- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-23
- Bylos Nr.
- e2A-1643-934/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00278-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Eglė Surgailienė, Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- J. A.
- Atsakovas
- A. A.
- Kategorijos
- 2.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūros Marijos Strumskienės, Eglės Surgailienės ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2-617/2019 pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovui A. A. dėl santuokos metu sutuoktinių bendromis lėšomis iš esmės pagerinto asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu teismo prašė pripažinti namą ir ūkio pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), Švenčionių r. sav., bendrąja jungtine J. A. ir A. A. nuosavybe bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu pradėjo gyventi ir vesti bendrą ūkį nuo 2003 metų pabaigos, tai yra dar nesudariusi santuokos, (duomenys neskelbtini), Švenčionių r. Iki santuokos su atsakovu kartu dirbo, tada nusprendė gyventi kartu. Jai su atsakovu susipažinus, atsakovas gyveno pirtyje įrengtame kambaryje, tai yra tame pačiame sklype esančiame pastate. Į ginčo patalpas, ji įsikėlė apytikriai 2004 metų pradžioje, pradėjo gyventi antrame aukšte. Įvairiems darbams samdė darbuotojus. Ji dirbo, nematė ar atsakovas pats atliko kokius nors statybos darbus. 2003 metais savo vardu įregistravo individualią įmonę, bet dirbo kartu, nuomojo patalpas (duomenys neskelbtini). Atsakovas adresu (duomenys neskelbtini), Švenčionių r., turėjo ūkinį pastatą, kuriame buvo įrengtas baldų gamybos cechas. Ji ir atsakovas nusprendė gyventi Pabradėje, todėl ėmė įrenginėti patalpas atsakovo ūkinio pastato antrame aukšte. Lėšas remontui sukaupė iš įmonės veiklos, taip pat veiklos pagal patentą, buvo prekybiniai taškai, turėjo savo santaupų po pirmos santuokos nutraukimo. Ginčo pastato antrame aukšte jai su atsakovu gyvenant kartu nuo 2004 metų buvo atidalintos ir įrengtos patalpos, tai yra: 1. virtuvės patalpa, kurioje plytelėmis išklotos grindys (apie 9 m²) ir dalis sienos (apie 3 m²), plytelių ir darbų kaina apie 600 Lt; įdėtas stoglangis Velux, kurio vertė 700 Lt; nupirkta dujinė viryklė su dujų balionu - 200 Lt, gartraukis - 150 Lt, kriauklė su vandens maišytuvu ir sifonu - su įrengimo darbu 250 Lt, nedidelis vandens šildytuvas - 300 Lt. Virtuvės įrengimo kaina apie 2200 Lt. 2. Vonios kambarys: plytelėmis išklotos grindys (apie 10 m²), sienos (apie 15 m²), plytelių ir darbų kaina 1500 Lt; įrengta dušo kabina, kurios vertė 500 Lt, kriauklė su vandens maišytuvu ir sifonu - 250 Lt, vandens šildytuvas - 900 Lt, santechnikos darbai - apie 150 Lt. Vonios įrengimo kaina apie 3300 Lt. 3. Miegamasis kambarys, kuriame 2 mediniai langai pakeisti dviem po 1,5 m x 1,5 m dydžio plastikiniais langais su stiklo paketais (abu langai 1600 Lt + 200 Lt įrengimas), paklotas laminatas apie 24 m² (480 Lt + 150 Lt už darbus), įrengta dekoratyvinė (figūrinė) gipso kartono pertvara - 150 Lt, parengtos dažyti ir nudažytos sienos apie 50 m² (750 Lt medžiagos + darbas), įrengta sieninė spinta su 3 veidrodinėmis durimis - 1500 Lt, įstatytos 2 pušinės durys su staktomis ir dekoratyviniais langeliais - 600. Šio kambario įrengimo kaina 5430 Lt. 4. Svetainėje paklotas linoleumas (apie 28 m²), kaina su darbu 300 Lt, paruoštos dažymui ir nudažytos sienos - 750 Lt, įrengtas židinys su oro šilumos latakais po visą antrą aukštą - 1500 Lt. Šio kambario įrengimo kaina 2550 Lt. Bendra antro aukšto įrengimo kaina – 13480 Lt (3904,07 Eur). Jai su atsakovu pradėjus kartu gyventi kaip šeima, buvo keičiamas ir tobulinamas ūkinio pastato eksterjeras: išdažytas stogas - 200 Lt, ūkinio pastato, pirties ir „svečių namelio“ fasadas apkaltas plastikinėmis dailylentėmis, kurių vertė su darbu yra 2800 Lt. 2009 metais ieškovė su atsakovu įsirengė baldų gamybos cechą (duomenys neskelbtini), todėl pirmasis karkasinio ūkinio pastato aukštas buvo visiškai įrengtas ir pritaikytas gyventi, tai yra įrengtas šildymo katilas, išvedžiota šildymo sistema (vandens radiatoriai), visiškai įrengta elektros instaliacija, įrengti gyvenamieji kambariai. Buvo įrengta veranda apie 8 m² ploto, kurios įrengimo ir medžiagų kaina 1000 Lt; padaryta pertvara, tai yra atskirtas garažas ir gyvenamoji pirmo aukšto dalis; įrengta svetainė su integruota virtuve; įstatyti 2 plastikiniai siauri langai su stiklo paketais - 200 Lt, plastikinis langas su balkono durimis į verandą - 1500 Lt, dvejos medinės durys su staktomis - 600 Lt, sumontuotas virtuvės baldų komplektas - 4000 Lt, pajungta orkaitė - 150 Lt, paklotas pašiltintas linoleumas apie 40 m² - 400 Lt, paruoštos sienos ir išklijuotos tapetais - 500 Lt, įrengta sieninė spinta su stumdomomis durimis - 400 Lt. Svetainės įrengimas 7750 Lt. Įrengtas vonios kambarys: dušo kabina - 500 Lt, kriauklė su vandens maišytuvu - 250 Lt, unitazas - 150 Lt, vandens šildytuvas - 500 Lt, grindys ir sienos išklotos plytelėmis - medžiagų su darbu kaina 2000 Lt. Vonios kambario įrengimas 2900 Lt. Garaže įrengtas malkinis katilas - 1000 Lt, nuo kurio išvedžiota vandens šildymo sistema po visą namą ir įrengti 10 radiatorių - 1500 Lt, sistemos išvedžiojimas ir radiatorių pajungimas 500 Lt. Šildymo sistemos įrengimas 3000 Lt. Visame pirmame aukšte išvedžiota elektros instaliacija: šviestuvai, rozetės, jungikliai, darbų kaina 200 Lt, santechniko darbai virtuvėje ir vonioje 300 Lt. Iš viso pirmo aukšto įrengimo kaina – 15150 Lt (4387,74 Eur). Tokia namo būklė su visišku ūkinio pastato perdarymu į gyvenamąjį namą buvo pasiekta 2010 metais. Pastatas iš ūkinio pastato 2010 metais jau buvo virtęs gyvenamuoju namu su visais patogumais. Nurodytas pastato pertvarkymas, tai yra kapitalinė rekonstrukcija, buvo atliktas ieškovei su atsakovu vedant bendrą ūkį ir už bendras lėšas. Pastato antro aukšto remonto darbai taip pat buvo atlikti iš bendrų lėšų. 2002-08-29 buvo švenčiamas atsakovo jubiliejus, kuriame dalyvavo ir ieškovė bei kiti asmenys. Tuo metu ginčo pastato antrame aukšte nebuvo jokios apdailos, sienos nebuvo nudažytos, buvo tik lemputė, betoninės grindys, mediniai langai, lango „Velux“ nebuvo, vonia įrengta nebuvo, vanduo atvestas buvo, patalpos nebuvo įrengtos. Pirmame aukšte buvo cechas, tai yra sienos, lubos, betoninės grindys. Dokumentų, patvirtinančių patirtas išlaidas ieškovė neturi. Jie pas atsakovą. Kainas nurodė iš bendro išprusimo, dėl to, kad su atsakovu kalbėjosi, derino darbus, pirkinius.
