Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Kapitalo valda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje e2-12337-912/2017 pagal ieškovo UAB „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovams I. M. ir J. M. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovų solidariai 240,46 Eur skolą, 426,34 Eur delspinigius, 24,05 Eur baudą, 20,30 Eur už registrų išrašus, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 14 d. nutartimi įpareigojo ieškovą per septynias kalendorines dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus – pateikti įrodymus, patvirtinančius tai, kad ieškovas įvykdė materialinės teisės reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, pagrindžiančius, kad atsakovai gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Ieškovas per teismo nustatytą terminą pateikė teismui raštą, kuriame nurodė, kad atsakovai sudarė mobiliojo telefono išperkamosios nuomos sutartį būdami santuokoje, jų santuoka nutraukta 2013 m. gegužės 16 d. Kadangi sutartis sudaryta J. M. sutuoktinei žinant ir sutinkant, ieškovo pranešimo (raginimo) išsiuntimas atsakovui prilygintinas pranešimo apie reikalavimo perleidimą įteikimui abiem atsakovams, nes tuo laikotarpiu jie gyveno santuokoje. Be to, ieškovui nepavyko prisiskambinti atsakovams išperkamosios nuomos sutartyje nurodytu telefonu, atsakovai neinformavo kreditoriaus apie gyvenamosios vietos pasikeitimą. Ieškovas pažymėjo, kad pranešimas apie reikalavimo perleidimą viešu paskelbimu yra alternatyvi priemonė, todėl ji pasirinko skolininkų informavimą apie reikalavimo teisės perleidimą registruotu paštu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 28 d. nutartimi nutarė ieškovo UAB „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovams I. M. ir J. M. dėl skolos priteisimo laikyti nepaduotu.Teismas pažymėjo, kad ieškovas viešoje erdvėje apibūdinamas kaip bendrovė, teikianti skolų išieškojimo paslaugas (http://118.15min.lt/imones/kapitalo-valda-uab/7785176). Dėl to padarė išvadą, kad ieškovas, būdamas savo srities profesionalas, žinojo, kad reikalavimo perleidimo faktas prieš skolininką gali būti panaudotas tik nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Teismas, 2017 m. vasario 14 d. nutartimi nustatydamas trūkumus, nurodė, kad ieškovas pateikė teismui duomenis, kad siuntė atsakovui J. M. pranešimą, tačiau laiškas grįžo neįteiktas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas siuntė pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovei I. M.. Skundžiamoje nutartyje teismas pažymėjo, kad tik registruotos siuntos išsiuntimas ir įteikimas yra negali būti tapatinami, o registruotos siuntos išsiuntimas vienam atsakovui negali būti prilygintas tinkamam abiejų sutuoktinių informavimui apie reikalavimo teisės perleidimą. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovai gavo pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimą, reikalavimo perleidimo sutarties kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi ieškovas, pareikšdamas ieškinį, prašo nagrinėti bylą, t. y. panaudoti reikalavimo perleidimo faktą prieš atsakovus, nesant byloje duomenų, kad atsakovai apie jį informuoti. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas vertino, kad ieškovas, prieš kreipdamasis į teismą, neįvykdė materialinės teisės reikalavimo – nepateikė duomenų, kad skolininkai gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją, kitokį įrodymą ar buvo apie tai informuoti viešu paskelbimu CK 1.65 straipsnyje nustatyta tvarka (CK 6.109 straipsnio 1, 2 dalys). Dėl to teismas padarė išvadą, kad per teismo nustatytą terminą ieškovas nurodytų trūkumų nepašalino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apelianto ieškovo UAB „Kapitalo valda“ atstovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį, o UAB „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovams I. M. ir J. M. priimti.Atskirajame skunde nurodoma, jog skundžiamoje teismo nutartyje nurodytos aplinkybės nėra ieškinio trūkumai. 