Kauno apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Andriui Pūkiui, Kamilei Trainei, Viktorijai Kalasiūnei, Samantai Vicbelytei, Renatai Krasinskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovei 218-ajai butų savininkų bendrijai dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, ieškovas pripažino, kad du kartus taisė atsakovės nurodytus darbų trūkumus, bendrijos pirmininkui atlikti darbai tiko, tačiau namo seniūnui Antanui Martinaičiui darbai vis netinka. Ieškovas taip pat paaiškino, kad atliekant darbus pritrūko plėveles, apie tai pranešė atsakovės atstovui Antanui Martinaičiui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

2017-02-14 tarp šalių buvo sudaryta rangos sutartis Nr. 01 (b.l. 6) dėl darbų atlikimo objekte, esančiame Šiaurės pr. 4, užtaisymo angokraščių su „armavimo“ ir klijavimo mišiniu, poliaretano montavimo putomis bei lango visos angos nudažymo 2 kartus (b.l. 6). 2017-04-05 ieškovas rašytiniu prašymu priminė atsakovei apie tai, kad atsakovė neatsiskaitė už darbus (b.l. 5). Atsakovė 2017-04-25 sudarė darbų kokybės aktą (b.l. 40-41), kuriame nurodė, jog objekte, esančiame Šiaurės pr. 4, buvo nustatyti tokie trūkumai: nelygiai glaistyti angokraščių paviršiai, kampuose ir prie plastikinių langų lankstų palikta perteklinio glaistymo mišinio, nerasta armavimo tinklelio, kai kurie angokraščiai visiškai neapdoroti mišiniu, o tik paviršutiniškai apdažyti, yra angokraščių, kurie visiškai nenudažyti, arba nekokybiškai nudažyti, matosi dažų nubėgimai, apdažyti plastikinių langų paviršiai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalis sieja rangos teisiniai santykiai, ieškovas yra rangovas, o atsakovė yra užsakovas. Byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo už darbus, atliktus pagal šalių sudarytą rangos sutartį. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės skolą už atliktus darbus, bet atsakovė nesutinka su tuo, nurodydama, kad ieškovas darbus atliko su trūkumais ir iki šiol jų neištaisė.

Rangos sutarties sudarymo ir vykdymo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6-osios knygos XXXIII skyriaus „Ranga“ nuostatos. CK 6.55 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino. Taigi šaliai, priėmusiai pagal sutartį atliktus darbus, kyla pareiga už tuos darbus atsiskaityti. CK 6.662 straipsnio, reglamentuojančio atliktų darbų priėmimą, 1 dalyje nurodyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus.

Taigi, pagal įstatyme nustatytą reglamentavimą aktu įforminami du tarpusavyje susiję veiksmai: darbų rezultato pridavimas ir darbų rezultato priėmimas. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Tačiau galimos, įstatyme numatytos teisinės situacijos, kada viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą (CK 6.662 straipsnis 6 dalis). Tokiu atveju rangovas turi teisę, pasibaigus mėnesio terminui nuo tos dienos, kurią pagal sutartį darbai turėjo būti priimti, ir du kartus raštu įspėjęs užsakovą perduoti darbo rezultatą. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinio atsiskaitymo prievolės vykdymo.

Ieškovas teigia, kad laiku baigė atlikti rangos sutartimi sutartus darbus, o atsakovė, nors ir teigė, kad darbai nebaigti, tačiau iš esmės pripažįsta, kad ieškovas darbus pabaigė - užtaisė visų langų angokraščius po langų keitimo, tačiau teigia, jog ieškovo darbai buvo atlikti su trūkumais. Taigi, iš esmės nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovas užtaisė visų langų angokraščius po langų keitimo. Be to, kad apdaila buvo baigta 2018-03-13 teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas B. L.. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta nustatyta aplinkybę, kad darbai pagal šalių pasirašytą rangos sutartį yra atlikti. Abi šalys pripažįsta, kad ieškovui pabaigus darbus, jos buvo susitikę dėl darbų perdavimo, kartu apžiūrėjo atliktus darbus, aptarė kai kuriuos darbų trūkumus, tačiau rašytiniu aktu šių aplinkybių nesuformino.

