Kauno apygardos teismo sprendimas

2020-01-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-3-317/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2020-01-30
Bylos Nr.
eAN2-3-317/2020
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00554-2019-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas (pirm.)
Institucija
Lietuvos transporto saugos administracija
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-3-317/2020Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00554-2019-3Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos transporto saugos administracijos Teisės skyriaus vedėjo D. L. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. lapkričio 22 d. nutarimo T. V. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. S. S. paslaugų įmonės transporto vadybininkui T. V. 2019 m. spalio 17 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 1 dalyje, 459 straipsnio 5 dalyje ir 459 straipsnio 6 dalyje, padarymo.

Žemesnės instancijos teismas

1.1. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, jog Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – Institucijos) pareigūnai 2019 m. sausio 25 d. 10.36 val. (duomenys neskelbtini), sustabdė ir patikrino S. S. paslaugų įmonei priklausančią ir šios įmonės vairuotojo M. M. vairuojamą kelių transporto priemonę „Scania“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba „Hali“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (triašį vilkiką su triaše priekaba), važiavusią maršrutu (duomenys neskelbtini) - Kazlų Rūda be leidimo važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais. Institucijos pareigūnams pasvėrus minėtą transporto priemonių junginį ašinėmis svarstyklėmis (WL 103 tipo Nr. D94-09-040, svėrimo plokštės Nr. 6291 ir Nr. 6292, metrologinės patikros liudijimas Nr. 0828306, patikra galioja iki 2019 m. gegužės 17 d., svėrimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatyta, kad minėta transporto priemonė (jų junginys) yra sunkiasvorė: 1) faktinė bendroji masė 52,15 t, įvertinus Neautomatinių svarstyklių techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 4-730 „Dėl neautomatinių svarstyklių techninio reglamento patvirtinimo“ (toliau – Techninis reglamentas), 1 priede nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 t apkrovos paklaida - 0,21), 50,95 t, t. y. 10,95 t viršijo didžiausią leidžiamą 40 t bendrąją masę, nustatytą Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 „Dėl didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“ (toliau – Techniniai parametrai), 19.6 papunktyje; 2) faktinė minėtos kelių transporto priemonės varančiųjų ašių grupės apkrova 21,71 (atstumas tarp ašių 1,4 m), įvertinus Techninio reglamento 1 priede nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 t apkrovos paklaida - 0,21), 21,3 t, t. y. 3,3 t viršijo didžiausią leidžiamą 18 t apkrovą, nustatytą Techninių parametrų 26.3 papunktyje. Įsiteisėjusiu Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. gegužės 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A 15.-195-829/2019 S. S. paslaugų įmonės vairuotojas M. M. pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 459 straipsnio 1, 5, 6 ir 10 dalyse, bei jam paskirta galutinė 900 eurų dydžio bauda. Pagal Kodekso 32 straipsnio 1 dalį ir N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų, patvirtintų Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 2BE-35 “Dėl N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų patvirtinimo” (toliau – Reikalavimai), 10.2 papunktį, krovinio vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas atitinka krovinių vežimo sąlygas bei kontroliuoti krovinio išdėstymą taip, kad būtų laikomasi nustatytų transporto priemonės pakrovimo normų. Pagal Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 „Dėl Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo” (toliau – Aprašas), 12 punktą, prašymą išduoti leidimą pateikia ir už pateiktų duomenų tikslumą ir teisingumą atsako didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės savininkas ar valdytojas ar jo įgaliotas asmuo. Vykdydamas minėto Kodekso vežėjui nustatytą pareigą, įmonės vadovas (atsakingas asmuo, kuriam pavesta vadovauti įmones krovinių vežimo veiklai) privalo imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų laikomasi visų teisės aktų reikalavimų įmonės vairuotojams vykdant krovinių pervežimus, o to neužtikrinus, privalo prisiimti ir visą su tuo susijusią atsakomybe. Įstatymas nesuteikia teisės administracinės atsakomybės klausimą sprendžiančiai institucijai pasirinkti administracinės atsakomybės subjektą, t. y. įstatymas nustato, jog už administracinius pažeidimus atsako abu asmenys - ir vairuotojas, ir įmonės vadovas (ar jo įgaliotas asmuo, kuriam pavesta vadovauti įmonės krovinių vežimo veiklai) (Lietuvos Respublikos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2748/20I1, Nr. N444-302/2011, Nr. N261-1106/2012, Nr. N575-129/2012; Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-344-354/2016). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad vieno iš subjektų nubaudimas nešalina kito įstatyme numatyto subjekto administracinės atsakomybės (vairuotojo nubaudimas nešalina įmonės vadovo (atsakingo asmens, kuriam pavesta vadovauti įmonės krovinių vežimo veiklai) administracinės atsakomybės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-6-788/2017). Tuo S. S. paslaugų įmonės vadovo įgaliotas asmuo, kuriam pavesta vadovauti įmonės krovinių vežimo veiklai, transporto vadybininkas T. V. neužtikrindamas, kad įmonės vairuotojas M. M. 2019 m. sausio 25 d. nevažiuotų didžiausią leidžiamą 40 t bendrąją masę 10,95 t viršijančia kelių transporto priemone (jų junginiu) be nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais, pažeidė Kodekso 32 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, Aprašo 4 ir 12 punktus, Reikalavimų 10.2 papunktį, Techninių parametrų 19 6 papunktį bei padarė nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 6 dalyje. Tuo S. S. paslaugų įmonės vadovo įgaliotas asmuo, kuriam pavesta vadovauti įmonės krovinių vežime veiklai, transporto vadybininkas T. V. neužtikrindamas, kad įmonės vairuotojas M. M. 2019 m. sausio 25 d. nevažiuotų didžiausią leidžiamą 18 t varančiųjų ašių apkrovą 3,3 t viršijančia kelių transporto priemone (jų junginiu) be nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais, pažeidė Kodekso 32 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, Aprašo 4 ir 12 punktus, Reikalavimų 10.2 papunktį, Techninių parametrų 26.3 papunktį bei padarė nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 5 dalyje.

