Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Rimas Švirinas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. N. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas M. N. buvo surašytas už tai, kad jis pažeidė KET 14, 127 p. reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d.

Varėnos rajono apylinkės teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, nustatė, kad, surašant pažeidėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą, pažeidėjo veiksmai pagal ATPK 127 str. 3 d. kaip kelių eismo taisyklių pažeidimas, esant sunkaus girtumo laipsnyje, nulėmęs kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą, buvo kvalifikuoti nepagrįstai, nesant neginčijamų įrodymų, patvirtinančių pažeidėją padarius tokį teisės pažeidimą ir pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes M. N. veiksmai iš ATPK 127 str. 3 d. buvo perkvalifikuoti į ATPK 126 str. 4 d.

Skundžiamu nutarimu M. N. buvo nubaustas už tai, kad 2015-03-31 15 val. 05 min. (duomenys neskelbtini),. M. N. vairuodamas transporto priemonę - automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, buvo apgadintas M. N. priklausantis automobilis, apgadinta kelio sankasa, padarant provėžas, apgadintas medžio kamienas (pažeistas kamienas). Įvykus eismo įvykiui M. N. būdamas su eismo įvykiu susijęs dalyvis vartojo psichiką veikiančias medžiagas – alkoholį iki bus patikrintas jo blaivumas arba atsisakyta tai atlikti, eismo įvykio metu padarius turtinę žalą ir eismo įvykio vietoje nesant nukentėjusiųjų arba jų įgaliotų atstovų, apie eismo įvykį nedelsdamas nepranešė policijai.

M. N. už ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą teismas paskyrė septynių šimtų dvidešimt trijų (723) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems (2) metams ir dviem (2) mėnesiams.

Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai ignoravo jo charakteristiką, neatsižvelgė į teigiamai jo asmenybę charakterizuojančius duomenis iš darbo bei gyvenamosios vietos, jog jis vienas augina nepilnametę dukrą, kuriai reikia atitinkamos priežiūros, vežioti ją į mokyklą, ugdymo ir lavinimo būrelius, o kito asmens, kuris tai padarytų už jį nėra. Dėl griežtos nuobaudos, dėl kurios jis ilgam terminui praranda teisę vairuoti transporto priemones, apeliantas neabejotinai neteks darbo (dirba vairuotoju), nuolatinio ir vienintelio pragyvenimo šaltinio, tai įtakos ne tik jo, tačiau ir nepilnamečio vaiko, kurį jis vienas turi išlaikyti gyvenimą.

Skunde apeliantas pažymi, kad administracinio tesiės pažeidimo byloje gauti alkotesterio duomenys nėra tikslūs, tikrinant blaivumą nebuvo laikomasi neblaivumo tikrinimo tvarkos. Vadovaujantis alkotesterio naudojimosi instrukcija, nuo alkoholio vartojimo laiko reikia palaukti 15 min., kad alkotesterio rodmenys būtų tikslūs, nes burnoje likę alkoholio likučiai gali iškreipti alkotesterio parodymus. Nagrinėjamu atveju laiko tarpas, praėjęs nuo apelianto alkoholio vartojimo iki jo blaivumo patikrinimo, nustatytas nebuvo. Apelianto teigimu, policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, nepasidomėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, kada jis vartojo alkoholį, ir blaivumą patikrino nepraėjus 15 minučių po alkoholio vartojimo, t.y. nepraėjus laiko tarpui, nurodomam alkotesterio naudojimosi instrukcijoje, reikalingam tiksliam asmens neblaivumo nustatymui, todėl vadovautis vien tik alkotesterio parodymais negalima. Teigia, kad ypatingai svarbu pažymėti, jog nagrinėjamoje byloje nėra nustatytas tikslus pažeidimo laikas: iš policijos pareigūno pranešimo matyti, jog įvykio dieną pareigūnams apie avariją pranešta 15.50 val., apelianto girtumas buvo tikrinamas 16.04 val., administracinio pažeidimo protokole nurodytas pažeidimo laikas 15.05 val., kuris neatitinka laiko nurodyto paaiškinime, kuriame laikas - 15:45 vai. Apelianto vertinimu, esant tokiems neatitikimam, darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo byla apelianto atžvilgiu buvo išnagrinėta netinkamai, jis pripažintas kaltu už pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d., padarymą nepašalinus byloje esančių prieštaravimų. Taip pat pažymi, jog eismo įvykio metu žala padaryta gamtai nebuvo. Šiuo atveju pirmos instancijos teismas nepašalintų ir pagrįstų abejonių neaiškino apelianto naudai, todėl teismo priimtas nutarimas negali būti vertinamas, kaip teisėtas ir pagrįstas, nes buvo padarytas esminis pažeidimas: nebuvo vertinama įrodymų visuma siekiant pašalinti nepagrįstas abejones.

