Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-08-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-264-380/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-20
Bylos Nr.
AN2-264-380/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01340-2018-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aurelija Sadauskaitė
Nukentėjusysis
V. U.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-264-380/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01340-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.12; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal nukentėjusiojo V. U. (V. U.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 13 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2018-10-17 administracinio nusižengimo protokolas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 3 dalimi ir 428 straipsnio 4 dalimi G. G. surašytas už tai, kad jis 2018-08-15 14.29 val. Klaipėdoje, vairuodamas dviratį, nevažiavo kuo arčiau dešinio dviračių tako krašto, išvažiavo į kairę tako pusę ir susidūrė su priešais atvažiuojančiu dviratininku V. U.. Įvykio metu apgadintas dviratis ir sužalotas V. U., jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokiais veiksmais G. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 62 punktus.

2. Skundžiamu 2019-06-13 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimu G. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 428 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 20 Eur bauda. Administracinio nusižengimo teisena, pradėta pagal ANK 428 straipsnio 4 dalį, G. G. nutraukta nesant administracinio nusižengimo požymių.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V. U. prašo panaikinti 2019-06-13 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimą ir priimti naują nutarimą, G. G. pripažinti kaltu ne tik pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį, bet ir pagal 428 straipsnio 4 dalį. Apeliantas teigia, kad skundžiamas nutarimas yra neobjektyvus, neteisėtas ir todėl naikintinas, nesutinka su skundžiamu nutarimu dėl toliau nurodomų motyvų:

3.1. Teismas iš esmės rėmėsi Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019-04-12 ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog po 2018-08-15 eismo įvykio objektyviai patvirtintų išorinių ar vidinių kūno sužalojimų nekonstatuota, todėl nėra pagrindo nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą. Medicinos dokumentuose pažymėta kairės pusės peties, alkūnes, kelio sąnarių sumušimo diagnozė surašyta įvykio aplinkybių bei subjektyvių nusiskundimų apie skausmą pagrindu, tačiau nepagrįsta objektyviais išoriniais ar vidiniais traumavimo požymiais, todėl „neatitinka sužalojimo teismo medicininiai sąvokai“. Skunde teigiama, jog skundžiamame nutarime teismas savarankiškai (be medikų pagalbos) vertino 2018-12-11 atliko magnetinio rezonanso tyrimo išvadas. Išvadose konstatuota supraspinatus sausgyslės priekinės dalies tendinozė (chroniška sausgyslės degeneracija, galinti atsirasti dėl sudėtingo mikroskopinio lygmens sužeidimų sankaupos). Pažeidimai pasireiškia skausmu ir neveiksnumu, taip pat galimas nežymus sąnario paviršiaus plyšimas. Apeliantas pažymi, kad šis ir kiti medicinos dokumentai nebuvo išsiųsti į ekspertinę įstaigą, o jis nebuvo informuotas apie rengimąsi paskirti teismo ekspertizę ir apie galimybę pateikti papildomus reikšmingus įrodymus.

3.2. Apeliantas nurodo, kad savarankiškai gavęs duomenų apie paskirtą ekspertizę persiuntė teismui 2018-12-11 išvadą, tikėdamasis, kad siekdamas objektyvaus tyrimo teismas ją pridės prie siunčiamų dokumentų. Nuo 2019 m. sausio iki 2019 m. balandžio mėn. dokumentai ekspertams persiųsti nebuvo. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus medicinos akte nei šis, nei kiti bylai reikšmės turintys dokumentai nefigūruoja. Ekspertas padarė išvadą remdamasis tik pirminiais VšĮ (duomenys neskelbtini) apžiūros dokumentais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ šeimos gydytojo dokumentais – siuntimais ir su kita trauma susijusių VšĮ (duomenys neskelbtini) specialistų išvadomis.

3.3. Skunde teigiama, jog minėtas neišsamus ir nevisapusiškas ekspertizės aktas tapo pagrindu nutraukti administracinę teiseną pagal ANK 428 straipsnio 4 dalį.

