Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, vedęs, trys vaikai, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje gyvena (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2009 m. vasario 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 4 dalį bauda – 1 MGL, (bauda sumokėta).

2) 2010 m. vasario 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės apribojimas – 1 metams 2 mėnesiams.

3) 2010 m. gegužės 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas areštu – 75 paroms.

4) 2010 m. spalio 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį – areštas 90 parų.

5) 2011 m. rugpjūčio 26 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį –nuteistas terminuotu laisvės atėmimu –1 metams.

6) 2014 m birželio 4 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, BK 145 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu – 1 metų 6 mėnesiams.

7) 2016 m. kovo 10 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį nuteistas terminuotu laisvės atėmimu – 1 metams 3 mėnesiams 22 dienoms.

8) 2020 m. rugpjūčio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas laisvės apribojimu – 10 mėnesių.

9) 2021 m. spalio 7 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 ¹ straipsnio 1 dalį – bauda 1600 eurų, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus bei turto konfiskavimas, baudos nesumokėjęs, perduota vykdymui,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. S., 2020 m. birželio 26 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini) esančioje prekybos centro (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas motorinę transporto priemonę, automobilį ,,Peugeot 307“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas, pažeidė Kelių eismo taisyklių 114 punkto reikalavimus tuo, kad važiuodamas atbulas privalėjo duoti kelią kitiems eismo dalyviams, susidūrė su automobiliu VW ,,Golf Sportsvan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamu A. Z., taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu A. Z. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis A. S. kaltu prisipažino iš dalies. Perskaitomi kaltinamojo duoti teisiamajame posėdyje, kuriais jis parodė, kad įvykis įvyko 2020 m. birželio 26 d. Sėdo į automobilį ir išvažinėjo atbuline eiga automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini). Išvažinėjo ir pajuto smūgį. Išlipo pasižiūrėti, kai iš kito automobilio išlipo mergina. Pasakė merginai, kad kviečia greitąją, nes jis neturi draudimo. Atvyko merginos tėvas, kuris iš karto pareikalavo – 1 000 eurų. Jis su tuo nesutiko ir buvo iškviesta policija. Dvi valandas laukė policijos. Per tą laiką nukentėjusioji niekuo nesiskundė. Ji tuomet buvo su langete ant kažkurios rankos. Kaip galėjo ranka lūžti, jei ji buvo langetėje, tuomet ranka būtų iš kart sutinusi. Važiuodamas garsinio signalo negirdėjo, jokios muzikos automobilyje nesiklausė. Dėl įvykio susinervino, nes neturėjo draudimo ir vairuotojo pažymėjimo. Norėdamas apraminti nervus, išgėrė alaus. Prašo jį išteisinti, nes niekas iš ekspertų nepasakė, kad dėl jo kaltės lūžo nukentėjusiosios ranka. Dėl eismo įvykio kaltu prisipažįsta, gailisi, jokio greičio nebuvo. Jis su mašina tik atsirėmė (1 t., b. l. 179-180).

Noras kaltinamasis kaltę pripažįsta dalinai, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios, parodymais, specialisto išvada ekspertizės aktu bei kitais byloje surinktais įrodymais.

