- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-05
- Bylos Nr.
- e2A-1330-413/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00214-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis, Edvardas Paliokas
- Atsakovas
- M. R.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Edvardo Palioko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6164-986/2019 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovui M. R. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo M. R. 19 946,58 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 30 d. Vokietijoje įvyko eismo įvykis dėl atsakovo M. R., kuris neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę, kaltės. Ieškovė atlygino 18 350,01 Eur draudimo išmoką ir 1 596,57 Eur papildomą išmoką už medicinines paslaugas nukentėjusiesiems, todėl prašė priteisti šias sumas ieškovei.
3. Atsakovas ieškinį pripažino visiškai, prašė žalos atlyginimo mokėjimą dėl sudėtingos finansinės padėties išdėstyti dalimis, maždaug per 10–11 metų, sutikdamas mokėti kas mėnesį po 100–150 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo M. R. 19 946,58 Eur žalos atlyginimo, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2019 m. sausio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 449 Eur žyminį mokestį ir 124,70 Eur dokumentų vertimo išlaidas. Taip pat teismas nusprendė išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą dalimis – 42 mėnesių laikotarpiui, atsakovui mokant kas mėnesį po 500 Eur, o paskutinį mėnesį sumokant – 20,28 Eur ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (19 946,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas priteisė valstybei iš atsakovo M. R. 3,58 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų sumokėjęs ieškovei reikalaujamą sumą ar jos dalį, pats ieškovas neneigia, jog žalos neatlygino, todėl teismas darė išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 19 946,58 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas ir įrodytas.
6. Pasisakydamas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, teismas nurodė, kad aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Ieškovė nurodė, jog sutiktų su skolos mokėjimo išdėstymu, atsakovui mokant po 500 Eur per mėnesį. Teismas nustatė, jog šiuo metu atsakovo turtinė padėtis nėra tokia, kad jis galėtų iš karto įvykdyti teismo sprendimą, ir iš karto sumokėti iš jo priteistą 20 520,28 Eur sumą. Visa tai sudaro pagrindą spręsti dėl priteistos sumos mokėjimo išdėstymo. Atsakovas, sukėlęs eismo įvykį ir padaręs žalos, turėdamas pareigą ją atlyginti, patvirtino, kad paėmė kreditą pakankamai brangiam automobiliui įsigyti. Tačiau atsakovas neįrodė, kad jam buvo būtina įsigyti automobilį, nes jis netgi neturi teisės vairuoti transporto priemones. Jeigu automobilis galimai yra reikalingas jo sugyventinei ar jos vaikui, visiškai nesuprantamas atsakovo elgesys, kai gaunant iš esmės minimalias pajamas, prisiimami įsipareigojimai mokėti kas mėnesį po 110 Eur, o automobilį registruoti uošvienės vardu. Be to, atsakovas sutiko, kad galėjo įsigyti ir pigesnį automobilį.
7. Iš atsakovo paaiškinimų teismas nustatė, kad eismo įvykio metu jis dirbo Vokietijoje, kur gaudavo 1200 Eur atlyginimą, tačiau darbo jis atsisakė dėl neva kenksmingų sveikatai sąlygų, nors tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teismas sprendė, kad atsakovas sąmoningai pasirinko ženkliai mažiau apmokamą darbą (nurodė, kad šiuo metu šarvoja mirusiuosius, kasa duobes). Toks atsakovo elgesys, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo išdėstymo nėra pateisinamas, nes sąmoningas pasirinkimas ženkliai mažiau apmokamo darbo, turint didelę finansinę prievolę ieškovei, neatitinka pastarosios teisėtų lūkesčių. Atsakovas pats patvirtino, kad yra darbingas, sveikatos problemų neturi, t. y. turi visas galimybes susirasti geriau apmokamą darbą, juolab, kad atsakovas yra įgijęs paklausią darbo rinkoje automechaniko specialybę.
8. Teismo vertinimu, atsakovas, būdamas jauno amžiaus ir neturėdamas sveikatos problemų, turi visas galimybes dirbti darbą, už kurį mokamas bent jau vidutinis, o ne ženkliai mažesnis, t. y. minimalus, darbo užmokestis. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties, kadangi jis pasirinko mažiau apmokamą darbą, už kurį gauna tik artimą minimaliam atlyginimą, tačiau turi išlaidų, kurių minimalų atlyginimą gaunantis žmogus negalėtų turėti, t. y. kas mėnesį moka: 110 Eur įmokas už kreditą, skirtą automobilio įsigijimui; 150 Eur už buto nuomą; iki 100 Eur už komunalinius mokesčius. Taigi, vien šie išvardinti mokesčiai iš esmės sudaro visą jo gaunamą oficialų darbo užmokestį (apie 360 Eur per mėnesį).
