Kauno apygardos teismo nuosprendis

2018-03-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-64-530/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-03-30Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-01-25Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-03-30
Bylos Nr.
1-64-530/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11403-2017-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danutė Giačaitė
Kaltinamasis
M. V.
Advokatai
Kristina Pranevičienė
Baudž. byla Nr. 1-64-530/2018
Proceso Nr. 1-01-1-11403-2017-2Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.19.1.2.1.;2.3.6.3.1.; 2.3.6.4.4.1.; 2.3.6.4.4.2.;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Dianai Vorvul, Tomui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Mariui Venskūnui, kaltinamajam M. V., jo gynėjams advokatams Kristinai Pranevičienei ir Andriui Lincevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalyje padarymu,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

M. V. buvo kaltinamas tuo, kad jis būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), vykdydamas tarnybines pareigas, 2017-03-09 apie 9.45 val. kelio Kaunas- Marijampolė- Suvalkai ( A5) 20 kilometre, sustabdęs Ukrainos Respublikos piliečio O. R. vairuojamą automobilį „ Škoda Oktavia“, švediškais valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė O. R., kad šis pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį ir už tai jam gresia administracinė 170 eurų nuobauda, o už tai, kad nebūtų užfiksuotas šis O. R. galimai padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas, t. y. už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, iš O. R. savo naudai tiesiogiai priėmė 50 eurų dydžio kyšį.

Kaltinamasis M. V. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu neprisipažino, paaiškino, kad jis iki šio įvykio dirbo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). 2017m. kovo 9 d. dirbo kartu su kolega M. A., (duomenys neskelbtini) tarnybiniu automobiliu „Škoda Octavia“, šaukinys (duomenys neskelbtini). Tarnybos užduotyje nuo ryto buvo numatyta neblaivių vairuotojų kontrolė, o nuo 9 iki 10 val. greičio kontrolė. Iki 9 val. stovėjo prie (duomenys neskelbtini) kaimo, stabdė automobilius, tikrino vairuotojus, sustabdė neblaivų dviratininką. Po 9 val. išvažiavo į A5 kelią, Marijampolės kryptimi. Automobilyje pabaigė pildyti medžiagą dėl sustabdyto dviratininko, o jo kolega išlipęs padarė kontrolinį greičio matavimą. Buvo didelis rūkas ir kolega pasakė, kad nieko nebus, nes prietaisas esant dideliam rūkui greičio nefiksuoja, o jei fiksuoja tai iš labai arti ir nėra galimybės sustabdyti automobilį. Tada jis pasiėmė prietaisą, matė, kad rūkas tikrai didelis, matomumas gal 200-300 m. buvo, kai prietaiso galimybės iki 1 km ir daugiau esant geroms oro sąlygoms. Per optiką pamatė atvažiuojantį Švedijos registracijos automobilį universalo kėbulu ir nutarė jį sustabdyti, nes tokie automobiliai dažnai būna registruoti kaip krovininiai ir jiems reikalingas kelio mokestis. Sustabdė automobilį, prie jo priėjęs ėmė kalbinti vairuotoją lietuviškai. Automobilyje sėdėjo vairuotojas ir keleivis. Kadangi jie buvo ne lietuviai, tada pradėjo kalbėti rusiškai, nors jo rusų kalbos žinios nėra geros. Paėmė automobilio dokumentus, paprašė išlipti vairuotoją, atidaryti bagažinę, nes automobilio galiniai langai buvo tamsinti. Bagažinėje nieko nebuvo. Tikrino dokumentus, kurie buvo tvarkingi, draudimas irgi buvo. Tada paprašė atnešti asmens tapatybės dokumentą, patikrino ir pasakė, kad atsargiai važiuotų. Atidavė dokumentus, palinkėjo gero kelio ir grįžo prie tarnybinio automobilio. Nuo 12 val. turėjo grįžti į miestą. Važiavo (duomenys neskelbtini) krantine, kolega nusprendė užsukti į servisą paklausti dėl remonto, o jis liko sėdėti automobilyje. Tada prie jų privažiavo imuniteto pareigūnai ir juos sulaikė. Po sulaikymo buvo atliekama krata, paimta piniginė, daiktai. Piniginėje buvo asmens dokumentai, grynieji pinigai apie 70 eurų. Tuo metu atliekant tarnybines pareigas su savimi buvo galima turėti ne daugiau kaip 32 Eur. Turėjo daugiau nei galima, nes iš vakaro buvo iš bankomato nusiėmęs pinigų, kadangi turėjo išlaidų. Teismui pateikė dokumentus, kad 200 Eur sumokėjo už nekilnojamojo turto vertinimą. Kadangi buvo kovo 8 d. tai pirko dovanėlių ir piniginėje buvo likę pinigai, kurių jis neišsiėmė. Vadui apie tai, kad turėjo didesnę sumą užsiminė, bet gal jis to negirdėjo. Ankščiau sąsiuvinis buvo, bet oficialiai jis neegzistavo. Tame sąsiuvinyje visi užrašydavo jei turi daugiau pinigų. Kodėl liudytojas O. R. sakė, kad davė 50 Eur, jis nežino, tik mano kad gal tai dėl tikrinančių pareigūnų įtakos. Tą dieną kelis kartus matė kelių policijos pareigūnus pravažiuojančius pro šalį. Jis mano, kad kiekvienas pareigūnas turi metinius uždavinius, taip pat ir kelių policija turi savo uždavinius, ir toks atvejis jiems dėl rezultato. Asmeninių konfliktų su tais pareigūnais neturi. Tačiau iš vaizdo įrašo matyti ir girdėti, kad kaip jie su O. R. kalba. Visi greičiai, kurie yra matuojami, yra fiksuojami prietaiso atmintyje. O. R. turėjo matyti jį su prietaisu, bet prietaisą jis paliko prie automobilio, nes nebuvo tikslo jo neštis. Neįmanoma pamatuoti automobilio greičio, kad jis neatsirastų prietaiso atmintyje. Kolega, su kuriuo tą dieną dirbo, žinojo, kad jis su savimi turi daugiau pinigų. Žino, kad įstatymas numato griežtą atsakomybę dėl kyšio paėmimo. O. R. nebuvo labai patenkintas, kad buvo sustabdytas, bet jokio konflikto nebuvo. A. R. ir A. R. asmeniškai nepažįsta, bet juos žino, nes jie dažnai patruliuoja ir ne vieną kartą yra tikrinę. Konfliktų ar asmeninių priešpriešų su šiais pareigūnais nėra turėjęs. Jeigu greitis 95 km/val, tai paklaida 2 km/val ir todėl pagal generalinio komisaro rekomendacijas, dėl tokio greičio automobilio nestabdo ir įspėjimo nerašo. Jis greičio nematavo, nebent kolega matavo. Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), pasikeitė pareigos, yra laikinai perkeltas.