Perskaitomi nukentėjusioji A. Z. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad įvykio dieną įvažinėjo į (duomenys neskelbtini) parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelę. Pamatė grupę vaikinų susėdusių į automobilį ir išvažinėjo atbuline eiga. Ji sustojo, leido jiems išsisukti, galvojo, kad jie sustos, bet jie nestabdė. Ji signalizavo, įvyko smūgis, buvo atatranka, ji buvo minimali, bet ji buvo. Visi išlipo iš automobilių. Į ją kreipėsi nepagarbiai „mažyte“ , nusiramink , nieko baisaus, galima išsiskirstyti. Jos automobilis registruotas tėvo vardu, todėl paskambino tėvui. Tėvas pasakė, kad reikia kviesti policiją, vaikinai gali būti neblaivūs. Atvykus policijai, abu pūtė į alkotesterį. Ji blogai jautėsi, policija paleido ją į namus. Vasario mėnesį jai buvo atlikta dešinės rankos operacija, buvo su minkšto audinio sportiniu įtvaru. Tuomet nemanė kad kas atsitiko, todėl sakė, kad greitosios pagalbos jai nereikia. Naktį namuose prasidėjo skausmai, kitą dieną kreipėsi į „Raudonąjį Kryžių“, ten jai nustatė stipinkaulio lūžį, įdėjo jai langetę. Kai vaikinai įvažiavo į jos automobilį, ji stovėjo, nevažiavo, juos praleidinėjo, o jie vis tiek atbuli į ją važiavo ir įvažiavo, kampu atsitrenkė į jos automobilį, buvo sulankstyti jos automobilio priekiniai numeriai. Tada ji viena važiavo. Vieną ranką laikė ant vairo, dešine ranka spaudė signalą. Gavo atatranką į ranką nuo vairo, rieše skilo stipinkaulis. Operuotas neseniai jai buvo alkūnkaulis per riešo sritį, ten skilo šalia esantis kaulas – stipinkaulis. Metus laiko gydymui reikalinga buvo. Kaulas buvo trumpinamas, po šio įvykio ranka jai nesugijo, negalėjo baigti reabilitacijos. Trauminiai pojūčiai likę po įvykio, nuolatinis skausmas, skausmas trukdo dirbti, krito pajamos, nebegali pati savęs išsilaikyti, tėvai turi padėti, pablogėjo jos psichologinė būklė. Prašo priteisti iš kaltinamojo 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Jos automobilis draustas KASKO draudimu, kaltinamasis draudimo neturėjo, jos draudimas apmokėjo jai dalį žalos už sužalotą jos sveikatą 370 eurų ir sutvarkė jos automobilį. Civilinį ieškinį reiškia dėl neturtinės žalos, dėl suprastėjusios sveikatos po įvykio. Atsižvelgiant į tai, kad draudimas sutinka jai atlyginti 1812 eurų neturtinės žalos, sutinka savo civilinį ieškinį mažinti ir neprašo priteisti iš kaltinamojo pinigų (1 t. b. l. 180-181).

Liudytojo M. Ž. perskaityti parodymai duoti teisiamajame posėdyje, kuriais liudytojas parodė, kad braižė schemą apie eismo įvykį, suvedė įvykį į eismo įvykių registrą, tačiau nepamena ar mergina kažkuo skundėsi dėl sveikatos. Tarnybiniame pranešime visada pažymi ar reikalinga medikų pagalba (2 t. b. l. 31).