9. Nurodytos aplinkybės yra pakankamos spręsti, kad atsakovas neįrodė, jog egzistuoja išimtinės aplinkybės sprendimo įvykdymą išdėstyti jo prašomomis sumomis, t. y. mokant kas mėnesį po 100–150 Eur. Toks atsakovo prašomas skolos mokėjimo išdėstymo terminas (apie 11 metų) yra labai ilgas, jis pažeistų byloje dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyrą, ieškovės teisėtus lūkesčius, sukeltų neigiamas pasekmes ieškovei, kadangi, kaip nurodė ieškovė, išdėstytų skolų mokėjimų administravimas ieškovei sudaro papildomas išlaidas bei reikalauja papildomų darbo jėgos resursų. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekdamas užtikrinti abiejų ginčo šalių teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrą ir sudaryti sąlygas realiai įvykdyti teismo sprendimą, ieškovei sutinkant su skolos išdėstymu po 500 Eur per mėnesį, teismas sprendė, kad yra pagrindas tenkinti atsakovo prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą iš dalies, t. y. tiek, kiek su tuo sutinka ieškovė, ir išdėstyti priteistos 20520,28 Eur (19946,58 Eur žala + 449 Eur žyminis mokestis + 124,70 vertimo išlaidos) skolos išieškojimą 42 mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad atsakovas kas mėnesį moka ieškovei po 500 Eur, o paskutinį mėnesį – 20,28 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovas M. R. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimą ir sprendimo įvykdymą išdėstyti 137 mėnesių laikotarpiui, atsakovui mokant ieškovei po 150 Eur per mėnesį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Teismas nepagrįstai teismo sprendimu priteistą 20 520,28 Eur sumą išdėstė 42 mėnesių laikotarpiui, nes šis terminas, palyginus su apelianto turtine padėtimi, yra pernelyg trumpas ir pažeidžia apelianto interesus bei teisėtus lūkesčius.
1.2. Siekiant užtikrinti socialinį teisingumą bei atsižvelgiant į tai, kad apeliantas yra fizinis asmuo, jo finansinė padėtis šiuo metu nėra labai gera, o kreditorius yra juridinis asmuo ir priteista suma jai nėra didelė, yra pagrindas sprendimo vykdymą išdėstyti 10–12 metų laikotarpiui.
11. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.
Faktinės bylos aplinkybės
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 30 d. Vokietijoje įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nesunkiai sužeisti jos keleiviai. Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės „Citroen C5“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo M. R. kaltės. Įvykio kaltininkas M. R. vairavo automobilį neturėdamas tam teisės (b. l. 16–19). Transporto priemonės „Citroen C5“ valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, draudėjas A. R. (b. l. 6–7). Įvykio metu padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 19 946,58 Eur dydžio draudimo išmoką, todėl ieškovė įgijo regreso teisę į kaltą dėl eismo įvykio asmenį – atsakovą M. R.. Atsakovas su priteistinu žalos dydžiu sutiko, tačiau prašė teismo priteistą sumą išdėstyti 10-11 metų laikotarpiui. Ieškovė sutiko su atsakovo prašymu iš dalies, t. y. sutiko, kad sprendimo vykdymas būtų išdėstytas dalimis, atsakovui kas mėnesį sumokant po 500 Eur. Teismas ieškovės ieškinį patenkino visiškai ir teismo sprendimo vykdymą išdėstė 42 mėnesiams.
14. Byloje nėra ginčo dėl padarytos žalos fakto ir jos dydžio, tačiau apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismo sprendimo įvykdymas išdėstytas 42 mėnesiams, nurodydamas, jog pagal savo finansines galimybes jis kas mėnesį galėtų mokėti ieškovei po 100–150 Eur.
Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo
15. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ir savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
16. CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti bendrieji teisingumo, protingumo bei sąžiningumo teisės principai, ir CK 1.2 straipsnyje įtvirtinti civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai (lygiateisiškumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių) užtikrina, kad teismai, nagrinėdami bylas, tinkamai aiškintų ir taikytų įstatymus. Sprendžiant teismo sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai; jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, ar, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą skolininko nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai. CK 1.2 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas reiškia diskriminavimo draudimą ir reikalavimą, kad vienodos situacijos būtų vertinamos vienodai, nebent dėl svarbių priežasčių būtų pakankamas pagrindas vertinti jas skirtingai; taikant lygiateisiškumo principą reikalaujama, kad, nagrinėjant civilinius ginčus teisme, vienodos faktinės sudėties civilinės bylos būtų sprendžiamos vienodai. Pagal teisėtų lūkesčių principą privalu pripažinti teisėtai įgytas asmens civilines teises, jas gerbti ir ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-495/2004).