Teisiamojo posėdžio metu buvo ištirti ir įvertinti teismui pateikti šie įrodymai:

Liudytojas M. A. teisme parodė, kad tą kartą, kai įvyko šis įvykis jis dirbo su kolega M. V., patruliavo A5 kelyje, o vėliau mieste. Darbo pobūdis buvo prižiūrėti eismą, kad vairuotojai nepažeidinėtų taisyklių. Stabdė automobilius, kai kuriuos vairuotojus nubaudė, taip pat tikrino vairuotojų blaivumą. M. V. sustabdė automobilį, jį patikrino, o vėliau buvo pareikštas kaltinimas, kad jis paėmė kyšį. Kyšio davimo momento jis nematė. Matė tik patį automobilio sustabdymo momentą, kaip buvo sustabdytas automobilis bei buvo išlipęs automobilio vairuotojas. Kolega patikrino automobilio bagažinę. Tą dieną oro sąlygos nebuvo tinkamos greičio matavimui, nes buvo rūkas. Prietaisas per rūką matuoja tik iš artimesnio atstumo, kadangi visi spėja pamatyti policijos automobilį, vairuotojai iš karto sumažina greitį. Bandymus su greičio matuokliu darė, matavo automobilių greitį. Greičio matuoklio prietaiso atmintyje išlieka visi atlikti matavimai. A5 kelyje užfiksuotą automobilio 95 km/h greitį fiksavo jis, tai prisimena. Kolega automobilio švediškais numeriais greičio nematavo. A5 kelyje leistinas greitis buvo 90 km/h.. Užfiksuotas 95km/h greitis nebuvo sustabdyto švediškais numeriais automobilio greitis. Automobilio „Škoda“ vairuotojas buvo išlipęs iš savo automobilio, bendravo su jo kolega bei buvo patikrinta automobilio bagažinė. M. V. apie pažeidimus nieko neminėjo, jis pasakė, kad viskas tvarkoje. Nei jis, nei jo kolega duomenų bazėse šio automobilio netikrino. Tarnyba paprastai prasideda nuo instruktažo. Tai būna daroma kiekvieną kartą prieš patruliavimą. Tą dieną tarnybą pradėjo nuo 6 val. ryto. Instruktažo esmė yra ta, kad atsakingas asmuo supažindina su naujais įvykiais, nuvarytais automobiliais, paieškomais asmenimis. Išdalina patruliavimo maršrutus, užduotis bei technines priemones. Kovo 9 d. instruktažą atliko būrio vadas S. K.. Policininkams yra nustatyta taisyklė, su savimi gali turėti tik tam tikrą pinigų sumą. Jeigu turi didesnę pinigų sumą išeidamas į patruliavimą turi žodiškai informuoti atsakingą asmenį. Su savimi leidžiama turėti 40 eurų sumą. Šiuo atveju, būtent kovo 9 d., apie didesnę M. V. turėtą pinigų sumą turėjo žinoti S. K.. Jis žinojo, kad M. V. turi didesnę pinigų sumą nei yra leidžiama turėti, nes M. V. pasakė atsakingam asmeniui S. K., kad turi didesnę grynųjų pinigų sumą su savimi. S. K. nieko M. V. neatsakė. Raštu nereikia informuoti atsakingo asmens, kad turi didesnę pinigų sumą. M. V. sakė, kad dieną prieš tai jis iš bankomato nusiėmė pinigų, kadangi mokėjo mokesčius, be to kovo 8 d. proga pirko dovanas. M. V. patikrinęs automobilį švediškais numeriais apie tikrinimo rezultatus nieko nesakė, jis nesakė, kad gavo kyšį. Apie sustabdytą automobilį jiems privaloma pranešti radijo ryšio pagalba. Apie švediškais numeriais sustabdytą automobilį jis asmeniškai pranešė. Ukrainos pilietis iš automobilio buvo išlipęs, vieną kartą ir buvo atidaręs automobilio bagažinę. Kai paleido Ukrainos pilietį, jis su kolega toliau patruliavo. Jo ir M. V. ekipažas yra pastovus. Jam taip pat yra tekę su savimi turėti ir daugiau pinigų, nei yra leidžiama turėti, bet apie tai žodžiu pasakydavo atsakingam asmeniui. Greičio matuoklis yra naudojamas ir dėl to, kad galėtų pamatyti automobilio valstybinius numerius. Su šiuo prietaisu yra vykdoma ne tik greičio kontrolė, taip pat yra tikrinama ar nėra kitų pažeidimų. Jeigu M. V. būtų paspaudęs mygtuką, automobilio su švediškais numeriais duomenys būtų nukeliavę į prietaiso atmintį. Greičio matuoklis, kai M. V. tikrino ukrainiečio dokumentus ir automobilį buvo padėtas ant tarnybinio automobilio stogo. M. V. prie sustabdyto automobilio švediškais numeriais ėjo be greičio registratoriaus.

Liudytojas A. R. teisme parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną jis su kolega A. R. dirbo A5 kelyje, sustabdė vieną automobilį kurio vairuotojas buvo davęs 50 eurų vertės kyšį prieš tai jį stabdžiusiam policijos pareigūnui. Jų tarnybos funkcijose numatyta policijos pareigūnų kontrolė. Tą rytą važiuodami pamatė kelkraštyje stovintį policijos automobilį. Policijos pareigūnai matavo automobilių greitį. Apsisukdami pamatė kaip nuo šio automobilio nuvažiavo automobilis Škoda. Jį sustabdė, vairuotojas buvo Ukrainos pilietis. Pakvietė jį į automobilį, kur buvo daromas vaizdo ir garso įrašas. Visas pokalbis vykęs automobilyje yra įrašytas. Ukrainos pilietis sakė, kad buvo sustabdytas už greičio viršijimą. Ukrainos pilietis sakė, kad pareigūnui davė 50 eurų kyšį. Nepamena kas tikrino Škodos automobilio vairuotojo dokumentus, jis ar jo kolega. Škoda automobilis buvo švediškos registracijos, jis turėjo Švedijos valstybinius numerius. Apie įvykį jis pranešė pavaduotojui telefonu. Vėliau atvažiavo imuniteto pareigūnai. Kovo 9 d. jie nematė kaip buvo matuojamas automobilio Škoda greitis, nematė pačio sustabdymo momento ir nematė policijos pareigūno einančio prie automobilio. Škoda automobilis buvo sustabdytas dėl to, kad prieš tai apsisukę jie pamatė kaip nuo policijos automobilio nuvažiavo šis automobilis. Vadovams apie įvykio detales nieko nepasakojo, tik surašė tarnybinį pranešimą. Su potencialiais kyšio davėjais jie nėra apmokyti bendrauti, nenaudoja jokios taktikos.