Eksperto Gregoire Abi Chaker perskaityti parodymai duoti teisiamajame posėdyje, kuriais jis parodė, kad buvo duotos dvi specialisto išvados. 2020 m. spalio 16 d. išvada, po to buvo surašyta dar viena išvada. Tvirtina abi išvadas. Pirmoji išvada buvo atlikta pagal tyrėjos užduotį, kuri buvo gauta 2020 m. spalio 16 d. tyrimo objektas A. Z., buvo gauti medicininiai dokumentai, jie nurodyti specialisto išvadoje. Pirmas tyrimas buvo atliktas iš medicininių dokumentų. Puslapyje Nr. 2 matyti užduoti klausimai į kuriuos buvo atsakyta. Buvo nurodyta, kokiomis aplinkybėmis galėjo būti ji sužalota, jis viską vertino iš medicininių dokumentų. Nurodyta, kada ir kur ji kreipėsi, kuriuo laiku, kokie buvo nusiskundimai, pacientė teigė, kad buvo eismo įvykis, gydytojas jai nustatė dešinio riešo sąnario skausmą, tada buvo padarytas rentgenas, pulpuojant buvo jaučiamas skausmas, buvo patinimas. Gydytojas aprašė matytą vaizdą, buvo įtariamas lūžis. Įtariamas dešinio stipinkaulio lūžis ties riešu. Dilbis yra iš dviejų kaulų. Nykščio kaulas yra ties stipinkauliu, šalia yra alkūnkaulio kaulas. Yra kaulo artimesnė ir tolimesnė dalis. Tolimesnė dalis būtų ties riešu, toje vietoje – tipinėje vietoje, buvo skersinis lūžis stipinkaulio. Buvo nurodytas tolesnis gydymas. Buvo diagnozuotas stipinkaulio lūžis įprastoje – tipinėje vietoje, gydytojas parinko tinkamą gydymą ir kontrolę. Lūžis tada dar nebuvo patvirtintas, tik vėliau tai gali būti matyti, kai vyksta jau gijimas, po lūžio matosi gijimo požymių, vadinasi, lūžis buvo. Jis surašė išvadą, nebuvo duomenų apie žaizdas, kraujosruvas, lūžis buvo įtariamas. Jis nesiuntė į Vilnių išsamiam tyrimui radiologinių nuotraukų, nes yra kriterijai, kada turi užsakinėti tokius tyrimus Vilniuje, viskas atitiko diagnozę ir aprašymą. Kai būna prieštaravimai tarp diagnozės ir kitų duomenų medicininių, tada užsakomas išsamus tyrimas Vilniuje. Pirma išvada buvo duota tokia, kokia pateikta byloje. Riešas buvo patinęs, skaudėjo, gydytojas tą užfiksavo, atliko savo darbą puikiai, skaudamą vietą mobilizavo. Po to buvo surašyta antra išvada, vėl buvo gauta tyrėjos užduotis 2021 m. vasario 25 d., nurodytas tyrimo objektas, tai buvo A. Z.. Gavus duomenis iš gydymo įstaigų, buvo atliktas riešo ultragarsinis tyrimas, Kauno klinikų kortelė, viskas aprašyta išvadoje. Puslapyje Nr. 3 nurodyta, kad radiologiniai vaizdai buvo siųsti tyrimui į Vilnių, gavus atsakymą įtraukė į antrą specialisto išvadą. Gydytojai radiologei J. M.-Č. pateikė klausimus, ji atsakė, ką matė, kad atliktose rentgenogramose matosi lūžis be poslinkio, ši specialistė patvirtino, kad ten buvo nustatytas 2020 m. birželio 27 d. lūžis, tipinėje vietoje ties riešu. 2020 m. birželio 26 d. galėjo būti tada padarytas sužalojimas, nes lūžis ūmus, be gijimo požymių, viskas parašyta, lūžis buvo ūmus. J. M.-Č. patvirtino, kad lūžis ūmus ir ne praeities tai lūžis. Gavęs jos atsakymus, jis atsakė į tyrėjos klausimus, dešinio stipinkaulio lūžis buvo nustatytas, pirmas ir trečias išvados punktas. Sužalojimas laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Pacientei buvo toje vietoje trauma, dabar vėl jai skauda, negalėjo kvalifikuoti skausmo, ankstesnių ligų paūmėjimas neturi įtakos sveikatos sutrikdymo nustatymo mastui. Iš dokumentų matė, kad toje rankoje buvo trauma anksčiau, rieše, 2019 m. rugpjūčio 27 d. trauma su įvykiu nesusijusi, lūžis buvo kito kaulo, įvykio metu 2020 m. birželio 26 d. lūžis buvo jau kitoje vietoje. Buvo aprašytas dalinis raiščių plyšimas, neaprašytas tos pačios srities – riešo, bet ne toje pačioje vietoje, kur buvo nustatytas stipinkaulio lūžis. Matoma medicininiuose dokumentuose atvykimo į gydymo įstaigą laikas ir data, tada buvo planinis paciento guldymas į ligoninės skyrių. Tai buvo planinis vizitas ligoninėje, kitą dieną pacientas buvo jau išrašytas. Dešinio riešo sąnario operacinis gydymas buvo atliktas, tai buvo ne dešinio stipinkaulio lūžis. Viskas medicininiuose dokumentuose aprašyta, šituose dokumentuose nėra jokių duomenų apie dešinio stipinkaulio lūžį, tada jo nebuvo, tas lūžis 2020 m. birželio 27 d. nustatytas, lūžis ūmus, todėl savo išvadoje nurodė, kad to eismo įvykio metu įvyko dešinio stipinkaulio lūžis. Abi išvados surašytos teisingai, tik kitu metodu. Pirmiau nesiuntė radiologinių vaizdų tyrimui į Vilnių, nes pirmiau nebuvo tam pagrindo. Kai gavo papildomą užduotį, siuntė viską radiologiniam tyrimui į Vilnių, kodėl tai įvyko, atsakyti negali, gal tiriamoji paprašė išsamesnio tyrimo, nes ankstesnė išvada netenkino, sutikau, kad galima atlikti išsamesnį tyrimą Vilniuje, kai tam yra pagrindas, tada privalau viską siųsti tikslinti. Lūžis buvo ūmus – neseniai įvykęs, o daugiau tą paaiškintų gydytojas-traumatologas. J. M.-Č. nurodė, kad lūžis be gijimo požymių, jis galėjo įvykti įvykio dieną, lūžis nurodytas ūmus. Kiek laiko laikomas lūžis ūmus, atsakytų tik gydytojas-ortopedas-traumatologas. Sužalojimo padarymo mechanizmas, stipinkaulio lūžis ties riešu atsiranda dėl jėgos tarp plaštakos į kaulą, o ašis eina tiesiai, ne kampu, kai žmogus krenta ant žemės ir atsiremia plaštaka į žemę, tada lūžta toje tipinėje vietoje kaulas, dėl stipraus vairo laikymo galėjo tai nutikti, buvo jėga ir judesys ties plaštaka. Poveikis buvo į riešą. Poveikis nebūtinai turi būti stiprus, nes jėga būna eina per plaštaką link riešo, tokia jėgos kryptis. Šiuo atveju jėga buvo, o kokia ji buvo įvykio metu, negalėjo atsakyti. Jei ji spaudė delnu automobilio signalą, buvo smūgis į automobilį – į vairą, galėjo įvykti stipinkaulio lūžis tipinėje vietoje. Signalo spaudimas ir jėga turėjo įtakos lūžiui, ne signalo spaudimas padarė lūžį, o tai, kad ranka buvo atremta į signalą, jėga ėjo per automobilį į delną, ankstesnė operacija neturi tam lūžiui jokios įtakos. Tai buvo nauja lūžio vieta, naujas pažeidimas, ankstesni pažeidimai nesusiję, per delną jėga buvo perduota, įvyko stipinkaulio lūžis. Ankstesnė trauma po operacijos buvo nurodyta medicininiuose dokumentuose, atliktas gydymas-operacija, siūlai buvo pašalinti, po to turėjo vykti reabilitacija, kokia būklė tada buvo, nenurodyta, nežinoma, kiek buvo sugiję po operacijos. Visi atsakymai duoti iš medicininių dokumentų, A. Z. apžiūrėta nebuvo, neteko jos apžiūrėti. Kad atsirastų šitas lūžis, turėjo būti jėga, bet nustatyti tikslesnių lūžio padarymo aplinkybių negalėjo. 2020 m. birželio 26 d. įvykio metu buvo padarytas dešinio stipinkaulio lūžis. Padarytas eismo įvykio metu nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nurodyta, koks buvo eismo įvykis, kokios aplinkybės. Tokie duomenys buvo nurodyti, išvadoje visi pateikti duomenys matyti. Buvo nurodyta, kad susidūrė du automobiliai (2 t., b. l. 30-34).

