- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-08
- Bylos Nr.
- 2A-1617-153/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Albina Rimdeikaitė, Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- M. G.
- Atsakovas
- K. G.
procesinio dokumento kategorijos: 78.2.1; 121.1; 121.15; 121.21; 121.22.
2012 m. spalio 8 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič, kolegijos teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-771-91/2012 pagal ieškovės M. G. ieškinį atsakovui K. G. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, institucija, teikianti išvadą, – Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnamečiams šalių vaikams E. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. G., gim. (duomenys neskelbtini) , po 400 Lt kiekvienam, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki kiekvieno vaiko pilnametystės, nustatant ieškovei uzufrukto teisę į išmokas, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad šalių santuoka nėra nutraukta, tačiau atsakovas nesirūpina savo vaikais, neteikia išlaikymo, o nuo 2011-12-18 dėl smurto šeimoje atsakovui uždrausta gyventi šeimoje. Nuo 2011 m. gruodžio iki 2012 m. sausio mėn. atsakovas vaikų išlaikymui skyrė 600 Lt. Ieškovės nuomone, kiekvienam vaikui reikalingas 800 Lt išlaikymas per mėnesį. Vaikai turi sveikatos problemų: dukrai diagnozuota trumparegystė, o sūnui nustatytas stuburo iškrypimas. Ieškovė yra registruota darbo biržoje kaip ieškanti darbo. Atsakovas yra fiziškai sveikas ir darbingas, todėl privalo prisidėti prie vaikų išlaikymo. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko mokėti po 250 Lt išlaikymą kas mėnesį kiekvienam vaikui, nes dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis teikti tokio dydžio išlaikymą leidžia atsakovo galimybės, be to, tokio dydžio išlaikymas patenkintų minimalius vaikų poreikius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams dukrai E. G. ir sūnui M. G. materialinį išlaikymą mokant periodinėmis išmokomis po 250 Lt kas mėnesį nuo pareiškimo padavimo teismui dienos (2012-01-25) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams uzufrukto teise pavedė tvarkyti ieškovei; priteisė iš atsakovo 180 Lt žyminį mokestį valstybei.
Teismas nustatė, kad šalių nepilnamečiai vaikai dukra E., gimusi (duomenys neskelbtini), ir sūnus M., gimęs (duomenys neskelbtini) , gimė santuokoje. Nepilnamečiai vaikai gyvena kartu ieškove ir yra jos išlaikomi, kitų išlaikytinių šalys neturi. Vaikai mokykloje gauna nemokamą maitinimą. Ieškovė šiuo metu niekur nedirba, pragyvena iš vaikams mokamos socialinės pašalpos. Ieškovė gauna socialines pašalpas: nuo 2011-11-01 iki 2012-02-01 po 237,05 Lt, nuo 2011-01-01 iki 2012-01-01 400 Lt ir nuo 2012-02-01 iki 2012-05-01 po 197,97 Lt. Atsakovas dirba UAB „Pakma“ šaltkalviu-surinkėju, vidutiniškai per mėnesį uždirba 1 120 Lt. Įskaitant pašalpas su ieškove gyvenančiam kiekvienam nepilnamečiam vaikui tenka 573,93 Lt pajamų. Teismo nuomone, tai viršija Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatyme (1990-09-27 įstatymas Nr. 1-618) apibrėžtą minimalaus gyvenimo lygio sąvoką. Šiuo metu Lietuvoje minimalus šeimos pragyvenimo lygis yra 800 Lt. Atsakovui gyvenat kartu, jo šeimos nariui tekdavo vidutiniškai 707,95 Lt. Teismas nurodė, kad priteisus iš atsakovo po 400 Lt išlaikymą, atsakovui iš gaunamo atlyginimo liktų tik 320 Lt, tai yra 387,70 Lt mažiau, negu tenka ieškovei gyvenant su nepilnamečiais vaikais. Šeimai gyvenant kartu, atsakovo turtinė padėtis nepagerėjo, o dėl gyvenimo skyrium pablogėjo, nes atsakovui reikia nuomotis gyvenamą patalpą, išaugo išlaidos nuvykti į darbą ir grįžti iš jo, todėl atsakovas realiai negali mokėti ieškovės reikalaujamo dydžio išlaikymo, turi galimybę mokėti išlaikymą po 250 Lt kiekvienam savo vaikui kas mėnesį. Teismas padarė išvadą, kad 250 Lt išlaikymas atitinka minimalų gyvenimo lygio poreikių tenkinimą, randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašė panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-04-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliantės nuomone, teismo išvados prieštarauja bylos įrodymams. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį, atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Kiekvieno vaiko poreikiai mėnesiui yra 800 Lt, nes abu vaikai turi specialiųjų poreikių – abiem yra diagnozuota ydinga laikysena, krūtinės ląstos deformacija, reikalingas ortopedinis įtvaras, baseino lankymas, o dukrai nustatyta trumparegystė. Atsakovas vaikų nelanko, su jais nebendrauja, neatsižvelgia į raštu išreikštus vaikų prašymus bei pageidavimus, nedalyvauja jų auklėjime bei žlugdo vaikus morališkai, o visi rūpesčiai, susiję su vaikų auklėjimu, tenka ieškovei. Atsakovas yra darbingas, privalo tinkamai pasirūpinti savo vaikais, tačiau piktybiškai šių pareigų vengia.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašė teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nesutiko su apeliantės teiginiu, kad jis nesirūpina savo nepilnamečiais vaikais. Nurodė, kad 2011 m. gruodžio mėn. ir 2012 m. sausio mėn. ieškovei pervedė po 300 Lt, o 2011-12-22, 2012-01-13, 2012-02-13, 2012-03-23, 2012-04-23 pervedė 500 Lt. Be to, kiekvieną mėnesį, nors ir gyvena atskirai, moka už elektros energiją, TEO paslaugas bei už dukros muzikos pamokas. Didesnio išlaikymo atsakovas teikti negali, nes iš jam likusios pinigų sumos negalėtų pragyventi. Atsakovas nesutiko, jog dėl sveikatos problemų vaikams yra reikalingas didesnis išlaikymas. Dukra pas akių gydytoją lankosi tik vieną kartą per metus, jai yra paskirti akiniai, o sūnus šiuo metu yra sveikas ir jam joks gydymas nėra reikalingas, tai patvirtina išrašai iš medicininių dokumentų. Ieškovė nepagrindė įrodymais, jog patyrė papildomų lėšų dėl vaikų gydymo. Vaikams visiškai pakanka 500 Lt išlaikymo per mėnesį minimaliems jų poreikiams patenkinti. Teismas negali priteisti išlaikymo daugiau, nei objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Minimali mėnesinė alga yra tik orientacinis kriterijus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliantė nurodo, kad skundžiamu teismo sprendimu buvo netinkamai taikomos teisės normos, reglamentuojančios išlaikymo dydį, t. y. CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys ir CK 3.198 straipsnio 1 dalis. Be to, buvo nukrypta nuo teismų praktikos, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA).
Su šiais apeliacinio skundo argumentais yra pagrindas iš dalies sutikti.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nustatant konkretų priteistino išlaikymo dydį, vadovaujantis CK 3.192 straipsnio nuostatomis, tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį siekiant užsidirbti, gauti pajamų vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turinę padėtį, vertintinas ne tik jo turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančių savo amžių bei profesines galimybes pajamų, iš kurių teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).
Priteistino nepilnamečiams vaikams išlaikymo tikslas yra nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą, turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Kad vaikas taptų pilnaverte asmenybe, yra tėvų pareiga ir atsakomybė. Dėl to priteisiamas išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytomis kasacinio teismo praktikos nuostatomis pirmosios instancijos teismas nesivadovavo priimdamas ginčijama teismo sprendimą spręsdamas išlaikymo dydžio klausimą. Teismas netinkamai vertino tiek atsakovo turtinę padėtį, tiek nepilnamečių vaikų poreikius, todėl yra pagrindas keisti teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Bylos medžiaga patvirtina, kad vaikai gyvena su motina (šioje byloje ieškove), kuri nedirba nuo 2009-11-04 (b. l. 11, 52–55), šeimos išlaikymui 2011 m. sausio–gruodžio mėnesių laikotarpiu gavo socialinę pašalpą apie 312 Lt į mėnesį, o 2012 m. vasario–gegužės mėnesiais gavo socialinę pašalpą po 197,95 Lt, kitų pajamų neturi. Ieškovės sveikata nėra gera: remiantis medicininiu pažymėjimu, ieškovei dėl įvairių susirgimų nerekomenduojamas sunkus fizinis bei siuvėjos darbas (b. l. 56). Ieškovė išlaiko du vaikus: sūnų M., gim. (duomenys neskelbtini) , ir dukterį E., gim. (duomenys neskelbtini) , kurie mokykloje gauna nemokamą maitinimą (b. l. 69). Abu vaikai turi sveikatos problemų, yra konsultuojami specialistų, 2011–2012 m. pagal gydytojo rekomendaciją vaikai dėl ligos