Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal E. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo, kuriuo E. S. nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį 75 Eur bauda;

- pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį 35 Eur bauda;

- pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį 1 300 Eur bauda su administracinio poveikio priemone - atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 4 metams;

- pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį 1 200 Eur bauda.

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, nuobaudas subendrinus, E. S. paskirta galutinė nuobauda – 1 350 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 4 metus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. nubaustas už tai, kad jis 2020 m. birželio 13 d. prieš 22.47 val., būdamas neblaivus (išskaičiavus paklaidą, jam nustatytas 1,49 prom. girtumas), neturėdamas teisės vairuoti ir neapsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, (duomenys neskelbtini) gatvėje, gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, vairuodamas P. G. vardu įregistruotą, t. y. nustatyta tvarka neperregistruotą automobilį „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam neatlikta techninė apžiūra, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto (jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ... turto saugumui), 14 punkto (jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems), 101 punkto (jog prieš pradėdamas važiuoti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir nekliudyti kitiems eismo dalyviams), 114 punkto (jog važiuodamas atbulas vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams) ir 226 punkto (jog dalyvauti eisme leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms transporto priemonėms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja bei kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu) reikalavimus – atbuline eiga išvažiuodamas iš kiemo, atsitrenkė į įvažiavime sustojusį G. D. vairuojamą B. D. priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Tokiais veiksmais E. S. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 4 dalyje.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariatas prašo netenkinti E. S. skundo, nes teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, įvertino visas bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas, jis rėmėsi byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. E. S. keliama versija, jog jis transporto priemonės nevairavo, o į jo stovintį automobilį atsitrenkė G. D. vairuodama transporto priemonę, paneigia administracinėje byloje surinkti įrodymai, liudytojų parodymai, todėl tokią E. S. versiją reikia vertinti kritiškai, kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymima, kad teismo sprendimas administracinio nusižengimo byloje (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes.

Apeliantas skunde teigia, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nes nagrinėdamas bylą pažeidė ANK normas. Tačiau E. S. skunde nenurodo nei vieno konkretaus argumento, kaip ir kokias ANK normas nagrinėdamas bylą pažeidė apylinkės teismas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs ANK nuostatas, reglamentuojančias bylos nagrinėjimą, todėl apelianto argumentas dėl ANK normų pažeidimų yra deklaratyvus, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Taip pat tai, kad teismas priėmė apeliantui nepalankų sprendimą, nelaikytina teismo šališkumu. Kitų teismo šališkumo požymių E. S. nenurodė. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad apelianto skundo argumentas, jog jo administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo šališkas teismas, yra nepagrįstas.

Apeliaciniame skunde E. S. nurodo, kad teismas nesiaiškino, kur dingo jo pateikta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, vienas iš jam surašytų administracinio nusižengimo protokolų. Iš bylos ir Liteko duomenų (administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-1351-446/2020 posėdžio garso įrašo) matyti, kad E. S. automobilio pirkimo-pardavimo sutartį pateikė pirmiau bylą nagrinėjusiam teismui ir teismas šio dokumento kopiją prijungė prie bylos, o dokumento originalą nusprendė grąžinti E. S.. Iš naujo nagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje minėto dokumento kopijos nėra. Taip pat iš bylos matyti, kad E. S. buvo surašyti net trys administracinio nusižengimo protokolai (2, 4, 72 b l.), vieno iš jų (72 b. l.) originalo byloje nėra, policijos atstovas pateikė tik kopiją. E. S. pripažino, kad jam surašytų visų trijų administracinių nusižengimų protokolų kopijos buvo įteiktos. Nors byloje šių minėtų dokumentų nėra, tačiau tai nelaikytina esminiu trūkumu, dėl kurio skundžiamas apylinkės teismo nutarimas turėtų būti pripažintas neteisėtu. Iš byloje esančios administracinio nusižengimo protokolo Nr. 67-ANR-P-1237-2020 kopijos matyti, kad šis protokolas buvo anuliuotas. Tai, kad byloje nėra transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties, įtakos nutarimo teisėtumui neturi, nes dėl E. S. vairuotos transporto priemonės nuosavybės klausimo byloje ginčo nėra. Dėl šių dokumentų dingimo iš bylos, kai byla buvo grąžinta policijos įstaigai nustatytiems administracinio nusižengimo protokolo trūkumams pašalinti, atsakingų asmenų veiksmų vertinimo turi aiškintis Telšių AVPK Kelmės rajono policijos komisariato atsakingi pareigūnai.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, pagal ANK 636 straipsnį nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti ne tik išdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet jos turi būti ir motyvuotai įvertintos. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad bylos duomenys patvirtina, jog E. S. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus.

Byloje nustatyta, kad tiriamo eismo įvykio metu E. S. buvo neblaivus, jam nustatytas 1,49 prom. girtumas (įvertinus paklaidą (8 b. l.). Aplinkybę, kad įvykio metu E. S. buvo neblaivus, pripažino ir pats apeliantas, nurodęs, kad namo grįžo neblaivus. Taip pat šią aplinkybę patvirtina ir G. D., D. S., policijos pareigūnų A. M., O. B. parodymai, policijos pareigūno O. B. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys.

