Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-04-02 · Administracinė byla Nr. eI-2309-815/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-02
Bylos Nr.
eI-2309-815/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02826-2018-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Beata Martišienė, Ernestas Spruogis, Eglė Žulytė-Janulionienė
Pareiškėjas
H. A.
Atsakovas
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Laurynas Biekša, Laurynas Biekšaiš
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-2309-815/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02826-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

dalyvaujant pareiškėjo H. A. (H. A.) atstovui advokatui Laurynui Biekšai,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei šios institucijos Teisės skyriaus patarėjai Elinai Petrauskaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. A. (H. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjas H. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas:

1.1. panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, ir atsakovas) 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-607 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Azerbaidžano Respublikos piliečiui H. A.“ (toliau – ir Sprendimas);

1.2. įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje;

1.3. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Paaiškino, kad pareiškėjas kreipėsi į Departamentą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pratęsimo, tuo pagrindu, jog užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvoje kaip uždarosios akcinės bendrovės „Barkas LT“ (toliau – ir UAB „Barkas LT“, ir Bendrovė, ir įmonė) akcininkas.

2.1. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė galiojantį kelionės dokumentą, leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, Bendrovės verslo planą, Bendrovės darbo sutartis sudarytas su trimis Lietuvos piliečiais ir kitus dokumentus. Migracijos departamentas skundžiamu sprendimu atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi.

2.2. Pareiškėjo teigimu, jis atitinka visus teisės aktų keliamus reikalavimus, kurių pagrindu suteikiamas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Pareiškėjui priklauso ne mažiau nei 1/3 UAB „Barkas LT“ akcijų ir jo investuotos lėšos į įmonę sudaro daugiau nei 14 000 Eur. Bendrovė užsiima montavimu bei prekyba vandens tiekimo ir šildymo sistemomis ir jų sudedamosiomis dalimis, Bendrovės kita veikla yra nekilnojamojo turto projekto vystymas: ketinama įrengti ir atidaryti japonišką mėsos restoraną Vilniuje. Dokumentų leidimui gauti pateikimo metu UAB „Barkas LT“ pilną darbo dieną dirbo darbuotojai Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių bendras darbo užmokestis sudarė daugiau nei du Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio darbo užmokesčio dydžius. Teigė, kad įmonė sėkmingai vykdo veiklą ir yra pradėta įmonės veiklos plėtra, įstatinis kapitalas ir pareiškėjo investuotos lėšos atitinka įstatymo reikalavimus, įmonėje dirba Lietuvos piliečiai, kurių darbo užmokestis ne mažesnis nei įstatymo nustatyti reikalavimai, taigi UAB „Barkas LT“ atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) keliamus reikalavimus.

3. Pareiškėjo įsitikinimu, visas nurodytas sprendimas remiasi vien tik prielaidomis ir abejonėmis, kurios neturi jokio realaus pagrindo, toks objektyviais duomenimis neparemtas sprendimas yra neteisėtas. Priimant tokį sprendimą turi būti vadovaujamasi ir Viešojo administravimo įstatymo nustatytais reikalavimais.

3.1. Pats Departamentas savo sprendime nurodė, kad buvo pateiktos veiklą pagrindžiančios paslaugų tiekimo sutartys ir pagal jas išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, įmonės banko sąskaitų išrašai, iš šių dokumentų matyti, jog įmonė dar daugiau nei 6 mėnesiai iki pareiškėjo kreipimosi užsiėmė ūkine komercine veikla. Migracijos departamentas taip pat nustatė įmonės vykdytus bankinius pavedimus. Nepaisant šių akivaizdžių įrodymų, Migracijos departamentas daro prielaidą, kad įmonė nevykdo veiklos, nes nebuvo pateikti darbų priėmimo-perdavimo aktai ir nėra nurodyti statybinių objektų adresai.

