- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-23
- Bylos Nr.
- PK-752-953/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-70-3-00041-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Martynas Galvičius
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Martynas Galvičius, susipažinęs su V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), privataus kaltinimo skundu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. R. 2015-07-09 skundu prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 1 d. ir 155 str. 1, 2 d. N. B..
Šalies argumentai
Skunde pareiškėja nurodo, kad ji yra Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos (įm. kodas (duomenys neskelbtini)) pirmininkė. Minėtame name yra įsikūrusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovauja N. B.. Minėta įmonė nėra bendrijos narė, tačiau kadangi jai priklauso patalpos name (duomenys neskelbtini), bendrijai atlikus tam tikrus namo remonto darbus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitinkama turimam turtui dalimi buvo paprašyta prisidėti prie patirtų išlaidų. Geranoriškai to nepadarius, vyko keletas bylų, kuriose buvo sprendžiami šie klausimai ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo priteistos atitinkamos sumos. Dėl to jau ne vienerius metus su minėtos įmonės vadove tarpusavio santykiai yra įtempti, konfliktiški, N. B. yra priešiškai nusiteikusi V. R. atžvilgiu. N. B. tiek žodžiu, tiek raštu viešai ir ne viešai V. R. yra įžeidusi, taip pat apšmeižusi. V. R. N. B. kaltina neviešu įžeidimu, t. y. tuo, kad ji V. R. adresuotuose 2012 m. siųstuose laiškuose raštu neviešai įžeidė V. R.:
2012-06-07 laiškas: „Įdomu, koks jūsų išsilavinimas?“
„<...> jūs viešai per susirinkimus mus nepagristai šmeižiate, <...> darote neleistinus šiurkščius pažeidimus <...> jūs ir panašūs į jus griaunate pasitikėjimą teisine sistema, griaunate pasitikėjimą Lietuva. <...> žeminate, ypač nesiskaitote su paprastais žmonėmis, <...> pažeidėte teisingo garbaus amžiaus žmogaus teises, jį viešai žmonių akyse pažemindama. <...> matosi jūsų melagystės“.
2012-09-26 laiškas: „<...> sistemingai vykdote itin šiurkščius susidorojimus su jums neįtinkančiais žmonėmis“.
V. R. N. B., kaltina viešu įžeidimu, t. y. tuo, kad ji
2012-11-20 išsiųstame elektroniniame laiške elektroniniais adresais: (duomenys neskelbtini) tuometiniam miesto merui J. S., (duomenys neskelbtini) tuometiniam Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui V. D., (duomenys neskelbtini) D. M. ir (duomenys neskelbtini) D. M., N. B. raštu viešai įžeidė V. R. parašydama tokius žodžius: „pirmininkės žmogumi vadinti nebėra pagrindo“.
Taip pat kaltina viešu įžeidimu ir šmeižtu, t. y. tuo, kad ji 2012-2014 m. siųstuose laiškuose ir elektroniniuose laiškuose, raštu apšmeižė ir viešai įžeidė V. R..
2012-09-06 15:55 val. išsiųstame elektroniniame laiške elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui V. D., raštu apšmeižė ir viešai įžeidė V. R. parašydama tokius žodžius:
„nebeįmanoma kęsti spaudimo ir šmeižto, kuris sklinda viešai ir neviešai iš vienos daugiabučių namų bendrijų pirmininkės“.
„V. R. pateikė daug netiesos, melo“.
„V. R., kiti jos pagalbininkai, jau pridarė daug žalos miesto, šalies mostu“.