Liudytojo K. Ž. parodymai duoti teisiamajame posėdyje, kuriais jis parodė, kad A. Z. nepamena, tik skaitė dar kartą jos medicininius dokumentus, kad buvo įvykis 2020 m. birželio 26 d., po to ji kreipėsi 27 d. į gydymo įstaigą dėl riešo sužalojimo. Jis operuoja riešus ir plaštakas, nes yra šios srities specialistas, tuo metu dirbo traumatologiniame punkte, buvo įtartas stipinkaulio spindulinio kaulo lūžis tipinėje vietoje. Buvo riešas mobilizuotas langete. Atlikus kontrolę 2020 m. liepos 3 d., toje vietoje pulpuojant dešinės rankos riešas išliko skausmingas, sutinęs, buvo atliktos rentgenogramos, matėsi pašviesėjimo linija, duomenų ir tyrimų visumos užteko nustatyti diagnozę, todėl buvo nustatytas stipinkaulio lūžis, kuris mobilizuojamas, gydymas tęsiamas kokias šešias savaites. Po to buvo nuimta mobilizacija 2020 m. liepos 21 d., atliktas rentgenas, buvo gydoma toliau. Rentgenas buvo daromas tris kartus. Standartinis tokio lūžio gydymas tęsiasi 5–6 savaitės. Diagnozę nustato gydytojas. Pagal klinikinių simptomų visumą jis – gydytojas nustatė diagnozę, kad buvo tipinis stipinkaulio lūžis, tai spindulinis riešo kaulas, kuris lūžta, kai dažniausiai būna užlenkiama ranka į viršų, įvyko stuktelėjimas, toje vietoje šiuo atveju, žinojo, kad tai įvyko autoįvykio metu, kai ranka stuktelėjo į vairą, tokių atvejų būna. Pacientė skundėsi skausmu, dešinės rankos riešas buvo sutinęs, viskas matosi medicinos dokumentuose. Nei vienas kitas tyrimas nepaneigė lūžio. Ūmus lūžis, tai šviežias lūžis, tą mato rentgenologai – radiologai. Požymiai šviežio ir nešviežio lūžio. Tokiam lūžiui atsirasti neturėjo jokios įtakos kito kaulo lūžis – operacija. Jis negali pasakyti ar spaudžiant signalą galėjo įvykti toks stipinkaulio lūžis. Arba tiesioginės apkrovos ar kontakto metu arba užlenktos į viršų plaštakos metu toks lūžis įvyksta. Kad įvyktų šitas lūžis, turi būti tiesioginis smūgis arba plaštakos užlenkimas į viršų ar žemyn (2 t., b. l. 59).