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad su ieškove, būsima sutuoktine, susipažino 2002-08-10 internetu, 2002-08-27 pakvietė ją į savo 50 metų jubiliejų, šventė vyko ginčo pastato antrame aukšte. Nuo 2002-08-28 su ieškove draugavo, bendravo, po santuokos cerkvėje 2004-08-29, ieškovė persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), kur jis kartu su ieškove gyveno pastato antrame aukšte. Iki santuokos ieškovė gyveno Vilniuje, dirbo (duomenys neskelbtini), kiekvieną dieną važinėjo į (duomenys neskelbtini). Ieškovė turi 1988 m. gimusi sūnų, tuo metu jis buvo moksleivis. Iki santuokos su ieškove, ieškovės bute Vilniuje atsakovas atnaujino baldus: virtuvės, miegamojo, vaiko kambarį. Savo įmonę ieškovė įregistravo 2003 metų pabaigoje, parduotuvę (duomenys neskelbtini) atidarė gal 2004 metais. Prieš ieškovei atsikeliant pas jį gyventi, ginčo pastato antras aukštas buvo įrengtas. Pirmame aukšte buvo baldų gamybos cechas. Antrame aukšte per jo 50-čio jubiliejų buvo įrengta: virtuvėje buvo apatinės spintelės, kriauklė ir į baldus įmontuota dujinė viryklė, taip pat buvo „Velux“ langas. Vonios kambarys buvo įrengtas visiškai - buvo unitazas, dušo kabina, sienos ir grindys išklijuotos plytelėmis, buvo skalbimo mašina. Patalpų, kuriose vyko šventė, sienos buvo špakliuotos, ant grindų paklotas linoleumas, laiptai ir dalis sienų išklota plytelėmis. Vonios kambaryje ir miegamajame buvo medinės durys. Dalis durų matyti jo pateiktose nuotraukose. Židinį su latakų sistema darė pats. Nuotraukoje matyti ventiliacinė anga. Tokiu būdu patalpos buvo šildomos jau nuo 2002 metų. Būsimai žmonai stengėsi padaryti įspūdį, todėl patalpas antrame aukšte įrengti skubėjo ir visiškai įrengė. Vėliau, jau gyvenant su ieškove santuokoje, antrame aukšte darė tik kosmetinį remontą, taip pat ir iš savo lėšų, tai yra iš jo veiklos, vykdomos pagal patentą. Daug darbų atliko ūkiniu būdu, pats yra baldininkas. 2009-2010 metais pradėjo kosmetinį remontą pirmame namo aukšte, kadangi cecho įrenginius pervežė į (duomenys neskelbtini) esančias patalpas. Išlaidos pirmojo aukšto patalpų pagerinimui sudarė apie 3000 Lt. Šios patalpos 12 metrų ilgio, todėl jose buvo „laikančioji“ pertvara. Perkėlus cechą į kitas patalpas, atsakovas nuo garažo sienos gipso kartono plokštėmis atskyrė 2 m x 2 m ploto patalpą, kurioje įrengė sanitarinį mazgą. 2005 metais Lenkijoje nupirko katilą, radiatorius ir įrengė pirmojo ir antrojo aukštų šildymo sistemą, išdažė garažo sienas, kitoje patalpos dalyje išdažė lubas, tapetais išklijavo sienas, už 150 Lt nupirko naudotus plastikinius langą ir duris, ant betoninių grindų paklojo linoleumą, pakabino šviestuvus, kuriuos pirko kartu su ieškove, ir taip įsirengė svetainę. Vietinę kanalizaciją įrengė apie 2001 metais, apie 2003 metais prisijungė prie miesto kanalizacijos. Plastikinius langus, esančius pirmame aukšte, pakeitė 2007 metais. Atsakovo teigimu, ieškovė nurodė nerealias sumas. Atliekant remonto darbus, ji nedalyvavo. Pagal projektą darbai buvo atlikti iki 2010 metų. Verandą įrengė santuokos metu, 2008 metais. Ją darė pats iš turėtų medžiagų, tai yra iš paprastos 2 metrų medienos išpjovė medines verandos dalis, medieną apdirbo. Labai seniai, iki santuokos su ieškove sudarymo, kartono fabrike buvo įsigijęs metalo laužo, iš kurio pagamino verandos turėklų metalines dalis. 2010 metais jie su ieškove nusipirkto butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Dauguma lėšų buvo skirta šio buto įsigijimui, kapitaliniam remontui ir įrengimui. Jis turėjo savo asmeninių pinigų, santaupų, nes buvo pardavęs du butus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. sausio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė ieškovei 1 460,00 Eur kompensaciją.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog apsigyveno kartu su atsakovu, vedė bendrą ūkį, gerino atsakovui priklausantį ginčo pastatą iki santuokos sudarymo. Teismas nustatė, kad nuosavybės teisę į ginčo nekilnojamąjį turtą atsakovas įgijo po savo tėvo, statytojo ir savininko I. A., mirties 2005-04-26, tačiau taip pat nustatė, kad statyboms, kurios buvo pradėtos 1999 m., naudojo ir savo lėšas. Todėl atsakovo argumentą, kad iki 2005-04-26 jam nebuvus ginčo turto savininkui negali būti taikomos CK 3.90 straipsnio 1 dalies nuostatos, atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nustatė, kad ieškovės nurodyti objektai - plytelės, dvejos pušinės durys su staktomis, židinys su oro šilumos latakais - ginčo name jau buvo 2002 m., t. y. iki šalių santuokos sudarymo. Ieškovė šių darbų nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodyti baldai, buitinė technika nėra daikto pagerinimas, o gali būti vertinami kaip santuokos metu įgytas turtas ir padalintas santuokos nutraukimo byloje. Ieškovė nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių jos nurodytų darbų kainas. Kadangi atsakovas nurodė, kad pirko prekes ginčo pastato statybai ir remontui, samdė darbuotojus remonto (pastato įrengimo) darbams atlikti, kai kuriuos darbus atliko pats, ieškovė šių aplinkybių neginčijo, tai teismas sprendė, kad atsakovo nurodytos darbų atlikimo ir prekių kainos yra tikslesnės. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog veranda buvo pastatyta iš jos asmeninių ar bendrų su atsakovu lėšų, į tai, kad Nekilnojamojo turto registre terasa atskirai ar kaip ginčo pastato dalis nėra registruota, bei į tai, kad dalį medžiagų verandos statybai atsakovas turėjo ir dalį darbų atliko pats, teismas sprendė, jog verandą atsakovas pastatė iš savo asmeninių lėšų. Darbų, atliktų kituose pastatuose, teismas nevertino, konstatavęs, kad tai nėra nagrinėjamos bylos ginčo objektas. Teismas ieškovės reikalavimą dėl pastato fasado apkalimo dailylentėmis atmetė kaip nepagrįstą, nurodydamas, jog labiau tikėtina, kad ginčo pastatas dailylentėmis buvo apkaltas iki 2002-04-29, ieškovė šių aplinkybių nepaneigė. Teismas nustatė, kad santuokos metu ginčo pastatas bendromis sutuoktinių lėšomis buvo pagerintas 2 920 Eur suma. Teisiškai reikšmingų faktų visumos, leidžiančios atsakovo asmeninę nuosavybę pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, teismas nenustatė, nes esminiu pagerinimu, pripažįstamas ne bet koks daikto pagerinimas lėšomis ar darbu, o kokybiniai daikto pakeitimai: rekonstrukcija, kapitalinis remontas arba kiekybiniai pakeitimai, pvz., pristatymai, kai pagerinamo daikto bendroji vertė dėl pristatymų ar prijungimo žymiai išauga. Byloje nebuvo pateikti įrodymai apie tai, kad po santuokos sudarymo atsakovui nuosavybes teise priklausančiam nekilnojamajam turtui buvo atliktas kapitalinis remontas ir rekonstrukcija, padidintas ginčo pastato plotas, kad turto vertė padidėjo ir jo padidėjimą lėmė atliktas remontas ir rekonstrukcija. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad ieškovės ir atsakovo santuokos metu ginčo pastate atlikti darbai priskirtini paprastiems remonto darbams, todėl negali būti pripažinti esminiais ginčo pastato pagerinimais. Todėl ieškovės reikalavimo dėl santuokos metu sutuoktinių bendromis lėšomis iš esmės pagerinto asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe teismas netenkino. Byloje nustatęs turto pagerinimo faktą, teismas sprendė kompensacijos priteisimo klausimą. Teismas nustatė, kad šalys santuokos metu ginčo pastatą pagerino bendromis 2 920 Eur dydžio lėšomis. Pagal lygių sutuoktinių santuokoje įgyto turto dalių principą, ieškovės dalis sudaro 1 460 Eur, todėl už atsakovo asmeninio turto pagerinimą bendromis su ieškove lėšomis teismas priteisė ieškovei 1 460 Eur kompensaciją.
III. Apeliacinio skundo argumentai
6. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovės patikslintą ieškinį. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad 11 metų (nuo 2004 m., kai buvo sudaryta šalių santuoka, iki 2015 m., kai ieškovė išsikraustė) iš 15 ginčo pastato statybos/remonto metų (nuo 2000 m. iki 2015 m.), patenka į šalių santuokos ir bendro gyvenimo metus, todėl ieškovės indėlis į atsakovui priklausančio daikto esminį pagerinimą įvardintinas kaip didelis, ir santuokos metu atlikti daikto pagerinimai gali būti pagrindas teismui vertinti, jog nekilnojamasis daiktas buvo pagerintas iš esmės, už sutuoktinių bendras lėšas, santuokos metu, todėl pripažintinas bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe. Ieškovė taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog ūkinio pastato esminis pagerinimas ir įrengimas kaip gyvenamojo namo atliktas 2009-2015 metais, kai sutuoktinių bendro verslo - baldų gamybos - dirbtuvės buvo iškeltos į specialiai pastatytą baldų gamybos cechą (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, ginčo pastato reali vertė yra gerokai (maždaug 2-4 kartus) didesnė už VĮ „Registrų centras“ nurodytą vidutinę šio pastato vertę. Neįregistruodamas pastato, kaip gyvenamojo namo, atsakovas, ieškovės nuomone, nuslepia nuo teismo pastato paskirties – iš ūkinio į gyvenamąjį - pasikeitimo faktą. Ši aplinkybė patvirtina, kad turtas buvo pagerintas iš esmės. Turtas iš esmės buvo pagerintas būtent santuokos metu. Turtas iš esmės buvo pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis. Tokios aplinkybės buvo nustatytos Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1261-450/2017, kuria, kaip prejudicinę reikšmę turinčiu faktu, rėmėsi ieškovė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl ieškinio reikalavimo pripažinti nekilnojamąjį daiktą bendrąja jungtine nuosavybe, pareikšto atskiroje byloje
8. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės išimtys galėtų būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011; 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017, 15 punktas).
9. Teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Taigi galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2010). Tiek šalys, tiek teismas turi siekti, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai būtų išspręsti santuokos nutraukimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2007; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011; 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-378/2018).
10. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, jog teismas turi taip organizuoti procesą, kad nesusidarytų kliūčių padalyti visą sutuoktinių turtą santuokos nutraukimo byloje: jis turi šalims išaiškinti, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo padalytas turtas, užkirs kelią reikšti tapatų reikalavimą ateityje; nustatęs, kad reikalavimai, susiję su sutuoktinių turto padalijimu, pareikšti kitoje byloje, turi spręsti klausimą dėl šių bylų sujungimo CPK 136 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Bendroji taisyklė yra tokia, kad jeigu vienas iš sutuoktinių ar kitas suinteresuotas asmuo atskiroje byloje pareiškia pretenzijas į sutuoktinių turtą, ši byla turi būti sujungiama ir nagrinėjama kartu su santuokos nutraukimo byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011).
11. Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo prašė pripažinti ginčo pastatą bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė bei priteisė ieškovei 1 460,00 Eur kompensaciją.
12. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-30892-726/2016 (pasikeitęs civ. bylos Nr. 2-44-1050/2019), nutarta sujungti į vieną civilines bylas pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei J. A. dėl santuokos apskaitos įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto turto padalijimo ir bylą pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovui A. A. dėl santuokos apskaitos įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto turto padalijimo.
13. Atsižvelgiant į šioje byloje pareikšto ieškinio pagrindą ir dalyką, konstatuotina, jog ieškovė, prašydama atsakovui priklausantį turtą pripažinti, jog jis šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, iš esmės siekia, kad pasikeistų turto teisinis statusas bei padidėtų ieškovei priklausančio turto apimtis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo formuojamą praktiką (žr., 8-10 punktus), pažymi, jog visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje, o išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą aptariamą situaciją vertinti kitaip, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog reikalavimai, susiję su sutuoktinių turto padalijimu, pareikšti kitoje byloje, turėjo spręsti klausimą dėl šių bylų sujungimo (CPK 136 straipsnio 4 dalis) (žr., 10 punktą).
14. Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalį iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma. Nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 straipsnio 3 dalis). Jeigu sudarius balansą paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus CK nustatytas išimtis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis).
15. Ieškovė, nepaisant to, kad yra pareiškusi ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir turto padalinimo, atskiroje byloje pareiškė reikalavimą dėl asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. Esant šioms aplinkybėms nėra galimybės iš esmės išspręsti sutuoktinių turto padalinimo klausimo CK 3.118 straipsnio nustatyta tvarka. Pastarasis klausimas taip pat negali būti išspręstas ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
16. Taigi, įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog tiek reikalavimas dėl asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, tiek kompensacijos atlyginimo klausimas, turi būti sprendžiamas santuokos nutraukimo bei turto pasidalinimo byloje, atsižvelgiant į visą bendrą sutuoktinių turto balansą (CK 3.118 straipsnis, 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nustatytas įpareigojimas nutraukiant santuoką išspręsti visus santuokos nutraukimo padarinių klausimus, atsižvelgiant į CK reguliavimą, įtvirtinantį sutuoktinių turto teisinio režimo rūšis (bendroji jungtinė nuosavybė, asmeninė sutuoktinių nuosavybė, šeimos turtas; CK 3.81 – 3.108 straipsniai) ir sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles formas (asmeninė, solidarioji, dalinė; CK 3.109 – 3.115 straipsniai), sudaro galimybę užtikrinti sutuoktinių teisių bei pareigų pusiausvyrą dalijant turtą ir paskirstant turtines teises bei pareigas.
Dėl procesinės bylos baigties
17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos, netaikė materialinių ir procesinių teisės normų, reglamentuojančių turto padalinimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.118 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis), o šių teisės pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.