Tauragės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. Š. pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys V. Š., Š. Š., antstolė Santa Selezniovienė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja L. Š. (toliau – pareiškėja) pateikė pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti, kad skolininkui V. Š., bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine Š. Š. priklauso ½ dalis kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš suinteresuoto asmens (skolininko) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas bylinėjimosi išlaidas ir bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

2. Pareiškėja nurodo, jog antstolės Santos Selezniovienės kontoroje vykdomas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. vasario 2 d. išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. e2-149-850/2023, dėl išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo iš skolininko V. Š. pareiškėjos, t. y. L. Š. naudai (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). 2025 m. spalio 6 d. pareiškėja iš antstolės Santos Selezniovienės kontoros gavo pasiūlymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto dalies, esančios bendroje nuosavybėje nustatymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtu pasiūlymu antstolė pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininkės dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taip pat nurodė, kad vykdymo procese buvo areštuotas skolininkui V. Š. ir jo sutuoktinei Š. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas – transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (2025 m. rugpjūčio 13 d. Turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini)).

3. Suinteresuotiems asmenims V. Š. ir Š. Š. teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai: V. Š. įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (2026 m. sausio 29 d. įteikti V. Š. broliui T. K.), Š. Š. įteikti CPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (viešo paskelbimo būdu). Suinteresuotam asmeniui antstolei Santai Selezniovienei teismo procesiniai dokumentai 2025 m. gruodžio 31 d. išsiųsti per Elektroninių paslaugų portalą (EPP), todėl laikytini įteiktais tinkamai (CPK 175¹ straipsnio 9 dalis).

4. Suinteresuoti asmenys V. Š., Š. Š. ir antstolė Santa Selezniovienė teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimų į pareiškimą.

5. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Prašymas tenkintinas iš dalies.

6. Rašytine bylos medžiagas nustatyta, kad antstolės Santos Selezniovienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. vasario 2 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-149-850/2023 dėl išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo iš skolininko V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), išieškotojos L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai. Pagal minėtą vykdomąjį raštą piniginis išieškojimas sudaro 12200,00 Eur.

7. 2025 m. rugpjūčio 13 d. Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė areštavo skolininkui V. Š. ir jo sutuoktinei Š. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

8. 2025 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė pasiūlė skolininkui ir jo sutuoktinei Š. Š. pateikti antstolei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, bei išsiuntė sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu formą. Skolininkas per antstolės nustatytą terminą nepateikė antstolei notarine tvarka patvirtinto susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo.

9. 2025 m. spalio 6 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė pasiūlė išieškotojai kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

10. Kaip jau minėta, pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkui V. Š. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine Š. Š. priklauso ½ dalis kilnojamojo ir nekilnojamojo turto.

11. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis).

12. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

13. Kadangi nagrinėjamu atveju bendras sutuoktinių turtas nėra padalytas, antstolė pasiūlė pareiškėjai (išieškotojai) kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir išieškotojos prašymą, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, yra pagrindas nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

14. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatytos. CK 3.117 straipsnyje įtvirtinta sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpcija, kuri, nepaneigus bendra tvarka, reiškia, jog kiekvienam sutuoktiniui priklauso lygios bendro turto dalys. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, vadovaujasi CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, CK 3.123 straipsnio 1 dalimi, CK 4.92 straipsnio 1 dalimi). Vykdymo procese yra nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

16. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas V. Š. (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką su Š. Š.. Pažymėtina, kad, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie vedybų ar povedybinės sutarčių sudarymą, turto padalijimo faktų nėra įregistruota, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo (CPK 185 straipsnis).

17. Esant nustatytoms aplinkybėms bei nurodytam teisiniam reguliavimui, nustatytina skolininko V. Š. turto dalis, esanti bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, t. y. kad skolininkui V. Š. priklauso 1/2 dalis viso bendrai su sutuoktine Š. Š. užgyvento bendroje jungtinėje nuosavybėje kilnojamojo turto – transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas – (duomenys neskelbtini).

18. Pareiškėja teismo taip pat prašo nustatyti, kad skolininkui V. Š., bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine Š. Š. priklauso ir ½ dalis nekilnojamojo turto.

19. Vadovaujantis CPK 667 straipsnio 1 dalimi, teismas pareiškėjos prašymu sprendžia tik dėl skolininko turto dalies nustatymo konkrečiame bendrame su kitais asmenimis turte, kuris yra areštuotas ir aprašytas antstolės, o ne dėl bet kokio esamo ar būsimo turto (Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-590-569/2016). Antstolis areštuoja skolininko arba jo sutuoktinės turtą, surašydamas turto arešto aktą (CPK 675 straipsnio 2 dalis).

20. Vykdomosios bylos medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra duomenų apie V. Š. ir Š. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Taip pat nėra duomenų, jog kokį nors minėtiems asmenims priklausantį nekilnojamąjį turtą antstolė būtų aprašiusi ir areštavusi. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja neturėjo pagrindo prašyti teismo nustatyti skolininko dalį nekilnojamajame turte. Neegzistuojant CPK 667 straipsnio 1 dalies taikymo prielaidoms, teismui nėra pagrindo spręsti dėl skolininko dalies nekilnojamajame turte nustatymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų (ne)priteisimo

21. Pareiškėja prašo priteisti iš suinteresuoto asmens skolininko V. Š. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

22. Pareiškimai dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo nagrinėjami CPK 593 straipsnyje numatyta tvarka. CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tačiau teismų praktikoje yra išaiškinta, kad, atsižvelgiant į CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos tikslus, t. y. kad bylinėjimosi išlaidos nebūtų priteisiamos iš antstolio, šioje teisės normoje nėra įtvirtinto draudimo paskirstyti byloje, kurioje nagrinėti CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodyti pareiškimai, vykdymo proceso šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir priešingus išieškojo ir skolininko interesus. Priešingas aiškinimas neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, taip pat galėtų turėti neigiamos įtakos vykdymo proceso efektyvumui, kai tokiame procese patirtos vykdymo proceso šalių bylinėjimosi išlaidos tarp jų nebūtų paskirstomos (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023, 36 punktas; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023, 54 punktas).

23. Teismui pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. spalio 15 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis pareiškėjai yra 100 procentų, taip pat pareiškėja 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (Sprendimo 4 ir 4 punktai).

24. Apeliacinės instancijos teismai ne kartą yra išaiškinę, kad bylinėjimosi išlaidų, susidariusių byloje šaliai teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, atlyginimo tvarka nustatyta CPK 99 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-151-779/2020).

25. Nagrinėjamu atveju byloje nepateikta duomenų apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 667 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine Š. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklauso 1/2 dalis kilnojamojo turto – transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas – (duomenys neskelbtini).

Likusią prašymo dalį atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.