- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-26
- Bylos Nr.
- 2S-324-343/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19048-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Skolininkas
- R. B.
- Kreditorius
- A. G.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama skolininko R. B. atstovo advokato G. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. L2-23484-285/2014 pagal kreditoriaus A. G. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos iš skolininko R. B. išieškojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorius kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu ir prašė išduoti teismo įsakymą dėl 33 600 Lt nuomos mokesčio įsiskolinimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko. Siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymą, kreditorius prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininko nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ir turtinių teisių, priklausančių skolininkui ir esančių pas skolininką arba trečiuosius asmenis, areštą. Nurodė, kad skolininkas neįvykdė savo prievolės, reikalavimo suma yra didelė , todėl yra pagrindo manyti, jog netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 13 d. nutartimi kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino, kreditoriaus reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo skolininko nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštavo skolininkui priklausančias pinigines lėšas, esančias bankuose ir kitose kredito įstaigose, o taip pat pas skolininką ar trečiuosius asmenis, už bendrą 33 600 Lt sumą.
Teismas nustatė, kad pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, skolos suma yra didelė, skolininkas vengia atsiskaityti su kreditoriumi, todėl sprendė, kad kreditorius turi pagrindo prašyti areštuoti skolininko turtą, kadangi nesiėmus priemonių kreditoriaus reikalavimams užtikrinti, skolininkas turimą turtą gali perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu skolininko atstovas prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nutartį panaikinti. Atskirajame skunde nurodė tokius motyvus:
1. Teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones neįsigilinęs į pareiškimo dalyką ir pagrindą;
2. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės visiškai neproporcingos kreditoriaus nurodytai skolai, nes antstolio areštuoto turto, vykdant minėtą nutartį, vertė yra žymiai didesnė, nei reikalaujama priteisti skola;
3. Skolininkas yra netinkama šalis, nes 1999 m. birželio 5 d. nuomos sutartis pasirašyta tarp kreditoriaus ir V. J., o dokumentų, patvirtinančių kas sieja skolininką ir V. J., nėra pateikta;
4. Teismas aiškiai nepasisakė, kokios gi konkrečiai aplinkybės leidžia manyti, kad nepranešus apie kreditoriaus prašymo nagrinėjimą skolininkui atsiras reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jį neįmanomą;
5. Teismas pažeidė lygiateisiškumo ir teisingumo principus, neišsiaiškinęs, ar kreditorius elgiasi sąžiningai, ar jo reikalavimai pagrįsti, ar jis nepiktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditoriaus atstovas advokatas V. M. prašo atskirąjį skundą atmesti ir nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
1. Laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos esant visoms jų taikymo sąlygoms. Kreditoriaus reikalavimas kaip prima facie yra pagrįstas 1999 m. birželio 5 d. su skolininko sutuoktine sudaryta buto nuomos sutartimi, kuria skolininkui ir jo sutuoktinei buvo išnuomotas butas, (duomenys neskelbtini) ;
2. Skolininko ir V. B. sutuoktinius ryšius patvirtina pridedamas bendrai nurodomų asmenų turimo turto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, skolininko 2014 m. gegužės 30 d. pranešimas dėl neterminuotos nuomos sutarties nutraukimo. Skolininkas už tinkamą sutarties vykdymą yra atsakingas remiantis CK 6.588 straipsnio 6 dalimi, todėl turi teisę reikšti reikalavimus, kilusius sutarties pagrindu, tame tarpe ir dėl nuomos mokesčio;
3. Kreditoriaus pareikšto reikalavimo suma yra didelė. Vien ši aplinkybė, kurios apeliantas neginčija, sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Papildoma sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui skolininko piktavališkumas. Skolininkas iš viso nemoka nuomos mokesčio, tačiau naudojasi butu;
Motyvuojamoji dalis
4. Apelianto motyvai dėl konkretaus turto arešto ir arešto masto nėra susiję su skundžiamos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, o susiję su antstolio vykdomaisiais veiksmais, kurie gali būti skundžiami atskira CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.) nėra nustatyta.
Nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Įstatyme yra įtvirtintos būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t.y. pateikti duomenis, kad palankus teismo sprendimas yra galimas; ir grėsmė, jog jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas.
Nagrinėjamu atveju kreditorius pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo prašė priteisti iš skolininko 33 600 Lt nuomos mokesčio įsiskolinimą. Pareiškimas grindžiamas 1999 m. birželio 5d. buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas), nuomos sutartimi, sudaryta tarp kreditoriaus (buto savininko) ir V. J. (B.) (nuomininkės) (b. l. 5). Skolininko ir V. J. (B.) santuokinius ryšius patvirtina byloje pateiktas 2014 m. rugpjūčio 28 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuriame nurodytas žemės sklypas (unikalus Nr. 5240-0043-0651) įregistruotas kaip skolininko ir V. B. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (b. l. 18-19). Byloje pateiktas 2014 m. gegužės 30 d. skolininko atstovo pranešimas dėl neterminuotos nuomos sutarties nutraukimo rodo skolininko ir kreditoriaus santykius dėl ginčo buto nuomos (b. l. 20). 1999 m. birželio 5 d. nuomos sutartis, įvertinus jos turinį, kvalifikuotina kaip gyvenamosios patalpos sutartis. Pagal CK 6.588 straipsnio 1 dalį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu yra kartu gyvenantis sutuoktinis. Minėto straipsnio 6 dalyje yra numatyta pilnamečių nuomininko šeimos narių atsakomybė nuomotojui už nuomos sutarties pažeidimą. Aukščiau nustatytų aplinkybių preliminarus įvertinimas duoda pagrindą išvadai, jog kreditoriui palankus teismo sprendimas šioje byloje yra galimas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas tada, kai vyksta turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes didelė ieškinio suma objektyviai padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005, 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007, kt.). Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių didelės kreditoriaus reikalavimo skolininkui sumos prezumpciją. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantas nepaneigė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimo, todėl laikinosios apsaugos priemonės skolininko atžvilgiu yra pritaikytos pagrįstai ir teisėtai. Apelianto nurodyti argumentai dėl konkretaus turto arešto bei areštuoto turto antstoliui vertės vykdant skundžiamą nutartį neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui. Pažymėtina, kad antstolio veiksmus, vykdant skundžiamą nutartį skolininkas galėjo skųsti CPK 510-513 straipsniuose nustatyta tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartį motyvuodamas tuo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas buvo išspręstas nepranešus skolininkui, vadovaujasi procesinės teisės norma, galiojusia iki 2011 m. spalio 1 d. CPK 147 straipsnio 1 dalis nustato, kad apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą atsakovui (skolininkui) pranešama, kai teismas mano, jog tai yra būtina. Teismas, nusprendęs, kad nėra būtina pranešti apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, neprivalo apie tokį savo sprendimą informuoti atsakovą, bei pranešti apie minėto prašymo nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs skolininkui, nepažeidė civilinio proceso kodekso normų. Šiuo atveju skolininkas realizavo savo teisę būti išklausytam dėl priimtos nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo pateikdamas atskirąjį skundą.
Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti svarbias bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė proceso teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo taikyti tokias priemones egzistavimo. Apelianto skunde išdėstytais argumentais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl skundžiama nutartis, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atskirojo skundo netenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.