1.2. Taip pat protokole nurodyta, jog Institucijos pareigūnai kontrolės metu nustatė, kad S. S. paslaugų įmonės vairuotojas M. M. vežė netinkamai pritvirtintą krovinį, kuris kėlė pavojų eismo saugumui, tai yra vežė pakrautą apvalią medieną, kurios vienos rietuvės ilgis 3,2 m, sutvirtinęs nepakankamu skaičiumi specialių diržų (DT), t. y. rietuvės sutvirtintos tik po vieną diržą. Pagal Kodekso 32 straipsnio 1 dalį, vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Remiantis Reikalavimų 6 punktu, visais atvejais visi krovinių vežimo dalyviai (siuntėjas, krovėjas ir vežėjas) privalo užtikrinti tinkamą krovinių išdėstymą bei tvirtinimą. Pagal Reikalavimų 49 punktą, apvaliai ir nepakuotai medienai tvirtinti ir vežti vadovaujamasi Medienos vežimo kelių transportu reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 183 „Dėl Medienos vežimo kelių transportu reikalavimų patvirtinimo“ (toliau – Medienos vežimo kelių transportu reikalavimai). Pagal Medienos vežimo kelių transportu reikalavimų 7 punktą, diržų skaičius priklauso nuo medienos rietuvės svorio ir ilgio: iki 3 m medienos rietuves ilgio būtini ne mažiau kaip 2 diržai. Vežant 3 m ir ilgesnę medieną pirmasis diržas juosiamas 1 m atstumu nuo pakrautos medienos rietuvės pradžios, kiti - kas 2 metrai. Pagal Medienos vežimo kelių transportu reikalavimų 15 punktą, vežėjas atsako už tai, kad būtų laikomasi medienos pakrovimo, tvirtinimo ir vežimo reikalavimų. Tuo S. S. paslaugų įmonės vadovo įgaliotas asmuo, kuriam pavesta vadovauti įmonės krovinių vežimo veiklai, transporto vadybininkas T. V. neužtikrindamas, kad įmonės vairuotojas M. M. 2019 m. sausio 25 d. vežtų tinkamai pritvirtintą krovinį, pažeidė Kodekso 32 straipsnio 1 dalį, Reikalavimų 6 ir 49 punktus, Medienos vežimo kelių transportu reikalavimų 7 ir 15 punktus bei padarė nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 1 dalyje.

2. Įvertinęs S. S., T. V. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytą aplinkybę, kad T. V. nusižengimų padarymo dieną nebuvo įgaliotu asmeniu, kuriam pavesta vadovauti įmonės krovinių vežimo veiklai, taip pat atsižvelgęs į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus teisme bei Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. gegužės 20 d. nutarimu nustatytas aplinkybes, apylinkės teismas padarė išvadą, jog Institucija administracinėn atsakomybėn patraukė netinkamą asmenį, ir 2019 m. lapkričio 22 d. nutarimu T. V. atžvilgiu pagal ANK 459 straipsnio 1 dalį, 459 straipsnio 5 dalį ir 459 straipsnio 6 dalį pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukė.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde Institucijos Teisės skyriaus vedėjas D. L. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. lapkričio 22 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – patraukti T. V. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 459 straipsnio 1, 5 ir 6 dalis, paskiriant sankcijos ribose numatytą baudą.

