Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei M. M. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose gautas ieškovės AB „NEO Finance“ (toliau – ieškovė) ieškinys atsakovei M. M. (toliau – atsakovė) dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 3 286,77 Eur negrąžintos kredito dalies, 320,11 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2020 m. gegužės 20 d. (kreipimosi į teismą dienos), 25,00 procentų mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 286,77 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 1 951,04 Eur tarpininkavimo mokesčio, 4,06 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 28 d. iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovei adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui pateikti įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka – atsakovei asmeniškai. Atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis, 286 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi bei 6.256 straipsnio 1 dalimi, sutartinių santykių šalys yra įpareigotos vykdyti savo prievoles sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymus ar sutartį.

Ieškinyje nurodytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimą pagrindžia šie įrodymai: 2019 m. liepos 23 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios ir specialiosios sąlygos, kurios patvirtina, jog atsakovei minėtos sutarties pagrindu 2019 m. liepos 23 d. buvo suteiktas 3 439,50 Eur kreditas 60 mėnesių terminui bei, kad atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą, papildomai sumokant bendrą vartojimo kredito kainą, kitus sutartimi sulygtus mokesčius, kurių bendra suma sudaro 6 353,78 Eur; sąskaitos apžvalga, iš kurios matyti, jog atsakovei 2019 m. liepos 29 d. buvo pervesta 679,36 Eur bei 2 760,14 Eur sumos, kas iš viso sudaro 3 439,50 Eur sumą; 2020 m. kovo 30 d. raginimas atsakovei tinkamai vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus; 2020 m. balandžio 29 d. pranešimas atsakovei dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, atsakovei nepateikus duomenų apie ieškovės prašomos priteisti skolos sumokėjimą, darytina išvada, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti, kadangi atsakovė privalo grąžinti gautą kreditą sutartyje nustatytu laiku ir tvarka bei sumokėti sutartyje sulygtus mokesčius. Atsižvelgiant į atsakovės pareigą įvykdyti prievolę pagal vartojimo kredito sutartį, vadovaujantis CK 6.63 straipsniu, 6.205 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.245 straipsniu, 6.256 straipsniu, 6.260 straipsniu, 6.261 straipsniu, 6.874 straipsnio 1 dalimi, yra pagrindas šioje dalyje ieškinį tenkinti, iš atsakovo priteisti ieškovei 3 286,77 Eur negrąžintos kredito dalies.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti ir 320,11 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2020 m. gegužės 20 d. (kreipimosi į teismą dienos), 25 procentų mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 286,77 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Kasacinio teismo praktikoje mokėjimo (pelno) palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Pripažintina, kad mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimui kredito grąžinimo termino pabaigos momentas įtakos neturi, kadangi skolininkas ir toliau po kredito grąžinimo termino pabaigos naudojasi kreditoriaus paskolinta suma. Atsakovė, pasirašydama sutartį su ieškove, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino, susitarė dėl palūkanų dydžio, todėl ši ieškinio dalis tenkintina.

2019 m. liepos 23 d. Vartojimo kredito sutartimi šalys susitarė dėl 296,78 Eur tarpininkavimo mokesčio su nuolaida. Iš tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties sąlygų matyti, kad tarpininkavimo mokestį sudaro dvejopo pobūdžio išlaidos, t. y. išlaidos, kurios patiriamos pasirašant sutartį su vartojimo kredito gavėju, ir išlaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo priežiūra, jam netinkamai vykdant sutartį. Sutarties 5.3 punkte nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas numatyta tvarka: - 5.3.1. Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo Mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu Mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas; - 5.3.2. 1,2 (viena ir dvi dešimtosios) procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota Tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 (trisdešimt) eurų. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4. punkte įtvirtinta, kad Vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant Sutartį, Vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o Bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine Vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl Šalys susitaria, kad Sutarties 5.3.2. punkte nurodytai Tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną Mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt) dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi Sutarties 5.3.2. punkte nurodyta Tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta Bendrovės patiriamoms išlaidoms, susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos Vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam Vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, Sutarties 5.3.2. punkte nurodytai Tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi Sutarties 5.11. punktu. Pagal 5.11 punktą, bet kokios nuolaidos, susijusios su Vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis Palūkanoms, Tarpininkavimui mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai Bendrovės Klientams), taikomos tik Vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį. Jeigu vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną Mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų), nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam Vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

