Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Balčytienės ir Inos Kirkutienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja G. H. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025-12-03 priimtą sprendimą Nr. 25S268539 į pareiškėjos prašymą Nr.2508-LLGK-0838; panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025-12-03 pranešimu priimtą antrąjį sprendimą į pareiškėjos antrąjį prašymą Nr. 2512-LLG-0981, pateiktą atsakovo pranešimu Migris sistemoje, įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą nagrinėti pareiškėjos leidimo gyventi pakeitimo-pratęsimo klausimą iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja G. H. nurodo, kad Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad ji ketino dirbti UAB „Krekenavos agrofirma“ maisto pusgaminių ruošėja. Šį prašymą atsakovas patenkino ir 2023 m. lapkričio 14 d. iki 2025 m. lapkričio 13 d. išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Nr.(duomenys neskelbtini).

Pagal 2023-06-22 darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėja įmonėje UAB „Krekenavos agrofirma“ dirbo nuo 2023 gruodžio 06 d. iki vaiko gimimo ir skirtų motinystės atostogų, ji šioje įmonėje įdarbinta iki šiol. Prašyme dėl leidimo gyventi pareiškėja, be kita ko, nurodė, kad jos pragyvenimo šaltinis bus darbo užmokestis, kurio dydis - minimalus padidintas vieno euro centu valandinis darbo užmokestis ir skatinama išmoka už mėnesio rezultatus.

Pareiškėjos sutuoktinis E. M., gim. (duomenys neskelbtini), turėjo jau 2 kartą išduotą leidimą laikinai gyventi, kuris galioja iki 2026-10-01 ir Lietuvoje jau gyvena daugiau kaip tris metus bei dirba toje pačioje darbdavio įmonėje UAB „Krekenavos agrofirma“. Asmenys susituokę nuo (duomenys neskelbtini) ir jų santuoka buvo pripažinta Lietuvoje, kaip tai patvirtina pateikiamas vaiko gimimo liudijimas ir kiti dokumentai.

Nurodo, kad toks atsakovo neveikimas sudaro prielaidas jį laikyti piktnaudžiaujančiu savo padėtimi, tokiu būdu institucija pažeidė pareiškėjos teisėtus interesus bei teisėtus lūkesčius.

Paaiškina, kad 2025-12-03 sprendimas Nr. 25S268539, kurį priėmė atsakovas, buvo grindžiamas tuo, kad pareiškėja negauna pajamų ir nedirba bei nustatė tokias bylai svarbias aplinkybes:

[..] Užsienietė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė tuo pagrindu, kad Bendrovėje ketina ir toliau dirbti mėsos pusgaminių ruošėja. [..] Užsienietė nuo 2023-12-06 iki šiol įdarbinta Bendrovėje (nuo (duomenys neskelbtini) iki 2025-05-08 ir nuo 2025-07-15 iki 2027-02-08 užsienietė, kaip auginantį vaiką iki 3 metų, apdrausta valstybės lėšomis), taip pat nuo 2024-11-13 įdarbinta MB „BUTAI KEBABAI“, kaip MB narys. [..] Migracijos departamentas, nustatęs, kad užsienietei nuo 2024-12-01 iki 2025-07-31 Bendrovė nemoka darbo užmokesčio, 2025-08-19 per MIGRIS komunikaciją užsienietei ir Bendrovei išsiuntė pranešimą, prašydamas pateikti dokumentus, pagrindžiančius, kodėl jai nebuvo ir nėra mokamas darbo užmokestis.

[..] 2025-08-21 Bendrovė Migracijos departamentą per MIGRIS komunikaciją atsakė, kad „<...> G. H. nurodytu laikotarpiu - nuo 2024-12-23 iki 2025-04-27 - ir nuo 2025-04-28 iki (duomenys neskelbtini) yra vaiko priežiūros atostogose, todėl jai nebuvo mokamas darbo užmokestis pagal darbo sutartį. Minėtais laikotarpiais ji faktiškai nevykdė darbo funkcijų, tad atlyginimas nebuvo išmokėtas dėl teisėtai suteiktų atostogų. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad visais atvejais, kai darbuotoja sugrįš į darbą, atlyginimas bus mokamas pagal galiojančią darbo sutartį ir tarpininkavimo rašto sąlygas. Tikimės, kad šis paaiškinimas patvirtina, _ jog įmonė laikosi visų įsipareigojimų “. 2025-08-25 Bendrovė patikslino atsakymą, kad „<...> pateikiant duomenis įvyko klaida dėl datos. Norime patikslinti informaciją. Dėl G. H. faktinės situacijos pranešame, kad ji nurodytu laikotarpiu - nuo 2024-12-23 iki 2025-04-27 ir nuo 2025-04-28 iki 2027-02-08 - buvo vaiko priežiūros atostogose, todėl jai nebuvo mokamas darbo užmokestis pagal darbo sutartį “.

Atsižvelgdamas į tai, kad užsienietė yra vaiko iki 3 metų priežiūros atostogose, Migracijos departamentas 2025-08-25 per MIGRIS komunikaciją užsienietei ir Bendrovei išsiuntė pranešimą, prašydamas paaiškinti, kada ji po vaiko priežiūros atostogų planuoja grįžti į darbą.

Tą pačią dieną Migracijos departamentas gavo užsienietės atsakymą, kad „Man suteiktos motinystės atostogos iki 2027-02-08 “. Kaip duomenis ir dokumentus, pagrindžiančius, kodėl jai nebuvo ir nėra mokamas darbo užmokestis, ji pateikė vaiko priežiūros išmokos apskaičiavimo informacinio pranešimo apie tai, jog nuo 2025-04-28 iki 2027-02-08 (iki vaikui sukaks 24 mėnesiai) jai skiriama vaiko priežiūros išmoka. Taip pat pateikė telefono ekrano nuotrauką, kurioje matomos banko sąskaitoje esančios lėšos, mėnesio išlaidos ir atliktos operacijos.

UTPĮ 40 str. 1 d. 4p. reglamentuoja, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 44 str. nuostatas.

