Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. K. ir jo atstovui advokatui Gintarui Černiauskui,

nedalyvaujant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. K. (toliau – Pareiškėjas) atstovo advokato Gintaro Černiausko skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. 20-ANR­­­_N-8896-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22192549990.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023 m. gegužės 10 d. G. K. atžvilgiu priimtas nutarimas Nr. 20-ANR_N-8896-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22192549990, kuriuo jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, 2022 m. gruodžio 3 d. 11 val. 54 min., vairuodamas transporto priemonę, nesilaikė reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, sąmoningai, tyčia pasuko savo vairuojamos transporto priemonės vairą į kairę pusę link gretima eismo juosta, ta pačia kryptimi, važiuojančios kitos transporto priemonės, taip nepalikdamas tarpo iš šono, reikalingo saugiam eismui, staigiai stabdė savo vairuojamą transporto priemonę ir visiškai sustojo taip blokuodamas kelią ir sudarydamas kliūtį greta, ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės vairuotojui, priversdamas jį stabdyti iki visiško sustojimo, kad išvengtų susidūrimo. Tokiais savo chuliganiškais veiksmais, be jokio aiškaus motyvo, vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomenės santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Nutarime konstatuota, kad šiais pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9, 119, 135.4 punktus. Už šį administracinį nusižengimą paskirta 500 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 18 mėnesių.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Pareiškėjas administracinio nusižengimo fakto neginčija ir pripažįsta, kad jis galimai padarė vieną ar galbūt kelis Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau jis kategoriškai nesutiko, jog automobilį vairavo chuliganiškai, t. y., kad turėjo kokį nors motyvą viešai demonstruoti visuomenės negerbimą, šiurkščiai pažeidinėti viešąją tvarką ar nusistovėjusias taisyklės, taip pat, Pareiškėjas nemano, kad sukėlė pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui dėl chuliganiškų paskatų. Pareiškėjas mano, kad jo veiksmai, Institucijai visiškai neanalizavus, netyrus, Nutarime nepasisakius ir dėl to neįrodžius jo chuliganiškų paskatų, maksimaliai galėjo būti įvertinti ir kvalifikuoti kaip ANK 417 straipsnio 1 dalies („reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto nesilaikymas“), 2 dalies („sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti") arba 3 dalies („reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, Įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus“) teisės normų ir jose numatytų Kelių eismo taisyklių pažeidimai, tačiau jokiu būdu ne chuliganiškas vairavimas.

Skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje analizuojami tokio pažeidimo požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-719/2019), bei nurodoma, kad, nagrinėjamu atveju Pareiškėjas galimus Kelių eismo taisyklių pažeidimus padarė savo gyvenamosios vietos teritorijoje, kurioje nebuvo nei vieno kito asmens, prieš kurį Pareiškėjas būtų norėjęs pasirodyti ar jiems parodyti, kad jis negerbia ir jam negalioja visuomenei priimtinos elgesio normos ir taisyklės, taip pat, Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimai. Institucija visiškai neanalizavo, netyrė ir nepasisakė dėl chuliganiškų veiksmų Pareiškėjo veiksmuose buvimo, todėl niekaip neįrodė šio kvalifikuojančio pažeidimo sudėties požymio ir būtinybės taikyti ypatingai griežta ANK 420 straipsnio 2 dalį su iš jo išplaukiančiomis ypatingai griežtomis administracinio poveikio priemonėmis. Institucija savo Nutarime tik šabloniškai konstatavo, kad Pareiškėjas, esant gatvėje kitiems eismo dalyviams, demonstravo savo išskirtinumą, nepaisydamas Kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, rodė nepagarbą, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, nors tokio išskirtinumo demonstravimo motyvų ar priežasčių, t. y., kodėl to Pareiškėjas norėjo ar kodėl jam to reikėjo, netyrė ir neanalizavo.

Atkreipia dėmesį ir į tai, kad visas administracinio nusižengimo bylos tyrimo procesas buvo neobjektyvus ir šališkas, nes net pati Pareiškėjui 2023 m. balandžio 3 d. protokolą surašiusi vyresnioji tyrėja pareiškė savo išankstinę nuomonę ir ne vieną kartą Pareiškėjui teigė, kad jis padarė chuliganiško vairavimo pažeidimą ir kad tai jau yra aišku. Primintina, kad vienas iš pagrindinių administracinių nusižengimo tyrimo principų yra asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, bei teisė į nešališką teismą. Šios asmenų teisės yra itin svarbios, kurias teismai, o taip pat institucijos, atliekančios administracinių nusižengimų tyrimus ir surašančios administracinių nusižengimų protokolus, privalo užtikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims. Šios teisės, be kita ko, užtikrinamos tinkamai surašant administracinio nusižengimo protokolą. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad Nutarimas surašytas visiškai ne dėl Pareiškėjo situacijos, jame visiškai nebuvo tirti Pareiškėjo paaiškinimai ir prašymai kitaip kvalifikuoti jo veiksmui vairuojant automobilį, o pagal „šabloninius“ argumentus ir motyvus, kurie akivaizdžiai paimti iš kitų administracinio nusižengimo bylų ir juose priimtų nutarimų. Tai reiškia, kad skundžiamas Nutarimas yra iš esmė be motyvų. Nutarimą priėmusi Institucija visiškai aplaidžiai išnagrinėjo bylą, net nenagrinėjo Pareiškėjo pateiktų prašymų dėl jo veikos perkvalifikavimo pagal ANK 417 straipsnį, o priėmė Nutarimą be jokių motyvų ar argumentų, o tai savarankiškas pagrindas Nutarimo panaikinimui.

Taigi iš šio teisinio reglamentavimo ir iš bylos medžiagos visumos matyti, kad Pareiškėjas veikė tyčia. Administracinis nusižengimas numatytas ANK 420 straipsnio 2 dalyje yra pilnai įrodytas. Institucijos nuomone, Pareiškėjo padaryta veika vertinama kaip chuliganiškas vairavimas todėl perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje ar 3 dalyje numatytus nusižengimus nėra teisinio pagrindo, veika kvalifikuota tinkamai. Pareiškėjo padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių, padaromų tik tyčiniais veiksmais. Institucijos nuomone, nėra pagrindo daryti išvadą, kad Pareiškėjui skirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra per griežtos. Nuobaudos paskirtos įvertinus tiek lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, asmens padėtį gerinančias ir bloginančias aplinkybes, t. y. vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis. Šios nuobaudos yra tinkamos realizuoti ANK 22 straipsnio įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Institucija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta ir administracinio nusižengimo byloje esančia informacija, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, siekį auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles, teismo prašo Pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas G. K. nurodė, kad toje vietoje yra gyvenvietė, kelias yra kilometro ilgio, 6 metrų pločio, ir kiekvieną dieną vyksta tokie konfliktai. Ten žmonės lekia, yra buvę avarijų, Pareiškėjas kreipėsi į savivaldybę ir policiją, kad pastatytų kalnelius ir ženklus, bet niekas nieko nedaro. Pareiškėjas išvažinėjo iš savo kiemo, matė, kad atlekia mašina dideliu greičiu, išvažiavęs iš kiemo padarė klaidą ir pradėjo važiuoti per vidurį, kad kitas vairuotojas sumažintų greitį. Pareiškėjas važiavo 50 km/val. greičiu, tačiau kitas vairuotas pradėjo lenkti, o Pareiškėjas norėjo tam sutrukdyti, net išlipo iš mašinos paaiškinti, kad čia tokia gatvė. Suprato, kad kitas vairuotojas važiuoja dideliu greičiu, nes Pareiškėjas važiavo 50 km/val. greičiu, o kitas vairuotojas jį greitai pasivijo. Pareiškėjas teigia, kad jis padarė pažeidimą, bet nepadarė tokio pažeidimo, kad sukeltų kažkokią avarinę situaciją, mano, kad yra nubaustas per griežtai. Sutinka, kad yra padarytas pažeidimas, bet mano, kad neteisingai kvalifikuotas. 2018 m. buvo atimta teisė vairuoti 3 mėnesiams už greičio viršijimą. Yra buvę, kad toje gatvėje policija su trikoju fiksavo greitį, ten leidžiamas greitis yra 50 km/val., bet buvo važiuojančių ir 94 km/val. greičiu. Ten vaikšto žmonės, vaikai su paspirtukais, riedučiais važinėja.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Gintaras Černiauskas nurodė, kad skundą palaiko iš dalies. Akivaizdu, kad tas kelio ruožas yra pavojingas, nėra šaligatvių, pėstiesiems galima eiti tik važiuojamąja kelio dalimi, gyvenamieji namai išsidėstę iš abiejų pusių, kiekvienas gyventojas jaučia tam tikrą atsakomybę ir baimę dėl neatsakingai ir chuliganiškai vairuojančių vairuotojų. Pareiškėjas stengiasi kovoti su greičio mėgėjais pavojingame kelio ruože. Formaliai žiūrint, pažeidimas yra, buvo blokuotas kelias, nebuvo praleista transporto priemonė, kuri bandė aplenkti Pareiškėją. Versija, kuri buvo išdėstyta teismo posėdyje, yra labiau atitinkanti tikrovę, nei pareiškime buvo dėstoma. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, atstovo nuomone, yra reikšmingos, todėl teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad Pareiškėjas pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą, jis sutinka su tuo, kad jis blokavo kelią nepraleisdamas transporto priemonės, todėl turėtų būti panaikintas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, paliekant baudą, kuri irgi yra pakankamai didelė.

Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

G. K. skundžiamu nutarimu nubaustas už tai, kad jis vairuodamas transporto priemonę nesilaikė reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, sąmoningai, tyčia pasuko savo vairuojamos transporto priemonės vairą į kairę pusę link gretima eismo juosta, ta pačia kryptimi, važiuojančios kitos transporto priemonės, taip nepalikdamas tarpo iš šono, reikalingo saugiam eismui, staigiai stabdė savo vairuojamą transporto priemonę ir visiškai sustojo taip blokuodamas kelią ir sudarydamas kliūtį, greta, ta pačia kryptimi važiuojančios transporto Tapriemonės vairuotojui, priversdamas jį stabdyti iki visiško sustojimo, kad išvengtų susidūrimo. Tokiais savo chuliganiškais veiksmais, be jokio aiškaus motyvo, vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomenės santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams.

Motyvuojamoji dalis

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Šio administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Teismų praktikoje chuliganišku vairavimu paprastai pripažįstami tie atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).

Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas). Pagal KET 9 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Taigi, Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9 punktai reglamentuoja bendrąsias vairuotojų pareigas, dalyvaujant viešajame eisme. Kelių eismo taisyklių 119 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Vadovaujantis šių taisyklių 135.4 punktu, vairuotojui draudžiama staigiai stabdyti, jei tai nebūtina eismo saugumui.

Matyti, kad pareiškėjas viso proceso metu iš esmės neginčijo faktinių pažeidimo padarymo aplinkybių, paaiškindamas, kad išvažiavęs iš savo gyvenamojo namo kiemo matė keliu link jo važiuojančią kitą transporto priemonę ir sustabdė savo automobilį, taip priversdamas sustoti ir iš paskos važiavusį automobilį. Teisme pareiškėjas nurodė, kad tokiu būdu siekė, kad kitas vairuotojas sumažintų greitį, kadangi ten tokia gatvė, kur leidžiamas greitis yra mažesnis, nei važiavo minimas vairuotojas, be to, ten nuolat yra viršijamas greitis.