Kaip minėta, užsakovas be išlygų ar su išlygomis pagal įstatymą privalo priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Kadangi iki šiol nei vienos iš šalių nėra pasirašytas perdavimo-priėmimo aktas, abi šalys pažeidė įstatymines nuostatas, reglamentuojančias atliktų darbų priėmimą. Formaliai nei ieškovas gali reikalauti atsiskaitymo, nei atsakovė turi teisę reikšti pretenzijas dėl atliktų darbų trūkumų, kadangi tai siejama su darbų priėmimo-perdavimo pasirašymo momentu. Tačiau teismas privalo išspręsti ginčą, priešingu atveju būtų pažeisti abiejų šalių interesai.

Taigi, pripažįstant perdavimo ir priėmimo akto svarbą tinkamo rangos sutarties įvykdymo ir atitinkamai pareigos atsiskaityti už atliktus darbus atsiradimui konstatuoti, taip pat tarp ginčo šalių susiklosčiusią situaciją, vertinant formaliuoju aspektu, tektų pripažinti, kad rangovas neturi reikalavimo teisės, o užsakovas neturi pareigos galutinai atsiskaityti už darbus, atliktus pagal rangos sutartį. Tačiau toks teisinis tarp šalių susiklosčiusios situacijos traktavimas šiame ginčo nagrinėjimo etape lemtų itin formalią teismo poziciją, kuri iš esmės neatitiktų CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų, nes ieškovo reikalavimo teisės paneigimas pirmiau nurodytu aspektu – nėra tinkamai, CK 6.662 straipsnis 6 dalyje nustatyta tvarka įforminto darbų perdavimo ir priėmimo akto – tuo atveju, kada darbai pagal rangos sutartį yra atlikti, suponuotų ieškovo pareigą, norint gauti reikalavimo patenkinimą, tinkamai, CK 6.662 straipsnis 6 dalyje nustatyta tvarka įforminti darbų perdavimo ir priėmimo aktą ir vėl pareikšti ieškinį teisme dėl to paties reikalavimo tik kitu pagrindu.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką galimi atvejai, kai pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2005; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009 ).

Šiuo atveju iš esmės visos darbų perdavimo sąlygos buvo įvykdytos – ieškovas ir atsakovės atstovas susitiko būtent dėl darbų perdavimo, abu apžiūrėjo darbų rezultatą, aptarė darbų trūkumus, sutarė, kad ieškovas juos ištaisys, taip pat ieškovas atliko papildomus darbus, atsižvelgiant į ieškovo nurodytus trūkumus. Atsakovė iš esmės naudojasi darbo rezultatu – gyventojai gyvena daugiabučiame name, kuriame atlikti darbai, atidaro langus, aplink kuriuos buvo atlikta apdaila(šią aplinkybę patvirtino liudytojas K. V.). Taigi, ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovė atsiskaitytų už atliktus darbus. Be to, ieškovas yra fizinis asmuo, todėl, tikėtina, jog jam nebuvo aiškus įstatymo reikalavimas darbus perduoti būtent raštu, ypač atsižvelgiant į faktą, šalių pasirašytos rangos sutarties 9 d. nurodyta, kad užsakovas įsipareigoja priimti faktinius kokybiškai atliktus darbus, tačiau nenurodyta, kad turi būti pasirašytas rašytinis darbų perdavimo priėmimo aktas.

Nors atsakovė atsisakymą sumokėti už atliktus darbus grindė atliktų darbų trūkumais, tačiau neįrodinėjo, kad atliktų darbų rezultato negalima naudoti pagal rangos sutartyje nustatytą paskirtį arba pablogėjo jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės. Priešingai, byloje esantys duomenys (šalių paaiškinimai) leidžia teigti, kad atlikti darbai iš esmės buvo priimti, buvo atlikti papildomi darbai, šalinant atsakovės nurodytus trūkumus, o darbų rezultatas naudojamas pagal paskirtį. Tuo atveju, jei rangovas sutartyje numatytus darbus atliko su trūkumais, savaime neišnyksta užsakovo pareiga atsiskaityti su rangovu už atliktus darbus pagal sudarytą sutartį. Dėl darbų trūkumų užsakovas turi teisę pasinaudoti įstatyme (CK 6.665 straipsnio 1dalis 2 dalis, 3 dalis.) nustatytais gynybos būdais. Nors atsakovė savo atsisakymą atsiskaityti su ieškovu grindė sulaikymo teise dėl ieškovo neištaisytų darbų trūkumų, tačiau byloje nereiškė priešieškinio, nereikalavo nutraukti rangos sutartį, atlyginti nuostolius, sumažinti darbų kainos ar kt. Esant nenutrauktai rangos sutarčiai, ieškovui atlikus sutartus darbus, atsakovė privalo atsiskaityti su ieškovu (rangos sutarties 9 punktas).

