Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-09-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1219-1217/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-09-18
Bylos Nr.
II-1219-1217/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01423-2024-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laura Kaupelė
Pažeidėjas
E. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-1219-1217/2024
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01423-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.15, 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. rugsėjo 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė,sekretoriaujant Eglei Gurskajai,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamos E. M., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-19253-2024 (ROIK: 24241075373).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos R. G. 2024 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-19253-2024 (toliau – ir Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje E. M. (toliau – ir Pareiškėja) nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 2 dalį ir 417 straipsnio 7 dalį, paskirta nuobauda – 1 200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 14 mėnesių. Nuobauda paskirta už tai, kad ji 2024 m. gegužės 9 d., 14.19 val., Vasario 16-osios g. 40, Vilniuje, vairavo transporto priemonę Renault Zoe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko saugaus tarpo iš šono, išsuko vairą, važiavo atbula, kliudė stovintį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį apgadino, padarydama žalos, kuri viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, pažeisdama Kelių eismo taisykles (toliau – KET) iš eismo įvykio vietos pasišalino apie įvykį nepranešusi policijai arba nukentėjusiajam. Tokiais savo veiksmais pažeidė KET, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 4, 9, 126, 127, 128 punktus.

Šalies argumentai

Pareiškėja pateikė skundą dėl priimto nutarimo, kuriame prašo panaikinti skirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 14 mėnesių arba sumažinti šį terminą, kadangi administracinių nuobaudų tikslai iš esmės yra pasiekti. Skunde nurodo, jog iš eismo įvykio nepasišalino piktybiškai. Tiek dėl buvusio tuo metu eismo, tiek dėl susiklosčiusių asmeninių aplinkybių turėjo skubėti į darbovietę. Į įvykio vietą grįžo, tikėdamasi rasti nukentėjusios transporto priemonės savininką, tačiau grįžus kliudytos transporto priemonės nebebuvo. Teigia, kad tinkamai neįvertino ir nesuvokė, kad neradus nukentėjusiosios transporto priemonės savininko dėl to gali kilti pasekmės. Apie įvykį nepranešė policijai, kadangi neįsidėmėjo apgadintos transporto priemonės markės ir valstybinio numerio. Tokie veiksmai buvo nulemti ne piktybiškumo, o apsirikimo dėl teisinio reguliavimo ir neatidumo. Teigia, jog visiškai pripažįsta padarytą pažeidimą ir dėl to gailisi, visiškai sutinka su paskirta bauda ir žalos dydžiu. Nurodo, jog nevengia kilusios atsakomybės, tačiau mano, jog skirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta. Vairuotojo pažymėjimo netekimas atsilieps darbui, kadangi darbo funkcijoms atlikti man yra būtinas automobilis. 14 mėnesių praradus teisę vairuoti iš esmės bus apribota galimybė dirbti ne tik kituose Lietuvos miestuose, tačiau apsunkins ir veiklą Vilniaus mieste, kadangi (duomenys neskelbtini) yra dinamiškas darbas, reikalaujantis nuolatinio važinėjimo vykstant į darbinius susitikimus, atliekant (duomenys neskelbtini) veiksmus ir pan. Nurodo, jog administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir skiriant tik nutarime nurodytą baudą bei netaikant administracinio poveikio priemonės.

Atsiliepimo į pateiktą skundą negauta.

Teismo posėdžio metu pareiškėja E. M. nurodė, jog pripažįsta padariusi pažeidimą. Įvykio dieną ketino vykti į darbą, 14.19 val. išsinuomavo mašiną ir nepastebėjo, jog buvo susuktas automobilio vairas. Eismas gatvėje buvo intensyvus, neturėjo galimybės kitaip išvažiuoti. Važiuodama atbuline eiga išsuko į gatvę. Kad kliudė kitą automobilį, nepastebėjo. Apie kliudytą automobilį jai pasakė einantis pro šalį žmogus. Pažiūrėjusi pro langą pamatė apgadinimą kito automobilio. Tačiau dėl itin intensyvaus eismo ir sudėtingo privažiavimo prie įvykio vietos, ji į įvykio vietą grįžo vakare, apie 17.40 val., tikėdamasi surasti nukentėjusio automobilio savininką ar bent palikti raštelį jam. Grįžusi į įvykio vietą nieko neberado, nežinojo kur kreiptis, nes nebuvo užfiksavusi nei nukentėjusio automobilio markės, nei valstybinių numerių. Laukė šaukimo iš policijos. Teigia, kad vairuotojo pažymėjimą turi (duomenys neskelbtini) metus. Niekada neturėjo tokių įvykių, todėl pasimetė, nesusidėliojo prioritetų, išsigando ir išvažiavo iš įvykio vietos. Išvažiavusi iš įvykio vietos suprato, kad turi grįžti. Ant nuomojamo automobilio matomų apgadinimų nebuvo. Su ja automobilių nuomos bendrovė nesusisiekė dėl nuomuoto automobilio apgadinimų. Padarytą žalą dėl nukentėjusiosios automobilio apgadinimo atlygina dalimis, yra sumokėjusi 2/3 padarytos žalos. Prašo sumažinti administracinio poveikio priemonės terminą arba iš viso jos neskirti.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta visapusiškai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais.

ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų. To pačio straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. 417 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytus, už traukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. Šie administraciniai nusižengimai kvalifikuoti nustačius, jog pareiškėja pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 9, 126, 127 ir 128 punktus.

KET 4 punkte numatyta, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 126 punktas įvirtina, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus <...>. Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas (KET 127 punktas). KET 128 punkte numatyta, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Ginčo, kad pareiškėja, 2024 m. gegužės 9 d., 14.19 val., Vasario 16-osios g. 40, Vilniuje, vairuodama transporto priemonę Renault Zoe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį apgadino ir pasišalino iš eismo įvykio vietos nepranešusi apie įvykį policijai arba nukentėjusiajam, nėra. Pareiškėja teismo posėdžio metu pripažino padariusi nutarime nurodytus pažeidimus.

Vieno iš padarytų administracinių nusižengimų esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisė pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, Nr. 2AT-10-2014, 2AT-41-2014, 2AT-17-139/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-52-511/2015, 2AT-11-30/2018). Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti ir kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio, kitas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).

Pareiškėja E. M. pagal ANK 417 straipsnio 7 dalis, 426 straipsnio 2 dalį nubausta 1 200 eurų bauda bei specialiosios teisės atėmimu vairuoti transporto priemones 14 mėnesių.

Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad iš įvykio vietos pasišalino, kadangi išsigando, pasimetė, nesusidėliojo prioritetų, neįsidėmėjo nukentėjusios transporto priemonės markės ir valstybinių numerių, nežinojo teisinio reguliavimo. Be to, buvo labai intensyvus eismas ir grįžti į eismo įvykio vietą būtų buvę labai sudėtinga. Pažymi, kad žinodama apie kilusias pasekmes, būtų nedelsiant pranešusi policijai apie įvykusį įvykį. Tačiau tai nešalina pareiškėjos atsakomybės už pasišalinimą iš eismo įvykio nepranešus nukentėjusiajam ar policijai.

KET 219 punkte numatyta, jog įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka. KET 222 punktu nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Skundu pareiškėja prašo panaikinti arba sumažinti terminą jai paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo.

ANK 38 straipsnio 2 dalimi įtvirtinta administracinių nuobaudų bei administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklės, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vienu metu padaro kelis administracinius nusižengimus. Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda šiame skyriuje nustatyta tvarka skiriamos viena arba kelios administracinio poveikio priemonės, numatytos už bet kurį iš padarytų administracinių nusižengimų. Jei už padarytus administracinius nusižengimus šio kodekso straipsniuose ar straipsnio dalyse numatytos tos pačios rūšies administracinio poveikio priemonės, skiriama administracinio poveikio priemonė už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

Institucija skundžiamu nutarimu už inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, E. M. skyrė specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 14 mėnesių. Atkreiptinas dėmesys, kad ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) paskyrimas yra diskrecinio pobūdžio, t. y. teismas ar ne teismo tvarka administracinę bylą nagrinėjanti institucija, įvertinusi surinktas bylos aplinkybes, administracinių nusižengimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens charakteristiką, gali neskirti šios administracinio poveikio priemonės.

Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pabrėžtina, jog veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. gali būti pagrindu skirti švelnesnę negu įstatymo sankcijoje numatyta nuobaudą. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ši išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, Nr. 2AT-41-2014 ir kt.).

