- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-16
- Bylos Nr.
- AN2-182-290/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00083-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vyriausiojo specialisto Dariaus Marčiulaičio (toliau – ir Institucijos) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 14 d. nutarimo K. S. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. K. S. 2018 m. rugpjūčio 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-358-2018 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalį 300 eurų dydžio bauda už tai, kad užėmė valstybinę žemę: 2018 m. vasario 8 d. 102 kv.m. valstybinės žemės, esančios už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos buvo apsodinta aukštomis tujomis per visą sklypo ilgį ir ši valstybinės žemės dalis tarp augančių tujų ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos yra naudojama kaip žalioji veja su pasodintais dekortayviniais augalais ir vaismedžiais.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 14 d. nutarimu tenkino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. S. skundą ir 2018 m. rugpjūčio 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nutarimą panaikino, administracinio nusižengimo bylą nutraukė, padaręs išvadą, kad byloje nesurinkta objektyvių ir patikimų duomenų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad K. S. užėmė valstybinės žemės dalį – 102 kv. m. Jis šio žemės sklypo tvora neaptvėrė ir kitaip neapribojo patekimo į valstybinę žemę, todėl jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, požymių.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu Institucija prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 14 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą – K. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
3.1. Skunde nurodoma, jog šiuo atveju keliamas gyvatvorės sodinimo gatvės raudonųjų linijų zonoje pagal Statybos techninį reglamentą teisėtumo klausimas. Pažymima, jog gatvės elementais pagal minėtą reglamentą taip pat laikomi ir želdiniai, augantys raudonosiomis linijomis apribotoje žemės juostoje. Nurodoma, jog 2018 m. vasario 8 d. atlikus patikrinimą, nustatyta, kad už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos yra užimta valstybinės žemės dalis – užtverta vielos tinklo tvora su metalinių stulpų įtvirtinimais, šalia tvoros auga tujų eilė per visą sklypo ilgį. Sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso L. P. ir K. S.. L. P. nuosavybės teisę įregistravusi tik 2010 m. kovo 5 d., kuomet tujos jau buvo pasodintos, o K. S. nuosavybės teisę į sklypą įgijęs 2002 m. rugsėjo 7 d. valstybinės žemės sklypo pardavimo sutarties pagrindu bei neneigia, kad tujų gyvatvorę yra pats pasodinęs valstybinėje žemėje. 2018 m. vasario 14 d. geranoriškai buvo kreiptasi į sklypo savininkus su prašymu pašalinti tvorą. 2018 m. gegužės 31 d. atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad pažeidimai buvo pašalinti tik dalinai – nukelta tvora. Institucijos vertinimu, tai rodo, jog nustatytos aplinkybės atitinka ANK 110 straipsnyje numatyto nusižengimo požymius, todėl 2018 m. liepos 17 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, o neįvykdžius jame esančio nurodymo sumokėti baudą bei 2018 m. rugpjūčio 1 d., atlikus dar vieną patikrinimą, ir nustačius, kad tujų gyvatvorė nepašalinta, 2018 m. rugpjūčio 20 d. priimtas nutarimas, kuriuo K. S. pripažintas padaręs nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 300 eurų dydžio bauda.
3.2. Skunde nesutinkama su teismo išvada, kad K. S. neužėmė valstybinės žemės. Pažymima, kad gyvatvorė labai tanki, skirta sulaikyti dulkes, todėl nesutinkama su išvada, jog tai neapsunkina patekino į valstybinę žemę. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad jam būtų suteiktas leidimas sodinti tujas valstybiniame žemės sklype.