3.1. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų byloje esančių įrodymų, netinkamai pritaikė teisės aktus, neatsižvelgė į teisminę praktiką, todėl nepagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 459 straipsnio 1, 5 ir 6 dalis T. V. atžvilgiu. Apylinkės teismas neįvertino Institucijos pateiktų rašytinių įrodymų, iš esmės pasirėmė S. S. paslaugų įmonės vadovo S. S. ir transporto vadybininko T. V. teisės aktų reikalavimų nuostatoms ir faktinei situacijai prieštaraujančiais teismą klaidinančiais paaiškinimais.

3.2. Institucijos atstovo teigimu, būtent profesinės kompetencijos egzaminą išlaikęs T. V. 2019 m. sausio 25 d. buvo S. S. paslaugų įmonės vadovo paskirtas atsakingas asmuo, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka buvo pavesta faktiškai ir nepertraukiamai vadovauti įmonės krovinių vežimo veiklai, t. y. vadovauti kelių transporto priemonių eksploatavimui ir priežiūrai, tvirtinti transporto sutartis ir dokumentus, tvarkyti bendrąją apskaitą, paskirstyti užduotis vairuotojams ir krovinius transporto priemonėms ir prižiūrėti eismo saugos procedūras. Šį faktą pagrindžiantys įrodymai buvo pateikti apylinkės teismui kartu su administracinio nusižengimo byla – buvo pateikta nuoroda į Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių 34 punktą, kuriuo remiantis yra akivaizdu, kad būtent T. V. 2019 m. sausio 25 d. ėjo transporto vadybininko pareigas S. S. paslaugų įmonėje ir turėjo įgaliojimus faktiškai ir nepertraukiamai vadovauti vežėjo transporto veiklai. Įmonės vadovas S. S. negalėjo pavesti šių pareigų vykdyti kitam asmeniui, taip pat negalėjo vykdyti jų pats, neturėdamas profesinės kompetencijos pažymėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. sausio 25 d. T. V. buvo S. S. paslaugų įmonės transporto vadybininkas, kuriam pavesta vadovauti įmonės krovinių vežimo veiklai, remiantis protokolu ir byloje surinktais įrodymais, taip pat atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus ir teisminę praktiką, T. V. yra tinkamas subjektas ir yra trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 459 straipsnio 1, 5 ir 6 dalis.

3.3. Skunde taip nesutinkama su apylinkės teismo nutarime nurodytu teiginiu, jog aplinkybę, kad T. V., nebuvo atsakingas įmonės asmuo, iš dalies patvirtinta ir įsiteisėjęs Marijampolės Šakių rūmų nutarimas, kadangi šiuo nutarimu nustatyta, jog nusižengimo padarymo metu S. S. įmonėje nebuvo.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo - T. V. prašo Institucijos Teisės skyriaus vedėjo apeliacinį skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. lapkričio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Lietuvos transporto saugos administracijos Teisės skyriaus vedėjo D. L. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog Institucijos Teisės skyriaus vedėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu ir jo pagrindu padaryta galutine išvada, jog T. V. nėra ANK 459 straipsnio 1, 5 ir 6 dalyse numatytų administracinių nusižengimų subjektas, todėl jo atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta ANK 591 straipsnio 1 dalies pagrindu.

7. ANK 459 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo N₂, N₃, O₃ ir O₄ klasių transporto priemonėse reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki vieno šimto eurų ir (ar) krovinius pateikusiems ir juos pakrovusiems asmenims, ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai, – nuo vieno šimto iki trijų šimtų eurų.

Žemesnės instancijos teismas

8. ANK 459 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 2 tonomis, bet ne daugiau kaip 4 tonomis, ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 4 tonomis, bet ne daugiau kaip 8 tonomis, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt eurų ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt eurų.

9. ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 2 tonomis, bet ne daugiau kaip 4 tonomis, ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 4 tonomis, bet ne daugiau kaip 8 tonomis, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt eurų ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt eurų.

10. Kaip matyti iš aukščiau aptartų teisės normų dispozicijų, atsakomybė už ANK 459 straipsnio 1 dalyje, 5 dalyje bei 6 dalyje numatytus pažeidimus kyla keliems subjektams: krovinius pateikusiems ir juos pakrovusiems asmenims (tik ANK 459 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo atveju), vairuotojams (ANK 459 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytų administracinių nusižengimų atvejais) ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai.