E. S. parodė, kad jis su draugu sėdėjo automobilyje, niekur nevažiavo, kai į jo automobilį atsitrenkė į kiemą atvažiavęs automobilis „Opel“. Tokių E. S. parodymų (kad G. D. vairuotas automobilis atsitrenkė į stovintį E. S. automobilį) nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Nors apelianto motina D. S. teisme parodė, kad jai priėjus prie sūnaus automobilio, automobilis niekur nevažiavo, jo variklis buvo išjungtas, tačiau ši liudytoja taip pat parodė, kad jai nusisukus ir einant namo, išgirdo smūgio garsą, o atsisukusi pamatė, kad sūnaus automobilis yra susidūręs su į kiemą įvažiavusios G. D. automobiliu. Liudytoja pripažino mananti, kad pati G. D. atsitrenkė į stovintį jos sūnaus automobilį, nes prieš susidūrimą, jai pradėjus eiti link namo, E. S. automobilis nevažiavo. Taigi, liudytoja D. S. automobilių susidūrimo nematė ir tik mano, kad dėl automobilių susidūrimo yra kaltas ne jos sūnus. Dėl to liudytojos D. S. parodymai dėl esminės įvykio aplinkybės (automobilių susidūrimo) nepatvirtina E. S. parodymų. Be to, vertinant šios liudytojos parodymus, būtina įvertinti ir tai, kad D. S. yra susijusi giminystės ryšiais su apeliantu, parodymus davė tik teisme, po įvykio praėjus trims mėnesiams, todėl pagrįstai manoma, kad liudytoja nurodydama, kad sūnaus E. S. automobilis įvykio metu nevažiavo, siekia padėti sūnui išvengti atsakomybės.

E. S. teisme pateiktą versiją, kad jis automobilio nevairavo, kad į jo stovintį automobilį atsitrenkė G. D., paneigia jo paties paaiškinimas 2020-06-14 22.50 val. surašytame administracinio nusižengimo protokole. E. S. pasirašydamas šiame, nors ir anuliuotame protokole, nurodė, kad su padarytu pažeidimu sutinka, dėl jo padarymo gailisi, norėjo pervaryti automobilį iš vieno kiemo į šalimais esantį kitą kiemą. Tokį paaiškinimą E. S. patvirtino savo parašu (4 b. l.). Taip pat kitame apeliantui surašytame ir anuliuotame administracinio nusižengimo protokole (72 b. l.) E. S. nurodė, jog gailisi dėl nusižengimų. Šį paaiškinimą taip pat E. S. patvirtino savo parašu. Nors šie administracinio nusižengimo protokolai anuliuoti, tačiau apeliantas pripažino šiuos protokolus turintis, juose pasirašęs.

Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. S. parodymus, jog įvykio metu E. S. automobilio nevairavo, vertino kaip nepatikimus bei prieštaraujančius byloje surinktiems įrodymams ir jais nesivadovavo priimdamas skundžiamą sprendimą.

E. S. kaltę, kad jis, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į G. D. automobilio priekį ir jį apgadino, patvirtina nuoseklūs G. D. parodymai.

G. D. iš karto po įvykio paaiškinime (10 b. l.) nurodė, kad ji atvažiavusi į kiemą sustojo ir, išlipusi iš savo automobilio, pamatė kaip atbulomis atvažiuoja automobilis, kurio vairuotojas, vairuodamas savo automobilį „BMW 316“, galiniu buferiu atsitrenkė į jos stovinčio automobilio priekinio buferio dešinę pusę ir pajutęs, jog į kažką atsitrenkė, pavažiavo į priekį apie 1 metrą, tuomet užgesino automobilio variklį ir išlipo iš automobilio. G. D. parodė atpažinusi išlipusį vaikiną – tai buvo jos kaimynas E. S.. Tokias pačias įvykio aplinkybes G. D. nurodė ir apklausta kaip liudytoja teisme. Liudytoja teisme taip pat parodė, kad laukiant atvykstant policijos pareigūnų, E. S. prašė savo mamos prisiimti kaltę vairavus. Tokias pačias įvykio aplinkybes G. D. nurodė bendruoju pagalbos telefonu pranešdama apie eismo įvykį ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams. Teisme kaip liudytojai apklausti A. M. ir O. B. patvirtino gavę iškvietimą apie tai, kad neblaivus ir be teisių vairuotojas atsitrenkė į kitą automobilį. Liudytojas A. M. taip pat nurodė, kad prieš nustatant E. S. girtumą, E. S. nurodė norėjęs pervaryti savo automobilį iš vieno kiemo į kitą. Liudytojas O. B. taip pat parodė, kad E. S. iš pradžių nurodė norėjęs automobilį pervaryti į savo namo kiemą ir važiuodamas atbulas atsitrenkė į merginos automobilį, vėliau, nustačius E. S. girtumą, jis pradėjo versijas keisti – iš pradžių prašė savo mamos prisiimti kaltę vairavus, po to teigė, jog automobilio jis iš viso nevairavo. Abu policijos pareigūnai nurodė, kad įvykio dalyvių nepažįsta ir pagal įvykio aplinkybes nustatė, kad automobilio „BMW“ vairuotojas važiuodamas atbulas atsitrenkė į automobilį „Opel“ priekį. Paminėtų aplinkybių visuma patvirtina, kad G. D. parodymai yra nuoseklūs, juos patvirtina liudytojų parodymai ir kiti byloje surinkti įrodymai, todėl netikėti G. D. parodymais nėra pagrindo.