Iš vyriausiojo patrulio M. Ž. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. birželio 26 d. patruliuodamas nustatytame maršrute kartu su vyr. patrule J. M., apie 19.52 val. gavo VPK budėtojo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini) aikštelėje, susidūrė automobiliai VW ,,Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir ,,Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas neturi draudimo dokumentų. Atvykęs į nurodytą vietą rado automobilius ir jų vairuotojus. Automobilio VW ,,Golf“ vairuotoja A. Z. paaiškino, kad apie 19 val. įsukusi į stovėjimo aikštelę pamatė manevruojantį automobilį ,,Peugeot“. Važiavo į priekį, o po to staiga pradėjo važiuoti atbulomis. Įjungė automobilio garso signalą, kad įspėtų kitą vairuotoją. Šis nesustojo, atsitrenkė į jos automobilio priekinę dalį ir ją apgadino. Išlipęs automobilio ,,Peugeot“ vairuotojas nuėjo už parduotuvės su kitais asmenimis atsigerti alaus. Automobilio ,,Peugeot 307“ vairuotojas A. S. paaiškino, kad važiavo atbulomis, negirdėjo jokio signalo ir atsitrenkė į kitą automobilį. Patikrinęs alkoholio matuokliu nustatė, kad A. Z. blaivi, o A. S. buvo nustatytas – 0,67 promilių girtumas. A. S. teigė, kad alkoholį vartojo po eismo įvykio, nes susinervino. Patikrinus informacinėse sistemose paaiškėjo, kad A. S. nėra įgijęs vairuotojo pažymėjimo (1 t., b. l. 10).

Iš eismo įvykio vietos schemos bei nuotraukų matyti, kad užfiksuotas 2020 m. birželio 26 d. (duomenys neskelbtini) įvykęs eismo įvykis (1 t., b. l. 11-13) .

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. pG 373/2021 (02) matyti, kad A. Z. nustatytas dešinio stipinkaulio lūžis, kuris laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 32-34).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad šis asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų KET pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi, šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad nors kaltinamasis nepripažįsta sužalojęs nukentėjusiąją, jo kaltę byloje patvirtina nukentėjusiosios A. Z. parodymai, kad viena ranka laikė vairą, o dešine ranka spaudė signalą ir tuo metu gavo atatranką nuo vairo ir rieše skilo stipinkaulis. Nukentėjusiosios parodymai patvirtinti eksperto Gregoire Abi Chaker parodymais, kad nukentėjusiajai kreipiantis pas gydytoją nustatė dešinio riešo sąnario skausmą, padarius rentgeną įtariamas stipinkaulio lūžis ties riešu, buvo atliktas riešo ultragarsinis tyrimas, nustatytas ūmus lūžis. Su prieš tai turėtą nukentėjusiosios turėta rankos trauma nesusijęs. Stipinkaulio lūžis atsiranda dėl jėgos tarp plaštakos į kaulą. Buvo jėga ir judesys ties plaštaką, poveikis buvo į riešą. Nukentėjusi spaudė automobilio garsinį signalą ir tuo metu buvo smūgis į automobilį – į vairą, todėl galėjo įvykti lūžis tipinėje vietoje. Signalo spaudimas ir jėga turėjo įtakos lūžiui. Tai ir patvirtina specialistų išvados Nr. G2481/2020 (02), kad įtariamas dešinio stipinkaulio lūžis, nurodyta, kad reikalingi specialūs tyrimai (1 t., b. l. 25-26). Atlikus specialius tyrimus iš specialisto išvados Nr. pG 373/2021(02)nustatytas stipinkaulio lūžis, rentgeniškai lūžis atrodo ūmus, kuris laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Byloje esančioms išvadoms neprieštarauja atliktas ekspertizės aktas. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad užfiksuotas įvykio vietoje automobilių susidūrimas, tarnybinis pranešimas dėl užregistruoto įvykio, specialisto išvados, iš kurios matyti, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tam neprieštarauja atliktas ekspertizės aktas, iš kurio matyti, kad A. Z. po 2020 m. birželio 26 d. eismo įvykio rentgenologiškai 2020 m. birželio 27 d. nustatytas šviežias iki keleto dienų senumo dešinės rankos sužalojimas – stipinkaulio lūžis tipinėje vietoje, kuris būdamas staigiai atsiremiant plaštaka (delnu) į kietą buką daiktą, paviršių, nors tiksliai nustatyti stipinkaulio lūžio padarymo laiką ir mechanizmą nėra galimybės, negali nei patvirtinti, nei paneigti šio sužalojimo padarymo galimybės nagrinėjamo eismo įvykio 2020 m. birželio 26 d. metu (2 t. b. l. 104-107) ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Kaltinamojo neprisipažinimą dėl nukentėjusiosios sužalojimo teismas vertina, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

V. Baudžiamojo poveikio priemonės taikymo motyvai

Skiriant kaltinamajam A. S. bausmę už nusikalstamą veiką įvertintina tai, kad kaltinamasis padarė vieną neatsargų nusikaltimą. Kaltinamasis teistas (1 t., b. l. 71-72, 75-84), anksčiau baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 85-104, 118-119), Respublikinio priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 t., b. l. 74). Kaltinamojo A. S. lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra (BK 59 straipsnis, BK 60 straipsnis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes A. S. skirtina BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmės rūšis – bauda, kuri bendrintina su 2021 m. spalio 7 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų paskirta bausme bauda – 1 600 eurų.