Liudytojas S. K. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis buvo jo pavaldinys. Tai buvo įprastas rytas, pravestas instruktažas. Instruktažo metu paprastai supažindina su situacija, su nuvarytais automobiliais, duodamos užduotys, pareigūnai apsiginkluoja, pasirašo pajėgų išdėstymo plane ir vyksta į tarnybą. Pareigūnai su savimi gali turėti 15 Eur. Tačiau pats mechanizmas, jeigu su savimi pareigūnas turi daugiau pinigų, nebuvo apibrėžtas norminiais aktais. 2017-03-09 instruktažo metu M. V. apie turimus pinigus jam nepranešė, o jeigu M. V. ir pasakė, jis galėjo neišgirsti, tokia galimybė yra. Po šio įvykio buvo kurtas antikorupcinis planas, kuriame jau nurodoma, kad apie tokią situaciją pareigūnas turi surašyti tarnybinį pranešimą ir įkelti į DVS. Gerokai seniau buvo praktika, kad pareigūnai parašydavo datą ir kiek turi pinigų į tam skirtą sąsiuvinį. Tai buvo prieš 5 metus. Niekas sąsiuvinio nekontroliuodavo, tačiau keitėsi vadovybė ir to sąsiuvinio nebeliko. Per tuos 5 metus patruliai neinformuodavo apie turimus pinigus, nebuvo praktikos informuoti. Kiekvieną dieną pareigūnams nėra primenama, kad jie negali turėti daugiau pinigų. Įvykio dieną iš kuopos vado sužinojo, kad reikia vykti į imuniteto skyrių paimti ginklus ir spec. priemones iš sulaikytų pareigūnų. Buvo informuotas, kad galimai buvo paimti pinigai iš pažeidėjo.

Liudytojas A. R. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini). 2017 m. kovo mėn. kartu su kolega A. R. patruliavo Kauno apskrityje. Važiuodami keliu A5 pastebėjo šalikelėje stovintį policijos tarnybinį automobilį, o baltos spalvos „Škoda“ automobilis nuvažinėjo nuo policijos automobilio. Pagal savo tarnybines funkcijas ir generalinio komisaro įgaliojimus atlieka visos šalies viešosios policijos kontrolę. Kadangi klausėsi radijo ryšio ir negirdėjo jokio pranešimo apie sustabdytą transporto priemonę bei priimtus procesinius veiksmus, taip pat apie tai, kad paleidžiamas automobilis, kas pagal patrulių veiklos instrukciją privaloma padaryti, nusprendė patikrinti baltos spalvos „Škoda“ automobilį. Už kelių kilometrų jį sustabdė. Automobilis buvo su Švedijos numeriais. Kolega A. R. priėjo prie vairuotojo, atsivedė jį į automobilį ir jo pasiteiravo, kodėl jis buvo sustabdytas. Vairuotojas paaiškino, kad dėl greičio viršijimo. Jo paklausus ar jam buvo surašytas protokolas dėl padaryto pažeidimo, jis atsakė, kad jį tik įspėjo. Pasiteiravus, kaip suprasti tą įspėjimą, matėsi, kad vairuotojas yra pasimetęs ir po kurio laiko pasakė, kad pareigūnams padavė 50 Eur vieną kupiūrą, už tai, kad nerašytų protokolo. Gavę tokią informaciją, apie tai, kad galimai buvo atlikti neteisėti policijos pareigūno veiksmai, informavo tarnybos viršininko pavaduotoją A. P. ir tada buvo informuota imuniteto tarnyba, kuri atliko vėlesnius veiksmus. Policijos automobilyje apklausa buvo filmuojama, byloje yra vaizdo įrašas bendravimo su „Škoda“ automobilio vairuotoju. Kontrolę vykdo dažnai, jam tai buvo pirmas atvejis, kai pažeidėjas pasakė, davęs pinigus. „Škoda“ vairuotojas buvo ukrainietis, kalbėjo rusų kalba, automobilyje buvo dar du asmenys. Sulaukę imuniteto tarnybos, jiems perdavė tuos asmenis. Pokalbio su „Škoda“ vairuotoju nepamena. Per 12 tarnybos metų buvo visokių mokymų, yra buvę ir bendravimo su asmenimis mokymų. Atrodė, kad „Škoda“ vairuotojas buvo labai susijaudinęs ir pasimetęs. Po to, kai „Škoda“ vairuotojas pasakė, kad jį įspėjo, paklausė kaip jį įspėjo, kaip tą įspėjimą suprasti ir tada jis pasakė, kad davė pinigus pareigūnams. Jis surašė tarnybinį pranešimą. Negirdėjo, kad A. R. detaliau bendrautų. Jie nuolat klauso radijo ryšio ir nuolat girdi tos apskrities visus pranešimus, tačiau šiuo atveju negirdėjo, jog būtų pranešta apie patikrinimo rezultatus. Galbūt jie to pranešimo, apie sustabdytą baltos spalvos „Škodą“ automobilį negirdėjo. Nepamena kodėl A. R. pasakė „žiūrėk dar prisikalbės“. Mikrofoną buvo išjungęs tam, kad patikrinti ar jis įjungtas. Vaizdo ir garso įrašymo įranga yra įjungta visą laiką. Saugomi įrašai tik įvykių. Nepamena ar jam pranešė, kad „Škodos“ vairuotojo veika yra nusikaltimas pagal LR įstatymus. Duoti parodymus nevertė, paprašė paaiškinti situaciją. Nepamena kodėl dar du kartus buvo išjungtas vaizdo registratorius.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas išsėmęs visas galimybes iškviesti į teismo posėdį ir apklausti Ukrainos pilietį liudytoją O. R., teisiamojo posėdžio metu pagarsino pastarojo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui. O. R. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad jis vyko keliu Kaunas-Marijampolė. 9 val. ryto išvyko iš Kauno. Neprivažiavus 15-20 km iki Marijampolės jį sustabdė policija, policijos pareigūnas sakė, kad sustabdė už greičio viršijimą. Jis važiavo 105-107 km/h greičiu. Manė, kad ten automagistralė. Sustabdė policija ir prisistatė, kalbėjo su juo lietuviškai, jis nesuprato. Pradėjo kalbėti rusiškai, patikrino jo dokumentus kol dar sėdėjo mašinoje. Liepė išlipti iš mašinos. Jis išlipo, apėjo jo automobilį ir sustojo. Jis ( policininkas) pasakė, kad jis viršijo greitį. Jis pasakė, kad manė, kad čia automagistralė ir galvojo kad galima žiemos metu važiuoti 110 km/h. Jis pasakė, kad tai yra teisės pažeidimas ir tai yra 170 eurų bauda. Paklausė ar galėtų apsiriboti įspėjimu, nes niekada nėra nieko pažeidęs, jam pasakė, kad ne ir reikia rašyti protokolą. Paklausė ar galima šį klausimą išspręsti kaip nors kitaip, pareigūnas paklausė kaip, o jis pasakė, kad 50 eurų. Pareigūnas pasakė, kad klausimą galima spręsti apdairiai, būtent tada jis pasiūlė pinigus. Jis paklausė pirmas kaip galima šį klausimą išspręsti, jis (policininkas) jam pasakė kad galima įvairiai. Jis pasiūlė jam 50 eurų, jis ( policininkas) jam liepė eiti į mašiną ir paruošti, kad niekas nematytų, t. y. liepė paimti iš kolegos antrą pasą ir pinigus įdėti į pasą, tada perduoti jam. Kadangi jis turi dvi pilietybes, paėmė Rumunijos pasą ir įdėjo į jį 50 eurų. Pinigus įdėjo į pasą mašinoje. Nuėjo atgal prie pareigūno, padavė jam antrąjį pasą, dėl akių atidarė bagažinę ir tada viskas. Tuo metu pasas buvo pas pareigūną, jis atidarė bagažinę ir rodė kas ten yra, tai vyko dvi sekundes, pareigūnas liepė uždaryti ir važiuoti. Grąžino visus dokumentus, pasakė „ačiū“ ir nuvažiavo. Policininkas pasiėmė tuos 50 eurų kuriuos įdėjo į pasą iš karto, nematė kur jis įsidėjo pinigus, nes tuo metu buvo nusisukęs atidaryti bagažinę. Jis po viso to pasakė ačiū ir nuvažiavo, o pareigūnas nuėjo atgal iki tarnybinio automobilio. Ar policijos automobilis liko ten stovėti jis nematė, nes nuvažiavo. Jis davė vieną 50 eurų kupiūrą. Važiavo su draugais, su kuriais kartu čia atvažiuoja ieškoti automobilių. Vieno vardas O. I., kito vardas D.. Jie sėdėjo mašinoje, stiklai tamsinti ir nematė kas įvyko. Su policininku bendravo prie savo automobilio bagažinės. Draugai paklausė kas atsitiko. Jis jiems pasakė, kad pareigūnams davė 50 eurų. Mano, kad jie matė kai automobilyje įdėjo pinigus į pasą, jis tai darė rankinėje. Jis nuvažiavo maždaug du kilometrus ir pamatė, kad iš paskos važiuoja automobilis, kuris vėliau įjungė švyturėlius ir turėjo sustoti šalikelėje. Išlipo karininkas su policijos uniforma, pradėjo šnekėti, jis paklausė ar galima rusiškai. Jis jam liepė parodyti automobilio dokumentus, ir liepė eiti sėsti į jų automobilį. Pareigūnas paklausė kodėl taip greitai jie išsiskyrė su anuo pareigūnu. Jis pasakė, jog pareigūnas jį įspėjo už greičio viršijimą. Jis pasakė, jog jie turi priešingai įrodantį vaizdo įrašą ir jo atveju būtų geriau pasakyti teisybę, jis pasakė, kad sutinka ir tokiu būdu atsidūrė teisme. Jie jį nuvežė į degalinę ir laukė kol atvažiuos jo paimti. Policijos automobilis kuris jį sustabdė dėl pažeidimo nepamena kokios buvo markės, tai buvo sedanas. Tada jis matė du pareigūnus, kurie buvo lauke, bendravo tik su vienu pareigūnu, kitas pareigūnas stovėjo prie policijos automobilio. Tarp vieno ir kito pareigūno buvo maždaug 50- 70 metrų. Kitas pareigūnas negalėjo girdėti ar matyti kas vyksta, nes buvo toli. Jį sustabdė būtent tas pareigūnas su kuriuo kalbėjo, su kitu pareigūnu neturėjo visiškai jokio kontakto. Tą pareigūną, kuris jį sustabdė galbūt atpažintų, o kito tikrai neatpažintų. Pareigūnas su kuriuo kalbėjo yra juodaplaukis, vidutinio kūno sudėjimo, pareigūnas buvo su kepure, matėsi juodi plaukai, išraiškingi skruostikauliai. Jis prisistatė, bet jis nesuprato. Parodymus duoda laisva valia. Savo veiksmus vertina kaip teisės pažeidimą. Tie pareigūnai, kurie jį sustabdė kai sutiko bendradarbiauti, pareigūnai jam nieko neaiškino tik pasakė, kad jo tuoj atvažiuos, o jis jiems pasakė, kad davė 50 eurų pirmiems pareigūnams. Iš pareigūnų reikalavimo duoti pinigų nebuvo, buvo užuomina, kad galima tą reikalą išspręsti. Jis pasakė kad bauda 170 eurų, jam paklausus ar galima apsiriboti įspėjimu ir paklausė kaip būtų galima klausimą išspręsti dabar. Jam pasakė kad galima išspręsti apdairiai, nueiti į automobilį, įdėti pinigus. Jis jo paklausė ar 50 eurų padės išspręsti klausimą. Jis čia atvyksta kiekvieną savaitę, perka čia automobilius. Papildo, kad visas įvykis vyko šiandien, t. y. 2017-03- 09 ( t.1, b.l. 20-22).