3.2. Departamento nuomone, aplinkybė, kad pateiktas verslo planas buvo sudarytas 2018 m. kovo mėn. reiškia, kad įmonė pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi nevykdė veiklos, tačiau tokią išvadą laikė nepagrįsta. Pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pakeitimo, pateikė verslo planą, ką įmonė ketina vykdyti, t. y. kokia teisėta veikla toliau ketinama užsiimti. Aplinkybę, kad įmonė vykdė veiklą ne mažiau kaip 6 mėn. iki pareiškėjo kreipimosi pagal verslo planą patvirtina sutartys, PVM sąskaitos-faktūros, banko sąskaitų išrašai, o verslo planas, pagal kurį ši veikla buvo vykdoma pateiktas Departamentui, kai buvo kreiptasi dėl dabar turimo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje ir yra Departamento sudarytoje pareiškėjo byloje.

4. Nurodė, kad nepaisant aplinkybės, jog pateikti dokumentai ir darbuotojų apklausa patvirtina, kad įmonėje dirba teisės aktų reikalavimus atitinkantys darbuotojai ir priešingų, paneigiančių šias aplinkybes, įrodymų byloje nėra, Departamentas padarė išvadą, kad įmonės darbuotojai Įstatymo reikalavimų neatitinka, nes jie dar dirba/dirbo kitose darbovietėse ar užsiima individualia veikla. Tokią Departamento išvadą vertino kaip nepagrįstą ir neteisėtą, nes vien tai, kad asmenys prieš tai dirbo kitose įmonėse ar netgi dirba kitose darbovietėse, niekaip nereiškia, kad minėtieji darbuotojai nedirba šioje įmonėje ar tai kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis.

5. Departamentas nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas Bendrovės veikloje nedalyvauja ir teisėta veikla Lietuvos Respublikoje neužsiima arba jo dalyvavimas Bendrovės veikloje nėra būtinas.

Šalies argumentai

5.1. Pareiškėjo teigimu, pagrindinė pareiškėjo veikla įmonėje yra įmonės veiklos plėtra, investicija į nekilnojamąjį turtą, planai atidaryti restoraną. Taip pat lygiagrečiai įmonė vykdo santechnikos paslaugų verslą, tačiau pareiškėjas šioje veikloje mažiau įsitraukęs, nes šią dalį kuruoja įmonės direktorius A. Ž.. Pats Migracijos departamentas pripažįsta, kad pareiškėjas, kaip akcininkas, pagrinde kalbėjo apie restorano atidarymą. Tuo tarpu visų kitų detalių klausimų apie įmonės veiklą užsienietis akcininkas ir neprivalo žinoti. Akcininkams svarbiausia yra įmonės plėtros strategija, investavimas ir pelnas, o einamieji įmonės klausimai yra tvarkomi direktoriaus.

5.2. Taip pat aplinkybė, kad pareiškėjas, būdamas verslininku, turi Šengeno vizą ir keliauja po Europą, tik patvirtina jo patikimumą. Asmuo turėdamas galiojančią Šengeno vizą, suteikiančią jam teisę būti Lietuvoje, papildomai nesikreipia dėl nacionalinės vizos, kuri jam nėra būtina. Taigi, įmonė realiai vykdo veiklą, jos veikla, darbuotojai, pareiškėjo investuotos lėšos, kaip akcininko, atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus leidimui laikinai gyventi Lietuvoje gauti, o pareiškėjo buvimas Lietuvoje yra būtinas įmonės veiklos plėtrai.

II

Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundo netenkinti.

1. Paaiškino, kad pareiškėjas be kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikto Bendrovės verslo plano, kuris buvo sudarytas ne anksčiau nei 2018 m. kovo mėn., Departamentui niekada nebuvo pateikęs jokio kito savo Bendrovės verslo plano. Pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu teisės aktai nenustatė reikalavimo vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje pagal verslo planą, toks reikalavimas įsigaliojo tik nuo 2017 m. sausio 1 d. Kadangi pareiškėjas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė 2018 m. kovo 16 d., jis turėjo įrodyti, kad jo įmonė pagal verslo planą vykdo veiklą ne mažiau kaip nuo 2017 m. rugsėjo 16 d. Departamentas, nustatęs, kad pareiškėjo verslo planas parengtas prieš pat kreipimąsi dėl leidimo laikinai gyventi keitimo, pagrįstai atsisakė pakeisti jam leidimą laikinai gyventi, nes pareiškėjo Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų.

