Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja D. Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-254-238/2012;

Teisėjas L. Noreika Teisminio proceso Nr. 1-36-1-00132-2011-1;

2012 m. kovo 26 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatui Albinui Miliauskui, teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Andriaus Zdebskio apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo Andrius Zdebskis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, bausmę atliekant atviroje kolonijoje.

Tuo pačiu nuosprendžiu Andriui Zdebskiui paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti transporto priemonę 3 (trims) metams, taip pat iš Andriaus Zdebskio priteista Aldonai Bartaškienei 1046 Lt turtinei žalai atlyginti ir 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Andrius Zdebskis pagal LR BK 281 straipsnio 6 dalį nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, tai yra 2011-04-19 apie 18.30 val., laukuose, esančiuose Kalrvarijos savivaldybėje, Brazavo kaime, savavališkai įsėdęs į traktorių T-150K, prie kurio buvo prikabintas padargas – germinatorius, važiuodamas atbulas, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 106 ir 119 punktų reikalavimus - nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, vairavo traktorių būdamas neblaivus, neturėdamas tam teisės, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, važiuodamas atbulas nedavė kelio kitiems eismo dalyviams, dėl to jo vairuojamas traktorius su prikabintu germinatoriumi užvažiavo ant Vytauto Kukio, kuris nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Zdebskio apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis A. Zdebskis skundžia nuosprendžio dalį dėl priteistos neturtinės žalos dydžio ir prašo bausmės vykdymą atidėti. Kolegija daro išvadą, kad nėra įstatyminio pagrindo tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, keisti nuosprendį, atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, mažinti neturtinės žalos dydį.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas pagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir bausmės vykdymo neatidėjo, nes nebuvo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nuosprendyje teismas išsamiai motyvavo ir nurodė pagrįstus argumentus, kodėl netaiko BK 75 straipsnio nuostatų.

Kolegija pažymi, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Be formalių BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, būtina bausmės vykdymo atidėjimo taikymo sąlyga – teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog atidėjus nuteistajam paskirtos bausmės - laisvės atėmimo vykdymą, bus įgyvendinti bausmės tikslai. Ši išvada formuluojama pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, tai yra įvertinus, ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, atsiprašo nukentėjusiojo, atlygina padarytą žalą.

Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę A. Zdebskiui, minėtą įstatymo nuostatą taikė tinkamai. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas aplinkybes - tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo veikos bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes. Nors teismas prisipažinimo dėl padaryto nusikaltimo ir gailėjimosi, nelaikė apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes, sukeltų padarinių sunkumą, taip pat nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis (charakterizuojamas tik patenkinamai, eismo įvykį sukėlė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas specialios teisės vairuoti, į traktorių sėdo savavališkai, nukentėjusiosios atsiprašė taip pat būdamas neblaivus), kolegija sprendžia, jog apylinkės teismas pagrįstai laikė, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti tik skiriant nuteistajam terminuoto laisvės atėmimo bausmę, artimą sankcijos vidurkiui. Be to, kasacinės instancijos teismas taip pat ne kartą yra pasisakęs, kad atvejai, kai kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, ir dėl to žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, suponuoja būtinybę skirti griežtesnes bausmes. Labai sunkių padarinių reikšmės skiriamai bausmei negali sumenkinti byloje nustatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ar teigiamai apibūdinama jo asmenybė. Atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes tai neatitinka teisingumo siekio ir nepadeda pasiekti kitų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų (kasacinės nutartys Nr. 2K-101/2010, 2K-89/2010, 2K-25/2010, 2K-8/2010, 2K-188/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą apžvalgos 3.5 punktas, išvadų 8.3 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose apžvalgos išvadų 18 punktas). Taigi, šiuo atveju tos aplinkybės, jog A. Zdebskis prisipažino padaręs nusikaltimą, gailėjosi ar, kaip teigiama apeliaciniame skunde, kartu su partnere augina du nepilnamečius vaikus, nepersveria kitų aplinkybių reikšmės, apibūdinančių nuteistojo bei veikos pavojingumą. Dėl šių aplinkybių apelianto atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatos netaikytos pagrįstai.

Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat prašo sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį, motyvuodamas tuo, kad byloje nėra jokių žalą patvirtinančių įrodymų, bei prašydamas atsižvelgti į apelianto ir nukentėjusiosios turtinę padėtį bei teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kolegija pažymi, kad neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visos apimties, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Kelių transporto priemonės vairavimas yra gana rizikinga veikla, o traktoriai ar kita žemės ūkio technika yra priskiriama prie didesnio pavojaus šaltinių. Taigi valdydamas tokią techniką asmuo turi būti ypač atidus ir apdairus bei elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems. Todėl ne be reikalo KET keliamas imperatyvus reikalavimas, draudžiantis vairuoti transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Transporto priemonės vairavimas būnant stipriai apsvaigus nuo alkoholio rodo asmens itin didelį neatsargumą ir abejingumą ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams. Teismų praktika neturtinės žalos atlyginimo srityje dar tik formuojama, todėl ji nėra vienoda. Kolegijos manymu, apylinkės teismo nukentėjusiajai dėl artimo žmogaus mirties priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis esmingai nesiskiria nuo neturtinės žalos, priteisiamos kitose analogiškus padarinius sukėlusiose bylose, atitinka apelianto turtinę padėtį bei teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl ir ši A. Zdebskio apeliacinio skundo dalis atmestina.

Nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, nėra įstatyminio pagrindo jį keisti apeliacinio skundo motyvais. Todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo Andriaus Zdebskio apeliacinį skundą atmesti.