Tą pačią dieną liudytojas O. R. prieš apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją, apklaustas ikiteisminio tyrimo tyrėjos parodė, kad jis atvykęs į Lietuvą 2017 metų kovo 6 dieną. 2017 m. kovo 9 dieną apie 9 val. iš Kauno važiavo į Marijampolę savo automobiliu Škoda Oktavia , kurio valstybinis yra švediškas. Šį automobilį įsigijo kovo 7 dieną Šiauliuose. Likus 15-20 kilometrų iki Marijampolės jį sustabdė policijos pareigūnai, kurių vienas prie jo priėjo, paprašė dokumentų. Juos patikrino. Patikrinęs dokumentus, paprašė išlipti iš automobilio, pasakė, kad buvo viršytas leistinas greitis ir, kad už tai Lietuvoje gresia 170 eurų bauda. Pareigūno paklausė ar už šį pažeidimą galimas įspėjimas. Pastarasis atsakė, kad ne, yra numatyta tik bauda. Tuomet pareigūnui pasakė, kad gali duoti 50 eurų. Pareigūnas į tai pasakė- "duok atsargiai", po ko liudytojas grįžo į savo automobilį, pasiėmė savo antrąjį pasą ( jų turi du, kadangi turi dvigubą pilietybę) į jį įdėjo vieną 50 eurų kupiūrą ir pasą davė pareigūnui. Po kokių dviejų sekundžių pasą pareigūnas gražino. Kokiu momentu jis paėmė pinigus, nepastebėjo. Po to pareigūnas grąžino kitus dokumentus, pasakė, kad nedarytų pažeidimų ir paleido. Kiek ekipaže buvo pareigūnų nežino, bet matė du pareigūnus. Vienas iš jų jį stabdė, kitas stovėjo lauke prie tarnybinio automobilio. Ar tarnybiniame automobilyje buvo daugiau pareigūnų nematė. Pinigus paėmė tas pats pareigūnas, kuris stabdė. Antrasis prie jų priėjęs nebuvo. Pinigus paėmęs pareigūnas buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Veidas nesmulkus, su išreikštais žandikauliais. Jokių ypatingų bruožų nėra. Jis nėra įsitikinęs, kad galėtų jį atpažinti, kadangi prasta vaizdinė atmintis ir įsiminti veidus dėl to jam yra sudėtinga. Pravažiavus kokius tris, keturis kilometrus, pamatė, kad iš paskos su švyturėliais stabdo AUDI A6 markės automobilis, pilkos spalvos, be skiriamųjų policijos ženklų. Pagalvojo, kad vėl kažką pažeidė, tačiau tuoj pat pagalvojo, kad jokio pažeidimo nepadarė. Sustojus prie jo automobilio priėjo uniformuotas pareigūnas ir paprašė dokumentų. Jis patikrinęs dokumentus, pakvietė į AUDI A6 automobilį. Jau automobilyje pareigūnas paklausė, kodėl jį sustabdę pareigūnai taip greitai paleido. Jiems pasakė, kad pareigūnai įspėjo dėl padaryto pažeidimo. Jie pasakė, kad turi vaizdinius įrodymus, kad buvo ne taip. Labai rinko žodžius. Po to paklausė, ar bendradarbiaus. Iš jų pasakymo suprato, kad jie nufilmavę, jog jis davė kyšį. Jis sutiko bendradarbiauti ir pasakė, kad davė kyšį pareigūnams. Kyšį davė dėl to, kad pareigūnai pasakė, jog už jo padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą greičio viršijimą yra numatyta 170 eurų bauda. Kuomet jis jų paklausė, ar 50 eurų padėtų išvengti baudos, jie davė suprasti, kad padėtų. Iš jų elgesio jis suprato, kad už tokią pinigų sumą jie jį paleis. Dėl to, kad davė kyšį jis nuoširdžiai gailisi. Kadangi yra ukrainietis, o jų šalyje yra priimta susitarti su pareigūnais, todėl jis net nenumanė, kad už tai gresia baudžiamoji atsakomybė. Kiek viršijo greitį tiksliai pasakyti negali, mano jog važiavo apie 105-107 km/h greičiu, o kaip paaiškino pareigūnai ten leistinas greitis 90 km/h. ( t.1.b.l. 15-17).

