- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-06-11
- Bylos Nr.
- 1-484-907/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Kaltinamasis
- E. M.
- Nukentėjusysis
- A. M.
- Advokatai
- Aldevinas Ščigla
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Ievai Mišeikienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Grušui, kaltinamajam E. M., gynėjui advokatui Aldevinui Ščiglui, nukentėjusiajai A. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus:
1) 2007-10-09 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 150 str. 4 d., bausmė- laisvės atėmimas 4 metai, vadovaujantis LR BK 92 str. l d., 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, skiriant auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą 12 mėnesių, per šį laikotarpį įsipareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir dirbti, bei uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamą vietą, 2008-01-11 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2007-10-09 Šiaulių apygardos teismo nuosprendis pakeistas ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 4 m. laisvės atėmimo;
2) 2008-04-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., bausmė- 50 parų areštas, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2007-10-09 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, galutinė subendrinta bausmė- laisvės atėmimas 4 metai, 2012-01-31 paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- LR BK) 140 str. 1 d., 145 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. M. 2012 m vasario 12 d. apie 14.30 val., Šiaulių mieste, bute esančiame Margių g. 10A-503, Šiauliuose, suduodamas pilnu alaus plastikiniu buteliu nukentėjusiajai A. M. ne mažiau trijų smūgių į galvos sritį, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką ir, veikdamas vieninga tyčia, apie 14.40 val. pagriebdamas nukentėjusiajai A. M. už plaukų, ištempdamas iš lovos ir tempdamas iki ji pargriuvo ant geležinės kambario durų staktos ir susitrenkė nugarą, bei suduodamas kojos keliu du- tris kartus jai į pilvo sritį, po ko, tęsdamas nusikalstą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, apie 16.00 val., stumdydamas ir tempdamas už rankos nukentėjusiąją A. M., tokiu būdu jis sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė jai kraujosruvas dešinės akies viršutiniame voke, tai yra, nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to, E. M. 2012 m vasario 12 d., laikotarpyje nuo 14.30 val. iki 16.00 val., bute, esančiame Margių g. 10A-503, Šiauliuose, grasino žodžiu nužudyti nukentėjusiąją A. M., suduodamas pilnu alaus plastikiniu buteliu nukentėjusiajai A. M. ne mažiau trijų smūgių į galvos sritį, pagriebdamas ją už plaukų, ištempdamas iš lovos, tempdamas iki ji pargriuvo ant geležinės kambario durų staktos ir susitrenkė nugarą suduodamas kojos keliu du- tris kartus į pilvo sritį, stumdydamas ir tempdamas ją už rankos, sakydamas kad užmuš, tokiu savo elgesiu sudarė A. M. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis E. M. teisme dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2012-02-12 apie 13.00 val. grįžo iš kaimo, kartu parsivežė tėvą L. M.. Abu su tėvu užėjo pas savo brolio D. M. žmoną R. M., kuri gyvena Margių g. 10A-511, Šiauliuose, t.y. tame pačiame aukšte, kaip ir jis. Pas R. M. šventė su tėvu L. M.. Namuose buvo R. M., jo pažįstamas S. K., tėvas L. M., A. P. ir vaikinas pravarde „Pukis“. Jie visi vartojo alkoholinius gėrimus, keturiese išgėrė iš viso 2 plastikinius butelius alaus. Po kiek laiko jie išėjo parūkyti į koridorių, kur pasistatė plastikinį butelį alaus. Tuo tarpu į koridorių išėjo jo mama A. M., ir, nieko nesakiusi, paėmė tą alaus butelį ir nusivedė į butą, esantį Margių g. 10A-503, Šiauliai, tėvą L. M.. Tada jis grįžo pas R. M., po to nusprendė parsivesti tėvą. Jis kartu su S. K. ir A. P., kurios niekas nekvietė eiti kartu, nuėjo pas save namo, Margių g. 10A-503, Šiauliai, kur, pasiėmė alaus butelį ir išsivedė tėvą. Su alaus buteliu motinai A. M. nesudavė, tik padavė minėtą alaus butelį S. K. Jis taip pat negrasino nužudyti motiną, tik liepė jai per 10 minučių išsikraustyti. Antrą kartą pas motiną nuėjo su S. K. paimti tėvui L. M. kelnes, jos nemušė ir jos nužudyti negrasino, tik žodinio konflikto metu, taip pat jai pradėjus jį visaip vadinti, tempė ją už rankos, po ko ji nenugriuvo. Tuo metu bute pašalinių asmenų nematė. Jie su S. K. grįžo atgal pas R. M.. Abiem atvejais jis nebuvo agresyviai nusiteikęs prieš motiną. Po kokių 10 minučių atvažiavo policijos pareigūnai ir jį išsivežė. Atvažiavus policijos pareigūnams, jo motina buvo girta, nes nuo ryto jau gėrė, buvo rami, gal šiek tiek verkė. Be to, ji duodama parodymus meluoja, nes ją jis varė iš buto, jau ryte ji norėjo jam iškviesti policijos pareigūnus. Grįžęs iš įkalinimo įstaigos prieš tai nevartojo alkoholio, tik tą dieną išgėrė du plastikinius butelius alaus ant keturių.