UTPĮ 44 str. 1 d. 2 p. nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šias sąlygas:

pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į VDI laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų - Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga;

pateikiama darbdavio informacija arba apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, ir jo turimą ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos ir darbo patirties.

UTPĮ 44 str. 4 d. reglamentuota, kad leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka 44 str. 1 d. 2 p. nustatytas sąlygas. Pagal UTPĮ 35 str. 1 d. 2 p. išduoti ar _pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės.

Migracijos departamento vertinimu, UTPĮ 44 str. 1 d. 2 p. nustatytos sąlygos suponuoja, kad užsienietis, leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, Lietuvos Respublikoje dirbs visą nustatytą darbo laiko normą. Tai reiškia, kad jeigu užsienietė leidimo laikinai gyventi galiojimo metu ketina būti vaiko priežiūros atostogose, tai ji neatliks darbo funkcijos ir jai nebus mokamas darbo užmokestis, todėl ji neatitinka UTPĮ nustatyto leidimo laikinai gyventi išdavimo darbo pagrindu tikslo - leisti užsienietei ir toliau dirbti Bendrovėje.

Nustatytų aplinkybių visuma (užsienietė Bendrovėje darbo funkcijos, kuriai yra įdarbinta, neatlieka, nes ji yra vaiko iki 3 metų priežiūros atostogose, todėl tikėtina, kad užsienietė, gavusi naują leidimą laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu, ir toliau galimai darbine veikla neužsiims), sudaro pagrindo įtarimams, jog užsienietės atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti, užsienietė siekia gauti naują leidimą laikinai gyventi tik tam, kad galėtų įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje ir naudotis leidimo laikinai gyventi suteikiamomis privilegijomis, pvz., nevaržomai atvykti į Šengeno erdvę ir iš jos išvykti.

Tai, kad užsienietė Migracijos departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą - užsienietei leidimas laikinai gyventi reikalingas ne siekiant apsigyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, o tik dėl jo suteikiamų teisių keliauti po Šengeno erdvę, Migracijos departamentas vertina ir dėl to, kad, kaip matyti iš užsienietės 2025-08- 25 pateikto paaiškinimo, grįžti į darbą ji planuoja tik po vaiko priežiūros atostogų nuo 2027-02-08.

Migracijos departamento vertinimu, užsienietės pateikti duomenys apie tai, kad jos atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra dirbti Bendrovėje visą darbo laiko normą, neatitinka tikrovės, tokiu būdu jos siekis gauti naują leidimą laikinai gyventi neatitinka UTPĮ nustatyto leidimo laikinai gyventi išdavimo darbo pagrindu tikslo — leisti užsienietei ir toliau gyventi ir dirbti Lietuvoje.

Migracijos departamentas nekvestionuoja užsienietės teisės auginti vaiką, tačiau teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus.

Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas tik tuo atveju, jeigu jis atitinka UTPĮ 40 str. 1 d. nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą bei UTPĮ 26 str. 1 d. 1-6p. nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra UTPĮ 35 str. 1 d. nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui leidimas laikinai gyventi gali būti neišduotas arba nepakeistas.

UTPĮ 35 str. 1 d. nustatyti imperatyvūs atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindai, UTPĮ nuostatos nenumato išimčių, kada šie pagrindai gali būti netaikomi, atsižvelgiant, pavyzdžiui, į užsieniečio turėtus dokumentus, suteikiančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, į užsieniečio darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpį ar kitas aplinkybes. Pagal pateikiamą VSDF Sodra pažymą apie Vaiko priežiūros išmokos apskaičiavimą, bei pateikiamą pareiškėjos banko sąskaitos išrašą matyti, kad socialinė išmoka, prilyginama ir apskaičiuojama įvertinant „Dienos kompensuojamąjį uždarbį“ (darbo užmokesčio), Pareiškėjos asmens nustatytas 44,53 Eur, kai vertinamas minimalus 26,67 Eur, o maksimalus 221,16 Eur. Taip pat įvertintas vidutinis darbo dienų skaičius per mėnesį ir vidutinis mėnesio kompensuojamas uždarbis (931,39 Eur).

Šie VSDF Sodra paskaičiavimai ir mokama išmoka pagal teisės analogiją gali ir turi teismo būti prilyginama su darbo santykiams susijusioms pajamoms - darbo užmokesčiui (kaip LR valstybės socialinės garantijos), taip pat kaip išmoka darbdavio ar Sodros dėl ligos, kompensacija mokama už atostogas ar panašiai.

Pareiškėjai reguliariai ši išmoka kaip pajamos (prilyginama su darbo santykiams susijusioms pajamoms) buvo mokamos valstybės įstaigos. Šių duomenų atsakovas nei reikalavo, nei tikrino, o padarė klaidingas išvadas ir vertinimus - apie tariamai aplinkybes, kad pareiškėja nedirba ir negauna darbo užmokesčio ar jos tikslai yra neteisėti ar kitokie, nei susiję su darbo, kas buvo pagrindas išduoti leidimą laikinai gyventi, taip pat jį pratęsti ir pakeisti.

Pareiškėja teisėtai buvo motinystės atostogose - tuo pačiu metu jai esant pagal įstatymą įdarbintai dviejose įmonėse - UAB „Krekenavos agrofirma“ ir MB „Butai Kebabai“, kas nustatyta LR įstatymų ir teisės aktų, ir atmesti jos prašymą dėl šių aplinkybių bei pateikdamas tokius vertinimus, kad pareiškėja nėra įdarbinta ir negauna su darbu ir darbo santykiais susijusių pajamų, nors tokias faktiškai gavo ir buvo tai patvirtinantys įrodymai, atsakovas negalėjo.

Savo atidarytoje įmonėje MB „Butai Kebabai“ pareiškėja pajamas ir lėšas taip pat gavo tiek 2024, tiek 2025 metais - tačiau šių aplinkybių atsakovas visiškai nenagrinėjo, nors pripažino, kad asmuo yra įdarbinta kaip narys ir verslo subjektas yra teisėtai veikiantis. Atsakovo vertinimai visiškai prieštarauja jo rašte ir tyrime nustatytoms aplinkybėms ir laikytini prieštaringais.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu bei kitais teisės aktais apibrėžiamas kaip teisėtas motinystės atostogų laikotarpis ir santykiai su darbdaviu, bei atlyginimo kompensavimo mechanizmas, kurį ir gaudavo pareiškėja ne iš darbdavio, o iš VSDF Sodra atitinkamo skyriaus.

