Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. N. ir jo atstovui advokatui V. Ž., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą, kurioje:

M. N., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, aukštesniojo išsilavinimo, našliui, dirbančiam UAB „T.“ vairuotoju, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 3 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. N. vairuojant automobilį įvyko eismo įvykis ir buvo padaryta turtinė žala, o nukentėjusiųjų asmenų nebuvo eismo įvykio vietoje, vartojo psichiką veikiančias medžiagas- alkoholį, kol bus patikrintas blaivumas, nedelsdamas nepranešė apie eismo įvykį policijai, o būtent : 2015-03-31 15 val. 05 min. Varėnos rajone kelyje Pirčiupiai-Jašiūnai 3,48 km. M. N. vairuodamas transporto priemonę - automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, buvo apgadintas M. N. priklausantis automobilis, apgadinta kelio sankasa, padarant provėžas, apgadintas medžio kamienas (pažeistas kamienas). Įvykus eismo įvykiui M. N. būdamas su eismo įvykiu susijęs dalyvis vartojo psichiką veikiančias medžiagas – alkoholį iki bus patikrintas jo blaivumas arba atsisakyta tai atlikti, eismo įvykio metu padarius turtinę žalą ir eismo įvykio vietoje nesant nukentėjusiųjų arba jų įgaliotų atstovų, apie eismo įvykį nedelsdamas nepranešė policijai.

Tokiais veiksmais M. N. pažeidė kelių eismo taisyklių 232, 233, 234 p. ir padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 4 d.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjo kaltė įrodyta.

M. N. kaltės nepripažino. Jis paaiškino, kad 2015-03-31 buvo pas dėdę G. N. (duomenys neskelbtini), Varėnos r. Turėjo butelį degtinės, bet dėdė turėjo išvažiuoti į laidotuves, todėl negėrė. Važiavo į namus keliu Pirčiupiai-Jašiūnai. Važiavo apie 100 km/h greičiu, nors šiame kelio ruože leistinas greitis 90 km/h. Kadangi kelias siauras, jo vairuojamo automobilio nepraleido vilkikas, nedavė kelio, sudarė kliūtį ir jis turėjo trauktis į kelkraštį, dėl ko nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pušį. Buvo sugadintas jo automobilis, kuris sava eiga dėl sugadinimų toliau jau negalėjo važiuoti. Policijai apie eismo įvykį nepranešė, nes laikė, kad niekam žalos nepadarė. Kol atvažiuos jį ištraukti iš parvežti automobilį brolis, nusprendė išgerti. Po eismo įvykio mašinoje išgėrė turėtą butelį degtinės ( 0.7 ltr talpos butelį trauktinės „Starka“), buvo girtas ir nežinojo, kad atvažiuos policija. Turi teises vairuoti visų kategorijų transporto priemones, dirba ir šiuo metu mikroautobusu vežioja gimnazijos moksleivius.

Liudytojas policijos vyr. patrulis M. K. paaiškino, kad pagal budėtojo pranešimą su vyr. patruliu A. D. nuvyko į eismo įvykio vietą kelyje Pirčiupiai-Jašiūnai. M. N. sėdėjo automobilyje ir kalbėjo telefonu. Jis neneigė, kad važiavo. Buvo apgadinta kelio sankasa ir medis. M. N. paaiškino, kad buvo pas brolį ar draugę, kur išgėrė alkoholio ir važiavo namo. Važiuojant jam kelio nedavė miškovežis, dėl ko jis pasitraukė į kelkraštį, automobilis tapo nevaldomas ir nuvažiavo nuo kelio.

Liudytojas policijos vyr. patrulis A. D. paaiškino, kad pagal budėtojo pranešimą su vyr. patruliu M. K. nuvyko į eismo įvykio vietą kelyje Pirčiupiai-Jašiūnai. Rado automobilį Audi nuvažiavusį nuo kelio ir atsitrenkusį į medį. Automobilyje sėdėjo vairuotojas N.. M. K. bendravo su N., o jis braižė eismo įvykio schemą. M. N., kiek prisimena, sakė, kad išgėrė alkoholio prieš vairavimą. Matėsi, kad jis buvo neblaivus. Žala padaryta tokia, kad buvo apgadinta kelio sankasa ir medžio žievė nulupta.

Liudytojas G. N. paaiškino, kad M. N. yra jo sesers sūnus. 2015-03-31 jis buvo atvažiavęs apie 14-14³⁰ val. Kadangi jis turėjo važiuoti į laidotuves, tai M. N. sėdo į automobilį ir išvažiavo į namus, buvo blaivus. Kalbos apie alkoholį nebuvo. Po kelių dienų sužinojo, kad M. įvažiavo į griovį.

M. N. buvo surašytas ATP protokolas, kad jis pažeidė KET 14, 127 p. reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d. Toks pažeidimas nepasitvirtino.

Byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, kad M. N. vairavo transporto priemonę neblaivus, t.y. kad būdamas neblaivus (girtas) padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Ar kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą),padarė M. N., nėra pagrįsta įrodymais ir tokios aplinkybės įrodytos. Tačiau M. N. nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Eismo įvykio metu buvo apgadintas M. N. priklausantis automobilis, apgadinta kelio sankasa, padarant provėžas, apgadintas medžio kamienas. Įvykus eismo įvykiui M. N. nepažymėjo eismo įvykio vietos, būdamas su eismo įvykiu susijęs dalyvis vartojo psichiką veikiančias medžiagas – alkoholį iki bus patikrintas jo blaivumas arba atsisakyta tai atlikti, eismo įvykio metu padarius turtinę žalą ir eismo įvykio vietoje nesant nukentėjusiųjų arba jų įgaliotų atstovų, apie eismo įvykį nedelsdamas nepranešė policijai.

ATPK 284 str. 2 d. numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą.

Nagrinėjamu atveju daroma išvada, kad M. N. pažeidė KET 232, 233, 234 p. ir padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 4 d. (alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ). Apie eismo įvykį policiją informavo pašaliniai asmenys.

KET 232 p. numato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Kelių eismo taisyklės, įtvirtindamos eismo įvykio deklaracijos institutą ir sudarydamos galimybę išvengti administracinės atsakomybės už kaltą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, imperatyviai nustato ir deklaracijos surašymo teisėtumo sąlygas: 1) eismo įvykio metu neturi būti žuvusio ar sužeisto žmogaus; 2) su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių; 3) minėti dalyviai sutaria nekviesti policijos į įvykio vietą; 4) su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes; 5) visi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo pasirašyti minėtą deklaraciją (KET 232 punktas).

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 str. 1 d. 1,2,4 p. numato, kad įvykus eismo įvykiui, eismo dalyviai (dalyvis), susiję (susijęs) su eismo įvykiu, privalo nedelsdami (nedelsdamas) sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka; pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus; po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti.

Pagal LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 str. 4 d. eismo įvykio deklaracija – tai eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valdytojų (eismo įvykio dalyvio) eismo įvykio vietoje užpildyta ir pasirašyta forma, kurioje fiksuojamas eismo įvykio faktas, aprašomos aplinkybės ir braižoma schema.

Vadinasi, eismo įvykio deklaracijos surašymo teisiniame reguliavime nėra nustatyta galimybės šios deklaracijos surašymą atidėti vėlesniam laikui, po su eismo įvykiu susijusių asmenų, tarp jų ir nukentėjusiųjų, paieškos, tarimosi su jais ir ne eismo įvykio vietoje ar pan. Elgiantis priešingai, tokios deklaracijos užpildymas ir pati deklaracija laikytina nesukeliančia pagrindinės, jos tikslą atitinkančios teisinės paskirties – sudaryti prielaidas išvengti administracinės teisenos dėl sukelto eismo įvykio.

Kartu pažymėtina, kad teisė surašyti eismo įvykio deklaraciją kyla tik esant visų minėtų sąlygų visumai. Jokių išimčių dėl minėtos eismo įvykio deklaracijos surašymo nustatytas teisinis reguliavimas nenumato. Toks reikalavimas dėl eismo įvykio deklaracijos užpildymo taikomas visiems asmenims - ir sukėlusiems eismo įvykį, ir dėl tokio įvykio nukentėjusiems.

KET 232 punkte nustatyta ir tai, jog dėl eismo įvykio aplinkybių nesusitarus, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Vadinasi, nesant eismo įvykio vietoje nukentėjusiojo – nėra ir būtinos eismo įvykio deklaracijos surašymo sąlygos – su eismo įvykiu susijusių asmenų susitarimo dėl eismo įvykio aplinkybių. Tokiais atvejais turi būti įvykdomas KET 232 punkte įtvirtintas reikalavimas su eismo įvykiu susijusiam eismo dalyviui nedelsiant pranešti apie eismo įvykį policijai. Esant tokiai situacijai netenkama teisės į eismo įvykio deklaracijos surašymą ir prasideda administracinė teisena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-47-2014).

LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12 d. numato, kad eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Nustatytos aplinkybės, kad M. N. vairuojamas automobilis nuvažiavo nuo kelio, apgadino sankasą palikdamas provėžas, pažeidė medžio kamieną.

Nagrinėjamu atveju aktualiausia ne padarytos turtinės žalos dydis, bet transporto priemonės vairuotojo pareigų laikymasis, t.y. tvarkos (procedūros) laikymasis įvykus eismo įvykiui, nustatant eismo įvykio aplinkybės – kam ir kokia žala padaryta, kas yra nukentėję asmenys. Ar padaryta žala sprendžia ne tik eismo įvykio dalyvis, kurio veiksmais ji buvo padaryta, bet ir nukentėjęs asmuo.