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įsiteisėjusiu Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. gegužės 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A 15.-195-829/2019 S. S. paslaugų įmonės vairuotojas M. M. buvo pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 459 straipsnio 1, 5, 6 ir 10 dalyse, už tai, kad 2019 m. sausio 25 d. 10.36 val. vairavo įmonei priklausančią kelių transporto priemonę „Scania“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba „Hali“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (triašį vilkiką su triaše priekaba), važiavusią maršrutu (duomenys neskelbtini) - Kazlų Rūda be leidimo važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais, kai faktinė bendroji transporto priemonės masė 10,95 t viršijo didžiausią leidžiamą bendrąją masę, nustatytą Techninių parametrų 19.6 papunktyje, o faktinė varančiųjų ašių grupės apkrova 3,3 t viršijo didžiausią leidžiamą apkrovą, nustatytą Techninių parametrų 26.3 papunktyje, be to, vežė netinkamai pritvirtintą krovinį, kuris kėlė pavojų eismo saugumui, tai yra vežė pakrautą apvalią medieną sutvirtinęs nepakankamu skaičiumi specialių diržų.

12. Byloje nėra ginčo dėl šios nutarties 11 punkte nurodytų aplinkybių, kaip ir dėl to, kad tokiais veiksmais buvo pažeisti Kodekso 32 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies, Aprašo 4 ir 12 punktų, Reikalavimų 6 ir 49 punkto, 10.2 papunkčio, Techninių parametrų 19.6 papunkčio, Medienos vežimo kelių transportu reikalavimų 7 ir 15 punktų reikalavimai. Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl to, ar T. V. yra tinkamas subjektas atsakyti pagal ANK 459 straipsnio 1, 5 ir 6 dalis, t. y. ar jis pagal savo S. S. paslaugų įmonėje einamas pareigas privalėjo užtikrinti ir sukontroliuoti, kad įmonės vairuotojas M. M. 2019 m. sausio 25 d. nevažiuotų didžiausią leidžiamą bendrąją masę 10,95 t bei didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą 3,3 t viršijančia kelių transporto priemone (jų junginiu) be nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais, bei vežtų krovinį tinkamai pritvirtinęs.

13. Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas teisingai konstatavo, jog T. V. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 459 straipsnio 1, 5 ir 6 dalį buvo patrauktas nepagrįstai, kadangi byloje surinktų duomenų nepakanka spręsti, jog būtent jis administracinių nusižengimų padarymo metu buvo S. S. įmonės atsakingu asmeniu, kuriam pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai. Žemesnės instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė argumentus, kuriais įrodymais grindžiamos tokios teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančią išvadą. Institucijos atstovas skundą nagrinėjančiam teismui nepateikė jokių naujų argumentų ar duomenų, kurie buvo nežinomi apylinkės teismui, jo neištirti bei neaptarti skundžiamame nutarime ir kurie paneigtų teismo išvadas bei sudarytų pagrindą naikinti ginčijamą nutarimą. Institucijos skundas apskritai yra grindžiamas išskirtinai prielaidomis, subjektyviais pamąstymais, kuriems pritarti nėra pagrindo.

14. Kaip matyti iš bylos medžiagos, T. V., kaip atsakingas asmuo ANK 459 straipsnio 1 dalies, 5 dalies ir 6 dalies prasme, Institucijos iniciatyva administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas remiantis tik duomenimis, gautais iš juridinių asmenų registro - atlikus duomenų apie juridiniame asmenyje - S. S. įmonėje - dirbančius asmenis ir jiems priskirtas funkcijas, patikrinimą, buvo nustatyta, jog nuo 2016 m. lapkričio 4 d. transporto vadybininku šioje įmonėje yra įdarbintas T. V., išlaikęs vežėjų vadovų bendrosios dalies ir V7-krovinių vežimo vidaus maršrutais egzaminus (b. l. 25). Jokie kiti dokumentai (pavyzdžiui, T. V. darbo sutarties kopija, pareiginių nuostatų kopija, S. S. įmonės direktoriaus įsakymo, kuriuo nuo tam tikro laikotarpio T. V. buvo paskirtas atsakingu asmeniu už krovinių vežimo veiklą, kopija), kurie patvirtintų, jog būtent T. V. buvo pavesta vadovauti S. S. paslaugų įmonės krovinių vežimo veiklai, nebuvo surinkti nei administracinių nusižengimų tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme. Tokių dokumentų apeliantas nepateikė ir apygardos teismui pateiktame apeliaciniame skunde. Taigi, remdamasi tik T. V., kaip transporto vadybininko profesinės kompetencijos pažymėjimu, o ne tarp šio asmens ir įmonės sudaryta darbo sutartimi ar kokiu tai vidiniu įmonės norminiu aktu, be jokių kitų duomenų, Institucija sprendė ir sprendžia, jog būtent T. V. 2019 m. sausio 25 d. buvo pavesta faktiškai vadovauti įmonės krovinių vežimo veikai, ką pastarasis kategoriškai neigė tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme, tiek pateikdamas rašytinį paaiškinimą.