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“ 13 punktas).
18. Bylos duomenimis, apeliantas dirba UAB „Gedulo namai“, jo mėnesinės oficialios pajamos, atskaičius mokesčius, už tris mėnesius (2018 m. gruodžio – 2019 m. vasario mėn.) siekia nuo 363,88 Eur iki 381,85 Eur (b. l. 108). Atsakovas transporto priemonių ir nekilnojamojo turto Lietuvoje neturi (b. l. 107, 119). Iš 2018 m. pajamų deklaracijos matyti, kad atsakovas 2018 m. gavo 5099,59 Eur pajamų, susijusių su darbo santykiais. Aptarti įrodymai leidžia spręsti, kad šiuo metu atsakovo turtinė padėtis nėra tokia, kad jis galėtų iš karto įvykdyti teismo sprendimą ir sumokėti iš jo priteistą 20 520,28 Eur sumą.
19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šie duomenys patvirtina, jog atsakovo finansinė padėtis nėra gera. Įvertinus aptartas aplinkybes ir su tuo susijusią atsakovo turtinę padėtį, galima teigti, kad priteista suma atsakovui yra didelė. Tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantas ėmė kreditą pakankamai brangiam automobiliui įsigyti, nors teisės vairuoti transporto priemonės neturėjo. Atsakovas nurodė, kad automobilis kainavo virš 4000 Eur, likusią sumą sudarė palūkanos. Šias aplinkybes patvirtina pateiktas banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 22 d. į jo sąskaitą Bigbank, AB pervedė 4500 Eur sumą.
20. Apeliantas taip pat nurodė, kad eismo įvykio metu dirbo Vokietijoje ir gaudavo 1200 Eur atlyginimą. Tai patvirtina į bylą pateiktų banko sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, kad 2017 m. lapkričio 15 d. atsakovui pervesta 1200 Eur, 2017 m. gruodžio 14 d. – 1243,53 Eur, 2018 m. sausio 15 d. – 875,27 Eur, 2018 m. sausio 30 d. –1294,47 Eur. Atsakovo teigimu, šio darbo jis atsisakė dėl neva kenksmingų sveikatai sąlygų, tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikė.
21. Byloje taip pat nustatyta, kad apeliantas kas mėnesį moka 110 Eur dydžio įmokas už kreditą, skirtą automobilio įsigijimui, 150 Eur – už buto nuomą, iki 100 Eur – už buto komunalinius mokesčius, iš viso apie 360 Eur, kai oficialiai deklaruojamas darbo užmokestis per mėnesį tesiekia 363,88 Eur – 381,85 Eur. Aptartos aplinkybės, kai nepateikti duomenys apie paties atsakovo išlaikymui ir kitiems būtiniems jo poreikiams reikalingas išlaidas, kelia pagrįstų abejonių dėl tikrosios atsakovo finansinės padėties. Be to, netgi patenkinus jo prašymą ir suteikus apeliantui galimybę kas mėnesį mokėti ieškovei po 150 Eur, šiuo metu gaunamų pajamų, atskaičius deklaruojamus mokesčius, nepakaktų.
22. Taigi, teismo nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų apie atsakovo tikrąją turtinę padėtį apeliantas nepaneigė, apeliaciniame skunde formaliai nurodydamas, kad išdėsčius teismo sprendimo vykdymą 42 mėnesiams, būtų pažeistos jo teisės.
23. Sutiktina su apelianto argumentu, kad ieškovės finansinė padėtis yra geresnė, tačiau į minėtą aplinkybę, priimdamas sprendimą, atsižvelgė ir pirmosios instancijos teismas.
24. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad apeliantas neįrodė, jog egzistuoja išimtinės aplinkybės sprendimo įvykdymą išdėstyti jo prašomomis sumomis ir terminais, t. y. po 150 Eur per mėnesį. Toks atsakovo prašomas skolos mokėjimo išdėstymo terminas (apie 11 metų) būtų aiškiai per ilgas, iš esmės paneigtų patį teismo sprendimą ir jo vykdymą, šalių interesų pusiausvyrą ir ieškovės teisėtus lūkesčius.
25. Todėl, apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamą klausimą išsprendė teisingai, materialinės ir procesinės teisės normų nepažeidė, todėl panaikinti ar pakeisti 2019 m. balandžio 16 d. teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.