Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-10-16 · Civilinė byla Nr. 2S-1058-524/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-16
Bylos Nr.
2S-1058-524/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02680-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Misiūnienė
Pareiškėjas
I. T.
Suinteresuotas asmuo
akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1058-524/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02680-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1; (S) 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. T. skundą dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų, suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja kreipėsi į antstolę su skundu, kuriuo prašė panaikinti antstolės 2017 m. gruodžio 5 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo, 2018 m. vasario 15 d. turto arešto aktą, patvarkymą dėl piniginių lėšų arešto, atleisti nuo vykdymo išlaidų ir nukreipti išieškojimą į kito asmens turtą.

2. Skundo pagrindu nurodė aplinkybes, jog laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. iki 2019 m. rugpjūčio 6 d. yra pripažinta iš dalies darbinga (50 proc.), ji nedirba, kas mėnesį gauna tik 126,74 EUR tikslinę – neįgalumo išmoką, į kurią, pareiškėjos vertinimu, išieškojimas negali nukreiptas. Pareiškėjai antstolės nustatytos laisvai disponuojamos 59,26 EUR sumos neužtenka pragyvenimui. Pareiškėja teigia, kad nepagrįstai areštuotos skolininkės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią patenka lėšos iš VSDFV (neįgalumo išmoka) ir Nr. LT (duomenys neskelbtini), kuri yra kreditinė banko sąskaita, nuo kurios mokamos palūkanos ir į kurią patenka lėšos iš aukščiau nurodytos sąskaitos. Bankas negali uždaryti sąskaitos kol bus uždėtas areštas. Be to, antstolė nepagrįstai yra areštavusi transporto priemonę O. Z., valst. Nr (duomenys neskelbtini) kurią I. T. 2016 m. gegužės 9 d. panaudos sutartimi neatlygintinai perdavė neterminuotai naudotis J. T.. Pareiškėja daro išvadą, kad areštuotas jai nepriklausantis turtas. Pažymi, kad remiantis CPK 610 straipsniu visas vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas, o įvykdžius sprendimą šios išlaidos išieškomos iš skolininko ir grąžinamos išieškotojui. Atsižvelgiant į I. T. sveikatos būklę (neįgali) ir sunkią finansinę padėtį (žemiau skurdo ribos) prašo ją atleisti nuo vykdymo išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi nutarė pareiškėjos I. T. skundą dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų atmesti.

4. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išieškojimo nukreipimo į skolininkės išmokas teisėtumo, sutiko su pareiškėja, kad šalpos neįgalumo pensija, kuri mokama asmeniui remiantis Valstybinių šalpos išmokų įstatymu, yra priskirta prie tokių išmokų, iš kurių išieškoti negalima. Pareiškėja skunde nurodo, kad iš VSDFV gauna neįgalumo pensiją ir tai yra vienintelės jos pajamos, tačiau nei iš pareiškėjos pateiktų dokumentų, nei iš vykdomosios bylos medžiagos to nustatyti negalima. Pareiškėja pateikė tik neįgalumo pažymėjimą bei nedarbingumo lygio nustatymo pažymą, tačiau nepateikė duomenų, kad VSDFV buvo priimtas sprendimas skirti jai neįgalumo išmoką ir kokio dydžio. Vykdomojoje byloje šių duomenų taip pat nėra. Vien aplinkybė, kad skolininkė yra pripažinta iš dalies darbinga (50 proc.), nepatvirtina duomenų apie jos gaunamų pajamų paskirtį. Iš LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjai yra skirta nuolatinė išmoka, tačiau jokių kitų duomenų, kokia šių išmokų paskirtis, nenurodyta. Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje taip pat nėra duomenų apie pareiškėjai paskirtas socialines išmokas. Atsižvelgiant į tai ir nesant duomenų apie išmokų paskirtį ir kokiu pagrindu jos skiriamos, teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad tai lėšos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Dėl piniginių lėšų sąskaitų arešto, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog skolininkė išmoką gauna į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė nustatė 59,26 EUR sumą, kuria skolininkė gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį šioje sąskaitoje. Laisvai disponuojamą sumą nustatė ne visam iš VSDFV gaunamos išmokos dydžiui, tačiau kaip jau minėta, nesant duomenų apie išmokų paskirtį, negalima daryti išvados, kad iš šios išmokos išieškojimas negalimas. Apie tai, kad sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) yra kreditinė, pareiškėja įrodymų nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas įvertinęs visus įrodymus, konstatavo, jog naikinti sąskaitų arešto nėra teisinio pagrindo. Dėl transporto priemonės arešto, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog 2018 m. vasario 15 d. turto arešto aktu buvo areštuota pareiškėjai priklausanti transporto priemonė O. Z., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi pareiškėja remiantis VĮ Regitra duomenimis yra šios transporto priemonės savininkė, nėra pagrindo naikinti arešto. Kad antstolis gali iš viso ar iš dalies atleisti skolininką nuo vykdymo išlaidų mokėjimo arba vykdymo išlaidų apmokėjimą atidėti nei CPK nei Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato, todėl atmestas kaip nepagrįstas skolininkės reikalavimas atleisti ją nuo vykdymo išlaidų mokėjimo. Teismas nenustatė pagrindų pripažinti neteisėtu patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą, kurie priimti laikantis Sprendimo vykdymo instrukcijoje nustatytos formos ir turinio reikalavimų. Dėl išieškojimo iš R. Ž. turto pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog išieškojimas gali būti nukreipiamas ne į kito asmens turtą, bet į lėšas, mokėtinas pareiškėjai, jei atitinkamos sumos buvo jai priteistos iš trečiojo asmens. Pareiškėjai pateikus tokius duomenis antstolei, gali būti sprendžiamas klausimas dėl išieškojimo iš pareiškėjos turto, esančio pas trečiuosius asmenis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

