- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-06
- Bylos Nr.
- eA2-1-881/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-60-3-00007-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Latvelė, Vilija Mikuckienė, Vigintas Višinskis
- Suinteresuotas asmuo
- L. E.
- Pareiškėjas
- V. E.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens L. E. (L. E.) prašymą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2T-16-912/2025 pagal pareiškėjos V. E. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Minsko srities Molodečno rajono teismo 2014 m. spalio 9 d. įsakymą, kuriuo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-16-912/2025 pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Minsko srities Molodečno rajono teismo 2014 m. spalio 9 d. įsakymą, kuriuo nuspręsta išieškoti iš suinteresuoto asmens L. E. (L. E.; toliau – ir suinteresuotas asmuo) pareiškėjai V. E. (toliau – ir pareiškėja) nepilnamečio vaiko R. E. išlaikymui alimentus, kurių dydis yra 25 proc. uždarbio ir (arba) kitų pajamų kas mėnesį, esant darbingiems tėvams, mažiausias alimentų dydis per mėnesį turi būti ne mažesnis kaip 50 proc. išgyvenimo minimumo biudžeto vidutiniškai vienam gyventojui. Išieškojimas pradedamas nuo 2014 m. spalio 7 d. ir vykdomas iki vaiko pilnametystės.
Šalies argumentai
2. Suinteresuotas asmuo L. E. 2025 m. rugpjūčio 18 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, prašydamas atnaujinti procesą Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2T-16-912/2025, nustatyti suinteresuotam asmeniui 30 dienų terminą pateikti prašymą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 6 d. nutarties peržiūrėjimo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodoma, kad Lietuvos apeliacinis teismas priėmė sprendimą neinformavęs suinteresuoto asmens, jis negavo teismo procesinių dokumentų nei asmeniškai, nei per darbovietę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, o apie įvykusį procesą sužinojo tik gavęs dokumentus iš antstolės vykdomojoje byloje Nr. 0015/25/01276. Suinteresuoto asmens atstovui susipažinus su bylos medžiaga, paaiškėjo, kad teismas procesinius dokumentus 2025 m. balandžio 10 d. išsiuntė suinteresuotam asmeniui adresu (duomenys neskelbtini), ir pagal bylos duomenis siunta Nr. RS325362009LT neva buvo įteikta gavėjui. 2025 m. rugpjūčio 11 d. buvo kreiptasi į akcinę bendrovę (toliau – AB) Lietuvos paštą su prašymu pateikti duomenis, kam buvo įteikta minėta siunta. 2025 m. rugpjūčio 14 d. buvo gauta AB Lietuvos pašto pažyma, kurioje nurodyta, kad siunta 2025 m. balandžio 15 d. pristatyta nurodytu adresu ir įteikta, pažymėta, jog pašto siuntos, adresuotos asmeniui į jo darbo vietą, įteikiamos administracijai arba jos įgaliotiems asmenims. Siunta įteikta už siuntų priėmimą atsakingai bendrovės direktorei R. Č., pridėtas įteikimo patvirtinimas. Taigi, asmeniškai suinteresuotam asmeniui skirti procesiniai dokumentai buvo įteikti nežinomos bendrovės direktorei R. Č. Patikrinus viešuosius duomenis, nustatyta, kad R. Č. yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vadovė, tačiau su šiomis bendrovėmis suinteresuotas asmuo neturi nieko bendro. Akivaizdu, kad teismas įteikė dokumentus nesusijusiam asmeniui, o siųsdamas dokumentus nurodė neteisingą suinteresuoto asmens vardą ir pavardę, kurie buvo nurodyti Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartyje. Teismas nebandė dokumentų įteikti per suinteresuoto asmens darbovietę, taip pat nebandė dokumentų išsiųsti elektroniniu paštu, kurį nurodė pati pareiškėja, nors vėliau antstoliai įteikė procesinius dokumentus būtent suinteresuoto asmens elektroninio pašto adresu. Tokiu būdu teismas nepagrįstai apribojo suinteresuoto asmens teisę pateikti prašymą peržiūrėti nutartį, apribojo bet kokias galimybes gintis nuo nepagrįsto pareiškėjos prašymo. Suinteresuoto asmens prašymas atnaujinti procesą grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, t. y. tuo, kad teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kadangi netinkamai pritaikė CPK 117–132 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą, todėl suinteresuotas asmuo nebuvo laiku informuotas apie bylą ir negalėjo įgyvendinti teisės į teisminę gynybą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad teismas būtų ėmęsis visų įmanomų protingų priemonių suinteresuoto asmens buvimo ar darbo vietai nustatyti, netikrino, ar AB Lietuvos paštas nepadarė klaidų, teismas nebandė dokumentų įteikti per darbovietę ar elektroninių ryšių priemonėmis.