2012-11-20 8:19 val. išsiųstame elektroniniame laiške elektroniniais adresais (duomenys neskelbtini) tuometiniam miesto merui J. S., (duomenys neskelbtini) tuometiniam Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui V. D., (duomenys neskelbtini) D. M. ir (duomenys neskelbtini) D. M. N. B. raštu apšmeižė ir viešai įžeidė V. R. parašydama tokius žodžius:
„tai itin reto ciniško sukčiavimo, melavimo net teismuose, žiniasklaidoje, tipažas“;
„Ar žinote, kiek nuo jos žmonių nekaltai nukentėjo? Mes labai nukentėjome, mums padaryta ir turtinė, ir neturtinė žala, didelis psichologinis spaudimas“;
„pirmininkė pati būdama kalta, nesilaikydama Įstatymų, be reikalo šmeižia aukščiausią valdžią, supriešina žmones“;
„pirmininkės <...> buvo sukurpti melagingi teiginiai prieš mus, suklastoti buhalteriniai dokumentai“;
„buhalterinė apskaita bendrijoje suvelta, neskaidri, kainos, mokėjimai užaukštinti, nes žmonės iš pirmininkės girdėjo, kad reikia mokėti kyšius“;
2013-04-05 14:59 val. išsiųstame elektroniniame laiške elektroniniu adresu (duomenys neskelbtini) advokatui G. Ž., N. B., neabejotinai rašydama apie V. R., raštu apšmeižė ir viešai įžeidė ją parašydama tokius žodžius:
Jūsų klientė <...> ir Jums, ir teismui pamelavo, nepateikusi svarbaus dokumento - 2011-09-19 PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) . <...> Teismui buvo pateiktas kitas neva dokumentas, galimai suklastotas“.
2013-09-04 laiške Nr. 42 tuometiniam Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui V. D. N. B. raštu apšmeižė ir viešai įžeidė V. R. parašydama tokius žodžius:
„bendrijos pirmininkė <...> melu ir šmeižtu, nutylėdama teisėtus dokumentus <...> piktnaudžiavo teismais <...> vyksta spekuliacija ir sukčiavimai“.
2014-06-06 17:35 val. išsiųstame elektroniniame laiške elektroniniais adresais (duomenys neskelbtini) O. V., (duomenys neskelbtini) tuometiniam Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui, N. B. raštu apšmeižė ir viešai įžeidė V. R. parašydama tokius žodžius:
„V. R. brutaliai, apgaule daro viską“;
„pirmininkė <...> sukurdama neva skolas, meluoja, piktnaudžiauja teismais, prokuratūra, policija“.
2015-03-20 15:20 val. internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) N. B., pasirašiusi kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, raštu apšmeižė ir viešai įžeidė V. R. parašydama tokius žodžius: „<...> 2014-08-06 Šiaulių apylinkės teisme per teismo posėdi <...> buvo nesąžiningas, meluojantis, kartu su daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininke V. R.“.
Šalies argumentai
V. R. nurodė, kad tretiesiems asmenims siųstuose laiškuose N. B. paskleidė apie ją tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią ją paniekinti ar pažeminti, pakirsti pasitikėjimą ja. Laiškuose V. R. atvirai kaltinama įvairių nusikalstamų veikų padarymu, korupcija, bendrininkavimu darant nusikalstamas veikas, nesąžiningumu, žalos valstybei, miestui padarymu, netinkamu elgesiu ir pan., kas neatitinka tikrovės (V. R. atžvilgiu nevyksta jokie baudžiamieji ar civiliniai procesai, nėra jokių kitų įrodymų apie netinkamą V. R. elgesį) žemina V. R. garbę ir orumą, menkina žmonių pasitikėjimą