IV. Sprendimas dėl civilinio ieškinio

(duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš A. S. priteisti – 173,64 eurus turtinei žalai atlyginti už nukentėjusiosios A. Z. gydymą. Ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusiajai A. Z. 2022 m. birželio 27 d. LSMU ligoninėje Kauno klinikose buvo suteiktos skubiosios medicinos gydytojo paslauga, radiologo konsultacija dėl stipinkaulio apatinėje dalies lūžio, vėliau ortopedo traumatologo bei radiologo konsultacijos, už kurias iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų buvo sumokėta 173,64 eurų suma. Už žalą atsako kaltinamasis, todėl privalo ją atlyginti (1 t., b. l. 58-61).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitais sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnis nurodo, jog, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Už nukentėjusiajai A. Z. suteiktas gydymo paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Kaltinamasis A. S. elgdamasis neatsargiai avarijos metu sužalojo A. Z., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo suteikta skubiosios medicinos paslaugos sveikatos priežiūros įstaigose, todėl kaltinamasis yra atsakingas už padarytą žalą ir privalo ją atlyginti. Atsižvelgiant į tai, Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas ir iš A. S. priteistina 173,64 eurų turtinė žala (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka.

4.2. Nukentėjusiosios A. Z. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos

Teismas konstatuoja, kad neabejotina, jog nukentėjęs turi teisę į žalos atlyginimą 6.250 str. pagrindais. To iš esmės neginčijo ir atsakovai, nurodydami, kad draudimo išmoka yra pakankama. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą tais atvejais, kai eismo įvykio metu automobilis yra draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, patirtą turtinę ir neturtinę žalą tam tikrose ribose atlygina draudimo bendrovė, pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str.). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, todėl neturtinę žalą vertina teismas, nes tai yra fakto klausimas.

Neturtinė žala kiekvienu atveju vertintina individualizuotai, atsižvelgiant į įstatyme (CK 6.250 str.) numatytus kriterijus. Neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusi dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patyrė dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, skausmą. Nukentėjusi buvo gydoma, dėl sužalojimų patyrė diskomfortą bei turėjo buitinių nepatogumų. Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti yra ir žalą padariusio asmens kaltės laipsnis bei forma. Neabejotinai nustatyta, kad A. S. padarė neatsargų nusikaltimą, nukentėjusiajai, civiliniam ieškovui žala atsirado dėl kaltinamojo neatsargaus neteisėto elgesio, neatidumo, nedėmesingumu, per dideliu pasitikėjimu, tokio elgesio turinys ir kryptis nebuvo nukreipti padaryti žalą kitam asmeniui ar asmenims. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra taip pat vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžiui, tačiau nurodomi kriterijai negali būti lemiami, kai žala padaryta sveikatos sužalojimo atveju. Esminiu neturtinės žalos atlyginimo kriterijumi, sužalojus sveikatą yra dėl to atsiradusios pasekmės ir patirti arba patiriami dvasiniai išgyvenimai, be to šiuo konkrečiu atveju labai svarbus ir paties nukentėjusiojo elgesys. Šiuo atveju vertintina, kad nukentėjusiajai padarytas sveikatos sutrikdymas vertinamas kaip nesunkus, be to šis kaltinamojo elgesys labai nerūpestingas ir neatsargus, kas teismo vertinimu įtakojo nukentėjusiosios patirtą skausmą, nepatogumus. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji neturtinę žalą įvertino 3 000 eurų suma, sutiko ieškinį mažinti iki 1 812,00 eurų sumos, kurią sutinka atlyginti (duomenys neskelbtini) (2 t. b. l. 126-129).