3.3. Institucijos nuomone, teismas nepagrįstai rėmėsi Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus 2018 m. liepos 12 d. raštu, kuriame pasisakyta dėl tujų išsaugojimo, nes nėra jokių duomenų, kad jame būtų pasisakyta būtent dėl tujų gyvatvorės ginčijamoje teritorijoje. Tokiu būdu teismas netinkamai interpretavo sąvoką – visuomenės interesai ir nepagrįstai (duomenys neskelbtini) namo savininkų interesus iškėlė aukščiau likusių šios gatvės gyventojų ir visuomenės augumo. Pažymima, kad dėl tujų gyvatvorės neįmanomas saugus ėjimas kelkraščiu, todėl aplinkiniai gyventojai, rizikuodami savo saugumu ir gyvybe, priversti eiti važiuojamąja gatvės dalimi.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą K. S. prašo Institucijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4.1. Atsiliepime jis nurodo, kad ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas padaromas tik tyčia, tuo tarpu byloje nustatytos aplinkybės – išpirkus valstybinės žemė sklypą tikslios koordinatės nebuvo nustatytos, buvo pažymėtos pradinės sklypo ribos, pagal kurias pareiškėjas ir pasodino gyvatvorę, manydamas, kad tai daro savo žemės sklype, t. y. veikia teisėtai. Be to, 2018 m. liepos 12 d. rašte Nr. 36-2-1069 Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius nurodė, kad tujų gyvatvorės yra geros būklės, todėl šiuos želdinius tikslinga palikti, o netoli gatvės esančios pušelė yra nuskurusios ir neperspektyvios, todėl jas būtina pašalinti. Atsižvelgiant į šį raštą, jis pušeles pašalino, o tujas paliko.
4.2. Atsiliepime taip pat nurodoma, jog apeliantė byloje pateikė naujus faktus dėl raudonųjų linijų. Pažymima, kad 1994 m. raudonųjų linijų nebuvo, jos atsirado tik 2008 m. patvirtinus (duomenys neskelbtini) gatvės planą ir jame esančias raudonąsias linijas. Be to, dėl gatvės elementų įrengimo ir želdinių pašalinimo sprendimus kompetentingi priimti ne apeliantė ar pareiškėjas, o Kauno miesto savivaldybės administracijos aplinkos skyrius.
Šalies argumentai
4.3. K. S. taip pat nesutinka su skundo argumentu, kad gyvatvorė kliudo patekti į valstybinę žemę. Nurodo, jog gyvatvorės šakos nėra tankios, kad tarp augalų yra tarpai. Pažymi, jog gyvatvorė nuo gatvės užstoja ne tik (duomenys neskelbtini) namo gyventojus, bet ir kitus šios gatvės gyventojus. Be to, apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad bent vienam asmeniui gyvatvorė būtų sukliudžiusi patekimą į valstybinę žemę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Institucijos apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.
6. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išdėstytu įrodymų vertinimu. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, tai yra, skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu.
7. K. S. administracinių nusižengimų protokolas buvo surašytas ir Institucijos nutarimas priimtas dėl ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo, tačiau apylinkės teismas Institucijos nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė, motyvuodamas tuo, jog K. S. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, požymių.
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra nepagrįsti, dėl to atmetami. Apylinkės teismas byloje surinktus ir ištirtus įrodymus įvertino teisingai, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, numatytų ANK 569 straipsnyje, todėl teismo išvados dėl ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymių nebuvimo K. S. veikoje yra pagrįstos ir teisingos.
9. ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo 300 Eur iki 560 Eur.
10. Teismų praktikoje savavališku svetimos žemės užėmimu pripažįstami atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N-444-2789/2009, N 575-2494/2010). Žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias, jį užpilant žemėmis, atribojant akmenimis ir dėl to žmonės negali juo naudotis (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ⁵⁷⁵-459/2012). Tad pagrindinis kriterijus, sprendžiant yra kaltininko veikoje objektyviosios pusės požymis užėmimas ar ne, yra tai, kaip laisvai valstybine žeme gali naudotis bet kuris kitas visuomenės narys. Teismų praktikoje žemės užėmimu laikomi tokie atvejai, kai kaltininkas sudaro objektyvias kliūtis, dėl kurių akivaizdžiai fiziškai ribojama galimybė, trukdoma laisvai šia žeme naudotis (praeiti, patekti į ją) ar jos negalima naudoti pagal tiesioginę paskirtį (pvz, kelias, kuris užverstas akmenimis, užstatytas, įrengti automatiniai vartai, kurių bet kas atidaryti negali ir pan.).