periodiškai nelankė kūno kultūros pamokų, tai patvirtina pateikti byloje dokumentai (b. l. 70–82, 31–32, 34–36). Bylos duomenimis, E. G. nustatyta trumparegystė, o M. G. – klubo sąnario sezoninis uždegimas (b. l. 6–7), vaikų sveikatos būklei pagerinti ieškovė turi papildomų išlaidų, ir ne tik dukters E. regai koreguoti, akiniams pirkti, bet ir sūnui M., kuriam reikalingos ortopedinės priemonės, taip pat abiem vaikams reikalingi vitaminai, vaistai ir sveikatingumo procedūros. Tačiau šioms išlaidoms ieškovės turimų lėšų nepakanka, o iš atsakovo priteistos lėšos( po 250 Lt )vaikų išlaikymui, tame tarpe atsakovo nuožiūra apmokamos Lesto, TEO paslaugų išlaidos ieškovės įsitikinimu, kuris, yra pagrįstas faktiniu kasdienių vaikų išlaidų apmokėjimu, neužtikrina būtiniausių vaikų poreikių. Šis ieškovės motyvas byloje nėra nuginčytas, todėl atsakovo motyvas apie prisidėjimą prie vaikų išlaikymo mokesčių sumokėjimu už telefoną ir internetą, dukros muzikos pamokų apmokėjimu (b. l. 112), nesudaro pagrindo pripažinti, kad vaikams nėra reikalingas didesnis išlaikymas, negu atsakovas sutinka mokėti. Negalima sutikti su atsakovo motyvais, jog vaikų poreikius pakanka užtikrinti minimaliai ir dėl to vaikų išlaikymui pakanka 500 Lt, nes tai neatitinka Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio, kuriuo pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurią atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms. Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis), tai jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat lygi, ir jie abu privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos (skirtis jų gaunamos pajamos ir kt.). Dėl to CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta, kad abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų. Kuriam nors iš tėvų pareiškus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo dydis apskaičiuotinas ne tik pagal jo, bet ir pagal vaiko kito iš tėvų gaunamas pajamas, kartu įvertinant tai, kad tam, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta. Svarbiausia, kad vaikui priteisiamo išlaikymo sumos ir kito tėvo, su kuriuo vaikas lieka gyventi, gaunamų pajamų pakaktų normaliai vaiko radai ir ugdymuisi užtikrinti. Kaip nustatyta anksčiau, didesnė išlaidų dėl vaikų išlaikymo našta tenka ieškovei, kurios pajamos, remiantis bylos medžiaga, sudaro socialinės išmokos (b. l. 54, 55), todėl pripažintina, jog ieškovė gauna mažiau pajamų negu atsakovas, nors didesnė dalimi prisideda prie vaikų išlaikymo. Bylos duomenimis, atsakovo pajamos sudaro apie 1 080 Lt į mėnesį, tad atsakovas turi galimybę didesnę gaunamų pajamų dalį, negu nustatyta skundžiamu teismo sprendimu, skirti vaikų išlaikymui. Negalima sutikti su atsakovo motyvais, kad vaikų maistui ir kitoms vaikų būtinoms išlaidoms padengti pakankama suma yra 500 Lt, t. y. po 250 Lt kiekvienam vaikui, nes šioms aplinkybėms patvirtinti atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų, o byloje nustatyta, kad atsakovas jokių išlaidų vaikų pirkiniams nedaro (b. l. 67–68). Iš vaikų rašytinių paaiškinimų matyti, kad jiems žinoma konfliktinė situacija tarp ieškovės ir atsakovo, kurią sukėlė atsakovas, ir tikisi iš atsakovo elgesio, kuris šeimoje padėtų atkurti santaiką. Todėl atmestinas atsakovo motyvas, jog jis su vaikais nebendrauja, nes tam prieštarauja ieškovė, kadangi tokių įrodymų byloje nėra. Taip pat negalima sutikti su apelianto motyvais, kad vaikams nėra būtina priteisti prašomą išlaikymo sumą, nes jie gauna maitinimą mokykloje. Iš pateiktos byloje pažymos (b. l. 69) matyti, kad vaikai nebūna nuolat mokykloje, mokinių atostogų metu, švenčių dienomis vaikai negauna nemokamo maitinimo, tad šiuo laikotarpiu vaikai maitinasi ne mokykloje o iš ieškovės lėšų, o tai, kaip nurodė ieškovė, reikalauja nemažai išlaidų. Taip pat negalima sutikti su atsakovo motyvais, jog priteisiant išlaikymą vaikams būtina atsižvelgti į atsakovo išlaidas būsto nuomai ir kitoms su tuo susijusioms išlaidoms. Kaip nustatyta byloje, šalys santuokos nenutraukė, gyvena skyriumi dėl atsakovo netinkamo elgesio šeimoje, nes atsakovas smurtavimo prieš ieškovę (b. l. 46). Tad pripažintina, kad atsakovas turi papildomų išlaidų būstui