(duomenys neskelbtini)TPVCAPDĮ 19 straipsnio nuostatose yra numatyta, jog atsakingas draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią TPVCAPDĮ II straipsnyje nustatytų draudimo sumų ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo. Pateikiame Biuro žalos administravimo departamento poziciją dėl pareikšto civilinio ieškinio nepagrįstumo. Preciziškas žalos dydį pagrindžiančių įrodymų vertinimas, atsižvelgiant į transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančių teisės aktų (TPVCAPDĮ, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (2018 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. 1059 redakcija) patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintu Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų) nuostatas yra būtinas tam, jog, atlyginant eismo įvykio metu padarytą žalą, nebūtų pažeistos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio nuostatos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad <..žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita, abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas..>. (LAT 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-391-219/2017, 45 punktas). Teisingas žalos nustatymas draudimo išmoka mokant Biurui yra svarbus ir tuo aspektu, kad Biuras, išmokėjęs draudimo išmoką, atsižvelgdamas į TPVCAPDI 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą suma.

TPVCAPDI 16 straipsnio 1 dalies nuostatose yra įtvirtinta, jog Biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Jei išmoka mokama priėmus sprendimą baudžiamojoje, administracinėje ar civilinėje byloje, ji turi būti sumokama per 14 dienų nuo įsiteisėjusio sprendimo, nuosprendžio ar nutarimo gavimo dienos.

Sprendžiant ar atlygintina suma atitinka teisingumo principą, vertinama ir teismų praktika panašiose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas. Tačiau, pabrėžtina ir tai, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose. Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad, spręsdami dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, kartu vertintina ir tai, fizinis ar juridinis asmuo atsako už padarytą žalą. Kita vertus, teismų nustatyti neturtinės žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, gali būti neanalogiškos.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus ir įvertinusi šioje byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, tinkamai taikant CK 6.250 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas, atsižvelgiant ne tik į nusikaltimą padariusio asmens bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, sužalojimo mastą, pobūdį, liekamuosius reiškinius, įvertinant visumą aplinkybių, laikytina, kad A. Z. patirtos sumažintos neturtinės žalos dydis – 1812 eurų, tai yra teisinga ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei nėra reikšmingai nutolęs nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, civiliniu atsakovu pagrįstai šioje byloje pripažintas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras. Tačiau sprendžiant dėl A. S. ir draudikų biuro civilinės atsakomybės apimties pažymėtina, kad dėl atsakingo už eismo įvykio metu kilusią žalą asmens ir neturint draudimo pirmiausia turi nukentėjęs asmuo tenkinti savo reikalavimą pareikšdamas jį tiesiogiai (duomenys neskelbtini) ar draudikui, kuris egzistuojant šiems draudimo prievoliniams santykiams yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigą vykdyti prievolę, pagal TPVCAPDĮ 19 straipsnio nuostatose yra numatyta, jog atsakingas draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią TPVCAPDĮ II straipsnyje nustatytų draudimo sumų ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai priteisti – 1 812 eurų (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvylika eurų) neturtinės žalos atlyginimo (2 t. b. l. 126-129).

V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamajam A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 109-110), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2022 m. balandžio 21 d. ir 2022 m. rugsėjo 16 d. gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimai bei patikslintos pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, teikiant teisinę pagalbą šioje byloje nukentėjusiajai A. Z.. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba parinko advokatę A. F., minėtos nukentėjusios atstove. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 266,60 eurus.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusio ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusio ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiajai A. Z. VGTPTKS 2022 m. balandžio 21 d. ir 2022 m. rugsėjo 16 d. sprendimais nutarė suteikti antrinę teisinę pagalbą ir paskyrė nukentėjusiajai atstovauti advokatę A. F..

Proceso išlaidų klausimas gali būti išsprendžiamas tiek priimant nuosprendį, tiek ir jį vykdant, kreipiantis į pirmosios instancijos teismą BPK 361 straipsnyje, 104 straipsnyje nustatyta tvarka (LAT 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis byloje Nr. 2K-29-511/2017).

Proceso išlaidų išieškojimas iš civilinio atsakovo, nesančio nuteistuoju byloje, BPK normų tiesiogiai nenumatytas, tačiau pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai kyla klausimų, kurių nereglamentuoja BPK, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Taigi nukentėjusio patirtų išlaidų išieškojimo klausimas nagrinėjamojoje byloje spręstinas atsižvelgiant į šias CPK normas. Tokios nuomonės laikomasi ir kasacinės instancijos teismo praktikoje (2016 m. lapkričio 29 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428-788/2016, LAT 2017-02-14 baudžiamoji byla Nr. 2K-11-648/2017).

Vadovaudamasis pateikta teismų praktika, teismas priėjo prie išvados, darytina išvada, kad sprendžiant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimą, turi būti vadovaujamasi ne tik baudžiamąjį procesą reglamentuojančiais teisės aktais, bet ir civilinio proceso bei teisės aktais, kurie reglamentuoja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimą.

Įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro išlaidos, nuo kurių mokėjimo pareiškėjas atleidžiamas, tai yra bylinėjimosi išlaidos bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusios išlaidos, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidos, su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusios išlaidos, numatytos šio įstatymo 20 straipsnyje, išlaidos, susijusios su gynyba ir atstovavimu nagrinėjant bylas (įskaitant apeliacine ir kasacine tvarka nagrinėjamas bylas, nesvarbu, kas jas pradeda), taip pat vykdymo proceso išlaidos, nurodytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų rengimu ir įrodymų rinkimu, vertimu, su atstovavimu išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokia tvarka nustatyta įstatymuose ar teismo sprendime. Įstatymo 14 straipsnio 11 dalis numato, kad į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas neįeina išlaidų, kurias teismas priteisia iš pralaimėjusios šalies šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlyginimas, taip pat skolininko patirtos vykdymo proceso išlaidos.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, siekdama užtikrinti antrinę teisinę pagalbą, Tarnyba sudaro atskiras sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo su advokatais, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą tik asmenims, turintiems teisę ją gauti, ir su advokatais, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, o šio straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos išvados teikimą mokamas užmokestis, kuris turi būti nustatytas taip, kad skatintų ginčus spręsti taikiai ir kad efektyviai bei ekonomiškai būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos, skirtos valstybės garantuojamai teisinei pagalbai. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas pastovus mėnesinis užmokestis. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytiems advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas nustatyto dydžio užmokestis už kiekvieną bylą, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (bylos kategoriją, nagrinėjimo stadiją ir panašiai). Taigi šiuo atveju Tarnybai nusprendus teikti nukentėjusiajai valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus nukentėjusiajai advokatą, valstybė, o ne byloje dalyvaujantys asmenys, patyrė išlaidas.

Atsižvelgiant į šios bylos nagrinėjimo rezultatus, manytina, kad šiuo atveju yra pagrindas priteisti ir valstybės patirtas išlaidas, kurios buvo patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai. Nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybė patyrė 266,60 eurą išlaidų.

Nagrinėjamu atveju nei BPK, nei Įstatyme, nei kituose teisės aktuose nėra numatytos išlygos, kad nebūtų sprendžiamas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimo klausimas už teiktą nukentėjusiam antrinę teisinę pagalbą iš asmens, pripažinto kaltu. Tuo pagrindu, kad nukentėjusiajai buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, teisės aktai taip pat nenumato galimybės atleisti kaltinamąjį nuo pareigos atlyginti valstybei jos patirtas teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiam išlaidas. Priešingai, BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai įtvirtinta nuostata, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti <...> nukentėjusios ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiosios ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Atsižvelgiant į ankščiau aptartas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą, valstybės turėtos išlaidos nukentėjusiosios advokato pagalbai apmokėti priteistinos iš kaltinamojo A. S..

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu registruotam automobiliui „Toyota Corolla“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pradėjus vykdyti teismo nuosprendį, panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 293 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu

nusprendžia:

A. S., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį – 50 MGL , t. y. 2500 eurų (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. spalio 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę – 32 MGL (1600,00 eurų) dydžio baudą visiškai jas sudėjus ir paskirti subendrintą, galutinę bausmę – 82 MGL, t. y. 4 100 eurų (keturių tūkstančių vieno šimto eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti A. S., kad paskirtoji bauda per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos įmokos sumokėjimą, turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111). Nustatytu terminu neįvykdžius bausmės, bauda išieškoma priverstinai per antstolį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).

Nukentėjusiosios A. Z. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš (duomenys neskelbtini) – 1 812 eurų (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvylika eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti ir priteisti iš A. S. 173,64 eurų už nukentėjusiosios A. Z. gydymą, (duomenys neskelbtini) turtinei žalai atlyginti, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmokės kodas 191351679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu registruotam automobiliui „Toyota Corolla“ valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pradėjus vykdyti teismo nuosprendį, panaikinti.

Kaltinamajam A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Iš kaltinamojo A. S. priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, teikiant teisinę pagalbą, šioje byloje nukentėjusiajai A. Z. – 266,60 eurus (du šimtus šešiasdešimt šešis eurus 66 ventus) valstybės naudai.

Informuoti A. S., kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidos turi būti sumokėtos į pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Surenkamosios sąskaitos: „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini); AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini); AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini); AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini); Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini); UAB Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini); Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) (duomenys neskelbtini); Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas(duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti, kad proceso dalyviai turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.