2019 m. liepos 23 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis (procentas nuo kiekvienos grąžintos įmokos) yra 4,90 procentų ir jo bendra suma be nuolaidos 2 096,78 Eur. Tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida yra 296,78 Eur. Pažymėtina, kad tik tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida (296,78 Eur) yra įskaičiuota į 6 353,78 Eur bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą (3 439,50 Eur kredito suma + 2 617,50 Eur mokėjimo palūkanos + 296,78 Eur tarpininkavimo mokestis). Pažymėtina, kad tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Taigi, kai kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, pareiga mokėti 5.3.2 punkte nurodytą tarpininkavimo mokesčio dalį neatsiranda. Tuo tarpu specialiosiose sąlygose tarpininkavimo mokestis, kuris nurodytas visas nėra įtrauktas į bendrą vartojimo kredito sumą, kurią atsakovė turi sumokėti. Kaip jau nurodyta ir kaip matyti iš vartojimo kredito sutarties 5.4 ir 5.11 punktų, sutartyje nustatyta tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Teismo vertinimu, tokia sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją (CK 6.71 straipsnis), t. y. atitinka netesybas. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta konstatuotina, jog reikalavimo dalis dėl šios tarpininkavimo mokesčio dalies priteisimo turi būti tenkintina iš dalies, ieškovei priteisiant ne prašomą tarpininkavimo mokesčio sumą – 1 951,04, o 296,78 Eur tarpininkavimo mokesčio, t. y. tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida. Apie tai, kad sąlyginė nuolaida, kai jos netaikymas susijęs su prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, ne kartą pasisakyta naujausioje teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-494-924/2020; Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-996-254/2020).

Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo parengtoje 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgoje, pasisakyta, kad dažnai siekiant išvengti įstatyme nustatyto netesybų dydžio ribojimo, netesybos yra paslepiamos po tam tikrais mokesčiais. Kasacinis teismas, padaręs tokią išvadą, nurodė į Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-119-254/2019 ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1587-232/2018 išdėstytus motyvus. Šiose nutartyse buvo nustatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, sutarties administravimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam Vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Todėl tokios sutarties sąlygos atitinka netesybas. Nagrinėjamu atveju tokios išvados daromos įvertinus vartojimo kredito sutarties 5.4 ir 5.11 punktuose įtvirtintas sąlygas, nors jos įtvirtintos jau ne sutarčių sąlygose dėl administravimo mokesčio, o sąlygose dėl tarpininkavimo mokesčio.

2019 m. liepos 23 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1.29 punkte nustatyta, jog tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra, nekeičia mokesčio paskirties. Laikytina, kad sutartyje numatytoms išlaidoms, kurioms skirtas tarpininkavimo mokestis, padengti yra pakankama tarpininkavimo mokesčio dalis, kuri yra įtraukta į bendrą vartojimo kredito sumą ir kuri yra nekintama. O šio mokesčio padidinimas dėl aplinkybių, susijusių su prievolės įvykdymo termino pažeidimu – vėlavimu, ir siekiant išvengti įstatyme nustatyto netesybų dydžio ribojimo, nagrinėjamu atveju ieškovės yra paslepiamos po tarpininkavimo mokesčiu, ką patvirtinta aukščiau išdėstytos sutarties nuostatos dėl jo apskaičiavimo būdo.

Teismas pažymi, jog teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje imperatyviai nurodyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Nagrinėjamu atveju ieškovė, remdamasi Sutarties 6.1 punktu, yra pareiškusi reikalavimą dėl kompensuojamųjų palūkanų, kurias paskaičiavo nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki kreipimosi į teismą dienos. Todėl tai, kad paminėtame įstatyme įtvirtinta, jog už prievolės nevykdymą gali būti nustatytos tik tam tikro dydžio netesybos ir kitos netesybos ir kiti mokesčiai už vėlavimą vartotojui netaikomi, yra pagrindu vertinti, kad Sutarties sąlygos, kuriose numatyti mokesčiai už finansinių prievolių nevykdymą, yra prieštaraujančios nurodytoms imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė ieškiniu taip pat prašo priteisti ir 4,06 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 28 d. iki kreipimosi į teismą dienos. Vartojimo kredito sutartimi šalys sutarė, jog vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, sutarties specialiojoje dalyje numatytos 25,00 procentų palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, kai laiku neapmokėta suma yra įskaitoma į vartojimo kredito davėjo banko sąskaitą. Įstatymas numato, jog, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Šiuo atveju, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 4,06 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 28 d. iki kreipimosi į teismą dienos.

Kadangi atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, iš jos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Už ieškinio pateikimą teismui ieškovė sumokėjo 125,00 Eur žyminį mokestį bei 200,00 Eur advokato pagalbai apmokėti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Vertinant tai, kad ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, todėl jos tenkintų/atmestų reikalavimų daliai mažintinos ir bylinėjimosi išlaidos.

Valstybė šioje byloje patyrė 1,75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną sumą, todėl suma už procesinių dokumentų įteikimą iš šalių nepriteistina (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 286, 287 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“, įmonės kodas 303225546, buveinės adresas A. Vivulskio g. 7, Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), naudai 3 286,77 Eur (tris tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 77 ct) negrąžintos kredito dalies, 320,11 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų 11 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2020 m. gegužės 20 d. (kreipimosi į teismą dienos), 25,00 (dvidešimt penkių) procentų mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 286,77 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 296,78 Eur (du šimtus devyniasdešimt šešis eurus 78 ct) tarpininkavimo mokesčio, 4,06 Eur (keturis eurus 06 ct) sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 28 d. iki kreipimosi į teismą dienos, 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gegužės 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 87,50 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus 50 ct) žyminio mokesčio, 140,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų 00 ct) advokato pagalbai apmokėti.

Šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Šalis, kurios prašymu buvo priimtas sprendimas už akių, per 20 dienų jį gali apskųsti Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.