2. Departamentas, siekdamas nustatyti ar pareiškėjo Bendrovė atitinka jai teisės aktuose keliamus reikalavimus, atliko patikrinimą, kurio metu ne tik įvertino pareiškėjo kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pateiktas darbo sutartis, darbuotojų paaiškinimus, bet ir kitą aktualią informaciją.

Atliekant patikrinimą nustatyta, kad Bendrovės direktorius A. Ž. atitinkamais laikotarpiais buvo įdarbintas kitose įmonėse, toks formalus ir trumpalaikis įdarbinimas buvo būtinas, siekiant, kad trečiųjų šalių piliečiai, siekiantys gauti leidimus laikinai gyventi, atitiktų teisės aktų reikalavimus. Taip pat nustatyta, kad darbuotojo I. L., kaip vidaus santechnikos tinklų ir įrenginių santechniko, kvalifikacijos nepatvirtino rašytiniai dokumentai. Atsakovas nustatė, kad I. L. nežino kokią veiklą Bendrovė vykdo, negalėjo išvardinti jos klientų bei vykdomų projektų. Todėl ištyręs šias aplinkybes, Departamentas padarė išvadą, kad Bendrovės darbuotojai buvo įdarbinti tik tam, kad pareiškėjas galėtų kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo.

3. Teigė, kad pareiškėjo skundo teiginiai, jog jis, būdamas Bendrovės akcininku, neprivalo rūpintis bendrovės veikla, o yra atsakingas tik už įmonės plėtrą bei investicijas, prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikai. Pareiškėjas apklausos metu nurodė abstrakčias aplinkybes, susijusias su Bendrovės veiklos plėtra, pateikė prieštaringą, tikrovės neatitinkančią informaciją. Vien tai, kad pareiškėjas įsigijo Bendrovės akcijas, savaime nereiškia, kad jo ketinimai užsiimti teisėta veikla yra realūs ir leidimas laikinai gyventi jam turi būti išduotas ar pakeistas.

4. Kadangi pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, jis neatitinka sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

III

1. Teismo posėdyje pareiškėjo H. A. (H. A.) atstovas advokatas Laurynas Biekša iš esmės rėmėsi pareiškėjo skunde nurodytais argumentais ir prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

2. Teismo posėdyje atsakovo Migracijos departamento atstovė šios institucijos Teisės skyriaus patarėja Elina Petrauskaitė iš esmės rėmėsi atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo posėdyje liudytojas A. Ž. paaiškino, kad jis, kaip uždarosios akcinės bendrovės „Barkas LT“ direktorius, užsiima reikalais, susijusiais su santechnika, o pareiškėjas daugiausia dėmesio skiria restorano įkūrimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, liudytojo parodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje, be kita ko, nustatyta:

1. Pareiškėjas 2018 m. kovo 16 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Leidimas) tuo pagrindu, kad jis yra UAB „Barkas LT“, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl Leidimo pakeitimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (toliau – ir Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU) dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – šio užsieniečio investuotos lėšos, dalyvis ir Bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių Bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė galiojantį kelionės dokumentą, galiojantį leidimą laikinai gyventi, bendrovės verslo planą, bendrovės darbo sutarčių, sudarytų su Lietuvos Respublikos piliečiais A. Ž., J. V. ir I. L., kopijas ir kitus dokumentus.