ja. N. B. skleidžiamos tikrovės neatitinkančios žinios yra prasimanytos, niekuo nepagrįstos. V. R. įsitikinimu, N. B., kaip pati nurodo, turėdama aukštąjį išsilavinimą, skleisdama tokią neigiamą informaciją apie V. R., nepagrįstai ją kaltindama įvairių nusikaltimų padarymu (pvz., sukčiavimu, šmeižimu, korupcija) neabejotinai turi suvokti ir suvokia, kad tokios melagingos, prasimanytos žinios neatitinka tikrovės ir žemina V. R. garbę bei orumą. Tikėtina, kad jos buvo ir yra skleidžiamos tikslingai, t. y. iš pradžių buvo siekiama galimai paveikti teismų sprendimus vykusiose bylose dėl skolos, o vėliau - siekiant atkeršyti V. R. už tai, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismai priteisė bendrijai atitinkamas sumas. Be to nurodo, kad V. R. kaltinta kitų asmenų įžeidinėjimu, melavimu, menkinamas jos išsilavinimas, teigiama, kad V. R. negalima laikyti žmogumi ir pan. V. R. buvo įžeidinėjama tiek tretiesiems asmenims siųstuose laiškuose (viešai), tiek jai asmeniškai siųstuose laiškuose (neviešai). N. B. vartojami teiginiai apie V. R. visuomenėje vienareikšmiškai vertinami neigiamai, todėl teigtina, kad jais N. B. sąmoningai, suvokdama, kad viešai ir neviešai neigiamai apibūdindama V. R., užgauliai ją žemina, užgauna, to ir siekė. N. B. apšmeižta ir įžeista, V. R. patyrė neturtinės žalos, kurią vertina 3 000 Eur. Taip nukentėjusioji įvertino savo sumenkintą garbę, orumą, gerą vardą, išgyvenimus dėl pažeminimo ir užgauliojimo patirtus tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai, paniekinimą, apkalbėjimą, pasitikėjimo ja pakirtimą, jos ir kitų asmenų santykių žlugdymą. Dėl to V. R. jaučiasi blogai, išgyvena dėl kitų asmenų, su kurias tenka bendrauti vykdant darbines funkcijas, kompetentingų institucijų požiūrio į ją kaip bendrijos pirmininkę ir asmenį. Nukentėjusiąją gąsdina tai, kad N. B. turi tiek daug pykčio, tiek paniekos jai, bei įžeidinėja ir šmeižia ją visiškai suvokdama savo elgesio neteisėtumą ir iš to kylančias pasekmes, siekdami ją įskaudinti, pažeminti, apjuodinti. V. R. patiria sistemingas patyčias, pažeminimus, šmeižtą. Tas pats vykdavo ir žodžiu kas kartą, kai V. R. ir N. B. susitikdavo, taip pat girdint kitiems asmenims, tačiau lyg šiol nukentėjusioji niekur dėl to nesikreipė, viską savyje išgyveno ir kentė. Vis dėlto, kadangi sisteminis užgauliojimas ir šmeižimas nesiliauja iki šiol, N. B. vis ieško būdų, kad pakenkti V. R., toliau žodžiu šmeižia ją, nukentėjusioji pasiryžo nebetylėti ir kreiptis teismo pagalbos. V. R. mano, kad jos prašoma atlyginti neturtinė žala atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn N. B. dėl V. R. neviešo įžeidimo (dvi veikos) pagal BK 155 str. 2 d.; viešo įžeidimo (viena veika) pagal BK 155 str. 1 d., dėl šmeižimo pagal BK 154 str. 1 d. ir viešo įžeidimo pagal BK 155 str. 1 d. (6 veikos), bei pripažinti ją nukentėjusiąją ir civiline ieškove šioje baudžiamojoje byloje ir priteisti jai iš N. B. 2 500 Eur už šmeižimą ir viešą įžeidimą, 500 Eur už viešą įžeidimą ir 500 Eur už neviešą įžeidimą neturtinės žalos atlyginimą, bei bylinėjimosi ir teismo išlaidas.
Atsisakytina pradėti privataus kaltinimo bylos procesą.
Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra pagrįstai manoma, kad bus išaiškinta ir įrodyta nusikalstama veika, o kaltam asmeniui pritaikyta įstatyme numatyta bausmė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių. BK 2 straipsnio 4 dalis nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį – objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą (baudžiamąjį nusižengimą), visumą. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamos veikos sudėtis leidžia atskirti baudžiamąją atsakomybę nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių. Šio proceso pradėjimas, nesant duomenų apie galimos nusikalstamos veikos požymius, reikštų nereikalingą lėšų ir proceso dalyvių laiko švaistymą, o tam tikrais atvejais galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 412 str. 2 d. numato, kad skunde turi būti nurodytos nusikalstamos veikos, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės, liudytojų vardai ir pavardės ir gyvenamoji vieta. Pažymėtina tai, kad privatus kaltintojas, formuluodamas kaltinimą turi aiškiai apibrėžti kaltinimo ribas, nurodydamas BPK 412 str. skundui keliamus reikalavimus. Kaltinimas turi būti konkretus ir aiškus, tai vadovaujantis BPK 412 str. nuostatomis privalo padaryti nukentėjusysis, kaltinimo esmė turi būti aiški kaltinamajam, kad jis galėtų gintis nuo pareikšto kaltinimo, taip pat privataus kaltintojo pareiga nurodyti galimus nusikalstamos veikos liudytojus ir jų duomenis, tam, kad nebūtų apsunkintas procesas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 131 straipsnio 4 dalies (2001 m. rugsėjo 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 5 dalies (2003 m. balandžio 10 d., 2003 m. rugsėjo 16 d. redakcijos), 244 straipsnio 2 dalies (2003 m. balandžio 10 d., 2003 m. rugsėjo 16 d. redakcijos), 407 straipsnio (2003 m. birželio 19 d. redakcija), 408 straipsnio 1 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 412 straipsnio 2 ir 3 dalių (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 413 straipsnio 5 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 414 straipsnio 2 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir dėl pareiškėjo - Šiaulių rajono apylinkės teismo prašymų ištirti, ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 410 straipsnis (2002 m. kovo 14 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (Žin., 2006, Nr. 7-254) konstatuota, kad privataus kaltinimo tvarka raštu paduodamas skundas atlieka ir kaltinamojo akto funkciją, todėl jam keltini didesni formalūs reikalavimai nei kreipimuisi, pagal kurį dar bus atliekamas ikiteisminis tyrimas. Taigi privataus kaltintojo skunde turi būti nuosekliai, aiškiai ir konkrečiai nurodyta nusikalstama veika, kuria yra kaltinamas baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo, nurodyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo turi žinoti, kuo jis yra kaltinamas, kuo grindžiamas kaltinimas ir, atitinkamai, turėti galimybę gintis nuo kaltinimų.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad nuo 2015 m. liepos 10 d. LR baudžiamojo kodekso 155 straipsnis neteko galios (2015-06-25 įstatymu Nr. XII-1888), todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nusikalstamos veikos pagal kurias buvo kaltinama N. B., pagal BK 155 straipsnio 1 ir 2 dalis, teismo nenagrinėjamos, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
BK 154 straipsnyje numatyta atsakomybė už tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimą. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. faktų ir duomenų konstatavimą apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei bei žeminantį pobūdį) ir norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-171/2013).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime pažymėjo, kad BPK 409 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė „nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę“ sietina ne su kuriuo nors vienu nusikalstamos veikos požymiu ar keliais iš jų (pavyzdžiui, su nukentėjusiojo pareigomis ar socialiniu statusu, su nusikalstamos veikos sukeltu atgarsiu visuomenėje ir t. t.), bet su įvairiais nusikalstamos veikos požymiais ir įvairiomis jos padarymo aplinkybėmis. Sprendžiant, ar nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, kiekvienu atveju būtina įvertinti, kokie padariniai visuomenei, valstybei ir teisinei sistemai galėtų atsirasti, jeigu dėl šios veikos ir dėl kitų analogiškų veikų baudžiamasis procesas nebūtų pradėtas.
Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta, kad nuomonė yra visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos mintys, vertinimai bei pastabos apie reiškinius ar įvykius. Nuomonės neprivaloma įrodyti, bet ji turi remtis faktais ir būti reiškiama etiškai (įstatymo 2 straipsnio 36 dalis); žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiami faktai ar tiesa pagrįsti duomenys (įstatymo 2 straipsnio 84 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas (2006-10-11 kasacinė nutartis Nr. 3K-3-507/2006; 2011-03-14 nutartis Nr. 3K-3-106/2011). Tuo tarpu nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas (2007-05-08 kasacinė nutartis Nr. 3K-3-193/2007). Taigi žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas.
Teismas nepasisako dėl 2012-06-07, 2012-09-26, 2012-11-20 laiškų, adresuotų V. R., kadangi tuo V. R. kaltina N. B. padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 155 str.
