė dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo (Prašymo MIGRIS numeris 2401-PILGRA-0010).
Migracijos departamento Panevėžio skyriaus specialistė 2024-02-20 juos atsisakė priimti. Dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo blanke ties skiltimi ,,Jeigu prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo teikiamas pagal LR pilietybės įstatymo 21 str. 4 d. (asmeniui, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdamas arba kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta arba suteikta supaprastinta tvarka ir kuris jos po to neteko) yra dokumentus tikrinusios specialistės raštu padarytas įrašas, kad ,,asmuo Lietuvos Respublikos pilietybės neįgijo gimdamas, nes gimė buvusioje TSRS".
Pareiškėjas nesutinka su tuo, kad Migracijos departamentas atsisakė priimti jo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo Dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo blanke nurodytu pagrindu.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas, taip pat Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-04-03 nutarimu Nr. 280 (toliau – Aprašas).
Nagrinėjamu atveju ginčijamas sprendimas yra priimtas dėl atsisakymo priimti pareiškėjo prašymą nagrinėjimui iš esmės dėl pilietybės grąžinimo. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, Migracijos departamentas atsisakė priimti pareiškėjo teiktą prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo, nurodydamas vieną sakinį - ,,asmuo Lietuvos Respublikos pilietybės neįgijo gimdamas, nes gimė buvusioje TSRS".
Pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 21 straipsnio 1 dalį asmeniui, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinta pagal jo prašymą.
Pagal Pilietybės įstatymo 21 straipsnio 4 dalį asmeniui, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdamas arba kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta arba suteikta supaprastinta tvarka ir kuris po to jos neteko, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinta, jeigu jis nėra kitos valstybės pilietis. Šis reikalavimas netaikomas asmeniui, kuris pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1, 2, 3, 4, 7 ir 11 punktus gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.
Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1) Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas.
Aprašo 1 punktas reglamentuoja prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo, Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo supaprastinta, išimties ar natūralizacijos tvarka, Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo, Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo ir prašymų dėl vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės (toliau kartu – prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės) ir Lietuvos Respublikos piliečių rašytinių pranešimų apie kitos valstybės pilietybės įgijimą (toliau – pranešimas) pateikimo tvarką, prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo, prašymų dėl vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės ir dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo nagrinėjimo ir rengimo tvarką, prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo supaprastinta, natūralizacijos ar išimties tvarka, Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo ir Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo rengimo ir teikimo svarstyti Pilietybės reikalų komisijai tvarką, vidaus reikalų ministro kreipimosi į Respublikos Prezidentą dėl sprendimo dėl išimties tvarka suteiktos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo tvarką, Respublikos Prezidento dekretų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo, Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo ar dėl išimties tvarka suteiktos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo (toliau – dekretas) projektų derinimo tvarką, prašymų leisti prisiekti Lietuvos Respublikai nagrinėjimo ir priesaikos Lietuvos Respublikai priėmimo tvarką, prašymų išduoti ar pakeisti teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį pažymėjimą (toliau – teisės atkurti pilietybę pažymėjimas) arba prašymų išduoti ar pakeisti lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą (toliau – lietuvių kilmės pažymėjimas) pateikimo, priėmimo, nagrinėjimo, sprendimo išduoti (pakeisti) teisės atkurti pilietybę pažymėjimą ar lietuvių kilmės pažymėjimą priėmimo tvarką, teisės atkurti pilietybę pažymėjimo ar lietuvių kilmės pažymėjimo atsiėmimo, šių pažymėjimų pripažinimo negaliojančiais tvarką.
Pagal Aprašo 3 punktą Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, pranešimai, prašymai leisti prisiekti Lietuvos Respublikai, taip pat prašymai išduoti ar pakeisti teisės atkurti pilietybę pažymėjimą ir prašymai išduoti ar pakeisti lietuvių kilmės pažymėjimą turi būti užpildyti lietuvių arba anglų kalba per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – MIGRIS). Prie šių prašymų ar pranešimų pridedami aprašo 7, 8, 23, 25, 26, 36, 46, 71, 72 ir 81 punktuose nurodyti dokumentai, išskyrus kelionės dokumentus, įtrauktus į užsienio reikalų ministro ir vidaus reikalų ministro tvirtinamą kelionės dokumentų, kurie suteikia teisę užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą (toliau – kelionės dokumentai), turi būti surašyti lietuvių kalba arba pateikiamas šių dokumentų vertimas į lietuvių kalbą, kuris turi būti patvirtintas vertimo iš vienos kalbos į kitą paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos, pateikiant vertimo teisę paliudijančius dokumentus.