2. Departamentui, nagrinėjant pateiktus pareiškėjo dokumentus, kilo pagrįstų įtarimų dėl Bendrovės vykdomos ūkinės komercinės veiklos Lietuvos Respublikoje. Departamentui nebuvo pateikti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai pagal pateiktas sutartis, o Bendrovės sutartyse bei kituose dokumentuose nenurodyti statybinių objektų adresai. Tai sukėlė abejonių dėl šių darbų atlikimo. Atsakovas, nagrinėdamas Bendrovės banko sąskaitų išrašus, nustatė, kad į Bendrovės sąskaitą buvo atlikti neaiškios kilmės piniginių lėšų pervedimai, Bendrovės darbuotojas I. L. 2015 m. balandžio 5 d. deklaravo savo išvykimą į Švediją, o nuo 2010 m. gruodžio 4 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d. ir nuo 2017 m. kovo 2 d. iki 2017 m. balandžio 27 d. dirbo įsigijęs verslo liudijimą arba vykdė individualią veiklą, o nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. iki 2017 m. gruodžio 29 d. ir nuo 2018 m. balandžio 3 d. iki 2018 m. gegužės 2 d. dirbo pas vykdančią individualią veiklą savo motiną. Bendrovės direktorius A. Ž. nuo 2016 m. spalio 20 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d. buvo įdarbintas UAB „SĖD Service“, kurios steigėja – aukščiau minėta UAB „DPS projektai“, kurioje nuo 2012 m. rugpjūčio 29 d. iki 2013 m. kovo 4 d. dirbo A. L. (nuo 2012 m. rugpjūčio 28 d. iki 2012 m. rugsėjo 4 d. jis buvo jos direktorius), galimai giminystės ryšiais susijęs su I. L.; nuo 2016 m. balandžio 27 d. iki 2016 m. rugpjūčio 19 d. – UAB „Mikaris“, kurios steigėja UAB „Olgri“; nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. iki 2016 m. spalio 19 d. UAB „Victory Services“, kurios steigėja – UAB „DPS projektai“. Departamentas nustatė, kad visų minėtų bendrovių dalyviai siekė arba siekia gauti leidimus laikinai gyventi, todėl įvertinęs šią nustatytą faktinę aplinkybę, sprendė, kad rimtas pagrindas įtarti, kad trumpalaikis ir galimai formalus A. Ž. darbas šiose įmonėse buvo būtinas, kad trečiųjų šalių piliečiai, siekiantys gauti leidimus laikinai gyventi, atitiktų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas leidimams laikinai gyventi gauti.

3. Siekdamas patikrinti, ar Bendrovė iš tikrųjų vykdo ūkinę komercinę veiklą, 2018 m. balandžio 3 d. atsakovas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui (toliau – ir Kauno migracijos skyriui) išsiuntė raštą Nr. 10K-12154 dėl Bendrovės veiklos patikrinimo, kuriame prašoma atlikti patikrinimą, ar Bendrovė vykdo steigimo dokumentuose deklaruojamą veiklą, taip pat apklausti Bendrovės darbuotojus (išsiaiškinti, kokios yra (buvo) jų darbo funkcijos bei darbo apimtys, kokiu laiku jie dirba (-o), kur yra (buvo) įrengtos jų darbo vietos ir pan.).

4. 2018 m. balandžio 14 d. Departamentas gavo Kauno Migracijos skyriaus surinktą medžiagą apie atliktą Bendrovės veiklos patikrinimą. Kauno migracijos skyriaus 2018 m. balandžio 14 d. tarnybiniame pranešime Nr. 20-PR2-11549 nurodyta, kad vykdant Bendrovės veiklos patikrinimą, buvo nuvykta Bendrovės registracijos adresu(duomenys neskelbtini), ir šiuo adresu esančio administravimo pastato 3-iame aukšte buvo rastos durys, ant kurių buvo Bendrovės ir dar kelių įmonių iškabos, tačiau durys buvo uždarytos. Susisiekus telefonu su Bendrovės direktoriumi A. Ž., jis paaiškino, kad šiame ofise jis būna retai, tik kelis kartus per savaitę, nes pagrindinė darbo vieta yra Vilniuje. Taip pat jis paaiškino, kad dirbusi Bendrovėje vadybininkė J. V. Bendrovėje nuo 2018 m. kovo 28 d. nebedirba, kad ji gyvena Vilniaus m., todėl jos apklausti nėra galimybės. Tęsiant Bendrovės patikrinimą, 2018 m. balandžio 13 d. buvo apklaustas bendrovės darbuotojas I. L. (iš jo žodžių surašytas paaiškinimas), kuris paaiškino, kad nuo 2018 m. vasario 20 d. dirba Bendrovėje santechniku, o šį darbą susirado per pažįstamus. Anot jo, jis dirba su Bendrovės direktoriumi A. Ž.. Visi darbai vykdomi Vilniaus m., o į užsakymo vietą jis vyksta, kai jam paskambina direktorius, kai yra darbo. Šiuo metu jie turi objektus Vilniuje, Kalnėnuose, kuriuose jis atlieka santechnikos darbus, o esant reikalui, ir papildomus statybos darbus. Darbo užmokestį jis gauna grynaisiais pinigais. Bendrovės akcininkų jis nepažįsta, nes su jais bendrauja tik direktorius, o kokią konkrečiai veiklą vykdo Bendrovė, jam nėra žinoma, jis dirba tik A. Ž. pavestą atlikti santechnikos darbą. Toliau vykdant patikrinimą, buvo nuvykta pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Bute, esančiame šiuo adresu buvo rastas vyriškis, prisistatęs UAB „Finansas“ direktoriumi, kuris patvirtino, kad viename iš dviejų šio buto kambarių veiklą vykdo buhalterines paslaugas teikianti įmonė. Pasiteiravus apie H. A. nurodė, kad jį pažįsta ir kad jis apie dvi savaites gyvena kitame iš dviejų kambarių. Durys į H. A. kambarį buvo užrakintos. Pasiteiravus, kur šiuo metu galėtų būti H. A. paaiškino, kad šiuo metu jis išvykęs į Vilnių.