5. Atskirajame skunde pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, išnagrinėti skundą dėl antstolio neveikimo bei skundą dėl antstolio veiksmų, skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

5.1. Pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų išnagrinėtas pažeidžiant įstatymo nustatytą terminą, pirmosios instancijos teismui kartu su vykdomąją byla taip pat persiųstas pažeidžiant įstatymo nustatytus terminus. Skundas dėl antstolės neveikimo nebuvo nagrinėtas teisme.

5.2. Skundas dėl antstolės veiksmų pirmosios instancijos teisme išnagrinėtas ne tos sudėties teismo.

5.3. Teisėja Erika Tamošaitienė yra suinteresuota bylos baigtimi, šališka, neobjektyvi, piktnaudžiauja suteiktomis teisėmis, vilkina bylos nagrinėjimą.

6. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konst at uoja:

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

8. Apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

9. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su atskirajame skunde dėstomais motyvais, bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, nenustatė būtinybės atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl apeliantės pašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Dėl papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos

10. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

11. Apeliantė pateikė teismui prašymą prijungti papildomą įrodymą prie bylos – Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutarties kopiją civilinėje byloje Nr. 2S-708-524/2018. Minėtu teismo procesiniu sprendimu apeliantė įrodinėja, jog minėtoje nutartyje buvo konstatuota, kad apeliantei yra skiriama netekto darbingumo pensija, todėl išieškojimas iš šių lėšų negalimas. Kadangi pateiktas įrodymas susijęs su ginčo dalyku, įrodymas pridėtinas prie bylos.

12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų.

13. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolė Brigita Tamkevičienė vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-11529-1030/2016 dėl 2 663,15 EUR skolos, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės I. T. išieškotojos AB „Klaipėdos energija“ naudai.

14. Antstolė 2017 m. gruodžio 5 d. surašė nurodymą nuo visų skolininkės sąskaitų priverstinai nurašyti pinigines lėšas 3 218,64 EUR sumai, kuriame taip pat nustatė 59,26 EUR sumą, kuria skolininkė gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį skolininkės banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje Swedbank, AB. 2017 m. gruodžio 5 d. priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo ir jis nukreiptas vykdymui VSDFV Klaipėdos skyriui, nurodant, kad iš skolininkės darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaitytų 70 proc. nuo išmokų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (toliau - MMA) ir 20 proc. nuo išmokų dalies, neviršijančios vieno MMA.

15. Pareiškėja skunde dėl antstolio veiksmų nurodė, kad iš jos sąskaitų negalimas išieškojimas, kadangi į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkei pervedama VSDFV mokama neįgalumo išmoka, o sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) yra kreditinė bei reiškė reikalavimus panaikinti 2018 m. vasario 15 d. turto arešto aktą, patvarkymą dėl piniginių lėšų arešto, atleisti nuo vykdymo išlaidų ir nukreipti išieškojimą į kito asmens turtą.

16. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos skundo.

17. Atskirajame skunde vienu iš argumentų, kuriuo ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas, apeliantė nurodė, tai, kad pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų išnagrinėtas pažeidžiant įstatymo nustatytą terminą, pirmosios instancijos teismui kartu su vykdomąją byla taip pat persiųstas pažeidžiant įstatymo nustatytus terminus. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu.

18. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus CPK 510 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 2 dalis).

19. Iš vykdomoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja 2018 m. vasario 17 d. skundą dėl antstolės veiksmų, pasirašė elektroniniu parašu 2018 m. vasario 19 d., tačiau vykdomoje byloje esantis spaudas patvirtina, jog antstolės kontoroje minėtas skundas gautas 2018 m. kovo 26 d.. Patvarkymas dėl skundo priimtas 2018 m. kovo 27 d.. Skundas su vykdomąją byla pirmosios instancijos teisme gautas 2018 m. kovo 27 d.. Pažymėtina, jog 2018 m. kovo 27 d. patvarkyme dėl pareiškėjos skundo antstolė nurodė aplinkybes, jog dėl techninės klaidos su pareiškėjos skundu antstolė susipažino 2018 m. kovo 26 d..

20. Nors skundas pateiktas 2018 m. vasario 19 d., tačiau dėl techninių kliūčių skundas antstolės kontoroje gautas tik 2018 m. kovo 26 d.. Skaičiuojant nuo šios dienos antstolė nepažeidė CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatytų skundo išnagrinėjimo ir perdavimo pirmosios instancijos teismui terminų.

21. Atskirojo skundo argumentas, jog pareiškėjos skundas dėl antstolės neveikimo nebuvo išnagrinėtas teisme nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl šio argumentu nepasisakytina.

22. Atskirajame skunde taip pat nurodytas argumentas, jog skundas dėl antstolės veiksmų pirmosios instancijos teisme išnagrinėtas ne tos sudėties teismo. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu.

23. Vienas iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų yra pripažįstami toks atvejis - byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

24. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų 2018 m. kovo 28 d. paskirtas nagrinėti teisėjai Neringai Ruibytei – Karimžanovai. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi perduota civilinė byla Klaipėdos apylinkės teismo civilinių bylų raštinei, kad būtų paskirtas kitas teisėjas, kadangi teisėja Neringa Ruibytė- Karimžanova nuo 2018 m. balandžio 16 d. išėjo į nėštumo ir gimdymo atostogas. Šiai bylai nagrinėti 2018 m. balandžio 9 d. paskirta teisėja Erika Tamošaitienė.

25. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti, jog skundą dėl antstolio veiksmų išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas.

26. Atskirajame skunde apeliantė taip pat nurodo argumentus, jog Teisėja Erika Tamošaitienė yra suinteresuota bylos baigtimi, šališka, neobjektyvi, piktnaudžiauja suteiktomis teisėmis, vilkina bylos nagrinėjimą.

27. Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjai) gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas (teisėjai) turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 straipsniai) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam (jiems) pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 straipsniai). Tačiau visais atvejais teisėjas (teisėjai) gali nusišalinti arba būti nušalinamas nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant jo (jų) arba dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik esant aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi, taigi, esant tiesioginiam ar netiesioginiam jo (jų) suinteresuotumui bylos baigtimi arba pagrįstų abejonių dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo (CPK 65, 66, 71 straipsniai). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar nesuinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais.

28. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, jog teisėja Erika Tamošaitienė turėtų kokį nors tiesioginį suinteresuotumą šios bylos baigtimi. Nenustatyta, jog teisėja Erika Tamošaitienė piktnaudžiautų jai suteiktomis teisėmis, vilkintų bylos nagrinėjimą, todėl apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo abejoti teisėjos nešališkumu.

29. Nors atskirajame skunde pareiškėja nenurodo jokių kitų teisinių argumentų dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 443 straipsnio 8 dalimi, bei formuojama teismų praktika, jog ypatingosios teisenos bylose teismas turi būti aktyvus, daro išvadą, jog yra pagrindas iš dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį kitais nei atskirajame skunde nurodytais motyvais.

