Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2527-343/2015,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2527-343/2015 dėl nurodytos ir Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-5069-965/2015, sujungimo.

Nustatyta, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2527-343/2015 pagal V. D. ieškinį atsakovėms D. T. ir P. D. dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, kuriuo V. D. prašo atidalinti patikslintame ieškinyje nurodytu būdu nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini), iš bendros ieškovo ir atsakovių nuosavybės.

Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-5069-965/2015, pagal

ieškovės D. T. ieškinį atsakovams P. D. ir V. D. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo. Ieškovė prašo nustatyti pastato – gyvenamojo namo ir pastato – sandėlio, esančių adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką tarp bendraturčių - ieškovės ir atsakovų.

Kauno apygardos teismas sprendė, kad yra pagrindas spręsti klausimą dėl nurodytų civilinių bylų sujungimo.

Civilinės bylos sujungtinos.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 136 straipsnio 4 dalis nustato, jog teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium. Ši norma nustato ir subjektus, kurie sprendžia bylų sujungimo klausimus: jei bylos nagrinėjamos tame pačiame teisme, dėl jų sujungimo sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o jei skirtinguose teismuose – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (dėl civilinių bylų, nagrinėjamų skirtinguose apylinkių teismuose, esančiuose to paties apygardos teismo veiklos teritorijoje, sprendžia atitinkamo apygardos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose apygardų teismuose ar skirtingų apygardų teismų veiklos teritorijose veikiančiuose apylinkių teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo – Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas).

Vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 str.). Šis tikslas atspindi tiek privatų (proceso šalių), tiek viešąjį (visos visuomenės) interesą, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Norint pasiekti aptariamą civilinio proceso tikslą, įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrąją pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Bendroji pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostatose, tame tarpe ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismą užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalis – sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas turi būti derinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu ginčo išsprendimu.

Susipažinus su Klaipėdos miesto apylinkės teismo civiline byla Nr. e2-5069-965/2015 bei Kauno apygardos teismo civiline byla Nr. e2-2527-343/2015 ir jose keliamais klausimais laikytina, kad jie tarpusavyje yra gaudžiai susiję - Kauno apygardos teisme nagrinėjamo klausimo (dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės) teisinis įvertinimas gali turėti tiesioginės įtakos Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėjamos civilinės bylos (dėl naudojimosi tvarkos bendru turtu nustatymo) baigčiai, kadangi tik nesant galimybės atidalinti turto iš bendrosios dalinės nuosavybės, turės būti vertinamas prašymas nustatyti naudojimosi turtu tvarką.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkės vertinimu, abejose bylose turėtų būti sprendžiama dėl to paties turto atidalinimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo, kas sąlygoja panašių ar analogiškų aplinkybių byloje nagrinėjimą, todėl darytina išvada, jog bylų sujungimas nagrinėjamu atveju atitiktų proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, leistų koncentruotai ir ekonomiškai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą. Be to, Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-5069-965/2015 nagrinėjimas yra sustabdytas iki kol Kauno apygardos teisme bus išspręstas ginčas dėl turto atidalinimo, vadinasi, sujungus bylas, bus išvengta vienos iš jų sustabdymo ir nereikės laukti vieno proceso pabaigos, kad būtų tęsiamas kitas procesas. Bylų sujungimas atitiks aukščiau nurodytus civilinio proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus (CPK 7 str.).

Pagrindinis tarp šalių kilęs ginčas sprendžiamas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje, kurios išnagrinėjimo rezultatas turės įtakos Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinės bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl prie Kauno apygardos teismo civilinės bylos prijungtina Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinė byla ir abi bylos perduotinos nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Esant nurodytoms aplinkybėms, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, vadovaudamasi CPK 136 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Sujungti Kauno apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-2527-343/2015 ir Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-5069-965/2015, prijungiant civilinę bylą Nr. e2-5069-965/2015 prie civilinės bylos Nr. e2-2527-343/2015.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-2527-343/2015 perduoti nagrinėti Kauno apygardos teismui.