Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2019-02-22 · Civilinė byla Nr. e2YT-506-1081/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-22
Bylos Nr.
e2YT-506-1081/2019
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-00003-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Vorienė
Pareiškėjas
R. P.
Suinteresuotas asmuo
E. D., J. K., valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Civilinė byla Nr. e2YT-506-1081/2019Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00003-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.3.1.; 3.4.5.2.; 3.2.6.1.
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 22 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Kristina Vorienė,sekretoriaujant posėdžio sekretorei Danutei Šolinskienei,dalyvaujant pareiškėjos R. P. atstovui advokatui J. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. D., J. K., valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja R. P. kreipėsi pareiškimu į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė po palikėjo A. D. mirties (duomenys neskelbtini) likusį palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Pareiškime nurodė, kad pareiškėjos brolis A. D. mirė (duomenys neskelbtini) A. D. vedęs nebuvo ir vaikų neturėjo. Pareiškėjos motina J. D., mirusi (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su pareiškėjos tėvu A. G. K., kuri 1970 m. balandžio 28 d. buvo nutraukta. Pareiškėjos motina (duomenys neskebtini) sudarė santuoką su A. D., jų šeimoje gimė vaikai E. D., J. K., A. D. ir T. D.. Po A. D. mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą lygiomis dalimis priėmė J. D., E. D., J. K., A. D. ir T. D.. Kadangi paveldėjimo teisės liudijimas į A. D. turtą buvo išduotas jau po A. D. mirties (duomenys neskelbtini), jo paveldėtas turtas taip ir liko įregistruotas A. D. vardu. Pareiškėjos motina J. D. mirė (duomenys neskelbtini) brolis T. D. mirė (duomenys neskelbtini). Po A. D. mirties paveldėjimo byla pradėta nebuvo. A. D. įstatyminės paveldėtojos E. D., J. K. ir R. P. susitarė, kad A. D. paveldimą dalį valdo pareiškėja R. P., bendraturčiai taip pat susitarė, kad mokesčiai valstybei už paveldėtą turtą bus mokami iš E. D. sutuoktinio A. D. sąskaitos banke, o sumokėtas sumas kiekvienas bendraturtis padengs A. D. grynaisiais pinigais. Kadangi pareiškėja po A. D. mirties priėmė jo palikimą betarpiškai pradėdama šį turtą valdyti, mokėjo už jį mokesčius, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė brolio A. D. palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo E. D. atsiliepime į pareiškimą su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, jog pareiškime nurodytos aplinkybės apie tai, kad po brolio A. D. mirties likę gyvi A. D. įpėdiniai susitarė, kad brolio A. D. po tėvo mirties paveldėtą dalį turi paveldėti sesuo R. P., nes A. nebuvo vedęs ir vaikų neturėjo, yra teisingos. Visi įpėdiniai nesidalijo, kas kokią paveldėto turto dalį valdys, susitarė vienodai paveldėtą turtą valdyti, susitarė, kad visus mokesčius už turtą mokės ji arba jos sutuoktinis, o kiti bendraturčiai suneš pinigus reikiamiems mokesčiams sumokėti. Sesuo R. P. taip pat pinigų sumas, skirtas visiems reikiamiems mokesčiams sumokėti, perduoda jai, o vėliau jos vyras sumoka iš sąskaitos banke. Bylą prašė nagrinėti jai nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo J. K. atsiliepime į pareiškimą su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, jog po brolio A. D. mirties, likę A. D. įpėdiniai, susitarė, kad brolio A. D. po tėvo mirties paveldėtą dalį turi paveldėti sesuo R. P., nes Andrius nebuvo vedęs ir vaikų neturėjo, o R. P. yra A. D. įpėdinė pagal įstatymą. Po tėvo mirties visi įpėdiniai susitarė paveldėtą turtą valdyti vienodai, taip pat susitarė, kad visus mokesčius mokės sesuo E. D., o visi kiti jai padengs sumokėtus pinigus. Taip ir yra daroma, sesers E. vyras sumoka iš savo sąskaitos reikiamas sumas, o jie, įskaitant įr R. P., jam grąžina