CK 6.662 str. 2 dalyje nurodyta, kad užsakovas, priimdamas atliktą darbą, pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Nagrinėjamu atveju šalys neginčijo, jog ieškovui pabaigus darbus ir susitikus su atsakovės atstovui juos perduoti, aptarė darbų trūkumus, sutarė, kad ieškovas juos ištaisys, ieškovas du kartus šalino šiuos trūkumus. Byloje atsakovė atsiliepime išdėstytais atsikirtimais kelia ginčą, kad po darbų trūkumų šalinimo darbų trūkumai vis dar yra nepašalinti. Šiam teiginiui pagrįsti atsakovė teismui pateikė 2018-02-15 Objekto vertinimo ataskaitą (priedas prie bylos), kurioje nurodyta, jog langų apdaila buvo atlikta netinkamai: glaistas sutrūkinėjęs, vietomis išbyrėjęs tinkas, paviršius nelygus ir kt. Tačiau teismas, vertindamas šios ataskaitos įrodomąją reikšmę šioje civilinėje byloje, atsižvelgia į tai, jog iš jos nėra aišku, koks vis dėl to yra darbų trūkumų mastas, kelių langų apdaila buvo atlikta netinkamai, kurie ir kurio aukšto langai yra fotonuotraukose, kokius konkrečiai trūkumus vis dėlto ieškovas turi ištaisyti – to bylos nagrinėjimo teisme metu nenurodė ir pati atsakovė. Nors išvadoje nurodyta, kad buvo apžiūrėti trijų laiptinių langai, tačiau 2018-02-15 teismo posėdžio metu ją atlikęs specialistas jau aiškino kitaip – kad apžiūrėjo tik dvi laiptines. Be to, liudytojas B. L. 2018-01-31 teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovui dėl pirmos laiptinės apdailos darbų pretenzijų nebuvo reiškiama, su juo buvo atsiskaityta. Taigi, ginčas iš esmės vyksta tik dėl dviejų laiptinių langų apdailos. Pažymėtina, kad ieškovo pateiktose darbų nuotraukose nematyti nelygumų ar kitų ryškių defektų.

Teismo posėdžiuose apklausti liudytojai išreiškė skirtingas pozicijas dėl darbų trūkumų egzistavimo. Liudytoja O. A. 2018-01-31 teismo posėdžio metu paaiškino, kad kelis kartus apžiūrėjo sutuoktinio (ieškovo) atliktus darbus, jie atlikti kokybiškai, ieškovas dirbo sąžiningai 2 mėnesius. Taip pat nurodė, jog bendrijos pirmininkui atlikti darbai patiko, gyventojai taip pat darbais patenkinti, nepatenkintas tik namo seniūnas, kuriam ieškovas pridavė darbus. Liudytoja M. A. P. 2018-03-13 teismo posėdžio metu aiškino priešingai - kad darbai atlikti labai blogai, defektų yra labai daug. Liudytojas B. L., kuris yra atsakovės pirmininkas, 2018-01-31 teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovo atlikti darbai gal buvo kur prasčiau padaryti, tačiau, jo manymu, darbai atitinka suderėtą mažą darbų atlikimo kainą – 7 Eur už vieną langą, kadangi rinkos kaina tokių darbų vyrauja nuo 18 Eur iki 25 Eur už vieną langą, todėl jis pats būtų atsiskaitęs su ieškovu už jo atliktą darbą.

Liudytojas K. V., kuris parengė objekto vertinimo ataskaitą 2018-02-15, 2018-03-13 teismo posėdžio metu paaiškino, kad vertino ieškovo atliktų darbų kokybę tik 2018 m. vasario mėnesį, mano, kad darbai atlikti nekokybiškai, neįdėtas tinkliukas, skiriamoji juosta, tačiau paaiškino, kad darbų atlikimo laikotarpio nežino, nežino, kada prieš tai buvo darytas remontas, atlikti darbai netrukdo atidaryti langus, tačiau vaizdas yra nekoks, gali rinktis kondensatas.