MB „Butai Kebabai“ pareiškėjai pajamas ir lėšas taip pat išmokėjo ginčo laikotarpiu ir tai laikytina su verslu susijusiomis teisėtomis pajamomis.

Šis dokumentas apie skirtą ir mokamą socialinę išmoką buvo pateiktas, tačiau visiškai atsakovo nenagrinėtas, formaliai kategoriškai atsakovui laikant, kad pareiškėja darbo atlygį turėjo gauti tik iš darbdavio. Tačiau įstatymas akivaizdžiai nurodė, kad teisėtai esant motinystės atostogose, pareiškėjai socialinė išmoka už vaiką prilyginama darbo užmokesčio kompensavimui. Tačiau, nors pareiškėja ir akivaizdžiai nurodė, kad iki tokio laikotarpio yra darbo santykiuose, tačiau motinystės atostogose, bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus, šių aplinkybių atsakovas visiškai nenagrinėjo, nevertino ir atmetė, o tokiu būdu priėmė neteisėtą sprendimą - nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė pareiškėjos prašymą pratęsti leidimą laikinai gyventi.

Šių pajamų iš verslo atsakovas taip pat visiškai nevertino, nors apie tai, kad pareiškėja turėjo darbo santykius ir šioje jos valdomoje įmonėje pasisakė.

Atmetus tokį pareiškėjos prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, buvo pažeistos ne tik pareiškėjos teisės, bet ir jos mažamečio sūnaus A. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) teisės į stabilią gyvenimo aplinką. Vienu svarbiausių elementų laikytina sveikatos priežiūros ir vaiko raidos palaikymo bei tęstinumo pažeidimai. Pareiškėjos beveik 1 metų vaikas turėjo nuolatinius reguliarius gydytojo apžiūros vizitus ir taip pat apsilankymus gydymo įstaigose, kurių vieną vaikas jau praleido pareiškėjai skubiai išvykus (2025-11-14 iš Europos Sąjungos ir Lietuvos), kitas vizitas pas gydytoją, numatytas 2025-12-30 8.00 val. irgi praleistas. Vaikui išduotas leidimas laikinai gyventi galioja iki 2026 m. ir dėl jo pakeitimo bus teikiamas prašymas atsakovui.

Nurodo, kad kardinalus aplinkos ir klimato pakeitimai, įtakos neigiamai vaiko raidą ir vystymąsi. Gyvenamos vietos keitimas įtakojo ir tai, kad šeimos santykiai buvo nutraukti. Lietuvoje liko dirbantis sutuoktinis E. M., kuris turi išlaikyti šeimai išsinuomotą didesnį ir brangų gyvenamą būstą, bei toliau tęsti darbinę veiklą, išmokėti kreditinius ir kitus mokėjimus, kas buvo susiję su pareiškėjos šeima ir gyvenimu Lietuvoje. Tačiau, nepanaikinus neteisėto atsakovo priimto ginčijamo sprendimo, vaikas reguliariai su tėvu matytis negalės ir taip pažeistos prigimtinės teisės ginamos konvencijų. Pareiškėjos kiti socialiniai ryšiai su bendruomene, bei ugdymosi veikla, taip pat kitos teisės irgi buvo pažeistos, ji mokėsi lietuvių kalbos. Pareiškėjos sutuoktinio - E. M. teisė gyventi su šeima, matyti vaiką ir sutuoktinę irgi buvo ir yra šiuo metu pažeidžiami, jo leidimas gyventi išduotas ir galioja iki 2026-10-01.

Tai prieštarauja LR vaiko teisių ir pagrindų įstatymui, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijai, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijai, Šeimos teisių chartijai, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, ir bylose tokia valstybės praktika ir politika vertinama itin neigiamai. Nurodo, kad 2025-12-03 pranešimu pateiktas antrasis sprendimas į pareiškėjos antrąjį prašymą Nr. 2512-LLG-0981, kuriuo nuspręsta prašymą atmesti. Pažymi, kad joks nustatyta forma atsakovo dokumentus nebuvo pateiktas, tik padaryti įrašai informacinėje Migris sistemoje, tačiau visiškai be jokių pagrįstų motyvų ir dar nepraėjus apskundimo terminui ir sprendimo teisėtumo patikrinimo teisme klausimui, ir antrasis pareiškėjos prašymas atmestas.

Tai laikytina neteisėtu atsakovo veikimu, kuris formaliai nevertindamas aplinkybių priėmė antrąjį prašymą, apribojantį pareiškėjai teikti prašymą kitu pagrindu.

Pažymi, kad pareiškėja šiuo laikotarpiu buvo ir tebėra motinystės atostogose, jai yra kilę apribojimų tinkamai ginti savo teises, kreiptis į advokatus ar kitus asmenis, kai tuo pačiu metu ji turi rūpintis ir mažamečio 1 metų nuo jos priklausančio vaiko gerove ir kasdiene rutina, o atsakovas tik formaliai teikė reikalavimus ir nesigilino bei nepakonsultavo bei dėl galimai formalių taisyklių pažeidimo, atsisakė išduoti ir pratęsti galiojusį leidimą laikinai gyventi. Toks atsakovo formalus elgesys prieštarauja LR viešojo administravimo įstatymui ir kitiems teisės aktams, ypač užsienietės atžvilgiu ir formuoja neigiamą politiką ir požiūrį LR valstybės atžvilgiu.

Nurodo, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo priimti ginčijamą sprendimą - pareiškėja atitiko teisės akto reikalavimus - kadangi turėjo galiojančią darbo sutartį ir ketino dirbti , buvo apdrausta soc. ir sveikatos draudimu, buvo pateikta darbdavio informacija ir įsipareigojimas bei gavo pajamas atitinkančias darbo santykių išmokas, ir tebėra savo įmonės dalyvis - teisėta veikla . Nurodo, kad pareiškėja atitiko reikalavimus pagal - UTPĮ 40 str. 1 d. nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą. Pareiškėja atitiko reikalavimus pagal UTPĮ 26 str. 1 d. 1-6 p. nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas. Pareiškėjos atžvilgiu nebuvo UTPĮ 35 str. 1 d. nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui leidimas laikinai gyventi gali būti neišduotas arba nepakeistas.