Apeliantas teigia, kad jo versiją, jog būtent G. D. važiuodama atsitrenkė į jo stovintį automobilį, patvirtina eismo įvykio vietos apžiūros metu sudarytas automobilių išsidėstymo planas. Toks apelianto teiginys yra nepagrįstas, nes eismo įvykio vietos schemoje (7 b. l.) nurodyta tik automobilių stovėjimo padėtis, kurią užfiksavo į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai. Taip pat iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad automobilis „Opel“ stovi tik įsukęs į namo Nr. 127 kiemą priekiniu dešiniuoju kampu, o automobilis „BMW“ stovi priekyje jo tiesiai, galine dalimi į gatvės pusę. Schemoje taip pat pažymėta automobilio „BMW“ judėjimo atbuline eiga kryptis link gatvės. Šie schemoje užfiksuoti duomenys sutampa su G. D. ir policijos pareigūnų parodymais. Be to, šią sudarytą įvykio vietos apžiūros schemą ir joje užfiksuotus duomenis (jog atbuline eiga judėjo būtent „BMW“) E. S. patvirtino pasirašydamas šioje schemoje. Taigi, įvykio vietos apžiūros schemoje užfiksuoti duomenys paneigia apelianto versiją, kad jis automobilio nevairavo ir neatsitrenkė į G. D. automobilį.

E. S. skunde teigia, kad liudytojos G. D. parodymai yra nelogiški ir neatitinkantys tikrovės. Toks skundo argumentas yra nepagrįstas, nes apeliantas nenurodė, kodėl liudytojos parodymai yra nelogiški, neatitinka tikrovės. Priešingai, byloje surinkti įrodymai, kaip jau minėta, patvirtina G. D. parodymus. Taip pat nepagrįstas apelianto skundo argumentas, kad G. D. ir policijos pareigūnas O. B. yra pažįstami, dėl to nepagrįstai teismas patikėjo jų parodymais. Vien tai, kad G. D. ir policijos pareigūnas O. B. įvykio metu bendravo draugiškai, kaip teigia E. S., nepatvirtina, kad liudytojai įvykio metu buvo pažįstami ir iš anksto susitarė apkalbėti E. S..

Apeliantas skunde teigia, kad teismas neanalizavo įvykio mechanizmo, nepateikė šios srities specialistams klausimų apie technines įvykio aplinkybes, tačiau šio skundo argumento nekonkretizavo, nenurodė, kodėl byloje buvo būtina skirti ekspertizę. Pastebėtina, kad apeliantas pirmosios instancijos teisme nereiškė argumentuoto prašymo byloje skirti ekspertizę. Pažymėtina, kad pagal ANK nuostatas bylą nagrinėjantis teismas neprivalo, o tik turi teisę skirti ekspertizę, jei specialių žinių reikalauja byloje tiriami duomenys. Be to, ekspertizės išvada yra tik vienas iš įrodymų šaltinių. Iš skundžiamo teismo nutarimo matyti, kad šiuo atveju, įvertinus visumą surinktų duomenų, teismui nekilo abejonių dėl eismo įvykio aplinkybių, tarp jų ir dėl eismo įvykio mechanizmo, todėl ir nebuvo skiriama ekspertizė. Įvertinus visumą byloje esančių įrodymų, abejonių dėl eismo įvykio mechanizmo nekilo ir skundą nagrinėjančiam apygardos teismui.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnio 2 dalimi, 593 straipsnio 1 dalies 8 punktu

Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, laikydamasis ANK 567, 569 straipsnyje nustatytų reikalavimų, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus, E. S. veikoje teisingai nustatė ANK 415 straipsnio 1, 2 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje bei 424 straipsnio 4 dalyje numatytų pažeidimų požymius. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas, pripažįstant, kad E. S., o ne G. D. atsitrenkė į E. S. automobilį, kaip teigiama apeliaciniame skunde, padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, yra pagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad E. S. už jo padarytus administracinius nusižengimus paskirtos nuobaudos yra per didelės, jos yra artimos ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalių, 423 straipsnio 3 dalies ir ANK 424 straipsnio 41 dalies sankcijose numatytų baudų vidurkiams, mažinti šias nuobaudas nėra teisinio pagrindo. Be to, apeliaciniu skundu E. S. neginčija jam paskirtų nuobaudų dydžio.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl E. S. apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimą nepakeistą ir E. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.