2018-02-15 Objekto vertinimo ataskaitoje (priedas prie bylos) nurodyta, kad pagrindinė klaida ieškovui atliekant darbus buvo siūlių sandarinimas nenaudojant garo ir amortizacinių medžiagų (tinklelio, juostų). Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai taip pat įrodinėjo, kad pagrindinė problema buvo ta, kad ieškovas dviejose laiptinėse, kuriose buvo nustatyti darbų trūkumai, nenaudojo tinklelio, tačiau pats atsakovo atstovas A. M. duotais paaiškinimais pripažino, kad atsakovo nupirkto tinklelio nepakako - jo užteko 2 laiptinių langams ir buvo panaudoti 2 rulonai apie 90m. ilgio, kai tuo tarpu jo reikėjo 3 laiptinių langams, tai yra dar vieno rulono, kurio atsakovė papildomai nenupirko.

Pagal šalių pasirašytos Rangos sutarties 1 p., šalys susitarė, kad medžiagas darbams pilnai pateikia užsakovas. Taigi, pagal sutarties sąlygas, būtent atsakovei teko pareiga pateikti visas reikalingas darbams medžiagas. Atsakovės atstovas A. M. 2018-04-19 teismo posėdžio metu pripažino, kad ieškovas pasakė jam, jog trūksta tinklelio antros ir trečio laiptinės langų apdailai. Taigi, ieškovas vykdė savo pareigas tinkamai, informuodamas atsakovę, kad jam nepakanka medžiagų, patiektų darbams atlikti (CK 6.659 str. 1 dalies 1 punktas). Tačiau atsakovė nepateikė tinkamo kiekio tinklelio – tą atsakovės atstovas pripažino. Kitą vertus, šalių pasirašytoje rangos sutartyje nebuvo numatyta, kad darbams atlikti turi būti naudojamas tinklelis, nors kitos medžiagos (armavimo ir klijavimo mišinys) sutartyje buvo nurodytos. Ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovas darbus atliko nenaudodamas armavimo ir klijavimo mišinio nėra.

Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis).

Pažymėtina, kad atsakovės atstovas A. M. 2018-04-19 teismo posėdžio metu taip pat aiškino, kad su ieškovu sutarė, kad jis patieks tinklelį iš savo turimų atsargų už tai jam papildomai sumokant. Tačiau ieškovas šios aplinkybės nepatvirtino. Atsakovė tokį susitarimą įrodinėjo garso įrašu, kuris neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodytų įrodinėjimo leidžiamumo kriterijų, todėl nėra leistinas įrodymas byloje ir teismo nevertintas.

Atsakovės atstovas duotais paaiškinimais 2018-01-31, 2018-03-13, 2018-03-16 nurodė, kad ieškovas rangos darbus atliko nekokybiškai, todėl atsakovas jam pasiūlęs ištaisyti broką ir sutiko sumokėti po 2 eurus už 1kv.m. , tačiau teismo paklaustas ar jis pats sutiktų už tokią sumą ištaisyti trūkumus, kai pats atsakovas nepateikė ieškovui tinklelio, teigė nesutinkantis. Atsakovo atstovai neįrodė, kad atsakovo pirmininkas formaliai ieškovo rangos darbų nepriėmė, nes jokių pretenzijų dėl jo atliktų rangos darbų ieškovui nereiškė. Atsakovo pateiktas 2017-04-25 darbų kokybės aktas yra pasirašytas neįgalintų jį pasirašyti asmenų ( nėra pateikti įrodymai, dėl priimto bendrijos pirmininko ar bendrijos valdybos sprendimo dėl komisijos sudarymo atliktų rangos sutarties pagrindu darbų kokybei spręsti, todėl šiuo aktu negalima vadovautis). Tik vėliau pats atsakovo atstovas valdybos pirmininkas B. L. 2017-05-10 valdybos narių posėdyje nurodė, kad jis negavęs jokio raštiško paaiškinimo dėl blogai atliktų darbų (b.l.92).

CPK 177 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią įrodinėjimo priemonėmis gali būti nuotraukos, vaizdo bei garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų. Apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2010). Nors ieškovas neneigė apie tokio pokalbio buvimą su atsakovo atstovu , tačiau nurodė, jog nebuvo perspėtas apie pokalbio įrašo darymą. Be to, iš garso įrašo matyti, kad atsakovė pokalbio metu primygtinai siekė išgauti iš ieškovo jam palankią informaciją. Tuo tarpu ieškovas į minėtus teiginius atsakė žodeliu ,,taip“. Iš šio pokalbio turinio matyti, kad jame pateikti faktai nėra informatyvūs, kalba nenuosekli, nėra aišku, apie kurios laiptinės langų apdailą yra kalbama, ieškovas pats savarankiškai nepasakė, kad jis iš savo asmeniškai turimų likučių naudos tinklelį langų apdailos darbams. Be to, nupirkti medžiagas rangos sutarties vykdymui buvo atsakovo pareiga (b.l.6, rangos darbų sutarties 1punktas). Todėl tokie atsakovės atstovo veiksmai ir jų pagrindu gautas garso įrašas negali būti laikomas leistina įrodinėjimo priemone.