3.4. Skunde nurodoma, kad Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse sveikatos sutrikdymas apibrėžiamas kaip žmogaus sužalojimas arba susargdinimas pažeidžiant jo kūno (organų) vientisumą ar sutrikdant jo funkcijas. Nežymus sveikatos sutrikdymas nustatomas remiantis bylos medžiagos dokumentais, kai sužalojimas arba susargdinimas sveikatą sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Nuo 2018-08-19 iki 2018-08-17 apeliantui buvo nustatytas nedarbingumas. 2018-08-24 šeimos gydytojas, konstatuodamas nepraeinantį skausmą, nusiuntė jį konsultacijai pas gydytoją traumatologą. 2018-09-04 VšĮ (duomenys neskelbtini) traumatologas objektyviai konstatavo skausmą priekinėje sąnario dalyje, įtarė sąnario lūpos plyšimą, rekomendavo vaistinį ir reabilitacinį gydymą ir spręsti dėl sąnario operacijos. 2018-09-06 šeimos gydytojas rekomendavo tausojantį režimą 3 mėnesiams. 2018-09-10 VšĮ (duomenys neskelbtini) reabilitologas objektyviai nustatė skausmą ir ribotumą „judesiuose per sąnarį“, priekinėje sąnario dalyje, sutrikusią apsitarnavimo funkciją. Paskiriamas reabilitacinis gydymas. 2018-10-10 šeimos gydytojas, konstatuodamas nepraeinantį skausmą, nusiuntė apeliantą pas gydytoją reabilitologą. 2018-10-11 VšĮ (duomenys neskelbtini) reabilitologas objektyviai nustatė skausmingus ribotus kaklinės stuburo dalies judesius, skausmingus taškus, VAS 3–4 balai, sutrikusią biosocialinę funkciją. Buvo paskirtas reabilitacinis gydymas. 2018-11-14 šeimos gydytojas konstatavo nepraeinantį skausmą ir nusiuntė V. U. pas gydytoją neurologą, kuris paskyrė reabilitacinį gydymą. 2018-11-28 apeliantas nusiųstas pas traumatologą, 2018-11-26 pradėtas reabilitacinis gydymas. 2018-11-29 dėl nepraeinančio skausmo šeimos gydytojas vėl siuntė apeliantą konsultacijai pas traumatologą, kuris paskyrė peties magnetinio rezonanso tyrimą ir rekomendavo laikiną funkcijų apribojimą 4 mėnesiams.

3.5. Skunde teigiama, jog ekspertizės akte pažymėta, kad dokumentuose nėra objektyviai traumavimo faktą patvirtinančių duomenų. Apeliantas mano, kad toks faktas negalėjo būti patvirtintas, nes ekspertui nebuvo pateikti visi dokumentai. 2019-05-22 V. U. kreipėsi į teismą dėl pakartotinės medicinos ekspertizės, tačiau šis prašymas 2019-05-24 buvo atmestas.

3.6. Skunde nurodoma, kad priimdamas nutarimą dėl administracinės teisenos pagal ANK 428 straipsnio 4 dalį nutraukimo teismas pažeidė apelianto teises į išsamų, objektyvų bei nešališką procesą. Neteisėta veika padaryta žala ne tik jo turtui, bet ir valstybės saugomai žmogaus sveikatai. Eismo įvykio padarinius kartais jaučia iki šiol. Mano, kad byloje yra pakankamai įrodymų, jog apeliantui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į V. U. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininkas R. S. nesutinka su apeliaciniu skundu, teigia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, o skundžiamas 2019-06-13 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas paliktinas galioti be pakeitimų.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad G. G. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 428 straipsnio 4 dalyje. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

7. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs G. G. bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad jo veiksmuose nėra jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 428 straipsnio 4 dalyje, požymių. Nesutikti su apylinkės teismo argumentais ir naikinti apylinkės teismo nutarimą, remiantis objektyviais duomenimis nepagrįstais apeliacinio skundo motyvais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir pakankamai išsamiai nurodė sprendimo motyvus, taip pat išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Jokių procesinių pažeidimų bylos nagrinėjimo metu padaryta nebuvo. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas analizuojamu atveju priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi apeliantas, nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutarimą.

9. Sprendžiant klausimą dėl asmens administracinės atsakomybės, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu (visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai). Remiantis teismų praktikoje pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis.

10. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių, jog 2018-08-15 įvykio metu V. U. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal ANK 428 straipsnio 4 dalį atsako šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyti asmenys, kurie padaro KET pažeidimą, dėl kurio buvo nežymiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra materiali, todėl pagal ANK 428 straipsnio 4 dalį asmuo atsako tuo atveju, kai kyla šioje normoje numatyti padariniai.

11. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2018-08-15 apie 14.29 val. dviračių take Klaipėdoje G. G. vairuojamas dviratis susidūrė su priešais atvažiavusiu V. U. vairuojamu dviračiu. Nustatyta, jog po dviračių susidūrimo V. U. nukrito nuo dviračio. Apeliantas apklausiamas apylinkės teisme nurodė, kad dėl įvykio buvo nežymiai sutrikdyta jo sveikata, jis patyrė kairio kelio, kairės rankos alkūnės, peties ir kelio sąnario sumušimus, peties gydymas užtruko, jam skirta reabilitacija. Rašytiniame paaiškinime, pateiktame iš karto po įvykio, V. U. nurodė, jog susidūrimo metu nukrito ant žemės, dėl galimų sužalojimų galbūt savarankiškai kreipsis į medicinos įstaigas (b. l. 25–26). Apklausiamas 2018-08-23 V. U. nurodė, kad įvykio dieną 17 val. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) priimamąjį, kur jam buvo nustatyti kairės pusės peties, alkūnės ir kelio sumušimai. Kitą dieną kreipėsi į šeimos gydytoją, kuris dviem dienoms suteikė nedarbingumą, davė siuntimą pas traumatologą (b. l. 30–31). Apklausiamas 2018-09-06 V. U. parodė, kad 2018-04-17 tarnybinių mokymų metu patyrė kairio peties traumą. 2018-05-30 atliktas peties sąnario magnetinio rezonanso tyrimas (toliau – MRT) ir nustatyti artroziniai peties sąnario pakitimai, paskirti vaistai. Anksčiau nustatyta trauma – artroziniai kairio peties sąnario pakitimai – ir 2018-08-15 trauma – kairio peties sąnario lūpos plyšimas – visiškai skirtingos diagnozės, nesusijusios tarpusavyje (b. l. 36–38).

12. Įvykio vietoje buvęs policijos pareigūnas M. B. tarnybiniame pranešime užfiksavo, jog 2018-08-15 įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadinti abu dviračiai (b. l. 14). Analogiškos aplinkybės nurodytos policijos registruojamų įvykių duomenų bazėje (b. l. 15). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas parodė, kad V. U. skubi medicininė pagalba nebuvo reikalinga. VšĮ (duomenys neskelbtini) paciento, patyrusio traumą, apžiūros lape užfiksuota, jog 2018-08-15 17.28 val. buvo apžiūrėtas V. U., kuris atvyko pats, nurodė, kad traumą patyrė eismo įvykio metu, diagnozė – kairio peties, alkūnės ir kelio sumušimas (b. l. 23–24). 2018-09-12 Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog V. U. eismo įvykio metu patirtas sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Ši specialisto išvada buvo pateikta vertinant gautų medicininių dokumentų duomenis. Medicininiuose dokumentuose nėra aprašyti išoriniai mechaniniai sužalojimai. Objektyvios apžiūros metu nustatytas kairio peties lokalus skausmingumas atliekant fleksiją, funkcija ribota, neurovaskulinių sutrikimų nėra, kairės alkūnės judesiai visos amplitudės, lokalus skausmingumas, kairio kelio sąnario medialinė dalis skausminga, funkcija pilna. Ištyrus rentgenu aiškių lūžių nepastebėta. Medicininiuose dokumentuose fiksuoti V. U. nusiskundimai kairio peties skausmu dar iki 2018-08-15 įvykio. Išvados 4 punkte nurodyta, jog įtartas kairio peties sąnario lūpos plyšimas magnetinio rezonanso tyrimo metu nepatvirtintas (b. l. 18–21).

13. Siekdamas nustatyti V. U. sužalojimus, jo sveikatos sutrikdymo mastą, Klaipėdos apylinkės teismas paskyrė teismo medicinos ekspertizę (b. l. 85–87). Atlikus ekspertinį tyrimą, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019-04-12 ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad V. U. po 2018-08-15 eismo įvykio objektyviai patvirtintų išorinių ar vidinių kūno sužalojimų nekonstatuota, todėl nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo masto vertinimui. Medicinos dokumentuose pažymėta kairės pusės peties, alkūnės, kelio sąnarių sumušimo diagnozė surašyta įvykio aplinkybių bei subjektyvių nusiskundimų apie skausmą pagrindu, tačiau „nepagrįsta objektyviais išoriniais ar vidiniais traumavimo požymiais, todėl neatitinka sužalojimo teismo medicininiai sąvokai“. Ankstesnę specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta laikyti nepagrįsta (b. l. 109–111).