Pagal Aprašo 6 punktą Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pateikiami pagal Pilietybės įstatymo VII skyriuje, 45 straipsnio 10 dalyje ir apraše nustatytus reikalavimus.
Pagal Pilietybės įstatymo 45 straipsnio 10 dalį šio įstatymo 7 straipsnio 1 punktas taikomas Lietuvos Respublikos piliečių vaikams, kurie gimdami įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2008 m. liepos 22 d., jeigu jie patys arba, jeigu jie nesukakę 18 metų, jų teisėti atstovai raštu prašo laikyti juos Lietuvos Respublikos piliečiais. Toks prašymas gali būti paduodamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai, Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms ar konsulinėms įstaigoms. Prie prašymo pridedamas prašančio asmens arba asmens, kuriam atstovaujama, gimimo liudijimas ar jį atitinkantis dokumentas ir dokumentas, patvirtinantis, kad šio asmens tėvai ar vienas iš tėvų jo gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat dokumentas, liudijantis, kad asmuo gimdamas įgijo kitos valstybės pilietybę. Jeigu asmuo atitinka šias sąlygas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimo faktą.
Pagal Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos pilietybės klausimai nagrinėjami tik pagal pačių asmenų rašytinius prašymus. Vaikų, nesukakusių 18 metų, ir asmenų, teismo pripažintų neveiksniais tam tikroje srityje, prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės paduoda jų atstovai.
Pagal Aprašo 7 punktą Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, pildydami prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės per MIGRIS, pateikia aprašo 1–7 ar 8 priede nurodytus duomenis ir prideda šių dokumentų originalų arba šių originalų notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintų kopijų, išskyrus aprašo 7.2 papunktyje nurodytą asmens pareiškimą, skaitmenines kopijas: 7.1. galiojantį kelionės dokumentą (visus lapus, kuriuose yra įrašų); 7.2. Pilietybės įstatymo 38–43 straipsniuose nurodytus dokumentus, patvirtinančius pildomo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pagrindą, išskyrus aprašo 7.7 papunktyje nurodytą išimtį. Pridedant pareiškimą, turi būti pateikta pareiškimo originalo skaitmeninė kopija; 7.3. jeigu pildomas prašymas dėl vaiko Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo – vaiko nuo 14 iki 18 metų pasirašytą sutikimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo; 7.4. jeigu pildomas prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo supaprastinta tvarka, prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties ar natūralizacijos tvarka, Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo arba prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo – užsienio valstybės, kurioje iki atvykimo į Lietuvos Respubliką asmuo yra gyvenęs arba ir šiuo metu gyvena, jeigu gyvenimas užsienio valstybėje truko ir (ar) trunka ne trumpiau kaip 6 mėnesius per 12 mėnesių laikotarpį, ir užsienio valstybės, kurios pilietybę turi šis asmuo, kompetentingos institucijos išduotą pažymą, patvirtinančią, kad šioje valstybėje asmuo buvo (nebuvo) baustas laisvės atėmimo bausme už tyčinį nusikaltimą, ir kuri turi būti išduota ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius iki šių prašymų pateikimo Migracijos departamentui ar konsulinei įstaigai aprašo 10 punkte nustatyta tvarka dienos; 7.5. jeigu prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės aprašo 10 punkte nustatyta tvarka Migracijos departamentui teiks Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens įgaliotas atstovas – Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens pasirašytą laisvos formos prašymą, kuriame šis asmuo nurodo, kad prašo suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta, natūralizacijos arba išimties tvarka, grąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę, atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę arba leisti atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės, vaikui įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę; 7.6. jeigu prašyme dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nurodyti užsieniečio asmens duomenys nesutampa su jo asmens duomenimis Užsieniečių registre ir (ar) Lietuvos Respublikos gyventojų registre – užsienyje išduotus asmens duomenų keitimą patvirtinančius dokumentus (civilinės būklės aktų įregistravimo liudijimą, teismo sprendimą atkurti, papildyti, pakeisti ar ištaisyti civilinės būklės akto įrašą ar kitą dokumentą, iš kurio galima nustatyti asmens duomenų pasikeitimą); 7.7. jeigu Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo pageidauja, kad jo prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės būtų nagrinėjamas naudojant prie kito asmens prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pridėtus dokumentus – Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens pasirašytą laisvos formos prašymą, kuriame šis asmuo nurodo, kad prašo nagrinėti jo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės naudojant prie kito asmens prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pridėtus dokumentus ir nurodo šį asmenį (vardą, pavardę, gimimo datą). Jeigu Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo prideda šiame papunktyje nurodytą laisvos formos prašymą, prie kito asmens prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pridėti dokumentai gali būti nepridedami, jei prie kito asmens prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pridėtų dokumentų kopijų tikrumas buvo patvirtintas notarine ar jai prilyginta tvarka. Jeigu pridėtas kito asmens sutikimas naudotis jo asmens byloje esančiais dokumentais, asmens parašo tikrumas turi būti paliudytas notaro, kurio parašo ir pareigų tikrumas turi būti legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), išskyrus, kai asmens parašo tikrumas yra paliudytas Lietuvos Respublikos notaro arba asmens sutikimas pateiktas per MIGRIS. Sutikimas turi būti surašytas lietuvių kalba arba pateiktas vertimas į lietuvių kalbą, kuris turi būti patvirtintas vertimo iš vienos kalbos į kitą paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos. 7.8. jeigu aprašo 10 punkte nustatyta tvarka dokumentų originalus Migracijos departamentui ar konsulinei įstaigai teiks Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodyti atstovai, jie taip pat turi pridėti savo galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir atstovavimą patvirtinantį dokumentą. Jeigu aprašo 10 punkte nustatyta tvarka dokumentų originalus Migracijos departamentui teiks Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų įgalioti atstovai, jie papildomai turi pridėti atstovavimo sutartį ar šios sutarties patvirtintą kopiją (kai dokumentų originalus teikia advokatai) arba notaro patvirtintą įgaliojimą, išskyrus atvejus, kai įgaliojimas yra sudarytas informacinių technologijų priemonėmis ir duotas jį įregistruojant Įgaliojimų registre (toliau – Įgaliojimų registras) (kai dokumentų originalus teikia kiti įgalioti atstovai).
Nagrinėjamu atveju ginčui aktualaus Aprašo 7 Priede “Duomenys, pateikiami prašyme dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo” nustatyta, kad: 1. Jei prašymas pateikiamas ne asmeniškai – prašymą pateikiančio asmens (vieno iš tėvų (įtėvių), globėjo (rūpintojo)) vardas (-ai), pavardė (-ės), asmens kodas Lietuvos Respublikoje, jeigu jis yra suteiktas. 2. Jei dokumentų originalai Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) bus pateikiami ne asmeniškai – dokumentus pateikiančio asmens (įgalioto asmens ar kito teisėto atstovo) vardas (-ai), pavardė (-ės), asmens kodas Lietuvos Respublikoje, jeigu jis yra suteiktas. 3. Asmens vardas (-ai), pavardė (-ės), lytis, gimimo data (metai, mėnuo, diena), gimimo valstybė ir vieta, pilietybė (-ės), asmens kodas Lietuvos Respublikoje, jeigu jis yra suteiktas. 4. Telefono numeris, elektroninio pašto adresas, gyvenamosios vietos adresas, o kai prašymas paduodamas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 21 straipsnio 2 ir 3 dalyje nustatytais pagrindais – gyvenamosios vietos adresas Lietuvos Respublikoje. 5. Kelionės dokumento duomenys (numeris, išdavimo ir galiojimo data, išdavusi valstybė). 6. Prašymo padavimo pagrindai: įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos tvarka ir po to jos neteko; įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, iki sukako 18 metų, dėl to, kad tėvai ar vienas iš tėvų buvo įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos tvarka ir paskui neteko Lietuvos Respublikos pilietybės; įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę gimdamas ir paskui neteko Lietuvos Respublikos pilietybės; Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta ir paskui neteko Lietuvos Respublikos pilietybės; buvo Lietuvos Respublikos pilietis ir paskui neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, tačiau atitinka Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo tvarka sąlygas; Lietuvos Respublikos pilietybė buvo suteikta supaprastinta tvarka ir paskui neteko Lietuvos Respublikos pilietybės; buvo Lietuvos Respublikos pilietis ir paskui neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, tačiau atitinka Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo supaprastinta tvarka sąlygas; turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ir jos neteko, tačiau turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei. 7. Jeigu prašymą teikia asmuo, kuris įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę gimdamas ir paskui neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, – patvirtinimas, jog turimą kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas, arba patvirtinimas, jog turimą kitos valstybės pilietybę įgijo ne gimdamas, tačiau iki jam sukako 18 metų, jeigu asmuo turi kitos valstybės pilietybę. 