5. 2018 m. gegužės 16 d. Departamentas el. pašto adresu barkasltuab@gmail.com, nurodytu pareiškėjo prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi, išsiuntė kvietimą Nr. (15/4-13) 10K-19622, kuriame prašė iki 2018 m. birželio 15 d. atvykti į Departamentą apklausai apie jo teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje bei dalyvavimą bendrovės veikloje, o taip pat pateikti Bendrovės darbuotojo I. L. išsilavinimą bei darbo patirtį patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjas buvo informuotas, kad pagal Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 84.2 papunktį užsieniečio atsisakymas būti apklaustam asmeniškai yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

6. 2018 m. gegužės 29 d. atsakovas el. paštu gavo iš A. Ž. dokumentus apie I. L. išsilavinimą: Lietuvos Respublikos profesinio mokymo diplomą, kuriame nurodyta, kad jis 2011 m. VšĮ Vilniaus statybininkų rengimo centre baigė apdailininko (statybininko) mokymo programą ir įsigijo apdailininko (statybininko) kvalifikaciją, o 2012 m. jis toje pačioje mokymosi įstaigoje baigė statybos verslo paslaugų teikėjo mokymo programą ir įsigijo statybos verslo paslaugų teikėjo kvalifikaciją. Nagrinėjant I. L. Europass pažymėjimo priedėlį, nustatyta, kad 3-oje dalyje (Gebėjimų ir kompetencijų aprašas) nėra nurodyta, kad jis gali įrengti arba montuoti santechnikos įrangą.

7. 2018 m. gegužės 29 d. pareiškėjas atvyko į Departamentą apklausai, kurios metu buvo daromas garso įrašas ir teismui pateikta apklausos stenograma. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad planuoja būsimą Bendrovės veiklą – restoraną Vilniaus m. centre, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Anot jo, jis, kaip ir kiti Bendrovės akcininkai, ketindami atidaryti restoraną Vilniuje, šiuo metu užsiima rinkos tyrimu. Apie dabartinę Bendrovės veiklą įvardino keletą klientų, visi klientai iš Vilniaus. Motyvuotai paaiškinti, kodėl Bendrovė perkėlė savo ofisą į Kauną, pareiškėjas paaiškinti negalėjo. Paklausus minėto užsieniečio, kas atlikinėjo santechnikos darbus iki 2018 m. vasario 20 d. (kol nebuvo įdarbintas I. L.), jis nurodė, kad šiuos darbus vykdė pats Bendrovės direktorius (anot jo, jis buvo ir direktoriumi, ir santechniku). Apklausos metu nurodė, kad S. S. buvo atsakingas bendrovėje už pardavimus, klientų paiešką bei marketingą. H. A. neatsakė į pateiktą jam klausimą apie Bendrovės 2017 m. apyvartas, teigdamas, kad nežino, o nurodė tik, kad Bendrovė 2017 m. patyrė 2 500 Eur nuostolio, taip pat jis nežinojo, koks Bendrovės nuosavas kapitalas, o įstatinį kapitalą nurodė apie 28 tūkst. Eur. Jis nenurodė buto, kuriame jis deklaruoja savo gyvenamąją vietą, savininko, teigdamas, kad reikia paklausti Bendrovės direktoriaus. Apklausos metu paaiškėjo, kad Bendrovė turi pasiėmusi užsienio banke kreditą restorano patalpų pirkimui, tačiau nei kredito sumos, nei laikotarpio, nei užsienio banko pavadinimo H. A. nenurodė, teigdamas, kad tai reikia patikslinti Bendrovės buhalterijoje, nors vėliau, paklaustas, kas priėmė sprendimą dėl kredito ėmimo, jis patikslino, kad sprendimą dėl kredito ėmimo priėmė Bendrovės akcininkai.