Teismas turi diskrecijos teisę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį savo iniciatyva, individualizuodami skiriamas nuobaudas. Tokiu atveju teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos. Kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tie patys principai taikytini ir skiriant administracinio poveikio priemones. Šiuo atveju E. M. už padarytus administracinius nusižengimus buvo paskirta nuobauda – 1 200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – atimta teisė vairuoti transporto priemones 14 mėnesių terminui. Spręstina, jog pareiškėjai administracinė poveikio priemonė paskirta formaliai vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, tačiau, teismo vertinimu, ji yra per griežta ir neatitinka byloje nustatytų aplinkybių visumos.

Skiriant administracinio poveikio priemonę, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).

Vertinant E. M. charakterizuojančius duomenis, nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, gailisi dėl padaryto pažeidimo, nurodė išsigandusi, nežinojusi kaip elgtis. Kaip matyti iš administracinių nusižengimų išrašo administracinį nusižengimą padarė turėdama galiojančias dvi administracines nuobaudas. Pareiškėja yra jauno amžiaus, užsiima (duomenys neskelbtini), kam yra būtina transporto priemonė, tad specialiosios teisės atėmimas 14 mėnesių laikotarpiui, įvertinus pareiškėją charakterizuojančią medžiagą, skirtos 1 200 eurų baudos dydį, neproporcingai apsunktinų pareiškėjos padėtį, galimybes visiškai atlyginti padarytą žalą bei susimokėti skirtą administracinę baudą. Pareiškėja yra atlyginusi 2/3 padarytos žalos, kas rodo, jog nevengia atsakomybės už savo neteisėtas veikas, o padaryti nusižengimai nebuvo sistemingi ir piktybiški.

Nors skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, jog visiems teisės pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Šiuo atveju nagrinėjamas administracinis nusižengimas pasižymi atsitiktiniu pobūdžiu, o ne dėl piktybiško nusiteikimo ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Pareiškėjos teigimu ji labai išsigando dėl įvykio, nesuvokė, kaip turėtų pasielgti, neteisingai susidėliojo prioritetus, todėl išskubėjo į darbą. Toks pareiškėjos elgesys nelaikytinas tinkamu, todėl aptartos pažeidimo padarymo aplinkybės nesudaro pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjos skundo ir neskirti jai administracinio poveikio priemonės specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo. Pareiškėja turi teisę vairuoti automobilius, todėl jai turi būti gerai žinomos kelių eismo taisyklės ir jų laikymosi svarba. Aplinkybės, kad pareiškėja dirba visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jai būtina darbo reikalais naudotis automobiliu, yra neabejotinai svarbios, tačiau jos egzistavo dar iki administracinio nusižengimo padarymo ir jos nesutrukdė E. M. padaryti administracinį nusižengimą, už kurį gali būti taikomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Teismas pabrėžia, kad pareiškėja padarė gana šiurkštų administracinį nusižengimą, pasišalino iš įvykio vietos, nepranešusi nukentėjusiajam ar policijai. Pareiškėjos išvardintos aplinkybės nelaikytinos ypatingomis, t. y. tokiomis, dėl kurių būtų pagrindas visiškai netaikyti administracinio poveikio priemonės. Pažymėtina, kad E. M. privalėjo įvertinti savo daromus veiksmus, žinoti teisės aktuose jai nustatytus reikalavimus ir numatytus draudimus, laikytis KET, tačiau to nepadarė. Akivaizdu, kad pareiškėja dėl padaryto administracinio nusižengimo patirs įvairių suvaržymų ir nepatogumų, kadangi tai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas. Kitų išimtinių aplinkybių, pateisinančių pareiškėjos padarytą administracinį nusižengimą, nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Esant visumai paminėtų duomenų, tai yra atsižvelgiant į administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad E. M. padaryti administraciniai nusižengimai yra labiau atsitiktiniai, duomenų, jog būtų padariusi naujus administracinius nusižengimus nėra, konstatuotina, kad ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai šiuo atveju bus pasiekti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skundžiamas nutarimas keistinas dalyje sutrumpinant specialiosios teisės atėmimo terminą. Kitoje dalyje nutarimas paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 34 straipsnio 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjos E. M. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimą Nr. 10_ARN_N-19253-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24241075373 ir E. M. paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 14 mėnesių sutrumpinti iki specialiosios teisės atėmimo 3 mėnesiams.

Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laura Kaupelė