15. Apklausiamas teisme T. V. nurodė, jog dirbdamas S. S. įmonėje jis niekada neatliko krovinių gabenimo priežiūros funkcijų, jo darbo funkcijos buvo susijusios tik su įmonės vadovo konsultavimu vairavimo ir poilsio vairuotojams režimo klausimais, jas jis vykdė nuotoliniu būdu. Tą patį administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė ir 2019 m. spalio 30 d. rašytiniame paaiškinime (b. l. 31-32). Šias T. V. nurodytas aplinkybes raštu patvirtino ir įmonės vadovas S. S.. Pastarojo paaiškinime nurodoma, jog buvęs įmonės darbuotojas T. V. nebuvo jo, kaip įmonės vadovo, įgaliotas asmuo, kuriam pavesta vadovauti įmonės krovinių vežimo veiklai, visai įmonės veiklai, t. y. įskaitant ir krovinių vežimo veiklą, vadovavo ir vadovauja jis pats, tuo tarpu T. V. buvo atsakingas tik už įmonės vadovo konsultavimą dėl vairuotojams nustatytų vairavimo ir poilsio režimo reikalavimų laikymosi (b. l. 33). Be to, kaip matyti iš Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. gegužės 20 d. nutarimo, apklausiamas M. M. administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-195-829/2019, nei įmonės vadovas S. S., nei M. M. ar liudytojas D. S. taip pat neįvardijo T. V. kaip asmens, atsakingo už įmonės krovinių vežimą, jų paskirstymą, jiems gabenti reikiamų leidimų gavimą ir t. t. (b. l. 13-17).

16. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, jog Institucija darydama išvadą, jog būtent T. V., o ne juridinio asmens vadovas ar kitas jo įgaliotas asmuo, turi prisiimti atsakomybę už vykdant krovinio pervežimą padarytus teisės aktų pažeidimus, kadangi jis yra įmonėje už krovinių vežimo veiklą atsakingas asmuo, iš esmės tapatina T. V. turimą transporto vadybininko kompetenciją su jo realiai vykdytomis funkcijomis pagal darbo sutartį, kam pritarti apygardos teismas negali. Sutiktina, jog Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. spalio 21 d. reglamente (EB) Nr. 1071/2009 vežėjams, kurie verčiasi licencijuojama krovinių ir (ar) keleivių pervežimo veikla, yra nustatytas reikalavimas turėti bent vieną fizinį asmenį, transporto vadybininką, kuris, be kita ko, turėtų reikalaujamą profesinę kompetenciją ir kuris faktiškai ir nepertraukiamai vadovautų vežėjo transporto veiklai, o byloje nėra duomenų, jog 2019 m. sausio 25 d. koks nors kitas asmuo be T. V. buvo išlaikęs krovinių vežimo vidaus ir tarptautiniais maršrutais egzaminus ir S. S. paskirtas vadovauti įmonės krovinių vežimo veiklai, šių funkcijų vykdyti negalėjo ir pats juridinio asmens vadovas, kadangi profesinės kompetencijos pažymėjimo neturėjo, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog tokiu asmeniu buvo paskirtas T. V. ir, nesant jokių kitų tai patvirtinančių duomenų, traukti jį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 459 straipsnio 1, 5 ir 6 dalis kaip atsakingą asmenį. Tokios išvados darymas būtų akivaizdžiai pagrįstas tik prielaidomis, o ne byloje surinktų įrodymų visuma, tuo tarpu nei įstatymai, nei teismų praktika nenumato galimybės administracinį nusižengimą (nusižengimus) grįsti prielaidomis.

17. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė T. V. atžvilgiu pagal ANK 459 straipsnio 1, 5 ir 6 dalis pradėtą teiseną ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu, t. y. tuo pagrindu, kad nepadaryta veika turinti administracinio nusižengimo požymių, kadangi šiuo atveju neįrodytas vienas iš privalomų jam inkriminuotų administracinių nusižengimų sudėties elementų - subjektas. Kadangi skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jis paliekamas galioti, o Institucijos atstovo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. lapkričio 22 d. nutarimą nepakeistą ir Lietuvos transporto saugos administracijos Teisės skyriaus vedėjo D. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas