- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-05
- Bylos Nr.
- e2S-1933-230/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14178-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- I. T.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „TC investicija“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. T. ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „TC investicija“ dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir įsakymo suformuoti žemės sklypą panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. T. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 15 d. įsakymą Nr. A-4109 „Dėl žemės sklypo prie pastato Sandraugos g. 13 (ankstesnis adresas Taikos pr. 155), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“, pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo dienos 2018 m. birželio 19 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 8SŽN-216-(14.8.49.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės I. T. ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „TC investicija“ dėl įsakymo suformuoti žemės sklypą panaikinimo ir valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia.
3. Teismas nustatė, kad ieškovės keliamas reikalavimas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 15 d. įsakymą Nr. A-4109 „Dėl žemės sklypo prie pastato Sandraugos g. 13 (ankstesnis adresas Taikos pr. 155), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ yra reikalavimas panaikinti viešojo administravimo subjekto priimtą įsakymą ir yra susijęs su teritorijų planavimo procedūromis, kurių vykdymas bei atitinkamų aktų priėmimas yra reglamentuojamas specialiaisiais teisės aktais ir yra laikytinas viešojo administravimo veikla. Antras ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo dienos 2018 m. birželio 19 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 8SŽN-216-(14.8.49.), yra civilinio teisinio pobūdžio.
4. Teismas sprendė, kad pagrindinis ieškovės ieškinio reikalavimas yra panaikinti viešojo administravimo subjekto priimtą įsakymą, kuris susijęs su teritorijų planavimo ir nuosavybės teisių atkūrimo procedūromis, o vykdymas bei atitinkamų aktų priėmimas yra laikytinas viešojo administravimo veikla, tuo tarpu antras ieškovės reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo, todėl nagrinėjami reikalavimai laikytini kylančiais iš administracinių teisinių santykių. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovės ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, nurodant ieškovei, kad su šiuo ieškiniu ji turėtų kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė I. T. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas netinkamai nusprendė, kuris reikalavimas yra pagrindinis, o kuris išvestinis, taip pat iš kokio teisinio santykio kyla ginčas, t. y. teismas nepagrįstai sprendė, jog antrasis reikalavimas panaikinti valstybinės žemės nuomos sutartį yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo panaikinti įsakymą dėl teritorijų planavimo dokumento panaikinimo.
1.2. Ieškovė prašo panaikinti valstybinės žemės nuomos sutartį ne dėl to, kad nepagrįstai ir neteisėtai buvo suformuotas žemės sklypas pastato eksploatavimui, bet dėl to, jog nenaudojamam pastatui be aukciono negali būti išnuomojama valstybinė žemė. Net ir nepanaikinus pirmojo reikalavimo (pvz., atmetus dėl procedūrinių priežasčių), taip pat ieškovei atsisakius pirmojo reikalavimo, teismas vis tiek turėtų vertinti ir spręsti dėl antrojo ieškovės reikalavo, t. y. ar suformuotame žemės sklype stovinčiam nenaudojamam pastatui galėjo būti be aukciono išnuomota valstybinė žemė. Todėl teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad antrasis ieškovės reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo.
1.3. Tiek pirmasis, tiek ir antrasis ieškovės reikalavimai yra savarankiški ir galėtų būti nagrinėjami atskirai bendrosios kompetencijos ir administraciniame teismuose, nors ir grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Šiuo atveju ieškovė juos sujungė tik dėl to, kad taip abu reikalavimai būtų išnagrinėti greičiau ir operatyviau, būtų išvengta galimai skirtingų dviejų teismų sprendimų dėl tų pačių faktinių aplinkybių.
