Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartis

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus atstovui K. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. R. (toliau – Pareiškėja), skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – NŽT) 2020 m. vasario 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANRˍN-298-2020, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 m. birželio 7 d. NŽT nutarimu V. R. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalį 430 Eur bauda už tai, kad 2018 m. liepos 25 d. atlikus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą nustatyta, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurinėje ir šiaurės vakarinėje pusėje savavališkai pastatyta vielinė tvora, kuri tokiu būdu užima 0,0017 ha. valstybinės žemės ploto.

2019 m. rugsėjo 3 d. NŽT atliko žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pakartotinį naudojimo patikrinimą kur nustatė, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurinėje ir šiaurės vakarinėje pusėje savavališkai pastatyta vielinė tvora, kuri tokiu būdu užima 0,00045 ha. valstybinės žemės ploto ir surašė ,,Žemės naudojimo patikrinimo aktą“.

2019 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus apygardos teismas paliko galioti 2019 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartį. 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartis įsiteisėjo.

2019 m. lapkričio 27 d. NŽT surašė administracinio nusižengimo protokolą 2019 m. rugsėjo 3 d. atlikto ,,Žemės naudojimo patikrinimo akto“ pagrindu.

2020 m. vasario 26 d. NŽT surašė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANRˍN-298-2020, kuriame nurodyta, jog 2019 rugsėjo 3 d. buvo atliktas pakartotinis žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio V(duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimas vietoje. Atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo patikrinimą vietoje ir surašius 2019 m. rugsėjo 30 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-555-(14.48.78.), nustatyta, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurinėje ir šiaurės vakarinėje pusėje pastatyta vielos tinklo tvora užima 0,00045 ha laisvos valstybinės žemės ploto, tai yra 2018 m. liepos 27 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 48ŽN-403-(14.48.78.) nustatyti pažeidimai. Tokiais veiksmais buvo pažeista Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto nuostata, kurioje numatyta, kad „žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo: <...> savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

2020 m. balandžio 1 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas Pareiškėjos skundas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 3 d. atliekant patikrinimą, patikrinimo metu (paties matavimo metu) Pareiškėja, o taip pat niekas išskyrus NŽT specialistą M. D. nedalyvavo, nors Pareiškėja ir buvo namuose, jo laukė. V. R. pamačius, kaip ji nurodė skunde, kad M. D. atlieka matavimus ir jai prie jo priėjus, sužinojo, kad viskas jau užfiksuota, nors pats specialistas dar buvo niekur nenuėjęs. Pareiškėja paprašė pakartoti matavimus jos akivaizdoje, kad ji pati galėtų įsitikinti kokie neatitikimai nustatyti, juo labiau, kad prieš tai tikslinant sklypo koordinates, jokių nukrypimų nebuvo. Tačiau M. D. to nepadarė, biurokratiškai motyvuodamas, kad jam tai nebūtina ir neprivaloma ir pasišalino. Taigi, kaip pareiškime nurodė Pareiškėja, susiklostė situacija, kai vienas specialistas atliko matavimus, tik jam vienam žinoma kur buvo pastatytas matavimo įrenginys, parodęs atitinkamas koordinates, o vėliau jo veiksmų niekaip nebuvo galima patikrinti ir įvertinti, taigi, beliko tik pasitikėti jo (specialisto) sąžiningumu ir „klaidos“ nebuvimu. Jokie kiti įrodymai ir duomenys nepatvirtina egzistavus administracinį nusižengimą. 2020 m. sausio 7 d. antstolis D. K. atliko faktinių aplinkybių konstatavimą ir nustatė (matavimus atliko geodezininkas E. R.), kad V. R. neužima valstybei priklausančio žemės sklypo, dar daugiau, ji net neužima viso kai priklausančio sklypo, o dalį jo naudoja valstybė. Neatitikimai yra minimalūs, t. y. keli centimetrai, kas vėl gi patenka į leidžiamos paklaidos parametrus. Vertinant vizualiai matosi, kad tvora (vielinis tinklas), o taip pat šalia auganti augmenija, metaliniai įbetonuoti vartą ir kiti fundamentalūs elementai iš esmės yra nepakitę, todėl antstolio atliktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas leidžia teigti, kaip nurodo skunde Pareiškėja, jog ji nepadarė jokio administracinio teisės pažeidimo, neužėmė jai nepriklausančios žemės, o taip pat kitaip nepažeidė gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Kilus ginčui ir abejonėms dėl M. D. veiksmų ir siekiant patikrinti sklypo naudojimo ribas, dalyvaujant M. D., taip pat specialistui G. G. bei pačiai Pareiškėjai, advokatui V. S., 2020 m. vasario 24 d. buvo atliktas dar vienas patikrinimas ir surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas, kurio metu paaiškėjo, kad pastabų nėra, o Pareiškėja neužima jokios papildomos žemės. Minėto patikrinimo metu, kaip nurodoma pareiškime, buvo patvirtinta tai ką nustatė ir matininkas, kurio matavimą užfiksavo antstolis.