Rašytiniai įrodymai:

Rodomo asmens atpažinimo protokole nurodyta, kad 2017-03-09 liudytojas A. R. iš trijų pateiktų atpažinimui asmenų, neatpažino pareigūno, kuriam jis davė 50 eurų dydžio kyšį, nurodydamas, kad pareigūno bruožų neįsidėmėjo, jam sunkiai sekasi atsiminti žmonių veidus (t. 1., b.l. 118-121, 126-129).

2017-04-07 kompaktinio disko su VPVS duomenimis apžiūros protokolas iš kurio matyti, kad tarnybinis automobilis dirbęs šaukiniu (duomenys neskelbtini) 2017-03-09 nuo 09.20.42 val. iki 09.59.31 val. stovėjo kelyje A5 (Kaunas- Marijampolė- Suvalkai) 20 kilometre su įjungtu variklio degimu, išjungta garso ir šviesos sistemomis, ir uždarytomis durelėmis, laisvu veiklos statusu ( t. 1, b.l. 51-53).

2017-03-09 tarnybinio automobilio Škoda Octavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros protokole nurodyta, kad automobilyje rastoje patrulio M. V. piniginėje buvo rasti pinigai: penkiasdešimt eurų kupiūra Nr. S42875928484; vienas 20 eurų nominalo banknotas, vienas 10 eurų banknotas, vienas 5 eurų banknotas (viso 85 eurai) bei keletas monetų (t. 1, b.l. 76-94).

Asmens kratos metu pas M. A. rasta 10 eurų kupiūra (t. 1, b.l. 147-148, 149).

2017-04-04 kompaktinio disko, su vaizdo ir garso įrašais, atsiųsto iš Lietuvos kelių policijos tarnybos, apžiūros protokolo bei pokalbių stenogramos, matyti ir girdėti kaip liudytojas O. R. būdamas pareigūnų A. R. ir A. R. tarnybiniame automobilyje kalbasi su šiais pareigūnais: į pareigūnų klausimą „už ką sustabdė dabar ?“ atsakė „ Davė įspėjimą“ į klausimą „ už ką“ atsakė: „kad taip greitai nevažiuočiau“. Į pareigūnų pastabą: „o jeigu mes parodysime vaizdo įrašą“ atsakė: „kokį vaizdo įrašą?“. Pareigūnai nurodė: „Jūsų pažeidimo ir jūsų įspėjimo. Geriau iš karto sakykite, kaip ir kas buvo, kad vėliau nebūtų problemų....Štai....Jums problemų. Aišku? Atsakė: „aš esu įstatymus paisantis pilietis, patikėkite manimi...“ Į pareigūnų pastabą: „Ai matome....šiaip sau sustabdė? „ paklausė: Kas man bus už tai? Pareigūnai nurodė: „Jums nieko“ O. R. paklausė: „reikės duoti kažkokius parodymus? Ko reikės?“ /.../ pareigūnai: „daug viršijote greitį?“, atsakė : „ne ... aš nežinau, kiek....Na važiavau kažkur....“ ( stenograma nr.3) Daugiau nei šimtu tikrai važiavau.... Ach ... Bet juk aš dabar nieko nepažeidžiau, taip?“ pareigūnai atsakė: „mes jus sustabdėme ... žinote dėl ko? O. R.: „Taip“. Pareigūnai: Kiek davėte? Sakykite iš karto, kad ....Taip. Ar reikės... ar reikės ir jus vežti į komisariatą? Atsakė: „ne, nereikia...“ pareigūnai: „na, tai...na tai , davėte kyšį? Taip?“ O. R.:“Taip. Penkiasdešimt“...pareigūnai: „Davėte penkiasdešimt, penkiasdešimt eurų?“ O. R. : „Taip... o tai dabar visa tai įrašoma?“... pareigūnai: „Taip, viskas įrašoma... „ ( t.1, b.l. 58-70).

2017-03-13 CD su radijo ryšio kanalo KA10EISMAS garso įrašais apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad pareigūnas (galimai M. A.) dirbęs šaukiniu (duomenys neskelbtini) perduoda pranešimą: (duomenys neskelbtini), A penktam kelyje, patikrinimui, Škoda, (duomenys neskelbtini)" (t. 1 ,b.l. 74-75),

2017-04-05/06 greičio matuoklio apžiūros protokole, fiksuota, kad 2017-03-09 d. laikotarpiu nuo 9:22 iki 9.53 val. kelyje A-5 buvo fiksuoti 7 greičio matavimai, greičių intervalas nuo 73 iki 95 km/h , 9:45 val. 435,6 metrų atstumu fiksuotas 95km/h greitis ( t. 1, b.l. 104-112);

2017-03-17 specialisto išvada 20-IS1-348(10.1), kurioje nurodoma, kad ant 50 eurų nominalo kupiūros pirštų pėdsakų asmens identifikavimui nėra ( t. 1, b.l. 101).

