- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-19
- Bylos Nr.
- e2-24916-566/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18984-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Butrimienė
- Ieškovas
- UAB „Juris LT“
- Atsakovas
- E. L.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį atsakovui E. L. dėl skolos priteisimo, priimdama sprendimą už akių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu nurodydama, jog pradinis kreditorius UAB „Fakto“ autocentras atliko atsakovo automobilio remonto darbus bei už atliktus darbus išrašė PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovas pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės ar kitokių pretenzijų nereiškė, PVM sąskaitos faktūros, kaip išrašytos be pagrindo, negrąžino, tačiau su pradiniu kreditoriumi UAB „Fakto“ autocentras neatsiskaitė ir liko skolingas 423,89 Eur. 2019 m. balandžio 23 d. pradinis UAB „Fakto“ autocentras ir ieškovė UAB „Juris LT“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė UAB „Juris LT“ perėmė, o UAB „Fakto“ autocentras perleido reikalavimo teisę į atsakovo E. L. skolą. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 423,89 Eur skolą, 69,74 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui ieškinio, jo priedų kopija ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. procesiniai dokumentai įteikti atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalimi).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „Fakto“ autocentras atliko atsakovo automobilio remonto darbus bei už atliktus darbus 2016 m. kovo 3 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą FAKTS Nr. (duomenys neskelbtini) 847,78 Eur sumai, 50 proc sumos pradiniam kreditoriui išmokėjo atsakovo draudikas. Atsakovas pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės ar kitokių pretenzijų nereiškė, PVM sąskaitos faktūros, kaip išrašytos be pagrindo, negrąžino, tačiau su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė ir liko skolingas 423,89 Eur. 2019 m. balandžio 23 d. pradinis kreditorius UAB „Fakto“ autocentras ir ieškovė UAB „Juris LT“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė UAB „Juris LT“ perėmė, o UAB „Fakto“ autocentras perleido reikalavimo teisę į atsakovo E. L. 423,89 Eur skolą. Apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovas informuota ieškovės 2019 m. balandžio 25 d. pranešimu. Duomenų apie tai, kad atsakovas sumokėjo susidariusį įsiskolinimą, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Nagrinėjamu atveju atsakovui apie reikalavimų perleidimą pranešta tinkamai, todėl ieškovė turi teisę reikalauti, jog atsakovas įvykdytų savo prievoles, kurių neįvykdė pradiniam kreditoriui CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 1 dalis).
CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Konstatuotina, kad atsakovas, pažeisdamas prievolę, su ieškovu neatsiskaitė. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu visiškai atsiskaitė (CPK 178 straipsniu), atsakovas savo prievolės neginčija (CPK 12 str.), vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.72 straipsniu, 6.210 straipsniu, 6.256 straipsnio 1-2 dalimis, 6.258 straipsnio 1 dalimi, 6.261 straipsniu ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 423,89 Eur skolos ir 69,74 Eur palūkanų, iš viso 493,63 Eur.
Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 493,63 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. liepos 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis ir 363,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 378,00 Eur (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis; 98 straipsnis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 3,72 Eur. Remiantis LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ bei CPK 92 straipsniu, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 3,72 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsniu, 285-288, 307 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „Juris Lt“, juridinio asmens kodas 303262509, naudai: 423,89 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus, 89 ct) skolos, 69,74 Eur (šešiasdešimt devynių eurų, 74 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (493,63 Eur) nuo 2019 m. liepos 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 378,00 Eur (tris šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai, 3,72 Eur (tris eurus 72 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Išaiškinti atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ji turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.
Šalys, dėl kurių priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka. Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.