Pagal pažeidėjo M. N., liudytojų M. K.. A. D. aiškinimus, eismo įvykio schemą, fotolenteles apie eismo įvykio vietoje fiksuotas aplinkybes, akivaizdu ir aišku ( matosi vizualiai žiūrint), kad yra padaryti kelio sankasos mechaniniai pažeidimai ( aiškios provėžos), medžio, į kurį atsitrenkė automobilis apgadinimas. Šiuo atveju M. N. įvykus eismo įvykiui, kaip eismo dalyvis, kadangi jo vairuojamas automobilis nuvažiavo nuo kelio, pervažiavo sankasą, atsitrenkė į medį, privalėjo pranešti nukentėjusiems ( valdytojams, naudotojams, disponuotojams šiuo turtu) apie tokių aplinkybių buvimą ir spręsti žalos atlyginimo klausimus. Toks klausimas galėjo būti sprendžiamas tik tada, jeigu įvykio vietoje buvo paminėti turto savininkai ar valdytojai (naudotojai). Kadangi nukentėjusiųjų (jų patikėtinių) nebuvo, tai M. N. turėjo pareigą apie eismo įvykį pranešti policijai, bet to nepadarė dėl nesvarbių priežasčių ( turėjo mobilaus ryšio telefoną, bet kalbėjo su kitais asmenimis, o policijos apie įvykį neinformavo).

Be to, pažeidėjas M. N. nurodo, kad eismo įvykis kilo dėl kito eismo dalyvio – kitos transporto priemonės vairuotojo kelių eismo taisyklių pažeidimo – kliūties sudarymo automobilių priešpriešinio prasilenkimo momentu, sudarant tokią situaciją kelyje, kad jis privalėjo trauktis kuo arčiau kelio krašto. Tokiu atveju tuo labiau privalėjo pranešti apie eismo įvykį, kai nežino kas kaltas ar neteisėtais veiksmais įtakojo eismo įvykio kilimui. M. N. turi didelį vairuotojo stažą – nuo 1996 m., taigi kelių eismo taisyklių reikalavimai jam yra žinomi, tuo labiau, kad dirba profesionalų vairuotojo darbą – vežioja mikroautobusu gimnazijos moksleivius.

Pažeidėjo padarytas administracinio teisės pažeidimas pagal ATPK 126 str. 4 d. įrodytas byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos r. PK VPS PB vyr. patrulio M. K. 2015-03-31 administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 5-6) ir tarnybiniu pranešimu (b. l. 7), kuriuose nurodytos pažeidimo aplinkybės; eismo įvykio vietos schema ir fotonuotraukomis, kur užfiksuotas po eismo įvykio automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (b. l. 11-13); pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 15), paties M. N. rašytiniu paaiškinimu įvykio vietoje (b. l. 14).

M. N. 2015-03-31 16.04 val. nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,92 prom.). Su neblaivumu, jo laipsniu, sutiko ir neginčijo.

Pažeidėjo administracinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005 m. lapkričio 3 d. nutarime yra pažymėjęs, kad „įstatymuose nustatytos nuobaudos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas nuobaudas, galėtų įvykdyti teisingumą“, ir kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad teismas, pagal įstatymą priimantis sprendimą dėl nuobaudos už teisės pažeidimą skyrimo, apskritai negalėtų, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, pavojingumą (sunkumą), mastą, kitus požymius, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, individualizuoti įstatyme įtvirtintos nuobaudos, dydžio ir skirti švelnesnės nuobaudos nei įstatyme įtvirtinta sankcijos žemutinė riba, o jeigu toks teisinis reguliavimas būtų nustatytas, „būtų suvaržytos teismo galios – apriboti Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti teismo išimtiniai įgaliojimai vykdyti teisingumą, taip pat sudarytos prielaidos pažeisti subjektų konstitucines teises, inter alia asmens konstitucinę teisę į teisingą teismą“.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

Remiantis aukščiau aptarta Konstitucinio Teismo doktrina, šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, M. N. skirtina sankcijoje numatytos baudos vidurkis su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Tai, kad M. N. teigiamai charakterizuoja duomenys iš jo darbo vietos, gyvenamosios vietos, neleidžia vienareikšmiškai jo asmenybę vertinti teigiamai. Už pažeidimus transporto srityje baustas ne vieną kartą, vien tik už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam 2003 - 2010 m. baustas tris kartus. Pažeidėjas nurodo aplinkybes dėl šeimos, kad turi ir vienas išlaiko nepilnametį vaiką, kad teisių atėmimas labai apsunkintų jo šeimos padėtį. Pažeidėjas sąmoningai leido kilti tokioms pasekmėms, padarė vieną šiurkščiausių pažeidimų transporto srityje, todėl sau ir turi prisiimti kilsiančius sunkumus bei nepatogumus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 30, 30², 126 str. 4 d., 284 str. 2 d., 287 str. 1 d. 1 p., teismas,

nutaria:

M. N. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 4 d. ir skirti septynių šimtų dvidešimt trijų (723) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dviems (2) metams ir dviems (2) mėnesiams.

Nutarimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundą paduodant per Varėnos rajono apylinkės teismą .