8. Departamentas 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Nr. (15/4-1)- 3I-607 atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, Departamentas konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pateikė tikrovės neatitinkančius ir prieštaringus duomenis apie Bendrovės veiklą (Departamentui nebuvo pateikta įtikinamų dokumentų, kurie patvirtintų, jog Bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki minėto užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą iš tikrųjų būtų vykdžiusi realią veiklą Lietuvos Respublikoje), bendrovės darbuotojus (bendrovėje visą darbo laiką nedirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai). Kadangi pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, taip pat apklausos metu pateikė neišsamius, dviprasmiškus atsakymus, Departamentas padarė išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.

9. Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento Sprendimu, su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – ir VAAT), prašydamas panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

10. VAAT 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu administracinė byloje Nr. eI-4286-281/2018 pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Departamento Sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

11. LVAT 2019 m. vasario 6 d. nutartimi VAAT 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II

1. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Departamento 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-607 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Azerbaidžano Respublikos piliečiui H. A.“ (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 8 punktą) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

2. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyti leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas.

Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jei jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, o pagal įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą – jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu.

3. Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad Sprendime nepagrįstai nurodyta, jog pateiktas verslo planas nepatvirtina, kad bendrovė pagal šį planą vykdė veiklą Lietuvos Respublikoje ne mažiau kaip 6 mėnesius iki jo kreipimosi. Pareiškėjo teigimu, verslo plane nurodyta kokią veiklą planuoja vykdyti ateityje, o verslo planas, pagal kurį Bendrovė vykdė veiklą, buvo pateiktas dar prieš tai kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Atsakovas su šiais pareiškėjo argumentais nesutiko ir pabrėžė, kad pareiškėjas niekada nebuvo pateikęs jokio kito savo Bendrovės verslo plano.

Pažymėtina, kad pareiškėjas šių savo dėstomų argumentų niekaip nepagrindžia ir nepateikia teismui jokių įrodymų, kuriuos teismas galėtų įvertinti. Tai, kad pareiškėjas teismui 2018 m. spalio 30 d. pateikė 2017 m. sausio 3 d. Bendrovės verslo planą, niekaip nepagrindžia pareiškėjo argumento, kad toks verslo planas buvo pateiktas Departamentui, kuomet pareiškėjas kreipėsi prieš tai dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Iš Departamento nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas pirmą prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos UAB „Barkas LT“ pagrindu pateikė 2016 m. spalio 27 d., sprendimas buvo priimtas 2017 m. gegužės 9 d. Taigi, pareiškėjo pirminio prašymo pateikimo metu Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija nenustatė reikalavimo vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje pagal verslo planą. Taigi, pritartina atsakovo dėstymui, kad skundo teiginiai, neva pareiškėjas vykdė veiklą pagal anksčiau pateiktą verslo planą, laikytini nepagrįstais.

4. Iš Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos matyti, kad įmonė turi vykdyti veiklą ne mažiau kaip 6 mėnesius iki užsieniečio prašymo pateikimo pagal verslo planą, įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d., pareiškėjas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė 2018 m. kovo 16 d. Bendrovė tokią veiklą turi vykdyti bent pusę metų iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo išdavimo, t. y. nuo 2017 m. birželio 19 d. iki 2017 m. gruodžio 19 d. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad Bendrovės verslo planas buvo parengtas tik 2017 m. lapkričio 20 d. Taigi, Departamentas, nustatęs, kad pareiškėjo verslo planas buvo parengtas prieš pat kreipimąsi dėl leidimo laikinai gyventi keitimo, pagrįstai atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi pagal įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto nuostatas.

5. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Bendrovėje visą darbo laiką dirbą Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems mokamas Įstatyme nustatytas darbo užmokestis. Šiuos savo argumentus pareiškėjas grindė sudarytomis darbo sutartimis bei darbuotojų paaiškinimais.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir Bendrovės darbuotojų pateiktus paaiškinimus (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 2, 4 punktus), sprendžia, kad pareiškėjo argumentai nėra pagrįsti. Pažymėtina, kad vien tik Bendrovės sutarčių sudarymas su darbuotojais, savaime nesudaro pagrindo, kad Bendrovė atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies punkto reikalavimus. Dar daugiau, darbo sutarčių sudarymas, kaip teisingai nurodė atsakovas, yra privaloma sąlyga, norint gauti leidimą laikinai gyventi nurodytu pagrindu. Iš pateiktų darbuotojų paaiškinimų matyti, kad darbuotojas I. L. net nežino, kokią veiklą vykdo Bendrovė, negalėjo išvardinti jos klientų bei vykdomų projektų, eilę metų dirbo pagal verslo liudijimą, užsiėmė individualia veikla. Taip pat iš darbuotojo paaiškinimų matyti, kad jis vyksta į objektą dirbti tik tuomet, kai jam paskambina A. Ž., kas reiškia, kad jis Bendrovėje nedirba visą darbo laiką.

6. Pareiškėjas taip pat tvirtino, jog atsakovas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nėra įsitraukęs į Bendrovės veiklą ir jo buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas.

Teismas ir su šiais pareiškėjo argumentais sutikti negali. Iš pareiškėjo Departamentui teiktų paaiškinimų matyti (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 7 punktas), kad pareiškėjas apie Bendrovę kalbėjo labai abstrakčiai, nurodydamas, kad Bendrovė planuoja atidaryti restoraną Vilniaus centre, (duomenys neskelbtini) gatvėje, kad šiuo metu užsiima rinkos tyrimu. Dėl dabartinės Bendrovės veiklos įvardijo tik kelias įmones, nepaaiškino, kodėl Bendrovės ofisą perkėlė į Kauną, neatsakė į klausimą dėl bendrovės 2017 m. apyvartos, nežinojo, koks Bendrovės nuosavas kapitalas ir kt. Teismas sprendžia, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas negalėjo atsakyti į klausimus, susijusius su konkrečia Bendrovės veikla ir įdarbintais darbuotojais, bet ir į klausimus susijusius su finansais, nors teigė, kad pagrindinė jo veikla – plėtra ir investicijos. Taigi, konstatuotina, kad pareiškėjas pateikė prieštaringą ir tikrovės neatitinkančią informaciją, kas reiškia, jog jis Bendrovės veikloje nedalyvauja ir teisėta veikla Lietuvos Respublikoje neužsiima arba jo dalyvavimas bendrovės veikoje nėra būtinas. Be to, iš liudytojo A. Ž. teisme pateiktų parodymų nustatyta, kad pareiškėjas su santechnikos darbais nieko bendro neturi (tai nurodė ir pats pareiškėjas apklausoje), be to, jis ir su restorano plėtra nėra pakankamai įsitraukęs.

Teismas taip pat pažymi, kad teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad teisėtos veiklos vykdymas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies prasme nėra vien formalus įmonės akcijų turėjimas, nes vien buvimas įmonės akcininku realiai neįsitraukus į įmonės veiklą, valdymą, kontrolę nesuponuoja poreikio gyventi Lietuvos Respublikoje, o toks poreikis atsižvelgiant į teisinį reguliavimą yra siejamas būtent su teisėtos veiklos vykdymu. Atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi savaime neatima galimybės pareiškėjui būti bendrovės akcininku ir dalyvauti bendrovės veikloje, pvz., pasitelkiant įgaliotus atstovus arba nuotoliniu būdu (LVAT 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4862-629/2018 ir kt.). Vien tik Įstatymo 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).

7. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas ir tuo pagrindu, kad pareiškėjas pateikė atsakovui tikrovės neatitinkančią informaciją apie ketinimus vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje. Šios išvados Departamentas priėjo įvertinęs ne tik pareiškėjo apklausos rezultatus, bet ir informaciją, susijusią su Bendrovės steigimu, Bendrovėje įdarbintais darbuotojais, įmonėmis, su kuriomis pareiškėjo Bendrovė tariamai bendradarbiauja.

Rašytinė bylos medžiaga įrodo, kad Bendrovė įsteigta 2013 m. rugsėjo 17 steigėjos UAB „DPS projektai“, kurios steigėja yra UAB „Finatra“, kuri per laikotarpį nuo 2016 m. birželio 29 d. iki 2016 m. liepos 5 d. buvo Bendrovės akcininkė (1 200 vnt. paprastųjų vardinių bendrovės akcijų). Vėliau jos buvo parduotos Bendrovės akcininkams pareiškėjo sutuoktinei K. M. ir A. M.. UAB „Barkas LT“ VĮ Registrų centro išraše kontaktai nurodomi finatra@finatra.lt, atsakovo duomenimis ankstesnis Bendrovės registracijos adresas buvo (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuriuo buvo įregistruota ir UAB „Finatra“. Pareiškėjo pateikta paslaugų teikimo sutartis sudaryta su UAB „Evergladas“, kuri įsteigta steigėjos UAB „Olgri“, kurios steigėja – UAB „Finatra“, o jos direktorė muo 2014 m. liepos 29 d. iki 2014 m. rugpjūčio 8 d. buvo I. K., kuri nuo 2013 m. rugsėjo 17 d. iki 2013 m. spalio 23 d. buvo ir pareiškėjo Bendrovės direktorė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pateiktos sutartys sudarytos su tarpusavyje susijusiomis, tų pačių asmenų valdomomis įmonėmis, kurios realiai veiklos nevykdė; Bendrovė įregistruota Lietuvos Respublikoje tuo adresu, kuriuo nuolat registruojamos užsieniečių įsteigtos ar įsigytos įmonės, todėl atsakovas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

8. Remiantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54, pasak Departamento, šioje byloje nustatyti šie kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė: pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, Departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (6.2 papunktis); pareiškėjas apklausos metu pateikė neišsamius, paviršutiniškus ar dviprasmiškus atsakymus, neatsakė į užduodamus klausimus (6.10 papunktis); duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstos abejonės dėl minėto užsieniečio tikslo bei sąlygų, sąžiningo šio užsieniečio siekio plėtoti verslą Lietuvoje (7 punktas). Teismas pritaria atsakovo pozicijai, jog šie nustatyti kriterijai laikytini pakankamu pagrindu manyti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas, kiek tai susiję su minėtos teisės normos (yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė) taikymu byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kad nelegalios grėsmės vertinimas gali būti siejamas ir su pareiškėjo deklaruotų atvykimo tikslų vertinimu, t. y. jų realumu, pagrįstumu. Būtina įvertinti, kokiu pagrindu, dėl kokio tikslo, užsienietis siekia atvykti į Lietuvos Respubliką, ir, jo pateiktos bei atsakovo surinktos informacijos pagrindu spręsti, ar tokia informacija leidžia daryti išvadą, jog nėra nelegalios migracijos grėsmės. Lietuvos migracijos politikos gaires, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 79 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“ (2016 m. gegužės 1 d. redakcija), kurios, taip nustato, jog Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje, o siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybių (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita) (22.3.3 punktas). Pažymėtina, kad duomenų, kurie pateikti norint gauti leidimą gyventi, neatitikimas tikrovei savaime gali būti rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

9. Visos šios aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad Departamentas išsamiai išanalizavo faktines aplinkybes, tinkamai jas vertino teisės nuostatų kontekste, pagrįstai atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui H. A.. Vadinasi, nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-607, taip pat įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

10. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo skundo reikalavimai atmesti, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84– 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” 140 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo H. A. (H. A.) skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Beata MartišienėErnestas SpruogisE. Ž.-Janulionienė