dėl savo paties neprotingo elgesio šeimoje. Esant tokioms aplinkybėms, vaikų turtiniai interesai negali būti ribojami dėl atsakovo turimų išlaidų būsto nuomai. Negalima sutikti su atsakovo motyvais, kad vien dėl to, jog gydytojas ateina į namus, o poliklinika yra netoli ieškovės ir vaikų gyvenamosios vietos, vaikams nėra būtina skirti jokių lėšų transporto išlaidoms apmokėti, nes tokie motyvai nėra protingi (CK 1.5 str.), – pateikti byloje dokumentai apie vaikų sveikatos būklę patvirtina, kad vaikai buvo gydomi ne tik Marijampolės poliklinikoje, bet ir kitose Kauno ir Marijampolės medicinos įstaigose (b. l. 36, 50, 80). Taigi atmestinas atsakovo motyvas, kad ieškovė neturi transporto išlaidų, susijusių su vaikų kelionėmis į gydymo įstaigas. Taip pat negalima sutikti su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad jo amžius ir liga trukdo jam susirasti geriau apmokamą darbą, nes byloje nėra jokių įrodymų, jog būtent dėl šių aplinkybių atsakovas negali dirbti geriau apmokamo darbo. Atsakovo nurodyta ekonominė šalies padėtis, kuri, jo manymu, yra kliūtis susirasti geriau apmokamą darbą, yra vienodai nenaudinga ne tik atsakovui, bet ir ieškovei, kuri esant nepalankiai materialinei ir ekonominei situacijai turi pasirūpinti ne tik savo pragyvenimu, bet ir nepilnamečių vaikų išlaikymu. Todėl atsakovo motyvai apie tai, kad išlaikyti vaikus privalo abu tėvai ir kad atsakovas dėl sunkios šalies ekonominės padėties negali didesne pinigų suma prisidėti prie vaikų išlaikymo, nesudaro pagrindo priteisti iš atsakovo mažesnę pinigų sumą vaikų išlaikymui nei prašo ieškovė. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas pateikė išrašą iš medicinos dokumentų apie tai, kad jis nuo 2012-05-28 iki 2012-06-01 gydėsi ligoninėje ir kad iki 2012-06-06 (b. l. 115) buvo nedarbingas. Taip pat atsakovas pateikė kvitus apie sumokėjimą už „Lesto“ ir „Teo“ paslaugas bei padarė perlaidą muzikos mokyklai ir 600 Lt ieškovei(b.l.113). Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti dokumentai nėra teisiškai reikšmingi vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nes jie surašyti po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje ieškovė neginčija tos aplinkybės, jog atsakovas moka už „Lesto“ paslaugas pagal AB „Lesto“ 2011-11-09 pranešimą (b. l. 42, 39) ir perveda savo nuožiūra lėšas vaikų išlaikymui (b. l. 1–2, 39) bei sumoka dalį mokesčių už dukters E. muzikos pamokas (b. l. 112). Tačiau kaip nustatyta byloje, atsakovas moka įvairias pinigų sumas už teikiamas paslaugas savo nuožiūra, o ieškovė nori vaikų išlaikymui gauti konkrečią pinigų sumą periodiškai, kurią galėtų panaudoti pagal vaikų poreikius. Toks ieškovės reikalavimas atitinka vaikų interesus, todėl yra pagrįstas ir visiškai tenkintinas, ir tai sudaro pagrindą apeliacinį skundą ir ieškovės ieškinio reikalavimą patenkinti, priteistą vaikų išlaikymui sumą padidinti iki 800 Lt, kiekvienam iš vaikų po 400 Lt į mėnesį.
Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė buvo atleista paduodant apeliacinį skundą (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 96 str. 1 d., 93 str. 5 d.), tai sudaro (300 x 12 = 3 600) = 108 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Esant tokioms aplinkybėms apeliacinis skundas tenkintinas, teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti tokia tvarka, ieškovės reikalavimus patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams dukrai E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir sūnui M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą mokant periodinėmis išmokomis po 400 (keturis šimtus) Lt kas mėnesį nuo pareiškimo padavimo teismui dienos – 2012 m. sausio 25 d. – iki dukros E. ir sūnaus M. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams dukrai E. ir sūnui M. uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieškovei M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 108 (vieno šimto aštuonių) Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą valstybei (Sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – įstaigos kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bankas –AB „Swedbank“ , banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).