Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, Sodros duomenimis, dirbantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis T. P. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, o būtent 2025-07-16 apie 19.40 val. Liupkiškių k., Dainavos sen., Šalčininkų r. vairavo jam priklausančią motorinę transporto priemonę - automobilį „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,94 promilės etilo alkoholio koncentracija, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 punkte numatytą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Kaltinamasis T. P. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, sutiko būti tuoj pat teisiamas, taip pat sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kiti įrodymai nebūtų tiriami, parodė, kad automobilis „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam. Teisę vairuoti įgijęs nuo 1988 metų. Anksčiau buvo netekęs teisės vairuoti už kombaino vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, bet tai buvo prieš 15 metų. Daugiau Kelių eismo taisyklių pažeidimų nedaro. 2025-07-16 būdamas namuose išgėrė pusę litro degtinės, po to norėdamas dar alkoholio sėdo už vairo ir važiavo į parduotuvę, kuri yra nuo namų apie 4 km, tačiau pakeliui buvo sulaikytas pareigūnų, kurie nustatė jam neblaivumą. Dėl padaryto gailisi, savo veiksmus vertina blogai. Gyvena kartu su žmona R. P., tarpusavio santykiai yra geri, abu globoja anūkus. Su žmona apie įvykį kalbėjo, ji jo veiksmus vertina blogai. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį žmonos R. P. atsakomybei.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo T. P. parodymų jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, jam, jo gynėjui ir prokurorei sutikus, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir buvo išvardinti bylos įrodymai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnis): policijos pareigūno Igoriaus Zaluckij tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatyto aktas, alkotesterio parodymai, įvykio vietos ir automobilio apžiūros protokolas, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, kaltinamojo T. P. parodymai ikiteisminio tyrimo metu.

Surinkti įrodymai yra neprieštaringi, visiškai įrodo kaltinamojo T. P. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, dėl kurių teismui neaiškumų nekyla, o būtent, kad kaltinamasis T. P. 2025-07-16 apie 19.40 val. Liupkiškių k., Dainavos sen., Šalčininkų r. vairavo automobilį „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,94 promilės neblaivumas.

Kaltinamojo T. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (motorinės transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas).

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

Teisiamojo posėdžio metu R. P. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį T. P. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Prašyme ir teisiamojo posėdžio metu R. P. paaiškino, kad T. P. yra jos sutuoktinis. Gyvena kartu pakankamai ilgai, veda bendrą ūkį, tarpusavio santykiai yra geri. Vyras alkoholį vartoja nedažnai, dirba, jai nuolat padeda, yra sąžiningas, abu apie 3 metus globoja anūkus. Bendrauja su sutuoktiniu dažnai, T. P. įsiklauso į jos patarimus. Įvykio dieną jos namuose nebuvo. Vyrui buvo išeiginė. Vėliau atvažiavęs vyras jai prisipažino padaręs nusikaltimą. Bendravo su vyru apie įvykį, jo elgesio nepateisina. Vyras labai gailisi dėl įvykio, pasižadėjo daugiau tokių klaidų nedaryti. Pati ji anksčiau nebuvo teista ar bausta administracine tvarka, yra riboto darbingumo, gyvenamojoje vietoje yra gerbiama ir vertinama. Todėl mano, kad gali daryti teigiamą poveikį ir užtikrinti, kad jos sutuoktinis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Prašo taikyti laidavimą be užstato, nes gauna minimalias pajamas, yra iš dalies darbinga, globoja anūkus.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos - asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 4 dalis).

BK 40 straipsnyje yra įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 4 dalyse esančias sąlygas. Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-88-976/2017, 2K-116-1073/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju T. P. padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie nesunkių tyčinių nusikaltimų. T. P. neteistas, nes jo teistumai pagal Šalčininkų rajono apylinkės teismo 1996-12-17 nuosprendį ir Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016-06-20 baudžiamąjį įsakymą yra išnykę, 2014-07-25 buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, tačiau nuo 2016 metų jokių nusikalstamų veikų nėra padaręs, per paskutinių 5 metų laikotarpį administracine tvarka nebaustas, dirbantis. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu T. P. visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, kas lengvina jo atsakomybę, pasižadėjo daugiau nenusikalsti, padarė tinkamas išvadas. Todėl spręstina, kad jo padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio. Nusikalstama veika žala nebuvo padaryta. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą manyti, kad T. P. ateityje vis tik laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nepažeidinės įstatymų. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo sutuoktinė R. P. pateikė teismui prašymą atleisti T. P. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu R. P. iš esmės patvirtino kaltinamojo teigiamą asmenybę, apibūdino jį kaip atsakingą asmenį, atsižvelgiantį į jos nuomonę ir patarimus. Bylos duomenimis, R. P. yra neteista ir jos atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai nepradėti, administracine tvarka nebausta, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojama tik teigiamai, ilgą laiką palaiko gerus šeimyninius santykiu su sutuoktiniu, abu globoja anūkus. Todėl, teismo vertinimu, R. P. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui bei užtikrinti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų. Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse numatytas sąlygas ir atsižvelgiant į teigiamą kaltinamojo asmenybę, T. P. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos R. P. atsakomybėn. Atsižvelgdamas tiek į kaltinamojo, tiek į laiduotojos teigiamas asmenybes, R. P. turtinę padėtį, jos ribotą darbingumą, teismas nemato pagrindo griežtinti taikytino laidavimo piniginiu užstatu, todėl aptariamu atveju taiko laidavimą be užstato ir nustato minimalų vienerių metų laidavimo terminą.

Kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas - paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinamos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu – pagal laidavimą), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, iš jų – uždraudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas, dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, Nr. 2K-136-699/2018, Nr. 2K-287-1073/2018, Nr. 2K-186-648/2019, Nr. 2K-112-942/2021 ir kt.).

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju T. P. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti transporto priemonėmis. Jis tyčia nepaisė transporto eismo saugumo reikalavimų, juos pažeidė šiurkščiai, o jo padaryta veika yra ypač pavojinga, kelianti didelį pavojų tiek jam, tiek kitiems eismo dalyviams, nes vairavo transporto priemonę žinodamas ir suprasdamas, kad yra neblaivus, nustatytas neblaivumas pakankamai ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą (nustatytas 1,94 promilės neblaivumas), alkoholį vartojo prieš pat sėsdamas už automobilio vairo, vartojo stiprų alkoholinį gėrimą ir pakankamai gausiai, apie ką byloja neblaivumo nustatymo metu jam nustatyti akivaizdūs apsvaigimo požymiai ir antru pūtimu nustatyta didesnė alkoholio koncentracija (2,01 promilės). Už vairo kaltinamasis sėdo be jokios protingos ir būtinos priežasties – važiavo nusipirkti dar alkoholinių gėrimų. Šios aplinkybės rodo lengvabūdišką ir visiškai neatsakingą kaltinamojo požiūrį į visuomenėje galiojančią visiems privalomą tvarką, į savo paties bei kitų saugumą, abejingumą daromai nusikalstamai veikai. Remiantis tuo, T. P. taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Atsižvelgiant į minėtas padarytos veikos aplinkybes ir jos sunkumą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą ir sunkinančių nebuvimą, iš esmės teigiamą kaltinamojo asmenybę, aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatomas artimas minimaliam – dveji metai (BK 68 straipsnio 2 dalis) ir skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo momento 2025-07-17. Paskirta poveikio priemone šioje konkrečioje situacijoje siekiama užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui.

Teismas taip pat sprendžia klausimą dėl pagrindo taikyti T. P. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą.

Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.

Kaip minėta anksčiau, nusikalstamą veiką T. P. padarė veikdama tiesiogine tyčia ir panaudodamas automobilį „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ši transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas yra konfiskuotinas turtas. T. P. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles bei buvo abejingas daromai nusikalstamai veikai, vairavo sunkiai apsvaigęs ir be jokios būtinos priežasties. Išvardintos aplinkybės neduoda pakankamo pagrindo tikėtis, kad automobilio palikimas T. P. valdyti atitiktų prevencinius baudžiamųjų įstatymų taikymo tikslus. Bylos duomenimis, automobilis „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso pačiai kaltinamajam. Todėl nagrinėjamoje situacijoje T. P. taikytina ir baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas nagrinėjamu atveju yra ne tik tikslingas, bet ir suderintas su kita kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemone. Neskyrus aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės, būtų formuojama asmens nebaudžiamumo nuotaika bei nepagarba baudžiamajam įstatymui bei sudarytos sąlygos pakartotiniam nusikalstamas veikas padariusio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio.

Prokurorė taip pat siūlo skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje (BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas, 72⁵ straipsnis).

BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Aptariamu atveju T. P. nusikalstamą veiką padarė sunkiai apsvaigęs nuo alkoholio, teismo posėdžio metu pripažino aplinkybę, kad prieš pat sėsdamas už vairo vartojo stiprų alkoholinį gėrimą, jo išgėrė apie pusę litro, kas rodo, jog kaltinamasis negeba kontroliuoti alkoholio vartojimo, o aplinkybė, kad už vairo neblaivus kaltinamasis sėdo be jokios būtinos priežasties – važiavo nusipirkti dar alkoholinių gėrimų, rodo, kad alkoholio vartojimas buvo pagrindinė priežastis šiurkščiai pažeisti Kelių eismo taisykles. Todėl remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, yra pagrindas skirti kaltinamajam ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje, nustatant šiai pareigai įvykdyti 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Rasos Dabužinskaitės 2025-07-17 nutarimu skirtas laikinas T. P. nuosavybės teisės į automobilį „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apribojimas paliekamas galioti iki nuosprendžio dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo ir po įvykdymo panaikinamas.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Dėl daiktinių įrodymų

Nuosprendžiui įsiteisėjus, T. P. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduodamas jį išdavusiai įstaigai – AB Regitra.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, skaitmeninė laikmena su pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais paliekama saugoti prie baudžiamosios bylos.

Dėl proceso išlaidų

Kaltinamojo gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, siekiant tinkamai įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka, todėl atsižvelgiant į šią aplinkybę, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteisiamos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 432 straipsniu,

nusprendžia:

atleisti T. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos R. P. atsakomybei be užstato ir nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą T. P. nutraukti.

Kardomąsias priemones - specialiosios teisės sustabdymą, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Taikant BK 68 straipsnį, skirti T. P. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti T. P. 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo momento 2025-07-17.

Taikant BK 72 straipsnį, skirti T. P. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą valstybės naudai.

Taikant BK 72⁵ straipsnį, skirti T. P. baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje, nustatant šiai pareigai įvykdyti 6 (šešių) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti T. P., kad vengiant įvykdyti teismo paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Rasos Dabužinskaitės 2025-07-17 nutarimu skirtą laikiną T. P. nuosavybės teisės į automobilį „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki nuosprendžio dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo ir po įvykdymo panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, T. P. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti jį išdavusiai įstaigai – AB Regitra.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, skaitmeninę laikmeną su pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Išaiškinti T. P., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai R. P., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.