Nukentėjusioji A. M. parodė, kad 2012-02-12 gal prieš 12.00 val. E. M. atėjo pas ją paprašyti kelionei pinigų, nes važiavo į kaimą. Ji jam davė 5 Lt. Kada E. M. grįžo iš kaimo, pasakyti negalėjo, nes jis iš karto namo neparėjo. Išėjusi į koridorių parūkyti, išgirdo sūnaus balsą, suprato, kad jis jau grįžo iš kaimo ir yra pas jos kito sūnaus žmoną R. M.. Po kelių minučių, galėjo būti apie 14 val., nuėjo pas R. M. į namus. Ten pamatė, kad su sūnumi yra grįžęs ir jos buvęs vyras L. M.. Pas R. M. pasikalbėjo su E. M.. Jis pasakė, kad močiutė iš kaimo įdėjo lauktuvių, tačiau jis atidavė R. M. vaikams ir pasakė, kad močiutė jam davė 100 Lt. Tada ji paprašė jo 5 litų, kuriuos buvo davusi kelionei. E. M. jai pinigų nedavė, bet jie nesusipyko ir ji nuėjo namo, dar pakvietė L. M. užeiti į svečius- pažiūrėti, kaip jie gyvena. Po kokios pusės valandos pas ją atėjo L. M., atėjo vienas, su savimi atsinešė plastikinį alaus butelį. Jie kalbėjosi. Alaus ji negėrė, ji geria tik degtinę, alaus negeria. Tuo metu į kambarį įlėkė E. M., griebė tėvą, liepė jam eiti lauk. Tėvas atsistojo ir išėjo. Tada E. M. griebė alaus butelį ir tris keturis kartus juo sudavė jai per galvą. Pasakė, kad jei kam pasakys ar iškvies policiją, užmuš. Ji labai išsigando. Po kiek laiko vėl atėjo E. M., jis paėmė tėvui persirengti kelnes, pasakė, kad per 10 minučių ji dingtų iš to buto. E. M. buvo atėjęs vienas. Jam ji pasakė, kad neturi kur kraustytis, tada jis griebė jai už plaukų ištempė iš lovos ir vedė lauk iš kambario. Ties kambario durimis E. M. tempiama ji nuvirto ant apatinės – geležinės durų staktos. Nuvirto nugara. Tada E. M. priklaupęs du – tris kartus kojos keliu spyrė į pilvo sritį. Vėl pasakė, kad už 10 minučių dingtų iš namų, o jei ne – užmuš. Sakė, kad jei grįžęs už 10 minučių ją ras, tai ji pamatys, kas jai bus. Jis grįžo po kokių 10 minučių. Tuo metu buvo apie 16.00 val. Ji buvo savo kambaryje ties kambario vidinėmis durimis, stovėjo į durų staktą įsikibusi, nes nuo nugaros sumušimo iš skausmo paeiti negalėjo. Atėjo E. M., S. K. bei A. P., kuri į vidų nėjo, liko koridoriuje ties laukinėmis durimis. E. M. prieškambaryje pradėjo šaukti, kad išsikeltų ji iš buto. Tuo metu ji A. P. pasakė, kad ji išeitų, nes jai nėra ką čia veikti. A. P. išėjo. Bute liko tik E. M. ir S. K.. E. M. toliau reikalavo, kad ji išsikeltų ir ją pradėjo tampyti, tempė už rankos, stumdė rankomis. S. K. dar sakė E. M., kad jos nestumdytų, kad nebandytų mušti. Paskui jie abu išėjo. Tada ji iškvietė policiją, kurie atvykę iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kol laukė atvažiuojant medikų, ją S. K. girdė alkoholiu, todėl atvykus greitajai medicinos pagalbai ji jau buvo neblaivi, o nuo ryto ji nebuvo gėrusi. S. K. pas ją buvo atėjęs tik du kartus: vieną kartą- kartu su E. M. ir A. P., kitą kartą- kai ją per prievartą girdė alkoholiu, kitus kartus E. M. buvo atėjęs vienas. Ji pas medikus iš karto nevyko, nes kaip jau sakė, bijojo, kad sūnus ją užmuš, net ligoninėje, nežinojo, kad sūnų sulaikys. Po to apie 10 dienų jautėsi blogai, negalėjo net pas medikus nueiti, skaudėjo nugarą ir pilvą, nepaėjo, todėl tyrėja su automobiliu pati nuvežė ją pas medikus. Ant jos nugaros matėsi kraujosruvų, prie akies kraujosruva atsirado E. M. ją tempiant už plaukų link durų, jis galėjo jai akį kliudyti alkūne, ji to nejuto, nes buvo labai išsigandusi. Jokių civilinių ieškinių baudžiamojoje byloje nereikš, nori, kad sūnus prieš ją nesmurtautų. Grasinimas buvo realus, labai išsigando, galvojo, kad ją sūnus užmuš. Jis anksčiau jos niekada nebuvo sumušęs, nėra ir agresyvus. Tačiau ji nežino, ką tą dieną E. M. gėrė, matė pas R. M. ant stalo stovinčią degtinę iš parduotuvės, tačiau sūnus buvo labai agresyvus, niekada anksčiau toks nėra buvęs ir taip niekada nesielgė, pradėjo už plaukų tampyti, tempti, stumdyti, grasino užmušti, sakė, kad ji pamatys, kas jai bus, o ji nežinojo, kas jai bus, ką jis jai gali padaryti, todėl buvo labai išsigandusi, iš baimės iškvietė policiją.