Nurodo, kad pagal atsakovą - UTPĮ 44 str. 1 d. 2 p. nustatytos sąlygos suponuoja, kad užsienietis, leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, Lietuvos Respublikoje dirbs visą nustatytą darbo laiko normą. Tai reiškia, kad jeigu užsienietė leidimo laikinai gyventi galiojimo metu ketina būti vaiko priežiūros atostogose, tai ji neatliks darbo funkcijos ir jai nebus mokamas darbo užmokestis, todėl ji neatitinka UTPĮ nustatyto leidimo laikinai gyventi išdavimo darbo pagrindu tikslo - leisti užsienietei ir toliau dirbti Bendrovėje. Šios atsakovo išvados prieštarauja teisingumo ir protingumo principams bei teisės aktų reguliavimui ir teisės analogijai. Paaiškina, kad pareiškėja atitiko reikalavimus ir:

turėjo galiojančią darbo sutartį ir ketino dirbti - buvo darbdavio įsipareigojimas , buvo apdrausta soc. ir sveikatos draudimu; buvo pateikta darbdavio informacija ir įsipareigojimas; bei gavo pajamas atitinkančias darbo santykių išmokas, ir tebėra savo įmonės dalyvis - teisėta veikla .

Nagrinėjant UTPĮ 101 straipsnį - Europos Sąjungos valstybės narės piliečio ir jo šeimos nario teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagrindus - numatyta išimtus - kur Europos Sąjungos valstybės narės pilietis turi teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu jis [..] yra darbuotojas [..] išlaiko darbuotojo arba savarankiškai dirbančio asmens statusą, kai nutraukta jo darbo sutartis (jos galiojimo laikas pasibaigęs) arba veikla ir jis laikinai nedirba ar nevykdo veiklos dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar nelaimingo atsitikimo [..].

Įstatymo taikymo spragos kaip minėta aiškintinos pareiškėjos naudai.

Pareiškėja negali būti diskriminuojama ir taip pat, nors būdama trečiosios valstybės pilietė, turi analogiškai teisę išlaikius darbuotojo arba savarankiškai dirbančio asmens statusą laikinai nedirbti ar nevykdyti veiklos dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų - kas jai garantuojama socialinėmis LR valstybės garantijomis. Šiuo atveju, toks atsakovo sprendimas itin paveikė ne tik pareiškėjos teises ir laisves, tačiau ir savęs apginti negalinčio mažamečio (1 metų) asmens teises - kuris yra neribotai ir tiesiogiai priklausomas nuo pačios pareiškėjos. Taip pat vaiko interesai ir teisės pažeistos, priverstinai tokiu būdu pakeičiant jo gyvenimo vietą, sąlygas, teisę gauti tolygią sveikatos priežiūra, kuri buvo LR valstybės garantuota ir apdrausta, pareiškėjai dirbus ir mokėjus socialinio draudimo įmokas, taip pat padaroma kita itin didelė neigiama įtaka vaiko raidai ir vystymuisi. Tokiu būdu buvo itin pažeistos byloje aptariamo mažamečio teisės ir galimybės, ką draudžia teisės normos. Pažymi, kad LR valstybės garantuotas socialinis bei sveikatos draudimas ir mokestinės garantijos (pareiškėjai kaip motinai ir vaikui taip pat) bei pajamos irgi pareiškėjos prarandamos, kadangi nutraukiamas socialinio draudimo - kas prilyginama darbo pajamoms - mokėjimas pareiškėjai, po leidimo gyventi panaikinimo, ir kai asmuo išsiunčiamas iš šalies ir iš ES.

Nurodo, kad toks atsakovo elgesys ir veiksmai, nebendradarbiavimas ir nepakonsultavimas, o formalus taisyklių taikymas, teismo vertintini itin kritiškai, dėl sukeliamų padarinių masto pareiškėjai ir su ja susijusiems ar nuo jos priklausantiems asmenims.

aplinkybių išvis nebuvo nustatyta.

Priėmus atsakovui 2025-12-03 sprendimą Nr. 25S268539 į prašymą Nr.2508-LLGK- 0838, kuriuo nuspręsta “atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes: duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ” - jai formaliai jau buvo taikyta bausmė leidimas nepratęstas ir anuliuotas, teisė gyventi Lietuvoje pasibaigė.

2025-12-03 pranešimu atsakovui priėmė antrąjį sprendimą į pareiškėjos antrąjį prašymą Nr. 2512-LLG-0981, nuspręsta: Prašymą atmesti. [..] Užsienietis, kuriam atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, gali pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi praėjus ne mažiau, kaip vieneriems metams nuo sprendimo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi priėmimo ir išnykus priežastims, dėl kurių buvo atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą gyventi [..] Klaidingai užpildžius prašymą du kartus, sekantį prašymą bus galima pateikti tik po keturių mėnesių nuo paskutinio prašymo atmetimo dienos. [..].

Dvigubos bausmės taikymą riboja visi LR teisės aktai - LR Konstitucija, procesiniai teisės aktai, taip pat tarptautinės teisės normos . Be pareiškėjai taikyto gyventi leidimo panaikinimo (sprendimu Nr. 25S268539) nepraėjus apskundimo terminui, taikyta antra sankcija (pranešimu MIGRIS į pareiškėjos antrąjį prašymą Nr. 2512-LLG-0981) - nuobauda t. y. apribota ir atmesta galimybė teikti prašymą dėl leidimo šeimos susijungimui (ne mažiau, kaip vieneriems metams), tai yra kitu pagrindu.

Įstatymo 35 str. 1 d. nustatyti imperatyvūs atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindai, ir nėra numatyta išimčių, kada šie pagrindai gali būti netaikomi, atsižvelgiant, pavyzdžiui, į užsieniečio turėtus dokumentus, suteikiančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, į užsieniečio darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpį ar kitas aplinkybes.