14. Apeliaciniame skunde plačiai akcentuojama, kad byloje yra pakankamai įrodymų, jog apeliantui neteisėta veika buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o ekspertizės akte jis nebuvo nustatytas, nes ekspertinei įstaigai laiku nebuvo pateikti visi tai patvirtinantys dokumentai. Su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas negali sutikti.

15. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. U. pateikė 2018-12-11 atlikto kairio peties sąnario MRT išvadą ir nurodė, kad ekspertizės aktas priimtas neįvertinus 2018-11-11 atlikto MRT rezultatų. 2018-12-11 atlikus V. U. kairio peties sąnario MRT pateikta išvada, jog V. U. nustatyta supraspinatus sausgyslės priekinės dalies tendinozė, galimas nežymus sąnarinio paviršiaus plyšimas, akromioklavikulinio sąnario vidutinis degeneracinis osteoartritas, M.teres minoris totalinė atrofija bei riebalinė infiltracija, aiškaus labrum plyšimo nematyti, subkromialinis ankstumas (b. l. 133). Taigi, šio 2018-11-11 atlikto MRT metu gauti tyrimo rezultatai nepaneigia 2019-04-12 teismo medicinos ekspertizės akto išvadų. Atlikus V. U. kairio peties sąnario MRT nustatyta lėtinė sausgyslės priekinės dalies degeneracija (t. y. tendinozė), galimas, tačiau nepatvirtintas nežymus sąnario paviršiaus plyšimas. Labrum (t. y. sąnario lūpos) plyšimas taip pat nenustatytas ir patvirtinti dar iki 2018-08-15 įvykio V. U. nustatyti peties sąnario degeneraciniai sutrikimai (osteortritas). Todėl, apygardos teismo nuomone, remdamasis byloje turimais V. U. medicininiais dokumentais, ekspertizės aktu, paneigusiu specialisto išvadą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad 2018-08-15 įvykio metu V. U. sveikata nebuvo sutrikdyta. Ekspertinį tyrimą atlikę ekspertai vertino V. U. medicininę dokumentaciją ir gydytojų išvadas po 2018-08-15 įvykio. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, iš esmės analogiškos V. U. kairio peties sąnario MRT išvados buvo gautos ir ankstesnio tyrimo metu, t. y. po 2018 m. balandžio mėnesį patirtos traumos tarnybinių mokymų metu.

16. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog medicininiuose dokumentuose, įskaitant ir 2018-12-11 MRT išvadas, nėra fiksuota objektyviai patvirtintų išorinių ar vidinių kūno sužalojimų. Apygardos teismas pritaria apylinkės teismo vertinimui, kad V. U. nustatyti sveikatos sutrikimai susiję su kairiojo peties sąnario degeneraciniais procesais, buvusiais dar iki šioje byloje tiriamo 2018-08-15 įvykio. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino tai, jog 2018-12-11 V. U. kairiojo peties sąnario MRT atliktas praėjus daugiau nei trims mėnesiams po susidūrimo su G. G. dviračiu, o iš karto po įvykio V. U. nejuto ūmios traumos pasekmių, į įvykio vietą greitoji medicinos pagalba nebuvo kviesta, medikų apžiūrai V. U. nuvyko tik po to, kai, kaip pats patvirtino, savo jėgomis 2 km nunešė dviratį iki dviračių taisyklos, pėsčiomis nuėjo iki namų (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, išsimaudė ir automobiliu nuvyko į VšĮ (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių. V. U. apžiūrėję medikai išorinių, objektyviai matomų sužalojimų medicininiuose dokumentuose neužfiksavo. V. U. kairio kelio, alkūnės ir peties sumušimas diagnozuotas vadovaujantis nusiskundimais dėl skausmo.

17. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apygardos teismas akcentuoja, kad nagrinėjamos bylos atveju, nesant nustatytų padarinių (nežymaus sveikatos sutrikdymo), ANK 428 straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas negali būti inkriminuojamas.

18. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-06-13 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra. Įvertinus tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2019-06-13 nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

Palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 13 d. nutarimą nepakeistą ir nukentėjusiojo V. U. (V. U.) apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Aurelija Sadauskaitė