11. Nagrinėjamu atveju K. S. buvo inkriminuota tai, kad jis užėmė valstybinės žemės dalį, atitverdamas ją tujų gyvatvore. K. S. neneigė, kad tai jis užsodino gyvatvorę. Aukštesniojo teismo vertinimu, sutiktina ir su skundo argumentu, jog ši gyvatvorė yra pakankamai tanki ir fiziškai sudaro objektyvią kliūtį, ribojančią laisvą patekimą į valstybinę žemę. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog gyvatvorė yra labai aukšta ir tanki. Be to, kaip pats K. S. nurodė, ji buvo suodinama su tikslu apsisaugoti nuo dulkių. Iš fotonuotraukų taip pat matyti, jog valstybinės žemės dalis tarp sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir tujų buvo naudojama išimtinai (duomenys neskelbtini) žemės sklypo reikmėms. Buvo naudojama kaip žalioji veja su pasodintais dekortayviniais augalais ir vaismedžiais. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog tujų gyvatvorė objektyviai sudaro fizinę kliūtį ir riboja laisvą patekimą į valstybinės žemės dalį. Nors atsiliepime teigiama, jog gyvatvorėje yra plyšių, tačiau plyšių buvimas neužtikrina neriboto patekimo į valstybinę žemę. Be to, ši aplinkybė nepaneigia fakto, jog tujos buvo pasodintos ne kaip atskirti dekoratyviniai medžiai, o su tikslu atsitverti nuo gatvės, turėjo tvoros funkciją, ką patvirtina ir tujų susodinimo forma bei būdas – tujos susodintos viena linija, lygiagrečiai gatvei. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog tujų gyvatvorė objektyviai riboja patekimą į valstybinės žemės sklypą ir atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvųjį požymį, tačiau vien to nepakanka patraukti asmenį atsakomybėn. Būtina taip pat nustatyti ir subjektyviosios pusės požymį – tyčią, nes atsakomybė kyla tik jeigu veika padaryta tyčia, tačiau šiuo atveju byloje surinkti duomenys nepatvirtina, jog K. S. veikė tyčia, t. y. valstybinės žemės dalį apsodino tujų gyvatvore aiškiai suprasdamas, kad jis nėra šio turto savininkas.
K. S. skunde nurodė, jog tujos buvo pasodintos atsižvelgiant į tuo metu, kai įsigijo žemės sklypą, buvusias žemės sklypo ribas. Nurodė, jog nuosavybės teise valdomas žemės sklypas buvo išpirktas 1994 m. kovo 8 d. Tuo metu tikslių koordinačių nebuvo pažymėta, buvo pažymėtos pradinės sklypo ribos. Tada ir buvo pastatyta tvora bei užsodintos tujos, vėliau, 2002 metais, buvo padaryti tikslesni žemė sklypų pakitimai ir jis 2002 metais nupirko valstybinę žemę. Pažymėtina, jog šie duomenys patvirtinami rašytiniais duomenimis – nekilnojo turto kadastro ir registro dokumentų byla (b. l. 5-7) ir jokie kiti bylos duomenys jų nepaneigia. Be to, apie asmens tyčią sprendžiama ir iš kitų asmens veiksmų, elgesio nusižengimo fiksavimo metu, po jo. Kaip matyti iš bylos duomenų, po Institucijos atlikto patikrinimo ir įpareigojimo pašalinti tvorą, K. S. elgėsi geranoriškai, tvorą pašalino, be to, visada bendradarbiavo su Institucija, kreipėsi į ją prašydamas sustabdyti šio įpareigojimo vykdymą kai kreipėsi dėl raudonųjų linijų pakeitimo ir pan., visada stengėsi geranoriškai vykdyti Institucijos reikalavimus. Be to, byloje nustatyta, kad tujos, nors ir pasodintos K. S., yra valstybinėje žemėje, o už šioje žemėje esančių augalų priežiūrą atsakingos savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius 2018 m. liepos 12 d. rašte Nr. 36-2-1069 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ E. S. atsakė, jog valstybinėje žemėje augantys želdiniai yra priskiriami saugotiniems. Šiame rašte nurodyta, jog tujų gyvatvorė yra geros būklės, todėl šiuos želdinius tikslinga palikti. Taip pat