Taigi atsakovės atstovo Antano Martinaičio teiginiai apie tai, kad ieškovas turėjo iš savo turimų atsargų įdėti tinklelį, yra deklaratyvūs ir neįrodyti.

Šioje byloje svarbi aplinkybė yra ta, kad atsakovė nepateikė duomenų, kad šalių sudaryta rangos sutartis būtų pakeista raštiškai. Sutartis gali būti keičiama tik tokia pačia forma, kokia ji buvo sudaryta – raštišku šalių susitarimu (CK 6.192 straipsnio. 4 dalis), o šiuo atveju sutartis nebuvo pakeista, todėl šalys privalėjo elgtis pagal raštiškai sudarytos rangos sutarties sąlygas.

Taigi, esant tokiai situacijai, kai pagal šalių pasirašytos rangos sutarties 1 p., šalys susitarė, kad medžiagas darbams pilnai pateikia užsakovas, ieškovas pranešė atsakovei, kad trūksta tinklelio darbams atlikti, o atsakovė nenupirko papildomai tinklelio (teismo posėdžio metu atsakovės atstovas pripažino faktą ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, kad visų trijų laiptinių apdailai buvo nupirkta 90 m. tinklelio juostos, kurios užteko tik vienai laiptinei), darbų kokybės trūkumų (dėl tinklelio neįdėjimo) rizika teko būtent atsakovei, todėl ji turi atsiskaityti už atliktus darbus, net jei dėl tinklelio nepanaudojimo apdailos darbams darbai buvo atlikti su trūkumais (CK 6.659 straipsnio 3 dalis.).

Taip pat teismas priimdamas sprendimą atsižvelgia į tas aplinkybes, kad kaip patvirtino liudytojas B. L., darbai buvo atliekami labai sunkiomis sąlygomis – dirbama aukštai, ant kopėčių, darbas reikalavo daug fizinių jėgų, atliekant darbus buvo labai šalta, todėl tam tikri dažų nubėgimai ar kiti nežymūs trūkumai galėjo būti sąlygoti būtent šių sunkių darbo sąlygų. Be to, liudytojas patvirtino, kad ieškovas atliko darbus apie tris kartus mažesne nei rinkos kaina, taigi sutiktina su atsakovės pirmininko B. L. išsakyta pozicija, kad atlikti darbai, jų kokybė atitinka suderėtą itin mažą darbų atlikimo kainą.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas pripažįsta, kad ieškovo ieškinys dėl atsakovės pareigos atsiskaityti už atliktus darbus pagrįstas, todėl tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalis, 2 punktas 3 punktas, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.260 straipsnis.).

Vadovaujantis CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d., ieškovui iš atsakovės priteistina 5 % dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017-05-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atmestinas atsakovės atstovų argumentas kaip nepagrįstas, kad 5 procentų metinės palūkanos priteistinos nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, nes įstatymas – CK 6.37str. numato palūkanų priteisimo momentą - nuo bylos iškėlimo teisme dienos, o kreditoriaus pareiškimas ir teismo įsakymas buvo priimti 2017-05-04 (b.l.3,7).

CPK 93 straipsnio 1 dalies numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos:

23,31 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 0,55 Eur banko mokestis, 500,00 Eur išlaidų advokato pagalbai (b.l. 27-28, 101, 123) (CPK 93 straipsnis 1 dalis, 88 straipsnis 1 dalis 6 punktas, 10 punktas. ).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 17,00 Eur (b. l. 2), jos valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-271 straipsniais, 284 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės 218-osios butų savininkų bendrijos, j.a.k. 135376312, ieškovui V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 777,00 Eur (septynių šimtų eurų 00 ct) skolą, 5 (penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (777,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. gegužės 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 523,86 Eur (penkių šimtų dvidešimt trijų eurų 86 ct) žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovės 218-osios butų savininkų bendrijos, j.a.k. 135376312, valstybės naudai – 17,00 Eur (septyniolika eurų 00 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įm. k. 188659752, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.