Pastebi, kad pareiškėjos nurodyta informacija neatitinka tikrovės. Kaip nurodyta ginčijamame Sprendime, Migracijos departamentas, nustatęs, kad užsienietei nuo 2024-12-01 iki 2025-07-31 Bendrovė nemoka darbo užmokesčio, 2025-08-19 per MIGRIS komunikaciją užsienietei ir Bendrovei išsiuntė pranešimą, prašydamas pateikti dokumentus, pagrindžiančius, kodėl jai nebuvo ir nėra mokamas darbo užmokestis. Į šį prašymą atsakydama Bendrovė nurodė, jog pareiškėja nuo 2024-12-23 iki 2025-04-27 ir nuo 2025-04-28 iki (duomenys neskelbtini) yra vaiko priežiūros atostogose, todėl jai nebuvo mokamas darbo užmokestis pagal darbo sutartį. Minėtais laikotarpiais pareiškėja faktiškai nevykdė darbo funkcijų, tad atlyginimas nebuvo išmokėtas dėl teisėtai suteiktų atostogų. Vėliau Bendrovė patikslino, kad pateikiant duomenis įvyko klaida dėl datos, pareiškėja nuo 2025-04-28 iki 2027-02-08 yra vaiko priežiūros atostogose.

Atsižvelgdamas į tai, kad užsienietė yra vaiko iki 3 metų priežiūros atostogose, Migracijos departamentas 2025-08-25 per MIGRIS komunikaciją užsienietei ir Bendrovei išsiuntė pranešimą, prašydamas paaiškinti, kada ji po vaiko priežiūros atostogų planuoja grįžti į darbą. Tą pačią dieną Migracijos departamentas gavo užsienietės atsakymą, kad „suteiktos motinystės atostogos iki 2027-02-08“. Kaip duomenis ir dokumentus, pagrindžiančius, kodėl jai nebuvo ir nėra mokamas darbo užmokestis, ji pateikė vaiko priežiūros išmokos apskaičiavimo informacinio pranešimo apie tai, jog nuo 2025-04-28 iki 2027-02-08 (iki vaikui sukaks 24 mėnesiai) jai skiriama vaiko priežiūros išmoka. Taip pat pateikė telefono ekrano nuotrauką, kurioje matomos banko sąskaitoje esančios lėšos, mėnesio išlaidos ir atliktos operacijos.

Migracijos departamento vertinimu, Įstatymo 44 str. 1 d. 2 p. nustatytos sąlygos suponuoja, kad užsienietis leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, Lietuvos Respublikoje dirbs visą nustatytą darbo laiko normą. Tai reiškia, kad jeigu užsienietė leidimo laikinai gyventi galiojimo metu ketina būti vaiko priežiūros atostogose, tai ji neatliks darbo funkcijos ir jai nebus mokamas darbo užmokestis, todėl ji neatitinka Įstatyme nustatyto leidimo laikinai gyventi išdavimo darbo pagrindu tikslo - leisti užsienietei ir toliau dirbti Bendrovėje. Nustatytų aplinkybių visuma (užsienietė Bendrovėje darbo funkcijos, kuriai yra įdarbinta, neatlieka, nes ji yra vaiko iki 3 metų priežiūros atostogose, todėl tikėtina, kad užsienietė, gavusi naują leidimą laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu, ir toliau galimai darbine veikla neužsiims), sudaro pagrindo įtarimams, jog užsienietės atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja, teikdama prašymą dėl leidimo gyventi, iš anksto žinojo, kad tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis iki 2027-02-08 jai nebus mokamas, nes pareiškėja gauna vaiko priežiūros išmoką, Migracijos departamentas pagrįstai vertino, kad pareiškėja teikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

Nors pareiškėja ir nurodo, kad prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Migracijos departamentui pateikė 2025-08-18, tačiau Migracijos departamentas per Įstatymu nustatytą 90 dienų terminą prašymo neišnagrinėjo, taip vilkindamas veiksmus, dėl ko pareiškėja su vaiku buvo priversta palikti Šengeno erdvę bei Lietuvą, neturime pagrindo sutikti su tokiu pareiškėjos vertinimu.

Pažymi, kad Migracijos departamentas, gavęs pareiškėjos prašymą dėl leidimo laikinai gyventi, neturėjo pakankamai informacijos sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo priimti ir turėjo kreiptis į pareiškėją ir į Bendrovę dėl papildomos informacijos, todėl užtruko prašymo nagrinėjimas. Migracijos departamentas pareiškėją informavo, kad kiekvieno užsieniečio atvejis vertinamas individualiai, atsižvelgiant į galiojančių teisės aktų nuostatas ir faktines su užsieniečiu susijusias individualias aplinkybes, pagal Įstatymo 28 str. 4 d. Migracijos departamentui suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo arba atsisakymo išduoti, o priimdamas šiuos sprendimus Migracijos departamentas privalo užtikrinti, kad sprendimai atitiktų Įstatymo nuostatas. Taip pat Migracijos departamentas atsiprašė pareiškėjos už nepatogumus.

Nurodo, kad nėra pagrindo vertinti, kad prašymo nagrinėjimas buvo nepagrįstai vilkinamas. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja vien dėl užtrukusio nagrinėjimo buvo priversta išvykti iš Šengeno erdvės, nes pareiškėja išvyko, pasibaigus leidimui laikinai gyventi, o gavus ginčijamą sprendimą anksčiau pareiškėjos situacija nebūtų pasikeitusi: atsisakius išduoti leidimą laikinai gyventi, pareiškėja neįgijo teisės pasilikti Lietuvos Respublikoje, pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimo terminui.

Nei pareiškėjos prašyme, nei tarpininkavimo rašte nėra nurodyta pastabų ar papildomos informacijos, kad iki 2027-02-08 pareiškėja nedirbs darbo, kuris nurodomas tarpininkavimo rašte, ir negaus nurodyto dydžio darbo užmokesčio, nes yra vaiko priežiūros atostogose.