Dėl 2012-09-06, 2012-11-20, 2013-09-04, 2014-06-06 laiškų teismas pasisako tik dėl BK 154 str. numatytos nusikalstamos veikos. Nagrinėjamu atveju veikos kvalifikavimui pagal BK 154 straipsnio 1 dalį labai svarbu nustatyti, kokiu būdu ir kam galimai šmeižikiško pobūdžio informacija buvo paskleista. Aplinkybes ir apibūdinimus, kuriuos privati kaltintoja savo skunde įvardijo kaip šmeižiančius jos asmenį, N. B. išdėstė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui V. D., elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), miesto merui J. S. – (duomenys neskelbtini), D. M. - (duomenys neskelbtini) ir D. M. –(duomenys neskelbtini), O. V. – (duomenys neskelbtini), turintiems įgaliojimus įvertinti jos skunde nurodomas aplinkybes dėl V. R. veiksmų. Teismas pažymi, kad teisę atitinkamoms institucijoms pateikti tokio pobūdžio prašymus (skundus) asmenims, kurie mano, kad yra pažeidžiami kokie nors vieši interesai, garantuoja įstatymai. Todėl N. B., kompetentingai institucijai pateikdama minėtą dokumentą, kuriame prašė patikrinti aplinkybes dėl V. R. veiksmų, veikė įstatymų numatyta tvarka. Atkeiptinas dėmesys, kad ta aplinkybė, jog N. B. prašyme (skunde) nurodyta informacija tapo žinoma atitinkamiems viešojo administravimo subjektams, nereiškia, kad prašyme nurodyta informacija buvo paskleista tretiesiems asmenims. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio formuojamos praktikos nuosekliai laikosi ir žemesnės instancijos teismai, yra išaiškinęs, jog tokiu atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo, parodymų) turinys tampa žinomas pareigūnams (pvz. policijos pareigūnams, prokurorams, teisėjams ir kitiems asmenims) dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešta tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimo, žinojimu) asmenims (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-56/2004). Šiuo atveju, kaip jau minėta, N. B. dėl galimai V. R. padarytų pažeidimų kreipėsi ne į trečiuosius pašalinius asmenis, o į įgaliotą instituciją ir jos atstovus ir byloje duomenų, kad šis prašymas (skundas) ar jame nurodyti duomenys būtų pateikti ir kitiems asmenims, nėra.
Dėl 2013-04-05 elektroninio laiško, siųsto advokatui G. Ž. - (duomenys neskelbtini), V. R. nurodo, kad N. B. paskleidė apie ją žeminančio pobūdžio informaciją, taip ją apšmeižė, nusiųsdama laišką trečiajam asmeniui. Teismas atkreipia dėmesį, kad advokatas G. Ž. nelaikytinas šiuo atveju trečiuoju asmeniu, kadangi yra V. R. atstovas, atstovaujantis V. R. teisminiuose procesuose. Be to, N. B. pateikdama informaciją V. R. advokatui, pačiame laiške nurodė, kad ji turi teisę išsakyti nuomonę ir iš anksto atsiprašė, jei galėjo įžeisti, kadangi ji neturėjo tokio tikslo. Be to, kreipdamasi į V. R. advokatą, N. B. siekė apginti savo ir galimai kitų asmenų galimai patirtą žalą, o ne kaip siekį apšmeižti V. R..
Dėl 2015-03-20 15:20 val. internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini), N. B. laiško, „Advokatas G. Ž. 2014-08-06 Šiaulių apylinkės teisme per teismo posėdį, kurį vedė teisėja G. J., buvo nesąžiningas, meluojantis, kartu su daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininke V. R.“. Teismas pažymi, kad konkrečiu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasisakė apie advokatą G. Ž., apie kurį teismas neturi teisės pasisakyti, kadangi šiuo atveju nagrinėjamas klausimas dėl V. R. pateikto skundo ir nagrinėjamas tik tose ribose, kur kalbama konkrečiai apie V. R.. Iš parašyto pasisakymo, nematyti, kad N. B. būtų ką nors pasisakiusi apie V. R., išskyrus žodžius, kad su V. R.. Be to, N. B. parašytas straipsnis laikytinas tik asmenine N. B. nuomone, nepateikiant konkrečių, šmeižiančių duomenų. Pažymėtina, kad šmeižimu laikoma tik žinomai tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas.
