Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Janinos Vitunskienės,

dalyvaujant pareiškėjui B. V., atsakovės Kėdainių rajono savivaldybės administracijos atstovui E. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. V. skundą atsakovei Kėdainių rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti Kėdainių rajono savivaldybės administraciją: 1) surasti arba atkurti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pirkimo– pardavimo sutartį ir ją pateikti pareiškėjui arba Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos; 2) skaičiuoti už žemės sklypą (duomenys neskelbtini), žemės mokestį, perskaičiuoti mokestį už visą laikotarpį nuo tada, kai už žemės sklypą (duomenys neskelbtini), buvo skaičiuojamas žemės nuomos mokestis ir žemės nuomos mokesčio permoką, kurį didesnė už žemės mokestį, grąžinti pareiškėjui. Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad jam gyvenamojo namo statybai 1991 metais buvo paskirtas 0,15 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, jis už šį žemės sklypą sumokėjo nustatytą kainą ir 1992 metais jį nupirko, tačiau nėra gavęs žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties. Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į Kėdainių rajono savivaldybės administraciją, prašydamas surasti arba atkurti pirkimo–pardavimo sutartį ir skaičiuoti už minėtą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ne žemės nuomos mokestį, o žemės mokestį, kadangi jis nėra žemės nuomininkas, tačiau pareiškėjo prašymai buvo ignoruoti. Pareiškėjo manymu, toks atsakovės neveikimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjas taip pat prašo grąžinti žemės nuomos mokesčio permoką, kuri susidarė dėl žemės nuomos mokesčio, didesnio nei žemės mokestis, kuris turėjo būti skaičiuojamas. Atsakovė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog tuometinio Kėdainių miesto mero 1991 m. balandžio 2 d. potvarkiu Nr. 95 pm pareiškėjui gyvenamojo namo statybai buvo skirtas 1500 kv. m ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui, pageidavusiam šį žemės sklypą pirkti, buvo apskaičiuota žemės sklypo vertė, o Kėdainių miesto mero 1992 m. liepos 29 d. potvarkiu Nr. 348pv buvo leista sumokėti 7031 rublį, tačiau žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoris nebuvo sudarytas. Tai, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoris nebuvo sudarytas, patvirtinta įsiteisėjęs Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 27 d. sprendimas, kuris paliktas galioti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A8-645/2007. Minėtais teismų sprendimais konstatuotos aplinkybės, jog pareiškėjo naudojamo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoris nebuvo sudarytas. Šioje nagrinėjamoje administracinėje byloje negali būti įrodinėjamos tos pačios aplinkybės iš naujo. Atsakovė negali taip, kaip prašo pareiškėjas, surasti arba atkurti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties, nes ji nebuvo sudaryta. Nesant žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, pareiškėjui, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ nuostatas, skaičiuojamas žemės nuomos mokestis, bet ne žemės mokestis. Pareiškėjo skundas netenkintinas. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties nepateikimo pareiškėjui ir žemės nuomos mokesčio už pareiškėjo naudojamą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), skaičiavimo teisėtumo. Pareiškėjo nuomone, už žemės sklypą (duomenys neskelbtini), žemės nuomos mokestis skaičiuojamas nepagrįstai, nes jis žemės nenuomoja. Už žemės sklypą turi būti skaičiuojamas žemės mokestis, kadangi 1991 metais šį žemės sklypą įsigijo, sumokėjęs viešojo administravimo institucijos nurodytą žemės sklypo kainą. Pareiškėjas teigia, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis su atsakove turėjo būti sudaryta, todėl atsakovė privalo šią sutartį pateikti pareiškėjui arba ją atkurti, jeigu jos neišsaugojo. Bylos duomenys patvirtina, jog Kėdainių miesto mero 1991 m. balandžio 2 d. potvarkiu Nr. 95 pm pareiškėjui gyvenamojo namo statybai buvo skirtas 1500 kv. m ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui, pageidavusiam šį žemės sklypą pirkti, buvo apskaičiuota žemės sklypo vertė. Kėdainių miesto mero 1992 m. liepos 29 d. potvarkiu Nr. 348pv buvo leista sumokėti 7031 rublį. Pareiškėjas 1992 m. liepos 16 d. mokėjimo pranešimu Nr. 1582 sumokėjo nurodytą pinigų sumą, tačiau duomenų, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoris buvo sudarytas, nėra. Pareiškėjas taip pat 2006 m. kovo 22 d. kreipėsi į Kėdainių rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu parduoti jam nurodytą žemės sklypą. Kėdainių rajono žemėtvarkos skyrius 2006 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. SlD-667, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 (2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1442 redakcija) 2.7 punktu ir šiuo nutarimu patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 12.4 punktu, informavo pareiškėją, kad jis, norėdamas sudaryti žemės pirkimo–pardavimo sandorį, privalo pateikti savo lėšomis parengtą žemės sklypo planą. Pareiškėjas savo lėšomis parengto žemės sklypo plano nepateikė. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis su pareiškėju nebuvo sudaryta. Žemės apmokestinimo žemės mokesčiu tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas. Prievolė mokėti žemės mokestį pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį numatyta žemės savininkui – fiziniam ar juridiniam asmeniui. Pagal Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, mokesčio objektas yra fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti Lietuvos Respublikoje esanti privati žemė. Taigi, mokėti žemės mokestį už nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus privalo žemės savininkas. Byloje nenustatyta jokių teisinių ir faktinių pagrindų teigti, jog pareiškėjas yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkas. Tai, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-645/2007, kuria buvo paliktas nepakeistas Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 27 d. sprendimas. Būtent minėtais teismų procesiniais sprendimais neginčytinai nustatytos faktinės aplinkybės, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sandoris nebuvo sudarytas, nors buvo skaičiuota žemės sklypo kaina – 7031 rublį ir pareiškėjas už šį žemės sklypą sumokėjo. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalį, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Taigi, pirmiau minėtų teismų procesiniais sprendimais nustatytos ir patvirtintos aplinkybės, kaip ir šioje nagrinėjamoje administracinėje byloje, kuriose dalyvavo iš esmės tie patys asmenys, negali būti nustatinėjamos iš naujo bei jos negali būti vertinamos kitaip nagrinėjamoje administracinėje byloje, nei buvo įvertinta pirmiau minėtuose teismų sprendimuose. Pagal galiojusios Žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89, ir dar galiojančios Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550, nuostatas, žemės sklypo nuosavybės teisės įrodinėjamos sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, patvirtinamos atitinkamomis sutartimis, suplanavimo ar žemės reformos žemėtvarkos projektais, juos atitinkančiais žemės sklypų planais. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nenustatyta jokių kitų duomenų, patvirtinančių ginčo žemės sklypo įgijimą nuosavybės teise, todėl pareiškėjas nelaikytinas žemės sklypo savininku ir pareiškėjo naudojamas sklypas negali būti žemės mokesčio objektu. Atsakovė neturi teisinio pagrindo skaičiuoti pareiškėjui žemės mokestį pagal minėtas Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo nuostatas, todėl atsakovė negali būti įpareigotina skaičiuoti už pareiškėjo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), žemės mokestį bei perskaičiuoti mokestį už visą laikotarpį nuo tada, kai už žemės sklypą (duomenys neskelbtini), buvo skaičiuojamas žemės nuomos mokestis, ir žemės nuomos mokesčio permoką, kuri didesnė už žemės mokestį, grąžinti pareiškėjui. Taip pat nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę surasti arba atkurti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, nes tokia sutartis nebuvo sudaryta. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą panaudai. Šią įstatymo nuostatą įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimas Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“, kurio 1 punktas atkartoja įstatymo nuostatą, o 3 punktas įtvirtina, kad savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, taryba nustato konkretų žemės nuomos mokesčio tarifą ir apie tai informuoja valstybinės žemės sklypų naudotojus. Nurodytas teisinis reguliavimas leidžia teigti, kad valstybinės žemės naudotojas, kuris naudoja žemę teisiniu pagrindu, už faktinį naudojimąsi valstybei priklausančia žeme turi pareigą mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, išskyrus neatlygintinį suteikimą naudotis – panaudą. Nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėjas laikytinas valstybinės žemės naudotoju, kurio pareiga mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.