Nesutinka su pareiškėjos skundo argumentais, esą, pareiškėja neturi teisės į motinystę ir su tuo susijusias atostogas bei pareiškėjos mėginimus teigti, kad Migracijos departamento vertinimu pareiškėja neturi teisės sirgti ar atostogauti.

Pabrėžia, kad pareiškėjos situacija nėra analogiška ligos atvejui, nes ligos atveju asmuo nežino, kad gali susirgti, tuo tarpu pareiškėjai buvo iš anksto žinoma, kad pareiškėja nevykdys reikalavimų, kurių pagrindu prašė leidimo laikinai gyventi, nes jau prašant leidimo laikinai gyventi (nuo 2025-04-28) pareiškėja buvo vaiko priežiūros atostogose.

Paaiškina, kad ginčijamas Sprendimas priimtas ne todėl, kad pareiškėja nėra įdarbinta ir negauna su darbu ir darbo santykiais susijusių pajamų, bet todėl, kad teikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl savo ketinimų dirbti ir gautinų pajamų.

Todėl Migracijos departamentas neturi pagrindo vertinti pareiškėjos argumentų, esą, pareiškėja turėjo pakankamai pajamų, nes ginčijamame sprendime nebuvo vertinama, kad pareiškėja gauna per mažas pajamas ar jų negauna visai, tačiau buvo nurodyta, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės.

Pareiškėjos skunde ir prie jo pridedamuose dokumentuose nėra aplinkybių, kurios patvirtintų, kad pareiškėja teikė tikrovę atitinkančius duomenis, o neatitikimas tikrovei paaiškėjo dėl vėliau atsiradusių aplinkybių. Pažymi, kad ginčijamu Sprendimu pareiškėjos mažamečiam (gim. (duomenys neskelbtini)) sūnui nėra numatyta jokių apribojimų. Pareiškėjos vaikas turi teisėtą pagrindą gyventi Lietuvoje, remiantis tėvui išduotu leidimu laikinai gyventi. Taigi, už šeimoje priimtą sprendimą išvykti pareiškėjai su vaiku nėra atsakingas Migracijos departamentas, tokį sprendimą priėmė pareiškėja arba abu sutuoktiniai.

Pareiškėjos sūnus yra (duomenys neskelbtini) pilietis, todėl pareiškėjos skunde nepagrįstai teigiama, kad išvykęs į kilmės valstybę pareiškėjos sūnus negaus medicininės priežiūros.

Nurodo, kad nėra pagrindo teigti, kad, įvertinant vaiko amžių (ginčijamo sprendimo priėmimo metu - 10 mėn.), vaikui galėjo būti itin reikšmingas Lietuvos gamtos ir miško tyrinėjimas, dalyvavimas būtent Kėdainiuose organizuojamuose renginiuose ir pan. Vaikas buvo ugdomas ne ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, o šeimoje. Patys tėvai priėmė sprendimą dėl vaiko tolesnės gyvenimo vietos bei ugdymo sąlygų. Pastebi, kad atsisakius pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi, tėvai tebeturėjo teisę savo sprendimu išvykti iš Lietuvos kartu su savo vaiku, taip išsaugodami teisę į šeimos vienovę ir vaiko teisę augti tėvų kilmės šalyje, su abiem tėvais.

Nesutinka su skundo teiginiu, esą, pažeistas pareiškėjos teisėtas lūkestis kurti pareiškėjai savo gyvenimą su šeima, nes Migracijos departamentas priėmė sprendimą atsisakyti pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ketinant dirbti, o ne gyventi su šeima. Pažymi, kad LVAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad teisė būti Lietuvos Respublikoje nėra prigimtinė užsieniečio teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama, tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4103-575/2020; kt.).

Taip pat pažymi, kad Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog užsienietis, kuriam atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, gali pateikti prašymą išduoti leidimą gyventi praėjus ne mažiau kaip vieniems metams nuo sprendimo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi priėmimo. Šis apribojimas netaikomas, kai leidimą laikinai gyventi atsisakyta išduoti ar pakeisti šio straipsnio 1 dalies 11, 16, 19, 20 ar 21 punkte nustatytais pagrindais arba kai dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kitu pagrindu kreipiasi nepilnametis užsienietis, kuriam atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, arba užsieniečio, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, šeimos narys, kuriam atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi.

Kadangi pareiškėjai atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, tai nenustatyta Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių pareiškėjos pateiktas prašymas dėl leidimo laikinai gyventi galėtų būti priimtas.

Todėl Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Nr. 2512-LLG-0981.

Pažymi, kad Migracijos departamentas elgėsi teisėtai ir priėmė ginčijamą Sprendimą pagrįstai, įvertinęs pareiškėjos individualią situaciją ir paprašęs papildomų paaiškinimų iš pareiškėjos ir Bendrovės, teikusios tarpininkavimo raštą, bei įvertinęs faktines aplinkybes ir jas susiejęs su teisės normomis ginčijamame sprendime.

Paaiškina, kad tarp šalių nėra ginčo dėl pareiškėjos teisės į vaiko auginimo atostogas, todėl dėl šios teisės išsakyti skundo argumentai laikytini nesusijusiais su ginčijamu sprendimu ir nepagrįstais.

Taip pat nesutinka su argumentais dėl pareiškėjos išsiuntimo iš šalies, nes ginčijamu sprendimu pareiškėja nebuvo išsiųsta ar įpareigota savanoriškai išvykti.

Pažymi, kad ginčijamu sprendimu nėra pažeidžiama nei teisė į santuoką, nei vaiko teisės - ginčijamu sprendimu vaikui nebuvo panaikinta teisė laikinai gyventi Lietuvoje, jis nebuvo įpareigotas išvykti. Sprendimą išvykti pareiškėjai su vaiku priėmė pareiškėja arba sutuoktiniai kartu, o ne Migracijos departamentas. Nepagrįstai nurodoma, esą, Migracijos departamentas nevykdė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 str. jam nustatytų imperatyvių pareigų - padėti tėvams įgyvendinti vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, kurias pagal šį įstatymo straipsnį užtikrina tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą.