Teismo posėdžio metu Pareiškėja paaiškino, kad 2004 m. NŽT atvažiavo pas ją, viską matavo, visą sklypą. Atvažiavo, tikrino, matavo, surašė dokumentus. 2012 m. viską užfiksavo, tvorą, užregistravo Registrų Centre, kad ji neturi tvoros. Atvyko nauji kaimynai, dėl kažko nesutarė ir parašė skundą. 2016 m. ji žodžiu kreipėsi pas vedėją, dėl kaimynų. Ji (vedėja) jai pasakė parašyti prašymą, komisiją patikrins. Atvyko M. D.. 2017 m. surašė matavimus. Atsakymą gavo 2018 m. pakartotinai buvo po teismo. Ji buvo be advokato ir nežinojo, kad pas ją pamatavo neteisingai. Ji pasirašė. Ji sumokėjo baudą, nors nežinojo dėl ko sumokėjo. Vėl 2019 rugsėjo mėnesį buvo tikrinimas. Informavo, kad bus tikrinimas. Ji pasiruošė ir laukė, bet neatvyko. Paskambino advokatui. Po to matė, kad kažkas nepažįstamas atvyko. Ji su liudytoja priėjo ir paprašė, kad prisistatytų ir pamatė, kad M. D.. Kai atvyko ji sakė ,,einam matuoti“. Jis (M. D.) sakė, kad jau atliko matavimus. Jis atsisakė pakartotinai matuoti. Ji prašė (Pareiškėja) parodyti ką matavo, jis atsisakė. Jis kategoriškai atsisakė rodyti. Norėjo ji policiją kviesti. Jis išvyko. NŽT informuoja, kad jau buvo skundo nagrinėjimas ir buvo matavimas. Kai rašė protokolą, ji nedalyvavo. Ją iškvietė ir pasakė, kad negavo jos paaiškinimo. Paskui nuėjo ji su advokatu susipažinti su medžiaga. Kuo ją kaltina, ji nežino. Antstoliai atvažiavo patikrino, viskas teisinga. Nieko nedarė 20 metų su tvora. Jis (M. D.) nenorėjo su ja kalbėti ir jis nerodė kokius matavimus atliko. Jie matavo jai nedalyvaujant. Jis nieko neperkėlė. Viskas kaip pribetonuota. Ten yra tinklas. Ji dalyvavo pirmą kartą kai buvo M. D., bet jis nieko nematavo. 2017-2018 m. buvo poliklinikoje. Nežino kodėl užfiksuoti skirtingi užimti plotai. Šiaurinėje pusėje tinklas, prie žemės maži stulpeliai. Šiaurinėje pusėje tujos už tvoros. Išpirko žemę. Viskas buvo gerai, kol neatvyko matininkas. Prašo patenkinti jos skundą.