2006-11-16 išperkamosios nuomos sutartį Nr. 611535656 atsakovai I. M. ir J. M. sudarė abiems sutuoktiniams (atsakovams) gyvenant kartu, t. y. bendrai santuokoje, vedant bendrą šeimos ūkį (santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), nutraukta (duomenys neskelbtini), aptariama sutartis pasirašyta 2006-11-16). Atsakovas J. M. kreditorę užtikrino, kad 2006-11-16 išperkamosios nuomos sutartis Nr. 611535656 sudaryta J. M. sutuoktinei žinant ir sutinkant (sutarties 9.1 p.). Taigi kreditorės UAB „Kapitalo valda“ pranešimo (raginimo) išsiuntimas atsakovui J. M. prilygintinas pranešimo apie reikalavimo perleidimą įteikimui abiem atsakovams, kadangi tuo metu (laikotarpiu) jie gyveno kartu, t. y. bendrai santuokoje, vedė bendrą šeimos ūkį, todėl buvo (ir yra) solidariai atsakingi. Be to, apie reikalavimo perleidimą kreditorei UAB „Kapitalo valda“ atsakovas J. M. privalėjo pranešti sutuoktinei I. M..Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad registruotos siuntos (pranešimo apie reikalavimo perleidimą) išsiuntimas atsakovams negali būti tapatinamas su jos įteikimu, neatsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes (skolininkų nesąžiningumą, piktnaudžiavimą, nepareigingumą, nebendradarbiavimą ir t. t.).Apeliantas nesutiko su teismo išvada, kad skolininkai I. M. ir J. M. nieko nežinojo ir nežino iki šiol apie tai, kad jie nėra įvykdę prievolės pagal 2006-11-16 išperkamosios nuomos sutartį Nr. 611535656, nes yra pasirašyta sutartis, kreditorius skolininko užtikrintas, kad skolininko sutuoktinė neabejotinai žino apie jos sutuoktinio prisiimtus įsipareigojimus, sutuoktiniai sutarties pasirašymo laikotarpiu gyvena kartu, veda bendrą šeimos ūkį ir t. t.Kreditorės nuomone, registruotu paštu išsiuntus skolininkui (skolininkams) pranešimą apie reikalavimo perleidimą pagal aptariamą išperkamosios nuomos sutartį, buvo tinkamai įvykdyta pareiga informuoti skolininkus. Tai, kad skolininkas (skolininkai) neinformavo kreditoriaus apie gyvenamosios vietos (adreso) pasikeitimą, taip pat nepateikė kreditoriui informacijos apie kitų skolininkų duomenų pasikeitimą (telefono Nr. ir kt.), patvirtinta tą faktą, kad ne kreditorius, o skolininkas ne(į)vykdė savo pareigų, piktnaudžiavo ir toliau piktnaudžiauja procesu, dėl ko kreditorius ir prašo iš atsakovų priteisti baudą (sutarties 5.5 p., 11.2 p.).Teismo reikalavimas apie reikalavimo perleidimą informuoti atsakovus viešai yra deklaratyvus (formalus, netgi perteklinis), susijęs su papildomomis išlaidomis bei abejotina nauda, abejotinu informacijos/pranešimo pasiekiamumu skolininkams. Teismas, ieškovo prašymu, įrodymus ir kitą informaciją, jei tai būtina bylos nagrinėjimui, gali surinkti pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje (LR CPK 230 str. 1 d.)

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.Civilinio proceso kodekso (CPK) 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Pateiktas ieškinys turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus šių dokumentų formai ir turiniui ir specialius ieškinio turiniui nustatytus reikalavimus (CPK 111-115, 135 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013 ir kt.). Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (137 straipsnis), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų.Nagrinėjamu atveju ieškovas (apeliantas) prašo priteisti iš atsakovų įsiskolinimą pagal UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovo J. M. sudarytą išperkamosios nuomos sutartį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovai gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje konstatuodamas, jog ieškovas nepagrindė įrodymais atsakovų informavimo apie kreditoriaus pasikeitimą, nepagrįstai apribojo ieškovo teisę ginti savo galimai pažeistas teises (CK1.138 straipsnis), nes ieškinio priėmimo stadijoje teismas neatlieka įrodymų tyrimo ir vertinimo, bei, atitinkamai, paties ieškinio pagrįstumas nėra nustatinėjamas. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio priėmimo stadijoje sprendė klausimą dėl ieškovo pateiktų įrodymų pakankamumo (CPK 111 straipsnis, 115 straipsnis, 135 straipsnis, 137 straipsnis, 138 straipsnis).Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis naikintina. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, apelianto ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.