Žemesnės instancijos teismas

2017-03-08 AB „Swedbank“ sąskaitos išrašas iš kurio matyti, kad M. V. iš asmeninės sąskaitos nuėmė 300 eurų ( fiksuotas laikas 10.22 val.)( t.2.b.l. 23). PVM sąskaita – faktūra patvirtina, kad 2017-03-08 M. V. sumokėjo 200 eurų už nekilnojamojo turto vertinimą ( fiksuotas laikas 10:47 val.) ( t.2.b.l.25-24).

Iš 2017-03-23 objektų apžiūros protokolo matyti, kad M. V. ir M. A. 2017-03-09 10.09 val. užeina į degalinės patalpas. M. V. prieina prie prekystalio, apžiūrinėja piniginės turinį, degalinės darbuotojas paduoda cigarečių pakelį, M. V. ant prekystalio padeda piniginę kupiūrą, degalinės darbuotojas iš kasos aparato stalčiaus išima ir atiduoda grąžą ir M. V. išeina ( t.1.b.l. 45-47). Kasos čekis patvirtina, kad buvo nupirktas cigarečių pakelis už prekę atsiskaitant 5 eurų kupiūra ( t.1.b.l.49).

Pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas nurodoma, kad 2017-03-09 naktį ir rytą iki 9:20 val. stebėta rūkana, nuo 9:20 valandos iki 10:31 val. stebėtas rūkas ( t.1, b.l. 141).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2017-05-10 nutarimo matyti, jog nutrauktas ikiteisminis tyrimas M. A. atžvilgiu, nenustačius, kad pastarasis būtų padaręs kokį nors nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą ( t.1.b.l. 185).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo M. V. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 225 straipsnio 2 dalį. M. V. pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, vykdydamas tarnybines pareigas, 2017-03-09 apie 9.45 val. kelio Kaunas- Marijampolė- Suvalkai ( A5) 20 kilometre, sustabdęs Ukrainos Respublikos piliečio O. R. vairuojamą automobilį „ Škoda Oktavia“, švediškais valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė O. R., kad šis pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį ir už tai jam gresia administracinė 170 eurų nuobauda, o už tai, kad nebūtų užfiksuotas šis O. R. galimai padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas, t. y. už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, iš O. R. savo naudai tiesiogiai priėmė 50 eurų dydžio kyšį.

Pagal BK 225 straipsnio 2 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra: 1) pažadas priimti kyšį, 2) susitarimas jį priimti, 3) reikalavimas jį duoti, 4) provokavimas duoti kyšį, 5) kyšio priėmimas – įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šių veikų. Kyšininkavimas už neteisėtą neveikimą pripažįstamas tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo kyšio davėjo interesus už neteisėtą atlygį patenkina ar žada patenkinti neatlikdamas veiksmų, kuriuos jis privalo atlikti vykdydamas įgaliojimus. Ši veika padaroma tik tiesiogine tyčia, jos sudėtis formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta, nuo bet kurios iš šių veikų padarymo.

M. V. kaltinamas tiesiogiai iš O. R. savo naudai priėmęs 50 eurų dydžio kyšį. Kaltinamasis M. V. kaltės nepripažįsta ir teigia jog jokio kyšio jam niekas nedavė, o jis jokio kyšio nepriėmė. Jis neneigė jog sustabdė O. R. vairuotą automobilį universalą švediškais numeriais, tikslu patikrinti, kadangi tokie automobiliai dažnai būna registruoti kaip krovininiai ir jiems reikalingas kelio mokestis. Jis patikrino dokumentus, paprašė vairuotoją išlipti iš automobilio, atidaryti bagažinę, pateikti asmens dokumentą ir viską patikrinęs, dokumentus grąžino vairuotojui ir palinkėjo gero kelio. Kaltinamojo kaltės tiesioginiais įrodymais kaltinamajame akte nurodomi O. R. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir teisėjui, tačiau tuo metu sulaikytam asmeniui M. V. apie O. R. apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją pranešta nebuvo, motyvuojant tuo, kad įtarimai M. V. nebuvo pareikšti. Bylą nagrinėjantis teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių O. R. iškviesti į teismo posėdį ir jį apklausti, taip sudarant galimybes kaltinamajam ir jo gynėjui užduoti klausimus, tačiau O. R. iškviesti į teisiamąjį posėdį apklausai nepavyko( t. 2, b.l. 93-95,110, 113-114, 120-121, 122-143).

BPK 44 straipsnio 7dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė apklausti kaltinimo liudytojus arba turėti galimybę, kad šie liudytojai būtų apklausti, yra vienas teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintos Žmogaus teisių ir pagrindinių apsaugos konvencijos ( toliau Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, taip pat BPK 44 straipsnio 5dalyje, aspektų. Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtintas principas, pagal kurį, prieš nuteisiant kaltinamąjį, visi jį kaltinantys įrodymai paprastai turi būti jam dalyvaujant pateikti viešame teismo posėdyje, siekiant užtikrinti rungtynišką bylos svarstymą. Šio principo išimtys yra galimos, tačiau jos turi nepažeisti gynybos teisių, kurios paprastai reikalauja, kad kaltinamajam būtų suteikta pakankama ir tinkama galimybė ginčyti prieš jį liudijančio liudytojo parodymus bei pateikti liudytojui klausimų arba tuo metu, kai jis duoda parodymus, arba vėlesnėje proceso stadijoje (ten pat; taip pat žr. 2010 m. liepos 20 d. sprendimą byloje Balčiūnas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 17095/02). Byloje esant konkrečioms sąlygoms, galima panaudoti anksčiau duotus liudytojo parodymus, net jeigu kaltinamieji ir jų gynėjai jokioje proceso stadijoje negalėjo tokio liudytojo apklausti. Pirma, liudytojo nedalyvavimo teismo procese arba atsisakymo duoti parodymus (ar atsakyti į gynybos klausimus) priežastis turi būti svarbi. Antra, tuo atveju, kai apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas vien tik (arba lemiamai) asmens, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti ir neturėjo galimybės, kad jis būtų apklaustas ikiteisminio tyrimo metu arba nagrinėjant bylą teisme, parodymais, teismas turi patikrinti ir įvertinti, ar yra pakankamų garantijų (procesinių galimybių), leidžiančių kompensuoti tokio įrodymo keliamus nepatogumus bei tinkamai ir teisingai įvertinti tokio asmens parodymų patikimumą. Apkaltinamąjį nuosprendį leidžiama grįsti nedalyvaujančio (nedavusio parodymų teisme) liudytojo parodymais tik tuo atveju, kai šie parodymai, atsižvelgiant į jų svarbą byloje, yra pakankamai patikimi (Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, § 147). Atsižvelgiant į proceso kaip visumos teisingumo vertinimą, patikrinti, ar yra pakankamų kompensuojančių garantijų, privalu ir tokiose bylose, kuriose negalima padaryti vienareikšmės išvados, ar tokie parodymai buvo vieninteliai ar lemiami, tačiau matyti, kad buvo pakankamai reikšmingi, ir jų pripažinimas įrodymu galėjo sukelti kliūčių gynybai (Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Schatschaschwili prieš Vokietiją § 116). Tokių garantijų, būtinų siekiant užtikrinti bylos nagrinėjimo teisingumą, apimtis priklauso nuo nedalyvaujančio liudytojo parodymų įrodomosios reikšmės. Šioje byloje nustatyta, kad O. R. parodymai yra vieninteliai tiesioginiai įrodymai byloje, todėl jų gavimas ir jų patikimumas privalo būti kruopščiai patikrintas.

Teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojais pareigūnai A. R. ir A. R. teigė, jog jiems įtarimą sukėlė tai, kad jie matė kaip pareigūnai M. V. ir M. A. yra sustabdę švediškais numeriais baltos spalvos Škoda markės automobilį ir jį greitai paleido, be to jie negirdėjo jog per radijo ryšį būtų pranešta apie automobilio sustabdymą. Todėl pasivijo minėtą automobilį ir jį sustabdė. Automobilio vairuotojas O. R. būdamas jų automobilyje pripažino policijos pareigūnams davęs 50 eurų kyšį, kad jo nenubaustų už greičio viršijimą. Liudytojai A. R. ir A. R. teigia pačio kyšio davimo ar paėmimo nematę. Iš pateikto vaizdo ir garso įrašo matyti, kad O. R. bendraudamas su A. R. ir A. R. teigia, jog jis nieko nepažeidė, kad policijos pareigūnai jį įspėjo, kad jis yra įstatymų paisantis žmogus ir tik po to, kai pareigūnai išreiškė nepasitikėjimą juo, nurodė jog jie turi filmuotą medžiagą ( tokios realiai nesant) , pagrasinus jog vešis į policijos komisariatą ir tiesiogiai paklausus ar davėte kyšį, O. R. atsakė taip, penkiasdešimt ( t.1, b.l. 58-70). Teismas atkreipia dėmesį, kad toks reikalavimas pasakyti ar davė kyšį policijos pareigūnams, prieš tai neišaiškinus O. R. teisių, yra vertimas duoti parodymus prieš save, nes tiek kyšio davimas, tiek kyšio priėmimas, vienodai užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Byloje nėra jokių duomenų, kad O. R. atžvilgiu būtų spręstas pastarojo atsakomybės ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas. O tai sukelia pagrįstas abejones, tokio asmens duotų parodymų patikimumu, jam išskirtinės teisės suteikimu netraukiant baudžiamojon atsakomybėn. Teismas peržiūrėjęs ir išklausęs filmuotą vaizdo medžiagą, mano jog O. R. nepripažino jį sustabdžiusiems pareigūnams laisva valia davęs kyšį. Juolab, pareigūnams įtariant jog galėjo būti perduotas kyšis, privalu buvo pastarajam išaiškinti visas teises, tame tarpe ir teisę būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai, kad O. R. nebuvo linkęs bendradarbiauti su policijos pareigūnais rodo ir tai, kad pavedus prokurorui pristatyti liudytoją į teismą apklausai, jis pristatytas nebuvo, nebeatsakinėjo į telefono skambučius nei teismui, nei tyrėjai.

Kita vertus, liudytojo O. R. apklausa tiek pas ikiteisminio tyrimo tyrėją, tiek pas ikiteisminio tyrimo teisėją neatitiko BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies reikalavimų, kas laikytina esminiu procesiniu trūkumu, ir šis trūkumas šioje konkrečioje byloje trukdo išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Bylos duomenys patvirtina, kad O. R. buvo apklausiamas tik įvykio dieną, su juo visi ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami tik 2017-03-09 dieną. Iš liudytojo O. R. duotų parodymų ikiteisminio tyrimo tyrėjai ( parodymai duoti tą pačią dieną 2017-03-09) matyti, kad jis nurodė kyšio davimo aplinkybes sekančiai: „ policijos pareigūnui pasakius, kad buvo viršytas leistinas greitis ir, kad už tai Lietuvoje gresia 170 eurų bauda, jis pareigūno paklausė ar už šį pažeidimą galimas įspėjimas. Pastarasis atsakė, kad ne, yra numatyta tik bauda. Tuomet pareigūnui pasakė, kad gali duoti 50 eurų. Pareigūnas į tai pasakė- "duok atsargiai", po ko liudytojas grįžo į savo automobilį, pasiėmė savo antrąjį pasą ( jų turi du, kadangi turi dvigubą pilietybę) į jį įdėjo vieną 50 eurų kupiūrą ir pasą davė pareigūnui. Po kokių dviejų sekundžių pasą pareigūnas gražino. Kokiu momentu jis paėmė pinigus, nepastebėjo ( t.1.b.l. 15-16). Liudytojas O. R. po pusantros valandos apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, kad „ aš jam ( policininkui) pasiūliau 50 eurų, jis man liepė eiti į mašiną ir paruošti, kad niekas nematytų, t.y. liepė paimti iš kolegos antrą pasą ir pinigus įdėti į pasą, tada perduoti jam (...) Policininkas pasiėmė tuos 50 eurų kuriuos įdėjau į pasą iš karto, nematė kur jis įsidėjo pinigus, nes tuo metu buvo nusisukęs atidaryti bagažinę( t.1. b.l. 21-22). Todėl išsiaiškinti aplinkybes, ar kaltinamasis nurodė, kaip reikia atnešti ir paduoti jam kyšį- pinigus, ar jis pats sugalvojo tokį būdą ir išsiaiškinti tokią jo nurodytų aplinkybių kaitą teismas negali. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmos apklausos metu O. R. nurodė, kad nematė, kaip M. V. paėmė pinigus, tuo tarpu apklausiamas po keleto valandų nurodė, kad policininkas 50 eurų pasiėmė iš karto, tik nematė kur įsikišo. Šių prieštaravimų pašalinti teismas neturi galimybės.