Atsiliepimas
4. Pareiškėja V. E. atsiliepime prašo: 1) atmesti suinteresuoto asmens prašymą; 2) pripažinti, kad suinteresuoto asmens veiksmai atitinka piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymius; 3) teismo nuožiūra taikyti papildomas priemones, užtikrinančias vaiko interesų apsaugą, įskaitant informacijos išreikalavimą apie pareiškėjo pajamas Lietuvos Respublikoje.
5. Atsiliepime nurodoma, kad suinteresuotas asmuo žinojo apie pareigą vykdyti Baltarusijos Respublikos teismo sprendimą ir jos neneigia, jis elgėsi pasyviai, nesikreipė į teismą ar kitas institucijas, nesiekė sužinoti apie bylos eigą. Nėra įrodymų, kad suinteresuotam asmeniui nebuvo įteikti procesiniai dokumentai. Be to, net jei dokumentai ir nebuvo įteikti tiesiogiai suinteresuotam asmeniui, tai neturėjo esminės reikšmės bylos baigčiai. Suinteresuotas asmuo yra deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), būtent šiuo adresu buvo išsiųsti procesiniai dokumentai bei įteikti registruotąja pašto siunta, todėl teismas tinkamai taikė nuostatas dėl procesinių dokumentų įteikimo. Suinteresuotas asmuo be teisinio pagrindo kaltina pašto darbuotojus bei trečiuosius asmenis (bendrovės direktorę R. Č.) dėl netinkamo procesinių dokumentų įteikimo. Suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, kad tuo metu gyveno kitur ar deklaruotas adresas neatitiko jo faktinės gyvenamosios vietos. Tokių kaltinimų kėlimas vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Suinteresuotas asmuo nepagrįstai teigia, kad negavo teismo procesinių dokumentų, nes jie buvo išsiųsti 2025 m. balandžio 10 d., o įteikti 2025 m. balandžio 15 d. Savo ruožtu pareiškėja viso proceso metu bendradarbiavo su teismu ir pateikė suinteresuoto asmens kontaktinius duomenis – telefono numerį, elektroninio pašto adresą. Pareiškėjos nesieja asmeniniai ryšiai su suinteresuotu asmeniu, ji nežino jo buvimo vietos, darbovietės. Suinteresuotas asmuo veikia nesąžiningai ir vengia išlaikyti nepilnametį vaiką, Baltarusijos Respublikos institucijoms teikia melagingus duomenis (kad yra bedarbis), nors dirbo Lietuvos Respublikoje, tačiau slėpė pajamas, teikia simbolinio dydžio išlaikymą, kuris nepatenkina būtiniausių vaiko poreikių, vilkina procesą. Be to, suinteresuotas asmuo nutraukė darbo santykius tuo metu, kai antstolė išsiuntė raginimą vykdyti prievolę dėl vaiko išlaikymo. Šiuo metu suinteresuotas asmuo dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ filiale Kaliningrado srityje, Rusijos Federacijoje, siekdamas išvengti išlaikymo vykdymo pareigos. Pareiškėja negali būti atsakinga už teismo ar kitų valstybės institucijų darbo organizavimo trūkumus įteikiant procesinius dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
6. Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto šio Kodekso 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai. CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (CPK 368 straipsnio 2 dalis).