Vis dėlto, teismo vertinimu, tokios pareiškėjo nurodomos Kelių eismo taisyklių pažeidimo priežastys nepaneigia ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo buvimo jo veiksmuose. Tiek iš paties pareiškėjo, tiek ir vaizdo įrašo matyti, kad pareiškėjas, išvažiavęs iš kiemo, gatve važiavo nesilaikydamas arčiau dešinio krašto, o kelio viduriu, užimdamas abi eismo juostas, o kitam, iš paskos važiuojančiam automobiliui priartėjus, staigiai stabdė, dėl ko ir pastarasis buvo priverstas staigiai stabdyti, nors jokio objektyvaus pagrindo tokiam veiksmui nebuvo. Tokiu būdu, teismo manymu, pagrįstai tokia G. K. sukelta situacija vertinta kaip sukėlusi pavojų eismo saugumui. Akivaizdu kad nutarime nurodytų Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo padarytas sąmoningai, t. y. matyti, kad pareiškėjas važiavo lėčiau nei kitas automobilis, per visą laiką, kuomet buvo filmuojama, G. K. automobilis važiavo kelio vidurio, užimdamas abi juostas, kiek pasitraukus link dešinės kelio pusės ir iš paskos važiavusiam automobiliui ketinant lenkti, pareiškėjas vėl pradėjo važiuoti kita eismo juosta ir staigiai savo vairuojamą automobilį sustabdė.

Matyti, kad paties pareiškėjo pozicija dėl įvykio nebuvo nuosekli. Bylos nagrinėjimo institucijoje metu teigė, kad iš paskos važiavęs automobilis pradėjo mirksėti, nurodo manęs, kad važiavo sūnus, kadangi buvo susitaręs, todėl rikiavosi į tą pačią eismo juostą, kad neužimtų abejų. Sustojus, nurodė norėjęs atsiprašyti žmogaus, o dėl stabdymo paaiškino, kad ir nuo menko pedalo spustelėjimo gali užsidegti žibintai. Iš vaizdo įrašo matyti, kad G. K. iš automobilio iš karto išlipo ir agresyviai nusiteikęs ėjo link sustojusios kitos transporto priemonės. Iš byloje esančio el. laiško matyti, kad šią transporto priemonę vairavęs asmuo būtent taip ir suprato pareiškėjo veiksmus, nurodė, kad jei būtų sustojęs ir leidęs prieiti, galbūt būtų jį sužalojęs.

Taigi, tokie pareiškėjo atlikti veiksmai viešame kelyje, nepaisant to, kad aplink kitų transporto priemonių ar eismo dalyvių nebuvo, siekė atkreipti kitos transporto priemonės vairuotojo dėmesį, tokiu elgesiu pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą.

Iš nustatytų faktinių aplinkybių bei aptarto teisinio reguliavimo, formuojamos teismų praktikos šios kategorijos bylose, matyti, kad šioje situacijoje visgi nustatytos chuliganiškos paskatos pareiškėjo veiksmuose. Tai, kad pareiškėjas, kaip jau teigė posėdžio metu, siekė užtikrinti kad gatvėje, kurioje gyvena, būtų laikomasi saugaus eismo, t. y. neviršijamas greitis ir pan., nepaneigia padaryto pažeidimo. Teismo vertinimu, siekiant spręsti pareiškėjo nurodomą problemą, jis galėjo pasirinkti kitokį elgesio variantą, o ne veikti sukeliant pavojų eismo dalyvių saugumui. Spręstina, kad pagrįstai aptarti pareiškėjo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, kvalifikuoti jų kaip atskirų nusižengimų pagal ANK 417 straipsnio nuostatas nėra pagrindo.