buvo nurodyta, kad netoli gatvės pasodintos pušaitės yra nuskurusios ir neperspektyvios, todėl jas būtina artimiausiu metu pašalinti. K. S. tai ir padarė – pušaites pašalino, o tujas paliko. Nors skunde teigiama, jog šiuo raštu teismas nepagrįstai vadovavosi, nes jame neva nėra duomenų, kad kalba eina apie ginčijamos žemė sklypą, tačiau tokie skundo argumentai yra nepagrįsti, nes prieštarauja rašytinei bylos medžiagai. Minėtame savivaldybės rašte nurodyta, jog tai atsakymas E. S., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), į jos 2018 m. gegužės 18 d. prašymą, kuris be kita ko prijungtas ir prie Institucijos pateiktos Administracinio nusižengimo bylos medžiagos kopijos (administracinio nusižengimo bylos medžiagos kopijos b. l. 23). Iš jo matyti, kad 2018 m. gegužės 18 d. E. S. ir K. S. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrių su prašymu „Dėl tujų gyvatvorės išsaugojimo už (duomenys neskelbtini) sklypo ribos“, kuriame prašė leisti nešalinti tujų. Visos šios aplinkybės rodo, jog K. S. nesiekė elgtis neteisėtai, tujas pasodino nežinodamas, kad jis tai daro neteisėtai, kad jos bus valstybinėje žemėje ir tai gali būti laikoma valstybinės žemės užėmimu.
12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog K. S. veikoje nenustatytas būtinasis ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymis tyčia. Nesant K. S. veikoje visų būtinųjų administracinio nusižengimo sudėties požymių, administracinėn atsakomybėn jis negali būti traukiamas, todėl apylinkės teismas pagrįstai panaikino Institucijos 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teisenos bylą K. S. atžvilgiu nutraukė.
13. Apeliaciniame skunde Institucija akcentuoja tujų sodinimo teisėtumą raudonųjų linijų zonoje, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtyje joks specialusis objektyvusis požymis, susijęs su Statybų techninio reglamento pažeidimu, nenumatytas ir asmens patraukimui atsakomybėn pagal šį straipsnį svarbu tai, kad dėl jo veiksmų sudaromos kliūtys laisvai patekti į valstybinę žemę, nepriklausomai nuo to, kam ji naudojama ir kokia yra jos paskirtis (tai gatvė, kelias, žemės ūkio paskirties, rekreacinės paskirties žemė, ar ji patenka į raudonųjų linijų zoną, ar ne).
14. Taip pat aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir pažymi, jog administracinių nusižengimų bylų teisenoje ypatingai svarbus dokumentas yra administracinio nusižengimo protokolas, nes jame formuojamai pagrindiniai kaltinimo požymiai, nurodomos svarbiausios nusižengimo aplinkybės, juo nustatomos kaltinimo ribos, kuriomis vadovaujantis kaltininkas gali planuoti gynybą. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje yloje Institucijos pozicija dėl to, ar tujų gyvatvore buvo užimtas valstybinės žemės sklypas, nebuvo nuosekli. Pažymėtina, jog pirminio patikrinimo metu, kurio data nurodyta ir kaip K. S. inkriminuoto pažeidimo data, nurodytas įpareigojimas pašalinti tik tinklinę tvorą, ką K. S. ir padarė, todėl žemės užėmimas aptveriant ją tvora jam ir neinkriminuotas, o dėl tujų gyvatvorės pati Institucija dar 2018 m. vasario 14 d. raštu “Dėl želdinių valstybinės žemės dalyje prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrių (administracinio nusižengimo bylos medžiagos kopijos b. l. 14), kuriame pažymėjo, jog yra nurodžiusi šio žemės sklypo savininkams pašalinti vielos tinklo tvorą, ir prašė savivaldybės pagal teisės aktų suteiktą kompetenciją įvertinti ir priimti sprendimą dėl esamų želdinių (tujų), augančių valstybinės žemės dalyje. Tai rodo, kad pati Institucija