Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

A. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimas – paliktos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti – panaikintinos.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas ir A. A., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2020 m. lapkričio 29 d. apie 19.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su A. A., grasinant panaudoti fizinį smurtą E. Č. atžvilgiu ir taip atėmus jam galimybę priešintis, pagrobė svetimą turtą, o būtent: A. B. nurodė E. Č., vairuojančiam MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustoti sankryžoje ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), o A. A. sėdint automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinėje sėdynėje ir žodžiais raginant A. B. veikti nusikalstamai, tuo sudarant nukentėjusiajam E. Č. bauginančią aplinką, automobilio priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjęs A. B. ne mažiau kaip du kartus užsimojo kumščiu, ketindamas suduoti smūgius E. Č. bei įtikinęs E. Č., kad rankoje turi specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą, tokiu būdu grasino nukentėjusiajam E. Č. tuoj pat panaudoti prieš jį fizinį smurtą, reikalaudamas perduoti jam visus turimus pinigus, taip bendrais su A. A. veiksmais atėmus nukentėjusiajam E. Č. galimybę priešintis iš automobilio ir automobilio daiktadėžėje buvusios piniginės bei rankinės pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam E. Č. priklausančius pinigus 90 eurų sumoje ir MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus 60 eurų sumoje, t. y pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

2. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose 2021 m. lapkričio 30 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriame padaryta išvada, jog A. B. kaltė dėl pareikšto kaltinimo visiškai įrodyta, jo veiksmai kvalifikuoti teisingai. Skirdamas nuteistajam A. B. bausmę, teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus terminuotą laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos įstaigoje.

3. Nuteistasis A. B., nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, skundžia jį apeliacinės instancijos teismui ir prašo Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas palaikė nuteistojo apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendį palikti galioti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija apylinkės teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su apylinkės teismo jam paskirta bausme, prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti arba taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.

8. Skirdamas nuteistajam A. B. bausmę pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai dėl jos gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino ir tai, kad atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apylinkės teismas nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pagrįstai pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 ir 13punktai).

9. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. B. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 180 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 4 dalis). Jis yra teisiamas antrą kartą, anksčiau yra teistas už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą (t. 4, b. l. 59-63), taip pat jis buvo teisiamas ir už analogiškos, BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, tačiau jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, šiuo metu nuteistasis yra atlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam skirtą bausmę, tačiau teistumas neišnykęs. Naują nusikalstamą veiką A. B. padarė praėjus vos dvejiems metams po to, kai buvo paleistas iš pataisos įstaigos atlikęs laisvės atėmimo bausmę. Taip pat nuteistasis yra ne kartą baustas ir administracine tvarka (t. 4, b. l. 97-102). Paskutinį kartą baustas 2021 m. kovo 22 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalį už tai, kad prekybos centre pagrobė prekių už 3,49 eurų. Prieš tai, už analogiško pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą A. B. baustas 2021 m. kovo 3 d., kuomet iš prekybos centre pagrobė prekių už 28,87 eurų. Be kita ko, nuteistasis baustas ir už karantino taisyklių nesilaikymą, taip už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Administracinės nuobaudos yra galiojančios, paskirtų baudų nuteistasis nemoka. Įvertinus A. B. asmenybę apibūdinančių duomenų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad už padarytą vieną apysunkį nusikaltimą netikslinga skirti A. B. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, nes paskyrus jam švelnesnę, nei laisvės atėmimas, bausmę nebus pasiekti bausmės tikslai. A. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė už apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje – 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai, yra artima straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

10. Teisėjų kolegija pažymi, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, įskaitant ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimu, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

11. BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 2 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan.

12. Skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu A. B. nuteistas už vieno apysunkio nusikaltimo padarymą, jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, todėl yra BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyti formalūs šio straipsnio taikymo pagrindai. Tačiau, kaip minėta, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, taip pat būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. A. B. iki skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo buvo teistas vieną kartą už vieno labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje padarymą. Naują nusikalstamą veiką padarė praėjus vos dvejiems metams po to, kai buvo paleistas iš pataisos įstaigos. Kaip jau buvo minėta, praeityje nuteistasis taip pat buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau jis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, įtakos jo elgesiui neturėjo ir ilgalaikės laisvės atėmimo bausmė, o tai rodo, kad jokios teigiamos įtakos nuteistojo A. B. elgesiui šios aplinkybės nedaro. Be kita ko, nuteistasis sistemingai daro ir administracinius nusižengimus, kurie neabejotinai susiję su finansinės naudos siekimu. Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog toks nuteistojo elgesys yra ne atsitiktinio pobūdžio, o susiformavusių antivisuomeninių nuostatų išraiška. Apeliaciniame skunde nuteistojo minimos aplinkybės jo nuo nusikalstamos veikos vykdymo nesustabdė, nors neabejotinai jam buvo žinoma, kokios gresia pasekmės. Visa tai rodo, kad jis padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo nesupranta, kritiškai savo elgesio nevertina, todėl sprendžiama, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to nuteistajam nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų.

Dėl proceso išlaidų

13. Apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. vasario 2 d. pažyma „Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad nuteistajam A. B. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 293,40 eurų.

14. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad byla buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, tačiau apeliacinį skundą surašė pats nuteistasis A. B.. Advokatas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo skundą tik palaikė. Be to, nuteistasis nedirba, skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Neišieškoti iš A. B. valstybės naudai 293,40 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. vasario 2 d. pažymą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.