NŽT atstovas teismo posėdžio metu parodė, kad tai tinklo tvora ir netvirtai įtvirtinta. Su Pareiškėja NŽT bendrauja jau seniai. NŽT reagavo į kaimynų skundus, Pareiškėja konfliktiška. Pasitikdavo su kameromis ir su ultimatumais. Pareiškėjai buvo teikiami visi pareiškimai raštu. Skundas nepagrįstas. Stebuklingu būdu 170 kvadratų sumažėjo iki 4 kvadratų. Buvo surašytas pagrįstas protokolas. Ji buvo kviečiama, informacija išsiųsta. Nutarimas priimtas pagrįstai. Prašo atmesi skundą. Pareiškėja, kaip nurodė posėdžio metu Institucijos atstovas, teigia, jog nieko nedarė, bet plotas pasikeitė. Tvora nuotraukose pavaizduota skirtingai. Veiksmai aktyvūs atlikti, 2019 m. rugsėjo 3 d. pažeidimas nebuvo pašalintas ir vengiama pašalinti. Teismas pripažino, kad užgrobė žemę. Patikrinimas atliktas dar neįsiteisėjus. Kai atliekami patikrinimai, specialistas neina į namus. Pareiškėjai pranešama, nurodomas laikas. Asmuo pats išeina, jei suinteresuotas. Pakartotiniame tikrinime, prašė pati dalyvauti ir Pareiškėja, kuri teigė, kad pašalino pažeidimą. Pirmas nutarimas rugsėjo 18 d. įsiteisėjo, dėl 17 kv. metrų patikrinimas atliktas rugsėjo 3 d. Matininkai važiuoja pagal skundą arba planinį patikrinimą atlieka. Šiuo atveju matininkas važiavo pagal birželio 12 d. kvietimą, siejant su pirmu patikrinimu. Pagal 2018 m. liepos 27 d. dokumentą - 403. Pats pažeidimas buvo padarytas, Pareiškėja buvo nubausta ir pripažinta padariusi nusižengimą. Protokolo surašymo dieną, pagal duomenis nebuvo pašalintas pažeidimas. Protokolo surašymui pagal 2 dalį buvo kviečiama raštu 2019 m. spalio 22 d. atvykti 2020 m. lapkričio 27 d. Patikrinimai atliekami pagal norminių dokumentų nuostatas ir taisykles. Kitokios tvarkos nėra. Metrologinė prietaiso patikra šiam aparatui nėra numatyta, kad reikalinga. Metrologinė patikra reikalinga kitokiems prietaisams. Šiuo atveju matavimai buvo atlikti su kitokiais prietaisais, kuriems nereikalinga patikra. Atliekant matavimus pagal specifikaciją patys NŽT specialistai renkasi kokiu prietaisu atliekti. GPS naudoja kai nėra pastatų, kas blokuotų ryšį. Matuotojas pats renkasi prietaisą, kuriuo matuoti. GPS įranga sudėtingesnė nei bet koks kitas prietaisas. Niekada nėra matuojama, kol nėra gaunami tikslūs duomenys. Prietaisai turi savo specifikacijas. Paklaida yra kintanti, jei 2-3 cm, matavimas nėra tikslus. Rugsėjo 3 d. GPS ir fotoaparatas buvo naudojami atliekant matavimus. 2019 m. užfiksuoti 2017 m. pažeidimai. Pareiškėja kilnojo tvoras. NŽT su Pareiškėja bendrauja ne vienus metus. Kaip nurodė posėdžio metu NŽT atstovas, surinkti įrodymai yra svarbūs, nes užėmimas buvo. Pagrįstai buvo taikyta 2 dalis, pakartotinį naudojimą, rašytinį įspėjimą. Rašytinis įspėjimas buvo pateiktas 2019 m. birželio 12 d. nutarimas teisėtas. 2 dalis po rašytinio įspėjimo vengimas grąžinti savavališkai užimta žemę. Pareiškėjai buvo nurodyta pašalinti užimtą žemę. Ji kilnojo tvorą, šalino savo nuožiūra tvorą. 2017 m. teismui niekada nekilo klausimų dėl aparato patikimumo. Naudojami aparatai sutapo su antstolio nustatytais aparato rodmenimis. Pareiškėja tyčia kilnojo tvorą bei toliau bando įteigti, kad kažkas kažkada jai parodė jos ribas ir ją naudoja, nesivadovauja riboženkliais.