abejojo tuo, ar jos nurodymas pašalinti valstybinėje žemėje esančias tujas būtų teisėtas, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu jos šioje žemėje atsirado. Savivaldybė į šį raštą atsakė, jog dėl tujų negali spręsti, kol neperkelta vielos tinklo tvora. Kai tinklo tvora buvo pašalinta, Institucija papildomai į Kauno miesto savivaldybę nesikreipė. Nepaisant to, 2018 m. gegužės 31 d. atliko pakartotinį patikrinimą, kuriuo nustatė, jog pažeidimas pašalintas tik iš dalies, t. y. pašalinta metalinė tvora, tačiau tujos nepašalintos, nors tokio įpareigojimo ankstesniame patikrinimo akte ir savo rašte K. S. nebuvo nurodžiusi. Skunde teigiama, jog K. S. buvo įpareigotas pašalinti tvorą 2018 m. vasario 14 d. Institucijos raštu, tačiau šiame rašte nenurodytas įpareigojimas pašalinti ir tujas. Apie tai, kad tuo metu Institucija K. S. buvo įpareigojusi pašalinti tik metalinę tvorą patvirtina ir jau aptartas Institucijos 2018 m. vasario 14 d. raštas savivaldybei. Šis raštas parašytas tą pačią dieną kaip ir raštas K. S. pašalinti tvorą. Tokiu būdu apie tai, kad tujų gyvatvorė laikoma žemės užėmimo požymiu ir jis gali būti baudžiamas už tai, kad nepašalino tujų, K. S. realiai tapo žinoma tik po 2018 m. gegužės 31 d. atlikto patikrinimo, kuomet buvo konstatuota, kad pažeidimas pašalintas tik iš dalies, t. y. nepašalintos tujos. Be to, administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas Institucijai pakartotinai nesikreipus dėl tujų į savivaldybę ir neatsižvelgus į tai, kad dėl tujų išsaugojimo sklypo savininkai kreipėsi į savivaldybę bei neįvertinus iš savivaldybės gauto atsakymo dėl tujų išsaugojimo.
15. Aukštesnysis teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad iš ANK 616 straipsnio 2 dalies nuostatų analizės matyti, jog nagrinėjant administracinių nusižengimo bylas ne teismo tvarka, asmeniui turi būti suteikiama teisė pateikti paaiškinimą raštu, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad K. S. būtų pateikęs kokį paaiškinimą ar atsisakęs tai padaryti. Taip pat nėra jokių duomenų, kad Institucija būtų siuntusi prašymą pateikti paaiškinimą. Pažymėtina, jog tai labai svarbus asmens teisės į gynybą užtikrinimo aspektas ir Institucija, nagrinėjanti administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka, yra atsakinga už tinkamą šių normų įgyvendinimą.
16. Kaip jau minėta, administracinio nusižengimo protokolas yra vienas pagrindinių administracinių nusižengimų bylų teisenos dokumentų, be to, būtent Institucija turi įgaliojimus atlikti patikrinimus ir surašyti administracinio nusižengimo protokolus bei priimti nutarimus, ji yra atsakinga už duomenų, būtinų įrodyti ir pagrįsti asmens kaltę, surinkimą bei įvertinimą. Nagrinėjamu atveju, tiek iš K. S. skundo bei kitų rašytinių bylos duomenų matyti, jog jis suprato jam inkriminuojamo nusižengimo esmę, dėl to galėjo tinkamai pasinaudoti teise į gynybą, turėjo galimybę dalyvauti teismo posėdyje ir išsakyti savo paaiškinimus, tačiau ateityje Institucija turėtų kreipti didesnį dėmesį į tai, kad administracinių nusižengimų bylos teisena būtų vykdoma tiksliai vadovaujantis teisės normomis, kurios ją reguliuoja.
17. Įvertinus paminėtas aplinkybes, konstatuojama, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Skundo argumentai nepaneigia teismo išvadų, kad K. S. veikoje nėra ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymių, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vyriausiojo specialisto Dariaus Marčiulaičio apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.