1.4. Šioje byloje pagrindinis ginčas yra dėl to, ar konkreti žemė turi būti išnuomojama aukciono ar ne aukciono būdu. Tokio pobūdžio ginčas laikytinas civilinio pobūdžio ginču, todėl byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Ta aplinkybė, jog ieškovė yra pretendentė atkurti nuosavybės teises, neturi jokios įtakos ginčo pobūdžiui. Šioje byloje nereiškiami jokie reikalavimai dėl nuosavybės atkūrimo ar procedūrų pažeidimo. Ši aplinkybė, kad ieškovė yra pretendentė atkurti nuosavybės teises, ieškinyje nurodyta tik norint įrodyti ieškovės teisinį suinteresuotumą ieškinio pareiškimu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
7. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės I. T. ieškinį, kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismams, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo
8. Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą – ir dėl tiesiogiai įtvirtintų Konstitucijoje, ir dėl įgytųjų teisių – negali būti dirbtinai suvaržyta, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkintas šios teisės įgyvendinimas; šios teisės negalima paneigti. Teisė kreiptis į teismą, inter alia, suponuoja ir tinkamo teisinio proceso reikalavimą, kuris yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų (Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d., 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai ir kt.).
9. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar ieškinys teismingas tam teismui. Tai reiškia, kad turi būti įvertintos civilinės bylos teismingumo požiūriu reikšmingos aplinkybės. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės.
10. Rūšinis teismingumas (competentia ratione materiae) reiškia, pirma, koks – bendrosios kompetencijos ar specializuotas – teismas turi nagrinėti bylą, t. y. nustatoma teismo rūšis; antra, tam tikros kategorijos bylų priskyrimą konkrečiai teismų sistemos grandžiai, t. y. kuris teismas nagrinės bylą kaip pirmosios instancijos teismas. Taigi pagal rūšinį teismingumą atribojama bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų kompetencija bei apylinkių ir apygardų teismų, kaip pirmosios instancijos teismų, kompetencija (CPK 25 straipsnis).
11. Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (ABTĮ 21 straipsnio 2 dalis, CPK 36 straipsnio 2 dalis). Taigi bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (ABTĮ 21 straipsnio 1 dalis, CPK 36 straipsnio 2 dalis).
12. Apeliantė (ieškovė) I. T. atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškinio reikalavimas panaikinti valstybinės žemės nuomos sutartį yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti įsakymą dėl teritorijų planavimo dokumento panaikinimo. Ieškovė prašo panaikinti valstybinės žemės nuomos sutartį ne dėl to, kad nepagrįstai ir neteisėtai buvo suformuotas žemės sklypas pastato eksploatavimui, bet dėl to, jog nenaudojamam pastatui be aukciono negali būti išnuomojama valstybinė žemė. Šioje byloje pagrindinis ginčas yra dėl to, ar konkreti žemė turi būti išnuomojama aukciono ar ne aukciono būdu, o tokio pobūdžio ginčas laikytinas civilinio pobūdžio ginču, todėl byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiais apeliantės argumentais.
13. Šioje byloje ieškovė I. T. reiškia reikalavimą dėl administracinio akto – dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo panaikinimo bei žemės sklypo nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia.
14. Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą pažymėjusi, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Valstybinę žemę parduodantis (nuomojantis) subjektas šiuose santykiuose veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, įgyvendinantis atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 9 d. nutartį Nr. T-74, 2013 m. liepos 10 d. nutartį Nr. T-84 ir kt.).
15. Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kyla dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties teisėtumo, siekiant nuosavybės teisių atkūrimo natūra į galimai neteisėtai išnuomotą valstybinę žemę. Ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad pastatas, kuriam buvo suformuotas žemės sklypas ir kurio savininkui be aukciono buvo išnuomota valstybinė žemė, yra nenaudojamas (neeksploatuojamas), todėl tokiam pastatui negalėjo būti formuojamas žemės sklypas ir tokio pastato eksploatacijai negalėjo būti be aukciono išnuomota valstybinė žemė. Nors byloje pareikštas ir administracinio teisinio pobūdžio reikalavimas (dėl administracinio akto panaikinimo), tačiau jis yra tiesiogiai susijęs su minėtos sutarties sudarymu. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčas teismingas administraciniam teismui. Pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Šiuo atveju ginče dominuoja civiliniai teisiniai santykiai, todėl ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis Nr. T-147/2015, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2307-590/2015).
16. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir be pagrindo taikė atsisakymą priimti ieškinį reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį panaikinti ir ieškovės I. T. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.