Nesutinka su pareiškėjos skundo argumentais, esą, priėmus ginčijamą sprendimą pareiškėjai „buvo pritaikyta bausmė“, nes administraciniu sprendimu nėra taikomos baudžiamosios teisės nuostatos. Tai, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 str. 2 d., nepriėmė pareiškėjos prašymo dėl leidimo laikinai gyventi, negali būti laikoma „dviguba bausme“, „nuobauda“, „sankcija“. Pastebi, kad ginčijamas sprendimas priimtas ne dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, todėl pareiškėjos skunde nepagrįstai teigiama, esą, ginčijamas sprendimas turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais veiksmais, jų pobūdžiu. Tai, kad pareiškėja vadovaujasi precedento nesudarančios LVAT praktikos argumentais bylose dėl grėsmės, nesuteikia pagrindo vertinti, kad ginčijamas sprendimas yra priimtas nepagrįstai ar neteisėtai.

Mano, kad nustačius, jog pareiškėja pateikė tikrovę neatitinkančius duomenis, tokiu būdu atsiradus rimtam pagrindui manyti kilsiant užsieniečio nelegalios migracijos grėsmei, laikytina, jog Migracijos departamento sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi yra priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Pareiškėja skunde apsiriboja tik deklaratyviais teiginiais, kad ji atitinka Įstatymo nuostatas, tačiau nepateikia jokių išsamių ir įtikinamų paaiškinimų dėl nustatytų faktinių aplinkybių, kodėl buvo teikiama iš anksto žinoma kaip tikrovės neatitinkanti informacija dėl pareiškėjos darbo ir būsimo darbo užmokesčio.

Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, Migracijos departamento vertinimu, užsienietės pateikti duomenys apie tai, kad jos atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra dirbti Bendrovėje visą darbo laiko normą, neatitinka tikrovės, tokiu būdu jos siekis gauti naują leidimą laikinai gyventi neatitinka Įstatyme nustatyto leidimo laikinai gyventi išdavimo darbo pagrindu tikslo - leisti užsienietei ir toliau gyventi ir dirbti Lietuvoje.

Pareiškėja ir jos atstovas teismo posėdžio metu palaikė skundą, prašydami jį patenkinti.

Atsakovo atstovė prašė teismo skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Teismas konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Migracijos departamento 2025-12-03 sprendimo Nr.25S268539 ir 2025-12-03 Nr. 2512-LLG-0981 pranešimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė atsakovui tuo pagrindu, kad ketina ir toliau dirbti UAB „Krekenavos agrofirma“ mėsos pusgaminių ruošėja. Bendrovės tarpininkavimo rašte Nr.20250806-117726 dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo nurodyta, kad Bendrovės ekonominės veiklos rūšis- mėsos ir paukštienos produktų gamyba, užsienietė ketina ir toliau dirbti mėsos pusgaminių ruošėja, darbo sutarties laikotarpiu įsipareigoto mokėti mėnesinio darbo užmokesčio dydis – 1 100 Eur. Pareiškėjai nebuvo išduota nacionalinė viza, jai nuo 2023-11-14 iki 2025-11-13 darbo pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Pareiškėja nuo 2023-12-06 iki šiol įdarbinta Bendrovėje ( nuo (duomenys neskelbtini) iki 2025-05-08 ir nuo 2025-07-15 iki 2027-02-08 pareiškėja, kaip auginanti vaiką iki 3 m., apdrausta valstybės lėšomis), taip pat nuo 2024-11-13 įdarbinta MB „Butai kebabai“, kaip MB narys. Pareiškėjos nepilnametis sūnus A.M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis, turi 2025-07-02 išduotą leidimą laikinai gyventi.

Atsakovas, nustatęs, kad pareiškėjai nuo 2024-12-01 iki 2025-07-31 Bendrovė nemoka darbo užmokesčio, 2025-08-19 per MIGRIS komunikaciją pareiškėjai ir Bendrovei išsiuntė pranešimą, prašydamas pateikti dokumentus, kodėl jai nebuvo mokamas darbo užmokestis. Bendrovė 2025-08-21 pateikė atsakymą atsakovui, kuriame nurodyta, kad pareiškėja nuo 2024-12-23 iki 2025-04-27 ir nuo 2025-04-28 iki (duomenys neskelbtini) yra vaiko priežiūros atostogose, todėl jai nebuvo mokamas darbo užmokestis pagal darbo sutartį. 2025-08-25 Bendrovė patikslino atsakymą, kad pateikiant duomenis įvyko klaida dėl datos, patikslino, kad pareiškėja iki 2027-02-08 bus vaiko priežiūros atostogose. Migracijos departamentas 2025-08-25 per MIGRIS sistemą pareiškėjai ir Bendrovei išsiuntė pranešimą, prašydamas paaiškinti, kada po vaiko priežiūros atostogų pareiškėja planuoja grįžti į darbą. Pareiškėja pateikė atsakymą, kad jai suteiktos motinystės atostogos iki 2027-02-08. Pareiškėja pateikė vaiko priežiūros išmokos apskaičiavimo informacinį pranešimą, kad nuo 2025-04-28 iki 2027-02-08 (iki vaikui sueis 24 mėn.) jai skiriama vaiko priežiūros išmoka bei pateikė telefono ekrano nuotrauką, kurioje matomos banko sąskaitoje esančios lėšos, mėnesio išlaidos ir atliktos operacijos.

Migracijos departamentas priėmė 2025-12-03 sprendimą Nr.25S268539 , kuriuo nusprendė atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi pareiškėjai, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės. Sprendimas priimtas , vadovaujantis UTPĮ 35 str. 1 d. 2 p. 2025-12-03 pranešimu atsakovas priėmė antrąjį sprendimą į pareiškėjos antrąjį prašymą Nr. 2512-LLG-0981 (įrašas MIGRIS sistemoje), kuriuo nuspręsta: Prašymą atmesti. Kita (1. 2025-12-03 jums buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Užsienietis, kuriam atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, gali pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi praėjus ne mažiau, kaip vieneriems metams nuo sprendimo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi priėmimo ir išnykus priežastims, dėl kurių buvo atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą gyventi. Klaidingai užpildžius prašymą du kartus, sekantį prašymą bus galima pateikti tik po keturių mėnesių nuo paskutinio prašymo atmetimo dienos.