V. R. skundas tenkintinas ir administracinio nusižengimo byla nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

(duomenys neskelbtini) straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje AN2-382-606/2018).

Administracinei atsakomybei pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą; arba 2) savavališką naudojimąsi vandens telkiniais. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, arba po rašytinio įspėjimo vengimas grąžinti savavališkai užimtą žemę, mišką ar vandens telkinius arba nutraukti savavališką vandens telkinių naudojimą. Teismų praktikoje savavališku svetimos žemės užėmimu pripažįstami atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais. Žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias, jį užpilant žemėmis, atribojant akmenimis ir dėl to žmonės negali juo naudotis. Tad pagrindinis kriterijus, sprendžiant yra kaltininko veikoje objektyviosios pusės požymis užėmimas ar ne, yra tai, kaip laisvai valstybine žeme gali naudotis bet kuris kitas visuomenės narys. Teismų praktikoje žemės užėmimu laikomi tokie atvejai, kai kaltininkas sudaro objektyvias kliūtis, dėl kurių akivaizdžiai fiziškai ribojama galimybė, trukdoma laisvai šia žeme naudotis (praeiti, patekti į ją) ar jos negalima naudoti pagal tiesioginę paskirtį (pvz., kelias, kuris užverstas akmenimis, užstatytas, įrengti automatiniai vartai, kurių bet kas atidaryti negali ir pan.) (Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-182-290/2019). Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad Pareiškėja nutarimu buvo pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, kuris 2019 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi, paliktas nepakeistas. Minėta nutartis buvo apskųsta Vilniaus apygardos teismui. Tol kol vyko teisminis procesas NŽT 2019 m. rugsėjo 3 d. surašė ,,Žemės naudojimo patikrinimo aktą“, kurio pagrindu 2019 m. lapkričio 27 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą, o 2020 m. vasario 26 d. NŽT priėmė minėto protokolo pagrindu nutarimą ir nubaudė Pareiškėją pagal ANK 110 straipsnio 2 dalį. Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria palikta galioti 2019 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartis priimta 2019 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas šį Konstitucijoje įtvirtintą teisės principą, ne kartą pasisakė (Konstitucinio Teismo 2001-05-07, 2001-10-02, 2005-11-10, 2008-01-21, 2009-06-08 nutarimai), pažymėdamas, kad jis reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas. Vis dėlto, principas non bis in idem negali būti aiškinamas taip plačiai, kad būtų draudžiamas pakartotinis nubaudimas už elgesį, kuris pasireiškė kelis skirtingus kartus, net jei jo esmė tokia pati, kaip ir ankstesnio. Kitaip tariant, kai keli elgesio epizodai laiko atžvilgiu nėra vienodi (nesudaro vientisos veikos), o yra skirtingi tokio paties elgesio pasireiškimo atvejai, ypač kai priešingos teisei veikos padaromos nesilaikant teisės aktuose numatytos pareigos. Priešingas požiūris lemtų išvadą, kad kartą patraukus atsakomybėn asmenį už atitinkamos pareigos nevykdymą, jis būtų besąlygiškai atleidžiamas nuo tolesnio jos vykdymo. Tokia išvada prieštarautų ANK 41 straipsniui, numatančiam, jog administracinės nuobaudos paskyrimas neatleidžia administracinį nusižengimą padariusio asmens nuo pareigos, už kurios nevykdymą buvo paskirta administracinė nuobauda, vykdymo. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad ANK 110 straipsnio 2 dalis numato, jog administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, arba po rašytinio įspėjimo vengimas grąžinti savavališkai užimtą žemę, mišką ar vandens telkinius arba nutraukti savavališką vandens telkinių naudojimą. ANK 40 straipsnyje nurodoma, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo. Minėtu atveju Vilniaus apygardos teismo sprendimas nebuvo įsiteisėjęs, kai NŽT patikrino Pareiškėjos sklypą. Tuo metu vyko teisminis nagrinėjimas ir nebuvo priimtas teismo sprendimas dėl ANK 110 straipsnio 1 dalyje padaryto ar nepadaryto administracinio nusižengimo, todėl teismo nuomone, Pareiškėja negalėjo padaryti ANK 110 straipsnio 2 dalyje numatymo nusižengimo, nes jai ir kitiems bylos dalyviams nebuvo žinotina nagrinėjamos bylos baigtis. Be to byloje nėra objektyvių duomenų iš kurių būtų galima matyti, kad NŽT rašytiniu būdu tinkamai įspėjo Pareiškėją grąžinti savavališkai užimtą žemę. Byloje pateiktas raštas dėl pakartotinio žemės naudojimo patikrinimo, iš kurio matyti, kad yra nurodyta data, kada bus atliktas pakartotinis patikrinimas vietoje – 2019 m. rugsėjo 3 d. 11.00 val. kai bylos nagrinėjimas Vilniaus apygardos teisme, kaip jau minėta, nebuvo baigtas. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad teismo posėdžio metu NŽT nurodė, tačiau nepagrindė, jog būtent toks informavimo būdas – jog bus atliktas pakartotinis patikrinimas vietoje – 2019 m. rugsėjo 3 d. 11.00 val. yra tinkamas pašalinti pažeidimą ir Pareiškėja turėjo pati savaime suprasti, kad iki patikrinimo ji turi pašalinti tvorą. Teismo vertinimu informacija asmeniui turi būti pateikta aiškiai, suprantamai, nedviprasmiškai.

ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Taigi šiuo atveju nenustačius, jog V. R. veiksmuose yra pakartotinumas bei tai, jog V. R. buvo aiškiai suformuoluotas rašytinis įspėjimas grąžinti savavališkai užimtą žemę, darytina išvada, jog jos veiksmuose nėra ANK 110 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėties.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. vasario 26 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. NŽT-ANR_N-28-2020, yra nepagrįstas, todėl administracinio nusižengimo byla nutrauktina.

Teismo posėdžio metu Pareiškėjos atstovas atkreipė dėmesį dėl prietaisų, kuriais atliekami matavimai metrologinės patikros, ir nurodė, kad tokiems prietaisams turi būti taikomi patikrinimai ir išduodami sertifikatai. Teismas tokius Pareiškėjos atstovo argumentus atmeta ir pažymi, kad vadovaujantis 2014 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos Respublikos Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-523 ,,Dėl teisinio metrologinio reglamentavimo sritims priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių matavimo priemonių patikrų sąrašas“, kurio 1.2. punkte nurodoma, kad kas 3 metus tikrinami ,,ilgio matai, naudojami medienos ir žemės naudmenų matavimams atlikti (išskyrus matavimo priemones, naudojančias globalinės padėties nustatymo sistemos (GPS) imtuvus)“, tad nagrinėjamu atveju Pareiškėjos sklype naudotiems prietaisams nėra keliamas reikalavimas periodiškai atlikti metrologinę patikrą ir turėti tai liudijantį sertifikatą, kadangi minėti prietaisai naudoja globalines padėties nustatymo sistemas (GPS) imtuvus.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

V. R. skundą tenkinti.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. vasario 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NŽT-ANR_N-298-2020 panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.