11. Pareiškimas, kad asmuo laiko save lietuviu. 17. Duomenys apie Lietuvos Respublikos pilietybės netekimą (netekimo data ir pagrindas). 18. Duomenys apie (ne) teistumą: ar yra teistas už tarptautinių nusikaltimų, tokių kaip nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, padarymą ar rengimąsi, kėsinimąsi juos padaryti (teismo data, pavadinimas, vieta, už ką teistas ir skirta bausmė); ar yra teistas už nusikalstamų veikų prieš Lietuvos Respubliką padarymą ar rengimąsi, kėsinimąsi jas padaryti (teismo data); faktas, ar iki atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką buvo baustas kitoje valstybėje laisvės atėmimo bausme už tyčinį nusikaltimą, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus laikomas labai sunkiu nusikaltimu; faktas, ar buvo baustas Lietuvos Respublikoje už labai sunkų nusikaltimą. 19. Patvirtinimas, kad asmuo žino, jog: būdamas Lietuvos Respublikos pilietis, negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1–4, 7, 9 ir 11 punktuose nurodytus atvejus; Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama, jeigu Lietuvos Respublikos pilietybė įgyta, pateikus suklastotus dokumentus ar kitokiu apgaulės būdu arba paaiškėjus aplinkybių, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė negalėjo būti grąžinta, tai yra paaiškėjus, kad rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė tarptautinių nusikaltimų – agresiją, genocidą, nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimų – arba rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė nusikalstamų veikų prieš Lietuvos Respubliką, arba iki atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką kitoje valstybėje buvo baustas laisvės atėmimo bausme už tyčinį nusikaltimą, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus laikomas labai sunkiu nusikaltimu, arba Lietuvos Respublikoje buvo baustas už labai sunkų nusikaltimą, arba įstatymų nustatyta tvarka neturėjo teisės gauti dokumento, patvirtinančio teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje; nesumokėjus valstybės rinkliavos, prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka nebus priimamas. 20. Duomenys apie valstybės rinkliavos sumokėjimą (suma, data). 21. Pažymima, ar prašymą teiks asmeniškai ar per įgaliotą atstovą. 22. Jeigu prašymas Migracijos departamentui bus teikiamas per įgaliotą atstovą, nurodo, ar įgaliojimas yra sudarytas Įgaliojimų registre informacinių technologijų priemonėmis. 23. Pažymima, kokiai institucijai – Migracijos departamentui ar Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai – bus teikiamas prašymas. 24. Duomenys apie pasirinktą vizito pateikti prašymą datą, laiką, jeigu prašymas bus pateikiamas atvykus į Migracijos departamentą.
Pagal Aprašo 15 punktą Prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės Migracijos departamente nepriimamas, žodžiu paaiškinus nepriėmimo priežastį ir suteikus reikiamą informaciją, taip pat išsiunčiamas pranešimas dėl prašymo nepriėmimo per MIGRIS, jeigu: 15.1. prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pateikiami ne visi reikiami aprašo 7 punkte nurodyti duomenys ir (ar) dokumentai arba prie šio prašymo MIGRIS pridėtos skaitmeninės dokumentų kopijos neatitinka pateiktų dokumentų originalų; 15.2. nustatoma, kad nėra sumokėta valstybės rinkliava ir prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės teikiantis asmuo atsisako sumokėti valstybės rinkliavą Migracijos departamente; 15.3. kelionės dokumentas yra negaliojantis ar netinkamas naudoti; 15.4. prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ir (ar) prie šio prašymo pridedami dokumentai pateikiami nesilaikant Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 1 ar 3 dalies ir (ar) aprašo I skyriuje ir II skyriaus pirmajame skirsnyje nustatytų reikalavimų.
Pagal Aprašo 17 punktą Prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ar pranešimas laikomas priimtu, kai įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas ar darbuotojas arba konsulinis pareigūnas ar įgaliotas konsulinės įstaigos darbuotojas, nustatęs, kad nėra aprašo 15 ar 16 punktuose nurodytų atsisakymo priimti prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pagrindų, atlikęs atitinkamai aprašo 13 ar 14 punktuose nurodytus veiksmus, apie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ar pranešimo priėmimą pažymi MIGRIS.
Taigi, šiuo atveju ginčo esmė yra ar pagrįstai Migracijos departamentas atsisakė priimti pareiškėjo Prašymą dėl pilietybės grąžinimo. Teismas byloje nesprendžia klausimo, kokiu pagrindu pareiškėjui turi būti suteikiama Lietuvos Respublikos pilietybė.