Nesutiktina su skundo argumentais, kad skundžiamas nutarimas nėra motyvuotas. Nors, kaip matyti, išsamiau nebuvo nagrinėjama pareiškėja kelta versija ir tik konstatuota nesant pagrindo kvalifikuoti jo veiksmus pagal kitus ANK straipsnius, tiek padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų esmė, tiek ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymiai trumpai aptarti, padarytos išvados dėl pareiškėjo veiksmų atitikimo aptariamo straipsnio dispozicijai, taip pat trumpai išdėstyti ir nuobaudos skyrimo motyvai. Be to, kaip minėta, teismas vertina, kad G. K. nubaustas pagrįstai. Sutiktina su skundo argumentu, kad institucijos tyrėja, apklausdama pareiškėją, pateikė savo situacijos vertinimą, kas pareiškėjui sukėlė tam tikras abejones. Vis dėlto, įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, naikinti nutarimą nėra pagrindo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas skundą palaikė iš dalies, prašė netaikyti specialiosios teisės atėmimo. Taigi matyti, kad yra prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatomis, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Vadovaujantis iš esmės analogiškais kriterijais, yra nustatoma ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, trukmė.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nurodytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013). Aptariamos normos taikymas siejamas ne tik su teisingumo bei protingumo principų įgyvendinimu, bet ir su išskirtinių aplinkybių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai nustatymu. Tokiomis aplinkybėmis galėtų būti laikomos veikos mažareikšmiškumas, nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kitos.

Už ANK 420 straipsnio 2 dalies padarymą numatyta skirti baudą vairuotojams nuo 450 iki 550 Eur. Vadovaujantis ANK 420 straipsnio 6 dalimi, už šio straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjui paskirta 500 Eur dydžio bauda, ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių, t. y. terminas lygus administracinio poveikio priemonės vidurkiui.

G. K. padarė šiurkštų pažeidimą, sukeldamas pavojų eismo, savo bei kitų eismo dalyvių saugumui. Pareiškėjas yra pateikęs vaizdo įrašą, iš kurio matyti aptariama pažeidimo padarymo vieta, t. y. gatvė, tuo grindžiant pažeidimo pavojingumą. Vis dėlto, teisme išdėstant poziciją dėl padaryto pažeidimo, nurodyta, kad kelio ruožas yra pavojingas, nėra šaligatvių, o pėstiesiems galima eiti tik kelkraščiu, ką iš esmės pagrindžia ir minimas vaizdo įrašas. Taigi, iš esmės pats pareiškėjas pripažįsta, kad šis kelio ruožas yra pavojingas, dėl ko nėra pagrindo vertinti, kad šiame ruože jo paties atlikti skundžiamame nutarime įvardinti veiksmai gali būti laikomi mažiau pavojingi ar iš dalies pateisinami dėl siekio suvaldyti galimai leistiną greitį viršijančius asmenis. Nors G. K. teigė, kad iš paskos važiavęs automobilis viršijo leistiną greitį, kas iš esmės ir paskatino jo veiksmus, objektyvių duomenų, pagrindžiančių tokius teiginiu nėra, šios aplinkybės nebuvo nustatinėjamos bei tiriamos.

Vertinant G. K. asmenybę, matyti, kad asmuo ne kartą yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, už dalį 2018 – 2019 m. padarytų administracinių nusižengimų paskirtos baudos buvo sumokėtos tik 2022 m. Be to, 2019 m. kovo 5 d. nutarimu pareiškėjui už ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti atėmimas 3 mėnesiams (bauda už šį nusižengimą sumokėta 2022 m. rugsėjo 1 d.). Teismo vertinimu, pagrįsti Institucijos nutarime išdėstyti argumentai, kad anksčiau skirtos baudos pareiškėjui nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo administracinių nusižengimų padarymo. Jokių pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, įvertinus tiek padaryto pažeidimo pavojingumą ir pobūdį, tiek pareiškėjo asmenybę, teismo vertinimu, nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą specialiosios teisės atėmimo pareiškėjui neskirti. Laikytina, kad pareiškėjui skirta nuobauda nėra per griežta ar neproporcinga. Keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. M. 2023 m. gegužės 10 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-8896-2023 nepakeistą ir G. K. atstovo advokato Gintaro Černiausko skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.