Liudytoja A. P. parodė, kad yra buvusi E. M. mergina, gyvena tame pačiame name tik kitame aukšte. Taip pat parodė, kad 2012-02-12 E. M. ėjo pas savo motiną į butą, esantį Margių g. 10A-503, Šiauliai, tikriausiai du kartus, tačiau tvirtai teigti to negali, ar ėjo daugiau kartų, nežino, nes nematė, bendravo su kitais asmenimis, buvusiais bute, esančiame Margių g. 10A-511, Šiauliai. Pirmą kartą E. M. ėjo kartu su ja ir S. K.. Ji tąkart ėjo kartu, nes buvo smalsu, jos niekas nekvietė eiti kartu. Ji tuo metu buvo blaivi ir stovėjo tarpdury, prie laukinių buto durų, o E. M. motina irgi buvo tarpdury tik prie buto vidinių durų. E. M. varė savo motiną, kuri buvo šiek tiek išgėrusi, iš namų ir stumtelėjo ją į kambarį. Kas buvo toliau, ji nematė, nes A. M. liepė jai eiti iš čia. Antrąsyk E. M. pas savo motiną į butą ėjo kartu su S. K.. Ikiteisminio tyrimo metu ji sakė teisybę, kad E. M. buvo piktas ir kad S. K. ėjo kartu su juo tik todėl, kad šis ko nors nepadarytų savo motinai. Tuo metu ji galvojo, kad E. M. gali ką nors blogo padaryti savo motinai, nes jis buvo išgėręs ir supykęs. Po to atvyko policijos pareigūnai ir išsivežė E. M..
Liudytojas S. K. parodė, kad neseniai pažįsta E. M., pažįsta tik tiek, kiek jis pabuvo laisvėje, jie susitikdavo pas R. M. bute, esančiame Margių g. 10A-511, Šiauliai. 2012-02-12 jis kartu E. M. nuvažiavo į kaimą, kur alkoholinių gėrimų jie negėrė ir iš kur parsivežė E. M. tėvą L. M.. Grįžę jie gėrė alkoholinius gėrimus pas R. M.. Pas R. M. dar buvo A. P., "Pūkis". Jie nedaug gėrė ir nebuvo labai girti. Jis su E. M. išėjo į koridorių parūkyti. Jiems bestovint ir kalbantis atėjo E. M. motina A. M., pasiėmė plastikinį alaus butelį ir kartu su savimi nusivedė L. M.. Po to kokius tris kartus jis ėjo kartu su E. M. pas A. M.: pirmą ir antrą kartą jie ėjo dviese, o trečią kartą ėjo dar kažkas su jais kartu. Visus kartus ėjo kartu su E. M., nes nenorėjo palikti jo vieno. Be jo E. M. pas savo motiną nėjo. Buvo jį tik kartą palikęs koridoriuje, kai ėjo susitepti sumuštinio, o jis gyvena trečiame aukšte. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad E. M. buvo piktas, tačiau dabar to neprisimena, ir ėjo kartu todėl, kad pažįsta A. M., kuri meluoja, nepagrįstai iškvietė policiją, nors pats tokių faktų, kad ji būtų iškvietusi policiją, neprisimena. Žino, kad ji viską padarys, kad jai liktų E. M. butas, kuriame ji gyveno, kol E. M. atlikinėjo bausmę. Motina E. M. nervus išgadino, tai buvo kažkiek piktas. Pirmus du kartus E. M., nuėjęs pas savo motiną, tik pykosi su ja, abu vienas ant kito šaukė, buvo pasakyta negražių žodžių, keiksmažodžių, tačiau E. M. negrasino ją nužudysiąs. Trečią kartą jie ėjo pas E. M. motiną pasiimti plastikinio butelio alaus, o jis ėjo kartu, nes jam buvo įdomu, kas bus. E. M. tuomet pasiėmė iš buto alaus butelį, tėvui sportines kelnes, stumtelėjo tik ranka motiną A. M., tuomet jis galėjo E. M. paimti už liemens, kad tas motinai ką nors nepadarytų, ir jie išsivedė E. M. tėvą. Po to atvyko policijos pareigūnai ir išsivežė E. M.. Tą dieną A. M. buvo išgėrusi, nes tai matėsi iš jos veido, ji taip pat nepastovėjo ant kojų, laikėsi už durų staktos. Jis su A. M. nelabai sutardavo ir dabar nesutaria. Jis pažįsta A. M., ji meluoja. Be to, ji po visko nepagrįstai iškvietė policijos pareigūnus, nes jis neprisimena, kad ją E. M. būtų mušęs ar jai būtų grasinęs užmušti. Iškvietusi policijos pareigūnus A. M. verkė, bet ji visada verkia.
Liudytoja T. K. parodė, kad 2012-02-12 16.50 val. atvykus adresu Margių g. 10A-503, Šiauliai, moteris – A. M. visą laiką verkė, nuo jos buvo juntamas lengvas alkoholio kvapas, tačiau girta nebuvo. A. M. skundėsi, kad ją sumušė sūnus. Skundėsi kryžkaulio skausmu, sakė, kad sūnus spyrė į pilvą. Apžiūrėjus pilvas minkštas, jautrokas skrandžio srityje, skausmingas kryžkaulis. Išoriškai apžiūrėjus, įtartas skrandžio srities, kryžkaulio srities sumušimas. Į ligoninę vykti atsisakė. Išorinių sužalojimų, tokių kaip kraujosruvos, nesimatė, tačiau gali būti sumušimai ir be jų. Įtariami sužalojimai nustatyti, nes spaudžiant rankomis minėtos sritys buvo labai jautrios. Tą dieną A. M. atsisakė važiuoti į ligoninę. Prieš metus A. M. taip pat buvo sumušta, ji taip pat tąsyk atsisakė vykti į ligoninę, nežinoma, kas tada sumušė A. M..