Motyvuojamoji dalis

M. N. apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Įvertinęs byloje esančių duomenų visetą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jos byloje nėra surinkta objektyvių, neginčijamų įrodymų, kad M. N. vairavo transporto priemonę neblaivus, t.y. kad būdamas neblaivus (girtas) padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių turto apgadinimą. Bylos duomenys neginčijamai leidžia teigti, kad M. N. nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį, eismo įvykio metu buvo apgadintas ne tik M. N. priklausantis automobilis, bet apgadinta kelio sankasa, padarant provėžas, apgadintas medžio kamienas. Įvykus eismo įvykiui M. N. nepažymėjo eismo įvykio vietos, būdamas su eismo įvykiu susijęs dalyvis vartojo psichiką veikiančias medžiagas – alkoholį iki bus patikrintas jo blaivumas arba atsisakyta tai atlikti, eismo įvykio metu padarius turtinę žalą ir eismo įvykio vietoje nesant nukentėjusiųjų arba jų įgaliotų atstovų, apie eismo įvykį nedelsdamas nepranešė policijai. Tokiais veiksmais M. N. pažeidė KET 232, 233, 234 p. kas kvalifikuotina kaip ATPK 126 str. 4 d. (alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ) numatytas administracinės teisės pažeidimas.

Įvertinęs faktinius bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ATPK 284 str. 2 d. nuostatomis, pagrįstai M. N. veiksmus perkvalifikavo pagal ATPK 126 str. 4 d.

Nepagrįstas skundo argumentas, kad teismas negalėjo perkvalifikuoti jo veiksmų į kitą ATPK straipsnį, nes keitėsi kaltinimo esmė.

ATPK 284 str. 2 d. numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą.

Iš teismo nutarimo turinio matyti, kad teismas analizavo, ar atsižvelgiant į nustatytas veikos padarymo aplinkybes pažeidėjo veikoje yra ATPK 127 str. 3 d. įtvirtinta pažeidimo sudėtis, t.y. ar byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, kad M. N. vairavo transporto priemonę neblaivus, t.y. kad būdamas neblaivus (girtas) padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Išanalizavęs byloje apklaustų asmenų parodymus, kitus byloje surinktus įrodymus bei įvertinęs jų visumą, teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, kad M. N. pažeidė KET 14, 127 p. reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d. Pagal byloje esančius duomenis neginčijamai buvo nustatyta tai, kad M. N. nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį, eismo įvykio metu buvo apgadintas M. N. priklausantis automobilis, apgadinta kelio sankasa, padarant provėžas, apgadintas medžio kamienas. Įvykus eismo įvykiui M. N. nepažymėjo eismo įvykio vietos, būdamas su eismo įvykiu susijęs dalyvis vartojo psichiką veikiančias medžiagas – alkoholį iki bus patikrintas jo blaivumas arba atsisakyta tai atlikti, eismo įvykio metu padarius turtinę žalą ir eismo įvykio vietoje nesant nukentėjusiųjų arba jų įgaliotų atstovų, apie eismo įvykį nedelsdamas nepranešė policijai. Taigi, iš esmės neaiškumas kilo tik dėl vienos iš nustatytų aplinkybių, kad alkoholį M. N. vartojo ne prieš padarydamas kelių eismo pažeidimą, tačiau jau po eismo įvykio. Visos kitos aplinkybės buvo išaiškintos ir konstatuotos surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Aukštesniojo teismo vertinimu, teismas jokių naujų, esminių pažeidimo padarymo aplinkybių nenustatė, todėl neperžengė administracinio teisės pažeidimo protokole apibrėžtų administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribų Apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi ATPK 284 str. 2 d. įstatymo leidėjo numatyta galimybe pakeisti veikos kvalifikavimą, atsižvelgus į aukščiau paminėtas aplinkybes bei tai, kad pats teisės pažeidimas nekelia abejonių, yra įrodytas skundžiamame nutarime išdėstytais įrodymais, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proceso ekonomiškumo principais. Pažymėtina, jog nepaisant to, kad patikslinus aukščiau paminėtą aplinkybę, pasikeitė ir veikos kvalifikavimas, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole yra aiškiai atskleista M. N. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo esmė. Be to, nustačius patikslinamą aplinkybę, pažeidėjo veiksmai kvalifikuojami pagal švelnesnę atsakomybę numatančią ATPK normą, kas taip pat patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės nebuvo pažeistos. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokie protokolo trūkumai nelaikytini esminiais.