Byloje nustatyta, kad Migracijos departamento specialistė išnagrinėjusi pareiškėjo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo priėmimo klausimą, atsisakė šį prašymą priimti, nurodydama atsisakymo pagrindą: ,,asmuo Lietuvos Respublikos pilietybės neįgijo gimdamas, nes gimė buvusioje TSRS".
Remiantis aukščiau nurodytu teisiniu ginčo atvejui aktualiu reglamentavimu, teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas pareiškėjo prašymą galėjo atsisakyti priimti tik esant teisės aktuose numatytais prašymo nepriėmimo pagrindais. Šiuo atveju prašymo ir dokumentų nepriėmimas, kaip minėta, pagrįstas pagrindu: ,,asmuo LR pilietybės neįgijo gimdamas, nes gimė buvusioje TSRS", kuris nėra nustatytas teisės aktuose sprendžiant dėl tokio prašymo priėmimo jo priėmimo stadijoje. Tokio savarankiško pagrindo atsisakyti priimti dokumentus Apraše nėra numatyta. Teismas sutinka su pareiškėjo argumentu, kad tokiu būdu vertintina, kad jau prašymo ir dokumentų priėmimo stadijoje atsakovas iš esmės pasisakė dėl pilietybės pareiškėjui grąžinimo pagrįstumo, t. y. jog nėra teisinių pagrindų grąžinti pareiškėjui Lietuvos pilietybę jo prašyme nurodytu pagrindu, nors pilietybės grąžinimo klausimo išsprendimas iš esmės nėra atsakovo kompetencija. Dokumentų priėmimo stadijoje prašymas dėl pilietybės grąžinimo atmetimo negalėjo būti sprendžiamas.
Pažymėtina, kad pačiame prašyme yra nurodyta žyma, kurioje nurodoma, kad ,,Prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės Migracijos departamente nepriimamas, žodžiu paaiškinus nepriėmimo priežastį ir suteikus reikiamą informaciją, taip pat išsiunčiamas pranešimas dėl prašymo nepriėmimo per MIGRIS, jeigu: 1. Prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pateikiami ne visi reikiami aprašo 7 punkte nurodyti duomenys ir (ar) dokumentai arba prie šio prašymo MIGRIS pridėtos skaitmeninės dokumentų kopijos neatitinka pateiktų dokumentų originalų; nustatoma, kad nėra sumokėta valstybės rinkliava ir prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės teikiantis asmuo atsisako sumokėti valstybės rinkliavą Migracijos departamente; kelionės dokumentas yra negaliojantis ir netinkamas naudoti; prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ir (ar) prie šio prašymo pridedami dokumentai pateikiami nesilaikant Pilietybės įstatymo 37 str. 1 ar 3 dalies ir (ar) aprašo I skyriuje ir II skyriaus pirmajame skirsnyje nustatytų reikalavimų. Ši informacija yra pateikta remiantis Aprašo nuostatomis. Toks prašymo nepriėmimo klausimo iš esmės išnagrinėjimui teisinis pagrindas, kokį šiuo atveju Sprendime nurodė atsakovas, nei Pilietybės įstatyme, nei Apraše nėra numatytas. Todėl atsakovas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl pilietybės atkūrimo.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo užpildytas prašymas atitiko Aprašo 7 priede nurodytus duomenis. Prašyme aiškiai nurodyta prašymo padavimo pagrindas: įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę gimdamas ir paskui neteko Lietuvos Respublikos pilietybės. Todėl nenustačius jokių kitų duomenų dėl netinkamai teikiamo prašymo, o tokių Dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo blanke nėra nurodyta, atsakovas negalėjo prašymo priėmimo stadijoje spręsti dėl pilietybės pareiškėjui grąžinimo pagrindo buvimo/nebuvimo, ką šiuo atveju nurodant, kad ,,asmuo Lietuvos Respublikos pilietybės neįgijo gimdamas, nes gimė buvusioje TSRS", ir padarė Migracijos departamento specialistė. Teismo vertinimu, pilietybės grąžinimo pagrindo, kurį nurodė pareiškėjas prašyme, buvimo klausimas būtų sprendžiamas nagrinėjant prašymą iš esmės. Taigi, remiantis nustatytomis aplinkybėmis bei nurodytais argumentais, atsakovo Sprendimas atsisakyti priimti prašymą dėl pilietybės grąžinimo negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas atsiliepime pasisako dėl pilietybės pareiškėjui grąžinimo pagrindo, o ne dėl tokio prašymo priėmimo nagrinėjimui. Atsakovas visiškai nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas prašyme nenurodė pilietybės grąžinimo pagrindo. Nurodyti argumentai, kad pareiškėjas prašyme dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo nurodė neteisingus duomenis apie Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo pagrindą, todėl pagrįstai Migracijos departamentas pareiškėjo prašymo nepriėmė, atmestini kaip nepagrįsti. Kaip minėta, dėl pilietybės pagrindo grąžinimo, buvimo turėtų būti sprendžiama po prašymo dėl pilietybės grąžinimo priėmimo, klausimą nagrinėjant iš esmės Apraše nustatyta tvarka.