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nustatyta, kad trečiųjų šalių piliečiai, kuriems leista dirbti valstybių narių teritorijose, turi teisę į tokias pačias darbo sąlygas kaip ir Sąjungos piliečiai (15 str. 3d.). Siekiant suderinti šeimos gyvenimą ir profesinę veiklą, kiekvienas asmuo turi teisę būti apsaugotas nuo atleidimo iš darbo dėl priežasčių , susijusių su motinyste, taip pat teisę į mokamas motinystės atostogas ir į vaiko priežiūros atostogas gimus vaikui ar jį įvaikinus (33 str. 2d.).

Į Europos Sąjungą atvykusių trečiųjų šalių darbuotojų teises reglamentuoja 2011-12-13 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/98/ES dėl vienos prašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų bendrų teisių. Direktyva 2011/98/ES nustato bendras teises valstybėje narėje teisėtai gyvenantiems trečiųjų šalių darbuotojams , nepriklausomai nuo tikslų, kuriais jiems iš pradžių buvo leista atvykti į tos valstybės narės teritoriją, grindžiamas vienodu požiūriu, kaip ir atitinkamos priimančios valstybės narės piliečiai, nepriklausomai nuo pirminio leidimo atvykti į šalį suteikimo tikslo ar pagrindo (20 p.). Turi būti taikomas vienodas požiūris į trečiųjų šalių darbuotojus, kuriems pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę buvo leista atvykti į valstybę narę darbo tikslais, kaip ir į valstybės narės, kurioje jie gyvena, piliečius , be kita ko, atsižvelgiant į darbo sąlygas, įskaitant darbo užmokestį ir atleidimą iš darbo, darbuotojų sveikatą ir saugą darbo vietoje ( 12 str. 1 d. a.p.).

Pareiškėja turėjo galiojančią darbo sutartį su Bendrove, dirbo ir ketino dirbti, buvo darbdavio įsipareigojimas. Pareiškėja buvo apdrausta socialiniu draudimu ir sveikatos draudimu. Darbo sutartis su pareiškėja nėra nutraukta, jai DK nustatyta tvarka suteiktos nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros atostogos.

Atsakovui nenustačius , kad pareiškėja sąmoningai, žinodama, kad neatitinka leidimo gavimo sąlygų, teikė melagingus duomenis, tokiu būdu siekdama apgaule gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju atsakovui nebuvo pagrindo remtis Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p. nuostatomis. Darytina išvada, kad atsakovas Įstatymo 35 str. 1 d. 2p. nuostatų taikymą pareiškėjai nepagrįstai susiejo vien tik su ta aplinkybe, kad pareiškėja Bendrovėje darbo funkcijos, kuriai yra įdarbinta, neatlieka, ir darbo užmokesčio negauna, nes ji yra vaiko iki 3m. priežiūros atostogose. Atsakovas taipogi neatliko išsamaus ir individualizuoto kitų pareiškėjos lėšų ir /ar gaunamų pajamų vertinimo, taip pat nenustačius, kad duomenys, kuriuos pareiškėja pateikė norėdama gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, neatitiko tikrovės, darytina išvada, kad ginčijamas Sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl turi būti panaikintas.

Panaikinus 2025-12-03 Sprendimą Nr.25S268539, kuriuo buvo nuspręsta atsisakyti pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi, tenkintinas ir reikalavimas dėl atsakovo 2025-12-03 pranešimu priimto Sprendimo į pareiškėjos 2025- 12-03 prašymą Nr. 2512-LLG-0981, pateiktą atsakovo pranešimu Migris sistemoje panaikinimo, kadangi šis sprendimas priimtas, atsižvelgiant į 2025-12-03 Sprendimą Nr.25S268539, kurį panaikinus atsakovo sprendimas dėl antrojo pareiškėjos prašymo negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

Patenkinus pareiškėjos skundą, iš atsakovo jos naudai priteistina 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro , atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimą, 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatyta (Rekomendacijų 5 p.) , kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.

Pareiškėja nurodo, kad patyrė po 500 Eur išlaidų už teisines paslaugas - pagal teisinių paslaugų sutartį – už teisines konsultacijas, dokumentų parengimą, peržiūrą, kitos paslaugas ; 500 Eur už teisines paslaugas pagal teisinių paslaugų sutartį – už teisines konsultacijas, dokumentų parengimą, peržiūrą , kitas paslaugas; 150 Eur už teisines paslaugas -pagal teisinių paslaugų sutartį už teisines konsultacijas, kitas paslaugas., kurias suteikė advokato padėjėjas A.T.Parulis.

Iš byloje pateiktų 2025-12-09 išankstinio mokėjimo sąskaitų serija (duomenys neskelbtini); 2025-12-17 serija (duomenys neskelbtini); 2026-01-26 serija (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad jos išrašytos pareiškėjos ir kito asmens, E. M., vardu. Duomenų apie sąskaitos dydį už konkrečiai pareiškėjai suteiktas paslaugas, detalizuojant jas Detalizuotoje ataskaitoje, byloje nėra pateikta. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 9 straipsnio 2 d. dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti. Pareiškėja teismui pateikė ne lietuvių kalba surašytus, galimai išlaidų apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus. Teismas, įvertinęs , kad byloje nėra pateiktas prašymas su detalizuota ataskaita kokios konkrečios teisinės paslaugos buvo suteiktos pareiškėjai, taip pat byloje nėra pateikti įrodymai, kad už šias paslaugas ji sumokėjo, todėl pareiškėjos prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjo teisinę pagalbą netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2p., Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140 straipsnio 4 dalimi, teismas

Nusprendžia:

Pareiškėjos G. H. skundą patenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025-12-03 sprendimą Nr. 25S268539.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025-12-03 pranešimu priimtą sprendimą dėl pareiškėjos G. H. prašymo Nr. 2512-LLG-0981, pateiktą atsakovo pranešimu Migris sistemoje.

Priteisti iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos G. H. naudai 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminį mokestį). Prašymo dėl išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą priteisimo netenkinti.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.