7. Suinteresuotas asmuo L. E. prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad sužinojo apie Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartį 2025 m. liepos 25 d., kai gavo procesinius dokumentus iš antstolės vykdomojoje byloje Nr. 0015/25/01276. Teisėjų kolegija, susipažinusi su civilinėje byloje Nr. 2T-16-912/2025 esančiais duomenimis apie 2025 m. vasario 6 d. nutarties įteikimą suinteresuotam asmeniui, nustatė, kad pašto siunta su šia nutartimi 2025 m. vasario 14 d. buvo išsiųsta suinteresuoto asmens darbovietės (UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu, tačiau 2025 m. kovo 4 d. nurodyta bendrovė pranešė teismui, jog suinteresuotas asmuo nedirba minėtoje bendrovėje. Byloje 2025 m. balandžio 3 d. gauti duomenys iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kad nuo 2024 m. rugsėjo 23 d. suinteresuoto asmens adresas yra (duomenys neskelbtini) ir šiuo adresu teismas išsiuntė suinteresuotam asmeniui procesinius dokumentus 2025 m. balandžio 7 d. Bylos duomenimis, pašto siunta įteikta 2025 m. balandžio 16 d. Suinteresuotas asmuo pateikė AB Lietuvos pašto pažymą (atsakymą) į suinteresuoto asmens atstovo 2025 m. rugpjūčio 11 d. paklausimą, kuriame nurodyta, kad pašto siunta įteikta už siuntų priėmimą atsakingai bendrovės direktorei R. Č. ir pridėjo įteikimo patvirtinimą su nurodyto asmens parašu. Iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad Migracijos departamento nurodytu adresu įregistruotos penkios bendrovės, kurioms vadovauja suinteresuoto asmens siuntą priėmęs asmuo, tačiau nei vienoje iš jų suinteresuotas asmuo nedirba. Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią suinteresuotas asmuo nurodo kaip darbovietę, veikia kitu adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad nors pašto siunta su teismo nutartimi buvo įteikta, tačiau tokiu įteikimu suinteresuotas asmuo faktiškai nebuvo informuotas apie civilinės bylos Nr. 2T-16-912/2025 procesą.
8. Pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai padaryti išvadą, kad apie Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartį suinteresuotas asmuo sužinojo ne anksčiau nei 2025 m. liepos mėnesį bei padavęs teismui pareiškimą dėl proceso atnaujinimo 2025 m. rugpjūčio 18 d., nepraleido 3 mėnesių bei naikinamojo 5 metų termino pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti (CPK 368 straipsnis).
9. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą procesas gali būti atnaujintas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį), ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-154-378/2018). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad procesinių dokumentų įteikimo pareiškėjui tvarkos pažeidimas pripažintinas esminiu ir kvalifikuotinas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaip pagrindas atnaujinti procesą, t. y. kaip aiški teisės normos taikymo klaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2014). Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar teismas nepažeidė procesinių dokumentų įteikimą reglamentuojančios tvarkos, laikydamas, kad nutarties įteikimas suinteresuotam asmeniui pagal Migracijos departamento nurodytą adresą yra tinkamas.
11. CPK įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas (CPK 117–132 straipsniai) yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija.
12. CPK 123 straipsnyje reglamentuota procesinių dokumentų įteikimo tvarka. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Pagal nurodytos straipsnio 3 dalį, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Vyriausybė nustato procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarką ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus formą.
13. EŽTT praktikoje nurodoma, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas informuodamas šalis apie teisminį procesą ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; 2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 80; EŽTT 2015 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 53). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (EŽTT 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 42; 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, par. 87, 106; 2015 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Aždajić prieš Slovėniją, par. 58).
14. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nutarties 7 punkte nurodytos aplinkybės dėl teismo procesinių dokumentų, skirtų suinteresuotam asmeniui L. E., įteikimo kitam asmeniui, nenustačius, jog suinteresuotas asmuo procesinius dokumentus faktiškai priėmusio asmens buvo informuotas apie civilinę bylą Nr. 2T-16-912/2025, nesudaro pagrindo išvadai apie realų suinteresuoto asmens susižinojimą apie pradėtą teisminį procesą. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl to, ar teismas išnaudojo visas įmanomas galimybes įteikti procesinius dokumentus suinteresuotam asmeniui, reikšminga tai, kad pareiškėja 2025 m. kovo 17 d. į bylą pateikė suinteresuoto asmens elektroninio pašto adresą. Iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų matyti, kad procesiniai dokumentai nebuvo siunčiami pareiškėjos nurodytu suinteresuoto asmens elektroninio pašto adresu. Teisėjų kolegija, įvertinusi šią aplinkybę, konstatuoja, kad teismas neišnaudojo visų galimų procesinių dokumentų įteikimo suinteresuotam asmeniui būdų ir tokiu būdu iš esmės pažeidė procesinių dokumentų įteikimo tvarką (CPK 123 straipsnio 1 dalis).
15. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad procesas civilinėje byloje Nr. 2T-16-912/2025 pagal pareiškėjos V. E. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Minsko srities Molodečno rajono teismo 2014 m. spalio 9 d. įsakymą, turi būti atnaujintas, kadangi suinteresuotas asmuo neturėjo galimybės pasinaudoti įstatyme numatyta Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 6 d. nutarties peržiūrėjimo galimybe (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
16. Vadovaujantis CPK 370 straipsnio 3 dalimi, atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. 2T-16-912/2025 dalyje, suinteresuotam asmeniui suteikiama teisė per 30 dienų pateikti prašymą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 6 d. nutarties peržiūrėjimo ir atsižvelgiant į nurodytą procesinį terminą, skirtina bylos nagrinėjimo teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka data.
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
17. Pareiškėja V. E. prašo pripažinti, kad suinteresuoto asmens veiksmai atitinka piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymius ir teismo nuožiūra taikyti papildomas priemones, užtikrinančias vaiko interesų apsaugą, įskaitant informacijos išreikalavimą apie suinteresuoto asmens pajamas Lietuvos Respublikoje. Nurodo, kad suinteresuotas asmuo nepagrįstai teigė, kad negavo procesinių dokumentų, neteisėtai kėlė kaltinimus viešosioms tarnyboms (AB Lietuvos paštas) bei trečiosioms šalims.
18. CPK 95 straipsnyje numatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos arba gali būti pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
19. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 95 straipsnį, nurodė, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę pagal CPK 95 straipsnį. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktas). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktas). Piktnaudžiavimu teise laikomas toks nagrinėjamoje dėl ginčo esmės byloje dalyvaujančio asmens procesinis elgesys, kai jis pažeidžia konkrečios subjektinės teisės (procesinės teisės) įgyvendinimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartie civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-421/2023).
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės nepagrindžia suinteresuoto asmens piktnaudžiavimo procesu, jo sąmoningo siekio apsunkinti bylos nagrinėjimą ir kita. Vien prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimas ir tam tikrų argumentų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimo taisyklių pažeidimais pateikimas, t. y. naudojimasis įstatyme numatytomis procesinėmis teisėmis, savaime nesudaro pagrindo suinteresuotam asmeniui taikyti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, numatytas CPK 95 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atsiliepime pareikštas prašymas netenkinamas (CPK 95 straipsnis), taip pat netenkinamas prašymas dėl informacijos išreikalavimo apie suinteresuoto asmens pajamas Lietuvos Respublikoje, kadangi šioje byloje nagrinėjimo stadijoje, kurioje sprendžiamas proceso atnaujinimo klausimas, pareiškėjos prašomi išreikalauti duomenys nėra teisiškai reikšmingi.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniai, 370 straipsnio 3 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2T-16-912/2025 pagal pareiškėjos V. E. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Minsko srities Molodečno rajono teismo 2014 m. spalio 9 d. įsakymą.
Nustatyti suinteresuotam asmeniui L. E. (L. E.) 30 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties priėmimo dienos, pateikti prašymą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2T-16-912/2025 peržiūrėjimo.
Skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2025 m. gruodžio 9 d. 9.00 val.
Apie teismo posėdį paskelbti įstatyme nustatyta tvarka.