Liudytojas V. S. parodė, kad jis yra nukentėjusiosios A. M. sugyventinis, taip pat kad 2012-02-12 stovėjo kitame koridoriaus gale ir nieko nematė. Ten stovėjo visą dieną, išėjo iš buto ryte ir negrįžo visą dieną, nes su A. M. buvo susipykę. Matė tik kaip E. M. ir S. K. parsivedė pas R. M. E. M. tėvą, gal dar kažkas buvo. A. M. primušė sūnus E. M., taip ji jam pati sakė. Iki to įvykio nebuvo ant A. M. kūno kraujosruvų, o po to ji jam kraujosruvas parodė, matė, kad ranka jai buvo sutinusi, skundėsi, kad skauda nugarą, ant nugaros buvo kraujosruva. Nežino, ar nukentėjusioji tą dieną gėrė alkoholinius gėrimus. Be to, jis prisimena, kaip tą pačią dieną E. M. rūkydamas kartu su kitais kaimynais laiptinėje sakė, kad dieną prieš įvykį jis vos nesumušė savo motinos A. M..
Liudytoja R. M. parodė, kad 2012-02-12 pas ją atėjo E. M., L. M., S. K. bei Donatas, pravarde „Pūkis“. Visi gėrė. Gali būti, kad A. P. kartu irgi gėrė alkoholinius gėrimus. Jiems išėjus parūkyti, atėjo Evaldo mama A. M. Ji paėmė nuo žemės ten stovėjusį plastikinį butelį alaus, pasikvietė L. M. ateiti pas ją, pažiūrėti, kaip jie gyvena, kuris kartu su ja nuėjo pas ją. Paskui nuėjo ir E. M. savo tėvo parsivesti, nuėjo vienas. Po kiek laiko jis grįžo kartu su tėvu L. M. Po to, jis ėjo pas savo motiną dar vieną kartą su S. K., o kitą kartą gal dar kartu ėjo A. P., tačiau ji ne kartu ėjo, o šiek tiek vėliau nuėjo ir tuoj pat grįžo. Matė, kad tą dieną nukentėjusioji A. M. buvo apsiverkusi. Ji visada verkia. Kas vyko pas A. M. bute, nežino, nes ten nebuvo ir nieko nematė. Po to atvyko policijos pareigūnai ir E. M. išsivedė.
Liudytojas D. G. parodė, kad jam atėjus pas R. M. 2012-02-12 15 val. E. M., A. P., S. K. ir R. M. gėrė alkoholį. Jis alkoholio nevartojo ir niekur nebuvo išėjęs, todėl matė, kaip du kartus buvo išėję E. M. su S. K.. Kur jie ėjo ir ką darė – nežino. Ar A. P. buvo išėjusi kartu su jais – nežino, žino tik, kad ji ėjo parūkyti. Be to, jam E. M. sakė, kad išmes savo motiną A. M. iš namų. Kol jis buvo pas R. M., E. M. mama atėjusi nebuvo.
Liudytojas L. J. parodė, kad 2012-02-12 dirbo kartu su patruliu M. Kairiu. Apie 16.25 val. iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad kilo konfliktas Margių g. 10A-503, Šiauliuose, kad sūnus sumušė mamą. Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko A. M., kuri verkė, buvo susiėmusi pilvą rankomis, sakė, kad jai sūnus koja kelis kartus spyrė į pilvą, be to, spyrė į pilvą tam, kad nesimatytų sužalojimų. Vizualiai sužalojimų nesimatė. Smulkiau moteris nepasakojo, tik nurodė butą, kuriame tuo metu buvo jos sūnus. Moteris parodė, kur tuo metu buvo jos sūnus. E. M. jiems paaiškino, kad jis yra buto, kuriame gyvena A. M., savininkas, ir kad liepė jai per 10 minučių išsikraustyti, kad jos nemušė. E. M. buvo pristatytas į policijos komisariatą. Vizualiai nesimatė, kad moteris buvo neblaivi, ji kalbėjo normaliai, tik visą laiką verkė. Kadangi A. M. skundėsi, kad po sumušimo šlapinasi krauju, tai jai buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Medikai apžiūrėjo A. M. ir išvažiavo vieni. Kodėl ji nevyko kartu su medikais, jis nežino. Jie laukė, kol medikai išvažiuos. Kol jie laukė, su jais buvo ir E. M., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus ir labai agresyvus motinos atžvilgiu, policijos pareigūnų atžvilgiu jis agresyvus nebuvo ir elgėsi normaliai, tačiau motinos atžvilgiu buvo agresyvus ir pastoviai ją plūdo necenzūriniais žodžiais.