Tiek pareiškėjo, tiek atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai dėl pilietybės grąžinimo pagrindo šioje byloje nevertintini, kadangi nėra šio ginčo dalykas.
Atsakovas taip pat nurodo, kad pareiškėjo skundo priedas Nr. 5 (Dokumentai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo) yra ne Migracijos departamento sprendimas nepriimti pareiškėjo dokumentų, o dokumentų kontrolės lapas. Atsakant į šį atsakovo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo atveju buvo priimtas konkretus sprendimas, - atsisakyta priimti Prašymą dėl pilietybės grąžinimo. Toks atsakovo veikimas pareiškėjui sukelia realias materialaus pobūdžio teisines pasekmes, tokiu būdu pareiškėjo prašymas neišnagrinėtas iš esmės, kaip tai nustatyta teisės aktuose.
Pažymėtina, kad Migracijos departamentui kaip viešojo administravimo subjektui taikomi ir VAĮ reikalavimai. VAĮ 10 straipsnio 5 dalis reikalauja, kad kiekviename administraciniame sprendime be kita ko būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.
VAĮ 1 straipsnyje nurodyta, kad šis įstatymas garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog viešojo administravimo subjektas, priimdamas individualų administracinį aktą, turi užtikrinti ir šio teisės akto atitiktį bendriesiems teisės principams, be kita ko, sąžiningumo, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių, taip pat VAĮ 3 str. įtvirtintiems įstatymo viršenybės, proporcingumo, objektyvumo principams. Individualaus administracinio akto teisėtumo reikalavimo ryšys su bendraisiais teisės ir viešojo administravimo principais suponuoja būtinybę taikyti teisės normas ne mechaniškai, bet užtikrinti, kad jų taikymas atitiktų šiuos principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus (2014 m. balandžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-819/2014).
Motyvavimo pareigos turinys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje visų pirma siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pavyzdžiui, LVAT 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinė- je byloje Nr. A756-997/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.). Įgyvendindamas diskrecijos teisę, viešojo administravimo subjektas privalo atidžiai ištirti, paremti savo vertinimą argumentais, kurie yra reikšmingi ir kurie pagrindžia jais remiantis padarytas išvadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iš tikrųjų yra, bei kurių pakanka pagrindimui, ir atsižvelgti į visus svarbius veiksnius (šiuo aspektu žr. LVAT 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). Individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis (2014 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2430/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 28, 2014, 89–102 p.), o turi būti pagrįsti teisės normomis. Pažymėtina ir tai, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pavyzdžiui, 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012).
Ginčo atveju teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, atsakovo Sprendimas atsisakyti priimti dokumentus negali būti vertinamas kaip atitinkantis esminius VAĮ 10 straipsnyje nustatytus administracinio sprendimo turinio reikalavimus, o tuo pačiu ir gero administravimo, proporcingumo, objektyvumo, išsamumo principų (VAĮ 3 str.). Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502 -1037/2010). Proporcingumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Šie principai sprendžiant pareiškėjo dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo priėmimo buvo pažeisti.
Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
ABTĮ 88 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad, išnagrinėjęs bylą, administracinis teismas gali patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir panaikinti skundžiamą teisės aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Sprendimas naikintinas, o Migracijos departamentas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymo dėl pilietybės grąžinimo priėmimo klausimą.
Kadangi pareiškėjo skundas tenkintas, pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas taip pat tenkinamas. Nustatyta, kad pareiškėjas už skundą yra sumokėjęs 23 Eur žyminio mokesčio, todėl žyminis mokestis priteistinas pareiškėjui iš atsakovo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. S. skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. vasario 20 d. priimtą sprendimą nepriimti pareiškėjo dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo.
Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. S. prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo priėmimo klausimą.
Priteisti iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 23 Eur žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.