O. R. parodymų patikimumą menkina ir ta aplinkybė, kad įvykio dieną jis apklausoje nurodęs policijos pareigūno išskirtinį veido bruožą – išraiškingus skruostikaulius, tamsius plaukus ir teigdamas ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad galbūt galės atpažinti, atlikus šį ikiteisminio tyrimo veiksmą- policijos pareigūno M. V. buvusio tarp kitų dviejų asmenų- neatpažino. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors 2017-03-09 įtarimai M. V. pareikšti nebuvo, tačiau jis buvo sulaikytas kaip asmuo padaręs nusikalstamą veiką, todėl įvertinant tai, kad O. R. yra užsienietis ir ateityje gali būti keblumų siekiant su juo atlikti apklausas ir kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus- akistatas, turėjo organizuoti darbą taip, kad šie veiksmai būtų atlikti savalaikiai, tinkamai kaip to reikalauja BPK normos ( pranešta apie apklausas pas ikiteisminio tyrimo teisėją).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kartu su Ukrainos ir Rumunijos piliečiu O. R. tame pačiame automobilyje važiavo ir du keleiviai. O. R. nurodė jų vardus, vieno iš jų pavardę ir teigė, kad šie asmenys turėjo matyti, kaip jis iš savo rankinės paėmė dokumentus ir pinigus, be to jis pareigūnui leidus važiuoti bendrakeleiviams pasakė, kad davė 50 eurų kyšį. Tačiau šie O. R. nurodyti duomenys nebuvo patikrinti, nors buvo galimybė nustatyti bendrakeleivių asmenybes ir juos apklausti, tačiau tai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta. Kvalifikuoti teisėsaugos pareigūnai, kurių tiesioginė pareiga atskleisti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, turi galimybes organizuoti ir įgyvendinti neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus taip, kad iš tikrųjų pavyktų gauti nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti svarbių kaltinančių duomenų, tačiau šioje byloje taip nėra, o teismas neturi jokios galimybės šiuos veiksmus atlikti, įvertinant tai, kad visi šie asmenys yra užsieniečiai.

Byloje buvo tiriamas 50 eurų nominalas, kuris buvo paimtas iš M. V. piniginės, tačiau ant kupiūros pirštų pėdsakų asmens identifikavimui nerasta ( t. 1, b.l. 101). Liudytojo A. R. nurodytas aplinkybes, kad jie negirdėjo jog būtų radijo ryšio pagalba pranešta apie sustabdytą automobilį švediškais numeriais paneigia liudytojo M. A. parodymai ir rašytiniai įrodymai, kad pareigūnas (galimai M. A.) dirbęs šaukiniu (duomenys neskelbtini) perdavė pranešimą: (duomenys neskelbtini), A penktam kelyje, patikrinimui, Škoda, (duomenys neskelbtini) (t. 1 ,b.l. 74-75).

Tos aplinkybės, kad kaltinamojo piniginėje buvo rasta daugiau pinigų, nei leidžiama turėti tarnybos metu M. V. neginčijo ir pateikė rašytinius įrodymus, kad jis iš vakaro buvo iš savo sąskaitos paėmęs 300 eurų, du šimtus sumokėjo už vertinimą, dalį išleido, o likusius pinigus laikė piniginėje. Liudytojas S. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad pareigūnai su savimi gali turėti ne didesnę nei vieno MGL dydžio sumą grynaisiais pinigais. Iki šio įvykio nebuvo nustatyta konkreti tvarka, tik pareigūnai turėdavo informuoti instruktažą atlikusį pareigūną apie turimą didesnę nei leidžiama grynųjų pinigų sumą. Jis nepamena jog M. V. būtų informavęs jį, nors galėjo būti kad jis tiesiog neišgirdo. M. A. teisme teigė, kad jis girdėjo, kaip M. V. pasakė S. K. jog turi daugiau pinigų nei leidžiama. Teismas atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, kad O. R. pripažindamas pareigūnams apie duotą 50 eurų kyšį, nenurodė, ar tai buvo viena kupiūra, ar kelios piniginės kupiūros ( filmuota medžiaga). M. V. piniginės apžiūra atlikta įvykio diena tarp 12.20 ir 12.50 val., kai O. R. tuo metu buvo apklausinėjamas ikiteisminio tyrimo pareigūnės ir tik tuo metu jis nurodė, kad davė vieną 50 eurų kupiūrą. Teismas išsiaiškinti ir patikrinti tos aplinkybės, kodėl jis šių aplinkybių nenurodė jį sustabdžiusiems pareigūnams, neturi galimybės. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad M. V. piniginėje turėjo daugiau pinigų, nei leidžiama turėti tarnybos metu, ir M. A. bei iš dalies S. K. teisme patvirtinus, jog M. V. apie turimą didesnę pinigų sumą informavo S. K. taip, kaip tuo metu buvo reikalaujama elgtis, tai yra pranešti žodžiu, nėra pagrindas pripažinti tai kaltės pagal BK 225 straipsnio 2 dalį neginčijamu įrodymu. Teismui kelia abejones ir į šią bylą pateiktas tarnybinis pranešimas bei anoniminė nepatikrinta informacija gauta 2017-03-03 imuniteto skyriuje apie neva policijos pareigūnų imamus kyšius iš pažeidėjų. Imuniteto skyrius nustatė, kad tuo metu toje kelio atkarpoje galėjo būti kelių policijos pareigūnai M. A. ir M. V. ( t. 1 b.l. 142-143). Duomenų, jog tokia informacija būtų patikrinta vadovaujantis įstatymų nuostatomis nėra ir tai teismas vertina tik kaip siekį teismui suformuoti neigiamą nuomonę apie asmenį informacija, kuri nėra ir nebuvo patikrinta. Priešingai, byloje yra M. V. teigiamai charakterizuojanti medžiaga ( t.2.b.l. 36).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnis). Baudžiamojo proceso įstatymas taip pat reikalauja teismo nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvadas, ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmeta kitus įrodymus (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Taigi teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, turi įvertinti jų visumą ir tai turi leisti jam padaryti sprendime išdėstytas išvadas. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, arba nuteisti asmenį nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų. Pareiga įrodinėti byloje tenka valstybės institucijoms ir pareigūnams. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės byloje. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis teismo proceso metu turi būti išteisintas. Taigi šiuo konkrečiu atveju teismas ėmėsi visų įmanomų būdų patikrinti ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų patikimumą daro išvadą, kad tiesioginiai įrodymai – O. R. apklausos atliktos pažeidžiant baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus, kelia abejones jų patikimumas, o teismas patikrinti šiuos įrodymus neturi galimybės, nes O. R. į posėdžius nevyko ( nors jo parodymuose fiksuota, kad jis Lietuvoje būna kas antrą savaitę), nustojo bendrauti telefonu, o teisinės pagalbos prašymas neišpildytas, duomenų apie šaukimų įteikimus, negauta. Netiesioginių įrodymų šioje byloje nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog M. V. yra kaltas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, todėl jis išteisintinas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą M. V. atžvilgiu priimamas išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Priėmus išteisinamąjį nuosprendį M. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Pinigus – 50 eurų kupiūrą, saugomą Kauno apskrities VPK Finansų skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti M. V., tarnybines (duomenys neskelbtini) knygeles nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti (duomenys neskelbtini). Kompaktines plokšteles nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugojimui prie šios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 – 305 straipsniais ir 307 straipsniais,

nusprendė:

M. V. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Nuosprendžiui įsiteisėjus M. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus 50 eurų kupiūrą, saugomą Kauno apskrities VPK Finansų skyriuje, grąžinti M. V.; tarnybines (duomenys neskelbtini) knygeles nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti (duomenys neskelbtini); kompaktines plokšteles su vaizdo ir garso įrašais palikti prie šios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Danutė Giačaitė