Be nukentėjusiosios A. M., liudytojų A. P., S. K., D. G., R. M., V. S., L. J., T. K. duotų parodymų E. M. kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais:
- 2012-02-12 A. M. protokolu-pareiškimu (b. l. 3);
- 2012-02-12 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame fiksuota įvykio vieta, esanti Margių g. 10A-503, Šiauliuose, po nusikalstamos veikos padarymo, kurios metu buvo fotografuota, sudaryta schema (b.l. 5-9);
- Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės vyresniojo patrulio L. J. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b.l. 10-12);
- VšĮ Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties pranešimu, iš kurio matyti, kad 2012-02-12 d. nuvykus pagal iškvietimą, A. M. skundėsi kryžkaulio skausmu ir sakė, kad ją sumušė iš kalėjimo grįžęs sūnus, kuris spyrė į pilvą, nugarą. Jai diagnozuoti kryžkaulio, pilvo srities sumušimai, girtumas (b.l. 15-17);
- 2012-02-22 specialisto išvada Nr. G 421/12(04), iš kurios matyti, kad A. M. padaryti sužalojimai: kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu (-ais) , sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 20);
- 2012-02-22 specialisto išvada Nr. pG 18/12-421/12(04), iš kurios matyti, kad A. M. padaryti sužalojimai: kryžkaulio srities, pilvo epigastriumo srities sumušimai, nustatyta remiantis tiriamosios nusiskundimais bei atsižvelgiant į įvykio aplinkybes (b.l. 23);
- 2012-03-21 specialisto išvada Nr. pG 29/12-421(04), kurioje nurodyta, kad A. M. padaryti sužalojimai: kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu (-ais) , galimai vieno ar daugiau trauminių poveikių į dešinės akies sritį pasėkoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek suduodant kietu buku daiktu (-ais), tiek atsitrenkiant į kietą paviršių turinti daiktą (-us). Konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 28-29);
-2012-02-15 apžiūros protokolu, kuriame fiskuota garso įrašo, kur nukentėjusioji A. M. skambino į policijos komisariatą, perklausa. Iš apžiūros protokolo matyti, kad A. M. paskambinus bendruoju pagalbos telefonu ji visą laiką verkė, taip pat ji teigė, kad prieš kokį 10 minučių ją sumušė sūnus, kad ji yra blaiva, o sūnus ne (b.l. 32-33);
- 2012-02-13 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK Kriminalinės policijos skyriaus vyresniosios tyrėjos Gintarės Vilkončienės tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad 2012-02-13 nepavyko papildomai paklausti nukentėjusiąją A. M., nes jai paskambinus telefonu paaiškėjo, kad nukentėjusioji prastai jaučiasi, negali atsikelti iš lovos dėl sumušimo, taip pat negali nuvykti pas medikus, bijo, kad grįžęs sūnus vėl ją sumuš ar net užmuš. Viso pokalbio metu ji verkė, sakė, kad sūnus ją tempė už plaukų, kol ji pargriuvo ant žemės, čia jai sudavė tris keturis kartus kojos keliu į pilvo sritį ir grasino, kad užmuš (b.l. 39);
- 2012-03-09 A. M. ir A. P. akistatos protokolu (b.l. 43-44);
- 2012-03-09 A. M. ir S. K. akistatos protokolu (b.l. 46-47);
- asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, kad 2012-02-12 17.39 val. E. M. nustatytas 1,30 promilių girtumas (b.l. 64).
Teisiamajame posėdyje E. M. kaltu neprisipažino, pasiūlius jam duoti parodymus, E. M. parodė, kad 2012-02-12 ėjo pas savo motiną A. M. į butą, esantį adresu Margių g. 10A-503, Šiauliai, du kartus: pirmą kartą ėjo kartu su S. K. ir su A. P., su kuriais nuėjus jis pasiėmė ir padavė alaus butelį S. K. bei išsivedė savo tėvą L. M. O antrą kartą ėjo kartu su S. K., kur pasiėmė kelnes tėvui L. M., apsižodžiavo su motina, tempė ją už rankos, tačiau ji nenugriuvo. Abiem atvejais jis motinos nemušė ir negrasino jos nužudyti, nebuvo agresyviai nusiteikęs prieš motiną. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu apklausiant E. M. įtariamuoju (b.l. 70-71,74), jis prisiminė ėjęs pas kaltinamąją A. M. į butą, esantį Margių g. 10A-503, Šiauliai, tik vieną kartą kartu su S. K. ir A. P., kur nuėjęs pasiėmė alaus butelį ir išsivedė tėvą L. M. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad E. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, nėra nuoseklūs, yra prieštaringi, neatitinka nukentėjusios A. M., liudytojų A. P., R. M., D. G. duotų parodymų, todėl vertintini kritiškai, atsižvelgiant į nukentėjusios ir liudytojų parodymus bei kitus duomenis, esančius byloje. Tuo tarpu nukentėjusioji teigia, kad E. M. tą dieną buvo atėjęs pas ją tris kartus, iš kurių tik paskutinį kartą atėjo ne vienas, o su S. K. ir A. P. Atėjęs pirmą kartą išvarė savo tėvą L. M., pasiėmė alaus butelį, su kuriuo 3-4 kartus trenkė jai per galvą bei pagrasino užmušiąs, jei ji iškvies policiją. Antrą kartą atėjęs, paėmė tėvui L. M. kelnes persirengti, liepė jai išsikraustyti iš buto per 10 minučių, o jai atsakius, kad ji neturi, kur eiti, griebė jai už plaukų ir ištempęs iš lovos ant durų slenksčio 2-3 kartus kojos keliu spyrė jai į pilvo sritį, pakartojo, kad ji