savo dalį grynaisiais pinigais, nes visiems patogiau, kai apskaita yra vienose rankose. Bylą prašė nagrinėti jai nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog neprieštaraus, jei teismas, nesant prieštaravimų tarp suinteresuotų proceso šalių, nuspręs, kad pareiškėjos pateikti argumentai ir raštiniai įrodymai pagrindžia prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog neprieštarus prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, jei teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, įsitikins, kad pareiškėja priėmė A. D. palikimą faktiškai pradėdama paveldėtą turtą valdyti.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas pareiškimą palaikė pareiškime nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad pareiškėja dalyvavo tvarkant A. D. palikimo priėmimo klausimus, dėl to jai, kaip A. D. įstatyminei įpėdinei, buvo išduotas vienas liudijimo egzempliorius. Visi A. D. įpėdiniai susitarė, kad A. D. dalis atitenka R. P., palikimą visi bendraturčiai tvarko ir valdo kartu, ginčų tarp jų nėra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos tėvai J. K. ir A. G. K. santuoką sudarė 1967 m. balandžio 29 d., santuoką nutraukė 1970 m. balandžio 28 d. Pareiškėjos motina J. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su A. D., įregistravus santuoką jai suteikta D. pavardė. J. D. ir A. D. šeimoje gimė vaikai A. D., E. D. (buv. (duomenys neskelbtini)), J. K. (buv. (duomenys neskelbtini)) ir T. D.. A. D. mirė (duomenys neskelbtini), J. D. (duomenys neskelbtini). Po A. D. mirties likusį turtą paveldėjo jo įstatyminiai paveldėtojai J. D., E. D., J. K., A. D. ir T. D.. A. D. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas išduotas Kretingos rajono trečiajame notaro biure tik 2016 m. gegužės 18 d., notarinio registro Nr. VK-4749. Kadangi A. D. įpėdinis A. D. (duomenys neskelbtini) mirė, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į A. D. paveldėtą palikimo dalį neišduotas. 2016 m. gegužės 18 d. Kretingos rajono trečiajame notaro biure išduotas liudijimas apie A. D. palikimo priėmimą, patvirtinantis, jog A. D. palikimą priėmė ir jo sūnus A. D., notarinio registro Nr. VK 4752, vienas šio liudijimo egzempliorius išduotas A. D. palikimą priėmusio įpėdinio A. D. įpėdinei pagal įstatymą seseriai R. P.. Po A. D. mirties (duomenys neskelbtini), dėl jo palikimo priėmimo į notarų biurą nei vienas A. D. įstatyminis įpėdinis – J. K., E. D., R. P., T. D. – nesikreipė. T. D. mirė (duomenys nesklebtini). Iš pareiškėjos atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu ir suinteresuotų asmenų J. K. ir E. D. rašytinių paaiškinimų atsiliepimuose į pareiškimą nustatyta, kad bendraturčiai susitarė, jog A. D. po jo tėvo A. D. mirties, paveldėta turto dalis, atitektų A. D. įstatyminei įpėdinei pareiškėjai R. P.. Visi paveldėtojai, įskaitant R. P. susitarė paveldėtą turtą valdyti bendrai, privalomuosius mokesčius valstybei taip pat mokėti bendrai, juos sumokant E. D. sutuoktiniui A. D., kitiems bendraturčiams atsiskaitant su juo grynaisiais pinigais, ką patvirtina pateikti mokėjimo nurodymai, pareiškėjos atstovo ir suinteresuotų asmenų paaiškinimai.

Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).

Byloje nustatyta, kad R. P., kaip įstatyminė A. D. įpėdinė, dalyvavo tvarkant A. D. paveldėjimo teisės dokumentus, jai, kaip įstatyminei A. D. įpėdinei, buvo išduotas liudijimas, patvirtinantis, jog A. D. priėmė A. D. palikimą, ji, kartu su kitais A. D. įpėdiniais, susitarė dėl paveldėto turto, įskaitant A. D. paveldėtą turto dalį, valdymo, priežiūros, mokesčių mokėjimo, mokėjo žemės mokesčius, t. y. elgėsi kaip paveldimo turto savininkė, turinti teisę į palikimą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja R. P. priėmė savo brolio A. D., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Juridinis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo brolio A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Kristina Vorienė