- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-28
- Bylos Nr.
- T-328-297/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-28-3-00022-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Urbanavičienė
- Nuteistasis
- P. V.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam P. V. (V.) patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
nuteistasis P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2018 m. kovo 13 d. Vokietijos Federacinės Respublikos Chemnico žemės teismo laisvės atėmimu 5 metams 5 mėnesiams 18 dienų. 2019 m. birželio 21 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalimi ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams.
Bausmės pradžia – 2019 m. sausio 22 d., bausmės pabaiga – 2023 m. vasario 22 d. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2019 m. lapkričio 14 d.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija), išnagrinėjusi Alytaus pataisos namų administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl nuteistojo P. V. lygtinio paleidimo, 2020 m. liepos 29 d. priėmė nutarimą Nr. 357-172 taikyti nuteistajam P. V. lygtinį paleidimą. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis šiuo metu atlikęs daugiau kaip 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta. Bausmę atlieka paprastoje grupėje, 2020 m. kovo 10 d. jam suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos, dirba (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku. Nuteistasis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina nusikalstamą elgesį, teigia, kad su buvusiais nusikaltimo bendrininkais jokių ryšių nepalaiko. Nėra socialiai atsiskyręs, vienišas nesijaučia. Jo emocijos stabilios, tolerancija stresui ir frustracijai bei impulsų kontrolė yra pakankama. Nuteistojo savęs vertinimas adekvatus, jis pasitikintis savimi, sugeba kritiškai save vertinti, atpažįsta ir įvardija pozityvius ir negatyvius (keistinus) savo asmenybės bruožus ar asmenines savybes. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema – 19 balų pagal OASys. Palaiko tamprius socialinius ryšius su artimaisiais, jaučia šeimos palaikymą ir emocinę paramą. Nuteistasis pristatė UAB (duomenys neskelbtini) išduotą pažymą apie tai, kad lygtinio paleidimo atveju ši bendrovė priims nuteistąjį dirbti šaltkalviu-remontininku. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, Komisija sprendė, kad tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.
Komisijos 2020 m. liepos 29 d. nutarimą atsisakytina patvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, įstatyme nustatyta formalus ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus aplinkybių visumą (nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, ir toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis P. V. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą bausmės dalį, taigi, jis atitinka įstatyme numatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui. Nuteistasis dalyvavo privalomose naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, visas aiškinamas temas įsisavino, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Bausmės atlikimo metu dirba, drausmine tvarka nebaustas. Jo nusikalstamo elgesio rizika žema – 19 balų pagal OASys. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, visgi jos nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą galima tik esant formalaus bei materialiojo pagrindų visumai ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, daro išvadą, kad nors P. V. nusikalstamo elgesio rizika žema, tačiau šiuo metu daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės sėkmingai integruotis į visuomenę, laikytis įstatymų ir nenusikalsti, dar negalima. Atkreipiamas dėmesys, kad iš nustatytų nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos 19 balų dinaminių yra didesnė dalis – net 14 balų, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu ir mąstymu ne tik gali, bet ir privalo sumažinti ar visiškai panaikinti. Nuteistajam vis dar nustatomi du kriminogeniniai veiksniai – finansiniai sunkumai ir mąstymas bei elgesys. Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo P. V. elgesio ir mąstymo pasikeitimą bausmės atlikimo metu, turimų elgesio problemų sprendimą, išlikusius kriminogeninius veiksnius, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, pagrindo nėra. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo gebėjimas atpažinti problemas yra pakankamas, tačiau problemų sprendimo įgūdžiai išvystyti nepakankamai, o būtent pasirenkamos neadekvačios, netinkamos ir su teisės normomis ar morale nesuderinamos strategijos. Šiame kontekste būtina įvertinti tai, kad nuteistasis nusikalstamas veikas, už kurias atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė veikdamas organizuotoje grupėje, ir nors jis teigia, kad su buvusiais nusikaltimo bendrininkais jokių ryšių nepalaiko, atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys išlieka kriminogeniniu veiksniu, nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis laisvėje sugebės pasirinkti tinkamus elgesio modelius. Teismas pažymi ir tai, jog laisvės atėmimo vietoje nuteistojo bendravimo galimybės yra ribotos, be to, bausmės atlikimo metu gali ir nebūti poreikio bendrauti su neigiamos reputacijos asmenimis, tačiau įvertinus nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį (vagystės), į tai, kad finansiniai sunkumai yra nuteistojo kriminogeninis veiksnys, teigti, jog ir laisvėje nuteistasis sugebės atsisakyti bendravimo su neigiamos reputacijos asmenimis, juolab iškilus galimoms finansinėms problemoms, šiuo metu nėra pagrindo.
Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, jog vertinant nuteistojo pažangą atliekant bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Nuteistasis P. V. anksčiau teistas vieną kartą, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau teismo parodytas pasitikėjimas jo elgesiui įtakos neturėjo, jis vėl nusikalto, iš 2019 m. birželio 21 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutarties matyti, kad jis nuteistas ir bausmę atlieka už šešių sunkių nusikaltimų – didelės vertės svetimo turto vagysčių padarymą organizuotoje grupėje. Šios aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir padarytų nusikaltimų pobūdis bei pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, juolab, jau minėta, jo mąstymas ir elgesys yra kriminogeninis veiksnys.
Sėkmingos integracijos į visuomenę veiksniai yra ir finansinis stabilumas bei gebėjimas laisvėje užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį. Šiuo atveju socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad pataisos namuose gauti vykdomieji raštai dėl 19 107,95 Eur sumos išieškojimo iš nuteistojo, išmokėta tik labai nedidelė šios sumos dalis – 89,80 Eur. Akivaizdu, jog nuteistajam išėjus į laisvę, jo integraciją į visuomenę stipriai apsunkins turimi dideli finansiniai įsipareigojimai. Nuteistasis pateikė pažymą dėl jo įdarbinimo laisvėje, tačiau tokia pažyma nepatvirtina, kad ją surašiusi įmonė tikrai įdarbins nuteistąjį. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė dėl pažymų (pranešimų) apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-6658/2016, 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017, 2019 m. vasario 14 d. nutartis byloje Nr. 1S-114-530/2019). Taigi, dideli finansiniai įsipareigojimai, tai kad nuteistasis bausmę atlieka už nusikaltimus nuosavybei (BK 178 straipsnio 3 dalis), socialinio tyrimo išvadoje nurodyta aplinkybė, kad laisvėje nuteistasis dirbo, pats teigia, jog gaunamo atlyginimo užtekdavo savo poreikiams tenkinti ir gyvenamajam būstui išlaikyti, tačiau jis vis tiek nusikalto, leidžia pagrįstai abejoti, kad nuteistasis laisvėje sieks įgyti pajamų tik teisėtais būdais, juolab kad finansiniai sunkumai pripažinta jo kriminogeniniu veiksniu. Be abejonės, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme ir jo teigiama charakteristika pataisos namų administracijos šiuo metu tinkamai įvertinta, nes kaip lengvinanti nuteistojo padėtį pritaikyta priemonė – jam suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos. Tačiau teismo nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos koreguojant elgesį bei mąstymą teigiama linkme ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius, tuo tarpu likusi neatlikta bausmės dalis yra pakankamai didelė (bausmės pabaiga 2023 m. vasario 22 d.). Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad Komisija, priimdama sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, nebuvo vieninga, du Komisijos nariai balsavo už lygtinio paleidimo nuteistajam taikymą, du – prieš, ir, balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatą nulėmė Komisijos pirmininko balsas.
Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, nustatytus kriminogeninius veiksmus, sprendžia, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, tačiau šiuo metu dar nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis P. V. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai jį paleidus iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl Komisijos sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra nepagrįstas, dėl ko Komisijos nutarimą atsisakytina tvirtinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1, 7 dalimis, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 7 dalimis,
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. liepos 29 d. nutarimą taikyti nuteistajam P. V. (V.) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutarties nuorašus išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.