Skunde pažeidėjas teigia, kad paaiškinimas rašytas ne jo, o pareigūno, buvo pasinaudota jo emocine būkle, jis pasirašė paaiškinimą neskaitęs, todėl jis nelaikytinas tinkamu jo kaltės įrodymu. Kaip matyti iš analizuojamo nutarimo, teismas įvertino byloje surinktų duomenų visumą ir patikimais ir teisingais laikė tik tuos, kuriuos patvirtino kita bylos medžiaga. Akivaizdu, kad šio M. N. pasirašyto paaiškinimo dalimi, kur nurodyta, jog jis alkoholį vartojo prieš vairuojant automobilį, kaip ir policijos pareigūno M. K. (M. K.), kuris surašė pažeidėjo paaiškinimą, tarnybinio pranešimo duomenimis, priimant sprendimą, nebuvo remiamasi.

Nepagrįstas skundo argumentas, jog alkotesterio parodymai negali būti laikomi jo kaltės įrodymu, nes patikrinimas atliktas pažeidžiant prietaiso naudojimo instrukciją. Alkotesterio „Alcotest 6810“ naudotojo instrukcijoje yra numatyta, kad prieš tikrinant blaivumą, reikia įsitikinti, jog asmuo nieko nevalgė ir negėrė bent 15–20 minučių, ir nerūkė bent 2 min., tačiau ir pats tikrinamas asmuo, siekdamas objektyvaus neblaivumo nustatymo, turėtų informuoti policijos pareigūnus apie tai, kad yra valgęs ar gėręs mažiau nei prieš 15–20 minučių iki jo neblaivumo tikrinimo ar rūkęs bent 2 min. iki tikrinimo. Iš bylos domenų matyti, kad pažeidėjas pasirašė asmens blaivumo testo nustatymo šaknelėje, kas patvirtina, jog M. N. nekilo abejonių dėl pareigūno, atlikusio asmens blaivumo testą, kompetencijos atliekant procesinius veiksmus jo administracinėje byloje. Iš apelianto teisme duotų parodymų matyti, kad jis teigė išgėręs 0,7 litro spirituoto gėrimo ,,Starka”, nenurodė aplinkybės, jog policijos pareigūnai neblaivumą tikrino tik jam baigus gerti alkoholį, kad jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams jis būtų apie tai pasakęs, sutiko tikrintis blaivumą alkotesteriu, apie tai, kad alkoholį gėrė tik prieš tikrinant, kas galėtų iškreipti alkotesterio rodmenis, paminėta nebuvo.

Dėl nenustatytos žalos dydžio, aukštesnysis teismas pažymi, kad tokio pobūdžio bylose, kai nagrinėjami pažeidimai, susiję su eismo įvykio metu padaryta žala kitiems asmenims, svarbiausia aplinkybė, leidžianti kvalifikuoti veiksmus, yra ne padarytos turtinės žalos dydis, bet transporto priemonės vairuotojo pareigų laikymasis, t.y. tvarkos (procedūros) laikymasis įvykus eismo įvykiui, nustatant eismo įvykio aplinkybės – kam ir kokia žala padaryta, kas yra nukentėję asmenys. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, pagal paties pažeidėjo M. N., liudytojų M. K.. A. D. paaiškinimus, eismo įvykio schemą, fotolenteles apie eismo įvykio vietoje fiksuotas aplinkybes, neginčijamai nustatyta, kad yra padaryti kelio sankasos mechaniniai pažeidimai (aiškios provėžos), medžio, į kurį atsitrenkė M. N. vairuojamas automobilis, apgadinimas, todėl tai, kad įvykio tyrimo metu nebuvo nustatinėjamas padarytos žalos dydis, nepanaikina apelianto atsakomybės dėl padaryto pažeidimo.

Skiriant pažeidėjui nuobaudą, teismas, priešingai nei teigiama skunde, atsižvelgė ne tik į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, bet ir pažeidėjo asmenybę. Buvo įvertinta ne tik pažeidėjo charakteristika, bet duomenų, apibūdinančių jo asmenybę, visuma. Teismas nurodė, kad M. N. teigiamai charakterizuoja duomenys iš jo darbo vietos, gyvenamosios vietos, neleidžia vienareikšmiškai jo asmenybę vertinti teigiamai. Už pažeidimus transporto srityje baustas ne vieną kartą, vien tik už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam 2003 - 2010 m. baustas tris kartus. Teismas aptarė ir apelianto nurodytas aplinkybes dėl šeimos, kad jis turi ir vienas išlaiko nepilnametį vaiką, kad teisių atėmimas labai apsunkintų jo šeimos padėtį. Tačiau administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Todėl teismas, atsižvelgęs į skiriamos nuobaudos tikslus, padarė pagrįstą išvadą, kad pažeidėjas sąmoningai leido kilti tokioms pasekmėms, padarė vieną šiurkščiausių pažeidimų transporto srityje, todėl turi prisiimti kilsiančius sunkumus bei nepatogumus.

Įvertinus visas nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, todėl jis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

palikti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutarimą nepakeistą ir M. N. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.