Pagal formuojamą praktiką dėl BK 154 straipsnio nuostatų taikymo yra formuluojama tai, kad nepriklausomai nuo to, ar N. B. kreipimasis su prašymu (skundu) į institucijos atstovus, bei advokatą dėl V. R. veiksmų, buvo pagrįstas ar ne, nes N. B., kreipdamąsi buvo įsitikinusi savo teisumu, nors galbūt savaip interpretuodama ir suprasdama esamą padėtį, tačiau veikė, jos supratimu, gindama savo ir kaip nurodė kitų asmenų teises. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad N. B. turėjo tikslą pateikti tikrovės neatitinkančią informaciją, todėl nėra pagrindo ir spręsti, kad ji siekė tyčia pažeminti, paniekinti V. R.. Lietuvos Respublikos įstatymai numato teisę kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, kreiptis įstatymų nustatyta tvarka į atitinkamas institucijas dėl pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo, ir ši Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojama teisė negali būti ribojama. N. B. neperžengė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. numatytos teisės reikšti savo nuomonę (įsitikinimus) ribų. Teisę kreiptis į institucijas dėl pažeistų teisių gynimo numato ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucija (21, 30 straipsniai), bet ir baudžiamojo proceso kodeksas, kiti įstatymai, todėl N. B. kreipimasis į institucijos atstovus, dėl jos (jų) pažeistų teisių gynimo bei prašyme (skunde) nurodytų aplinkybių, nelaikytinas informacijos paskleidimu BK 154 straipsnio 1 dalies prasme, ir dėl to nėra BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos būtinojo objektyviosios pusės požymio – informacijos paskleidimo tretiesiems asmenims. (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-155-327/2013; Šiaulių apygardos teismo nuosprendis Nr. 1A-407-282/2014).
Teismo vertinimu N. B. veiksmuose nenustatytas ir subjektyviosios BK 154 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis – tyčia. Kaip jau minėta, nusikalstama veika, atitinkanti šmeižimo sudėtį, gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad asmuo, paskleisdamas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, žino, kad tokia informacija yra išgalvota, supranta tokios informacijos paskleidimo neigiamas pasekmes, ir jų nori. Įvertinus byloje esančius įrodymus daryti išvadą, kad N. B. tyčia apšmeižė V. R., nėra pagrindo. Teismas mano, kad N. B. buvo įsitikinusi išsakytų teiginių tikrumu, todėl ir kreipėsi į institucijos atstovus, bei advokatą. Tokia išvada darytina ir analizuojant N. B. prašymą (skundą) institucijos atstovams, kur ji, teigia, kad esama padėtis, bei jos turima informacija, leidžia daryti atitinkamas išvadas apie susidariusią situaciją, o į institucijos atstovus ir į advokatą kreipiasi kaip į itin sąžiningus, nepriekaištingos reputacijos darbuotojus, siekdama kad padėtis pasikeistų į gera.
Teismas taip pat pažymi, kad siekiant teisingos pusiausvyros tarp saviraiškos laisvės ir asmens garbės ir orumo apsaugos, būtina atsižvelgti į tai, kad baudžiamoji atsakomybė yra griežčiausia, labiausiai ribojanti priemonė. Dėl to pirmiausia, esant galimybei, asmens garbės ir orumo gynimui turėtų būti išnaudotos švelnesnės priemonės (pvz., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnis). Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ir pan.). Antai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).
Atsižvelgiant į BK 2 straipsnio 4 dalies nuostatą, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, bei į išdėstytą, nenustačius N. B. veikoje būtinųjų šmeižimo (BK 154 straipsnio 1 dalis) požymių – pavojingos veikos ir tyčios – todėl atsisakytina pradėti privataus kaltinimo bylos procesą (BPK 412¹ straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 408 straipsniu, 412¹ straipsniu, 440 straipsniu, teismas
nutarė:
Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal privataus kaltintojo V. R. skundą dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka N. B. atžvilgiu, nesant nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str. 1 d. požymių.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.