30. Iš esmės pareiškėja savo skundą dėl antstolio veiksmų grindžia tuo, jog antstolė skundžiamais patvarkymais nukreipė išieškojimą į pareiškėjos (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje gaunamas lėšas, iš kurių išieškojimas nėra galimas – neįgalumo pensiją.

31. Ginčijamų patvarkymų priėmimo metu galiojusio CPK 739 straipsnio redakcija reglamentavo, iš kokių sumų, kurios priklauso skolininkui, negalimas išieškojimas: kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; išeitinės išmokos.

32. Iš vykdomoje byloje esančių įrodymų matyti, jog priimant skundžiamus patvarkymus dėl skolos išieškojimo ir laisvai disponuojamos lėšų sumos, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro asmens duomenų išraše buvo nurodyta, jog pareiškėjos vieninteles pajamas sudaro nuolatinė išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, kurią sudaro 118,52 EUR, dabar - 126,74 EUR. Papildomai pažymėtina, jog išraše iš Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos apie fiziniams asmenims paskirtas socialines išmokas, nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. pareiškėjai nebuvo paskirta jokių socialinių išmokų.

33. Tačiau pažymėtina, jog nagrinėjant ginčą kitoje civilinėje byloje (Nr. 2S-708-524/2018), kurioje kilo ginčas dėl kito antstolio žinioje esančioje vykdomoje byloje priimtų patvarkymų dėl išieškojimo nukreipimo į tos pačios pareiškėjos pinigines lėšas tose pačiose banko sąskaitose, buvo nustatytos tokios faktinės aplinkybės (CPK 182 straipsnis). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus buvo gauti papildomi įrodymai, jog pareiškėjai nuo 2013 m. yra paskirta netekto darbingumo pensija, kurios mokėjimas šiuo metu yra pratęstas nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. iki 2019 m. rugpjūčio 6 d.. Kadangi minėta netekto darbingumo pensija mokama Šalpos pensijų įstatymo pagrindu, nukreipti į tokias pinigines lėšas išieškojimą, draudžia įstatymas (CPK 739 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

34. Esant nurodytoms aplinkybėms, jog pareiškėja gauna tik 118,52 EUR (šiuo metu 126,74 EUR) netekto darbingumo pensiją, kuri mokama Šalpos pensijų įstatymo pagrindu ir išieškojimo nukreipimas į tokias pinigines lėšas yra draudžiamas, 2017 m. gruodžio 5 d. nurodymas nustatyti laisvai disponuojamų lėšų sumą Nr. S-17-5-23574, pripažintinas iš dalies neteisėtu, kadangi nustatyta tik 59,26 EUR laisvai disponuojama lėšų suma pareiškėjos banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini). Dėl tų pačių nustatytų faktinių aplinkybių pripažintinas neteisėtu 2017 m. gruodžio 5 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. S-17-5-23669, kuriuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius įpareigotas atlikti išskaitas iš pareiškėjai priskaičiuotos netekto darbingumo pensijos.

35. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skunde dėl antstolio veiksmų nurodytais argumentais, jog laisvai disponuojama suma turėtų būti nustatyta ir kitai pareiškėjos sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip nustatyta iš byloje esančių įrodymų, netekto darbingumo pensija mokama į pareiškėjai priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pagrįstai tik šiai sąskaitai nustatyta laisvai disponuojama lėšų suma.

36. Atskirajame skunde nesant teisinių argumentų dėl kitos dalies pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas nemato teisinio pagrindo pasisakyti dėl kitos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

37. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis keistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 25 d. nutartį ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Pareiškėjos I. T. skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti iš dalies.

Pripažinti neteisėtu 2017 m. gruodžio 5 d. antstolės Brigitos Tamkevičienės nurodymo nustatyti laisvai disponuojamą lėšų sumą Nr. S-17-5-23674 dalį, kuria nustatyta 59,26 EUR suma, kuria skolininkė I. T. gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį.

Pripažinti neteisėtu ir panaikinti antstolės Brigitos Tamkevičienės 2017 m. gruodžio 5 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-17-5-23669.

Kitą pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų dalį atmesti.

Teisėja Erika Misiūnienė