išsikraustytų iš buto per 10 minučių, o jei kam pasiskųs – užmuš. Atėjęs paskutinį kartą kartu su S. K. ir A. P., pradėjo šaukti, kad ji išsikraustytų, tada ji pasakiusi A. P., kad ši eitų lauk, nes nėra jai kas veikti, po ko A. P. išėjo, o E. M. tampė jai už rankos ir stumdė, o S. K. dar pasakė, kad jos nestumdytų ir nebandytų mušti. Liudytojas D. G. parodė, kad jis pas R. M. atėjo apie 15 val., ir E. M. su S. K. buvo išėjęs iš R. M. du kartus, tačiau nežino, kur ėjo ir ką darė. Kad E. M. ėjo pas A. M. tris kartus, parodė S. K., tačiau jo teigimu visus tris kartus jis ėjo kartu su E. M., nes nenorėjo jo vieno išleisti, o trečiąjį kartą dar prie jų prisijungė kažkas. Pirmuosius du kartus E. M. tik apsižodžiavo su A. M., jai nebuvo grasinta, o trečiąjį kartą jie ėjo pasiimti alaus butelio, E. M. tėvui kelnių, išsivedė tėvą ir tada E. M. stumtelėjo A. M., dėl ko jis galėjo paimti E. M. už liemens. Jis neprisimena, kad E. M. būtų mušęs A. M. ar būtų jai grasinęs nužudyti. Liudytoja R. M. taipogi parodė, kad E. M. ėjo pas savo motiną A. M. tris kartus, iš kurių pirmąjį kartą parsivesti tėvo L. M. ėjo vienas pats, antrą kartą ėjo kartu su S. K., o trečią kartą greičiausiai ėjo ir A. P. A. P. prisiminė, kad E. M. ėjo pas savo motiną tik du kartus: pirmą kartą ėjo kartu ji ir S. K. ir tąsyk E. M. varė lauk iš namų nukentėjusiąją A. M. ir stumtelėjo ją į kambario vidų ir ji (A. P.) nieko daugiau nematė, nes paliepus A. M., išėjo, ir antrą kartą E. M. ėjo pas A. M. kartu su S. K. Tačiau ji negalėjo patvirtinti, kad E. M. ėjo pas savo motiną tik du kartus, nes ji nurodė, jog bendravo su kitais žmonėmis ir galėjo to nepastebėti. Kad E. M. ėjo pas A. M. tris kartus patvirtina nukentėjusiosios A. M., liudytojų S. K. ir R. M. parodymai, A. P. teigė nesanti tikra, kad E. M. ėjo pas nukentėjusiąją tik du kartus, o D. G. matė, kaip E. M. buvo išėjęs tik po 15 val., todėl įvertinus tai, kad nukentėjusiosios parodymai dėl to, kad E. M. buvo atėjęs pas ją tris kartus, neabejotinai sutampa su dar dviejų liudytojų parodymais (R. M. ir S. K.), kad kiti du liudytojai (A. P. ir D. G.) negalėjo matyti visų atvejų, kai E. M. ėjo pas nukentėjusiąją, ir kad E. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu, nėra nuoseklūs ir vertintini kaip jo gynybinė pozicija, darytina išvada, kad E. M. ėjo pas nukentėjusiąją A. M. tris kartus.
A. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2012-02-12 apie 14.00 val. bute, esančiame Margių g. 10A-503, Šiauliuose, pirmą kartą atėjo E. M. vienas ir trenkė jai ne mažiau trijų kartų plastikiniu alaus buteliu į galvos sritį. A. M. parodymus, kad E. M. pas ją pirmą kartą atėjo vienas patvirtina R. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, kurie taip pat yra nuoseklūs. Tuo tarpu E. M. teisiamojo posėdžio metu neigė atėjęs pas A. M. vienas ir trenkęs A. M. ne mažiau trijų kartų plastikiniu pilnu alaus buteliu į galvos sritį, taip pat parodė, kad 2012-02-12 ėjo pas savo motiną A. M. į butą, esantį adresu Margių g. 10A-503, Šiauliai, du kartus: pirmą kartą ėjo kartu su S. K. ir su A. P., su kuriais nuėjus jis pasiėmė ir padavė alaus butelį S. K. bei išsivedė savo tėvą L. M.. O antrą kartą ėjo kartu su S. K., tada pasiėmė kelnes tėvui L. M., apsižodžiavo su motina, tempė ją už rankos, tačiau ji nenugriuvo. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu apklausiant E. M. įtariamuoju, jis prisiminė ėjęs pas kaltinamąją A. M. į butą, esantį Margių g. 10A-503, Šiauliai, tik vieną kartą kartu su S. K. ir A. P., kur nuėjus pasiėmė alaus butelį ir išsivedė tėvą L. M. Taip pat paminėtina, kad teisiamojo posėdžio metu E. M. nurodė pirma pas nukentėjusiąją ėjęs su S. K. ir A. P., o tik po to – su S. K., tuo tarpu iš nukentėjusiosios, liudytojų R. M., S. K. parodymų matyti, kad E. M. pas nukentėjusiąją su S. K. ir A. P. ėjo paskiausiai, taigi kaltinamasis maišo įvykių eiliškumą. Taip pat, atsižvelgtina į tai, kad teisiamojo posėdžio metu E. M. parodė, kad atvykus policijos pareigūnams A. M. buvo rami, gal šiek tiek verkė, tačiau iš liudytojų T. K., L. J., R. M. parodymų bei 2012-02-15 apžiūros protokolo (b.l. 32-33) matyti, kad A. M. 2012-02-12, iki atvykstant policijos pareigūnams, atvykus policijos pareigūnams, o po to – greitajai medicinos pagalbai, verkė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad E. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, nėra nuoseklūs, yra maišomas įvykių eiliškumas, todėl vertintini kritiškai, kaip jo gynybinė pozicija ir atmestini. Tuo tarpu A. P. ir S. K. parodymai šioje dalyje taip pat atmestini, nes jie nėra nuoseklūs (A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė tik tai, kad ji kartu su E. M. ir S. K. vienąkart ėjo pas A. M., o tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu jau teigė, kad E. M. ėjo pas nukentėjusiąją tikriausiai du kartus ir ar ėjo daugiau kartų – nežino, nes tuo metu bendravo su kitais asmenimis; S. K. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad apie 16 val. prie jų koridoriuje prisijungė A. P., kuri ėjo kartu su jais pas nukentėjusiąją, o teismo posėdžio metu teigė, kad ėjo dar kažkas su jais, tačiau neprisiminė, kas), yra naudingi E. M. (S. K. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad E. M. buvo piktas ir S. K. bijojo, kad E. M. neprisidarytų problemų, tuo tarpu teismo posėdžio metu jau teigė, kad ėjo kartu todėl, kad žinojo, jog E. M. motina gali parašyti pareiškimą policijai ir bandys E. M. „pasodinti“, kad jai liktų E. M. butas, be to, jis pats nelabai sutardavo su A. M., ją pažįsta, ji meluoja; be to, teisiamojo posėdžio metu S. K. teigė, kad A. M. buvo girta, nepastovėjo ant kojų, o liudytojai T. K. ir L. J. parodė, kad A. M. neatrodė neblaivi, kalbėjo normaliai, tik visą laiką verkė, T. K. dar pridūrė, kad ji jautė alkoholio kvapą, sklidusį nuo nukentėjusios), abu liudytojai yra suinteresuoti duoti naudingus E. M. atžvilgiu parodymus, nes A. P. kažkada buvo E. M. mergina, S. K. yra jo draugas, su juo kartu 2012-02-12 važiavo pasiimti E. M. tėvo, A. P. ir S. K. kartu su E. M. 2012-02-12 bendravo, gėrė alkoholį. Taipogi atsižvelgiant į tai, kad 2012-03-21 specialisto išvadoje Nr. pG 29/12-421/12(04) nustatyta, kad A. M. nustatyta kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke ir sužalojimas galėjo būti padarytas 2012-02-12 apie 16 val. kietu buku daiktu (-ais), galimai vieno ar daugiau trauminių poveikių į dešinę akies sritį pasėkoje, ir sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 28-29), taip pat į tai, kad paklausus A. M. apie kraujosruvą paakyje, ji paaiškino, kad ji atsirado tuo metu, kai ją sūnus tempė link durų, jis tada galėjo jai akį užkliudyti alkūne, nes tuo metu buvo labai išsigandusi, tai patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 42). Įvertinus aukščiau minėtus kaltinamojo E. M., nukentėjusiosios A. M., liudytojų A. P., S. K., R. M. parodymus, 2012-03-21 specialisto išvadą Nr. pG 29/12-421/12(04) (b.l. 28-29), liudytojo papildomos apklausos protokolą (b.l. 42), darytina išvada, kad 2012-02-12 apie 14.30 val. bute, esančiame Margių g. 10A-503, Šiauliuose, E. M. sudavė nukentėjusiajai A. M. plastikiniu pilnu alaus buteliu ne mažiau trijų smūgių į galvos sritį, tuo sukeldamas fizinį skausmą bei padarydamas kraujosruvas dešinės akies voke, t.y., nežymų sveikatos sutrikdymą.
Nukentėjusioji A. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis A. M., praėjus pusvalandžiui po to, kai atėjo pirmą kartą ir sudavė A. M. plastikiniu pilnu alaus buteliu per galvą ne mažiau tris kartus, vėl grįžo į butą, esantį Margių 10A-503, Šiauliai, paėmė tėvui L. M. kelnes ir liepė A. M. išsikraustyti per 10 minučių. A. M. atsakius, kad ji neturi, kur kraustytis, jis griebė jai už plaukų, ištempė iš lovos ir tempė per kambarį link durų, kur nugara ant apatinės geležinės durų staktos A. M. nuvirtus ir taip užsigavus nugarą, priklaupęs kojos keliu du – tris kartus spyrė į pilvo sritį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Kaltinamasis A. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu neigė atlikęs minėtus veiksmus, tačiau, kaip ir buvo minėta aukščiau, jo parodymai nėra nuoseklūs, todėl vertintini kritiškai kaip pasirinkta gynybinė pozicija ir atmestini. Liudytojas S. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu teigė, kad kiekvieną kartą, kai ėjo kartu su A. M. pas nukentėjusiąją, jis ėjo kartu ir A. M. prieš A. M. nenaudojo fizinio smurto, tačiau teisiamojo posėdžio metu buvo prisiminęs, kad vieną kartą buvo palikęs A. M. koridoriuje, nes ėjo susitepti namo sumuštinio, todėl tikėtina, kad tuo metu E. M., atsižvelgiant į jo jauną amžių (24 m.), sveikatos būklę (nusiskundimų nenustatyta), galėjo nueiti pas nukentėjusiąją ir atlikti A. M. teisiamojo posėdžio metu minėtus veiksmus. A. P. teigė, kad nežinanti, ar A. M. kartu su S. K. ėjo pas A. M. du kartus ar daugiau kartų. Atsižvelgiant į tai, kad A. P. ir S. K. parodymai nėra nuoseklūs (A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė tik tai, kad ji kartu su E. M. ir S. K. vienąkart ėjo pas A. M., o tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu teigė, kad E. M. ėjo pas nukentėjusiąją tikriausiai du kartus ir ar ėjo daugiau kartų – nežino, nes tuo metu bendravo su kitais asmenimis; S. K. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad apie 16 val. prie jų koridoriuje prisijungė A. P., kuri ėjo kartu su jais pas nukentėjusiąją, o teismo posėdžio metu teigė, kad ėjo dar kažkas su jais, tačiau neprisiminė, kas), yra naudingi E. M. (S. K. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad E. M. buvo piktas ir S. K. bijojo, kad E. M. neprisidarytų problemų, tuo tarpu teismo posėdžio metu teigė, kad ėjo kartu todėl, kad žinojo, kad E. M. motina gali parašyti pareiškimą policijai ir bandys E. M. „pasodinti“, kad jai liktų E. M. butas, be to, jis pats nelabai sutardavo su A. M., ją pažįsta, ji meluoja; be to, teisiamojo posėdžio metu S. K. teigė, kad A. M. iškvietus policijos pareigūnus buvo girta, nepastovėjo ant kojų, o liudytojai T. K. ir L. J. parodė, kad A. M. neatrodė neblaivi, nors jautėsi alkoholio kvapas, kalbėjo normaliai), abu liudytojai yra suinteresuoti duoti naudingus E. M. atžvilgiu parodymus, nes A. P. kažkada buvo E. M. mergina, S. K. buvo jo draugas, su juo kartu 2012-02-12 važiavo pasiimti E. M. tėvo, A. P. ir S. K. kartu su E. M. 2012-02-12 bendravo, gėrė alkoholį, todėl vertintini kritiškai. Paminėtina taip pat, kad A. M., 2012-02-12 atvykus greitajai medicinos pagalbai, skundėsi pilvo, nugaros skausmais. Liudytoja T. K. teismo posėdžio metu parodė, kad 2012-02-12 16.50 val. atvykus adresu Margių g. 10A-503, Šiauliai, A. M. skundėsi, kad ją sumušė sūnus E. M.. Nors kraujosruvų nesimatė, tačiau galimi sumušimai, po kurių neatsiranda kraujosruvų. Liudytojas V. S. parodė, kad iki 2012-02-12 įvykio ant A. M. kūno nebuvo kraujosruvų, o po šio įvykio ji jam rodžiusi sutinusią ranką, skundėsi, kad skauda nugarą, ant nugaros buvo poodinė kraujosruva. Iš greitosios pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad bendrosios praktikos slaugytoja T. K. nustatė, kad pilvas minkštas, kiek jautrus epigastriume, palapuojant skausmingas kryžkaulis, todėl diagnozuotas kryžkaulio srities ir pilvo epigastriumo sumušimas (b.l. 16-17). Papildomai ekspertams pateikus užduotį atlikti A. M. tyrimą ir atsakyti į klausimą, ar esant epigastriumo srities, kryžkaulio srities sumušimams gali nesimatyti išorinių sumušimo požymių, t.y., mėlynių, kraujosruvų (b.l. 22), 2012-02-22 specialisto išvadoje Nr. pG 18/12-421/12(04) buvo atsakyta, kad kryžkaulio ir pilvo srityse objektyvių trauminių pakitimų nėra, ir kad kryžkaulio srities ir pilvo epigastriumo srities sumušimas diagnozuotas remiantis tiriamosios nusiskundimais bei atsižvelgiant į įvykio aplinkybes (b.l. 13). Taip pat paminėtina, kad iš 2012-02-13 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK Kriminalinės policijos skyriaus vyresniosios tyrėjos Gintarės Vilkončienės tarnybinio pranešimo matyti, kad A. M. neatvyko į papildomą liudytojo apklausą, nes prastai jautėsi, negalėjo atsikelti iš lovos dėl sumušimo, pas teismo medikus taip pat negalėjo nuvykti. Paaiškino, kad sūnus iš pradžių ją griebė už plaukų, tempė, dėl ko ji pargriuvo ant žemės, sudavė jai tris keturis kartus kojos keliu į pilvo sritį (b.l. 39). Įvertinus aukščiau minėtus kaltinamojo E. M., nukentėjusiosios A. M., liudytojų A. P., S. K., T. K., V. S. parodymus, greitosios pagalbos kvietimo kortelę (b.l. 16-17), 2012-02-22 specialisto išvadą Nr. pG 18/12-421/12(04) (b.l. 13), 2012-02-13 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK Kriminalinės policijos skyriaus vyresniosios tyrėjos Gintarės Vilkončienės tarnybinį pranešimą (b.l. 39), darytina išvada, kad 2012-02-12 bute, esančiame Margių g. 10A-503, Šiauliuose, E. M. griebė nukentėjusiajai A. M. už plaukų, ištempė ją iš lovos ir tempė per kambarį link durų, kur nugara ant apatinės geležinės durų staktos A. M. nuvirtus, priklaupęs kojos keliu du – tris kartus spyrė į pilvo sritį.
Trečią kartą E. M. atėjo pas nukentėjusiąją apie 16 val. kartu su S. K. ir A. P.. Iš A. M. parodymų matyti, kad atėjęs E. M. pradėjo šaukti, kad ji išsikeltų iš buto, esančio Margių g. 10A-503, Šiauliai, ir ją tampė už rankos, stumdė rankomis, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. A. M. parodė, kad žodinio konflikto su nukentėjusiąja metu jis ją tempė už rankos, tačiau ji nenugriuvo ant grindų. S. K. parodė, kad žodinio konflikto metu A. M. stumtelėjo A. M., dėl ko jis galėjo paimti E. M. už liemens. A. P. parodė, kad E. M. atėjęs varė nukentėjusiąją lauk ir stumtelėjo ją į kambario vidų, o daugiau ji nematė, nes išėjo pas R. M.. Tiek nukentėjusiosios, tiek ir kaltinamojo bei liudytojų parodymai dėl šios įvykio dalies panašūs, skiriasi tik nurodytas E. M. fizinio kontakto su A. M. intensyvumas („tampė už rankos, stumdė rankomis“ ir „tempė“ bei „stumtelėjo“). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo E. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, nėra nuoseklūs, todėl jie vertintini kritiškai kaip kaltinamojo gynybinė pozicija ir atmestini. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad A. P. ir S. K. parodymai nėra nuoseklūs (A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė tik tai, kad ji kartu su E. M. ir S. K. vienąkart ėjo pas A. M., o tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu teigė, kad E. M. ėjo pas nukentėjusiąją tikriausiai du kartus ir ar ėjo daugiau kartų – nežino, nes tuo metu bendravo su kitais asmenimis; S. K. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad apie 16 val. prie jų koridoriuje prisijungė A. P., kuri ėjo kartu su jais pas nukentėjusiąją, o teismo posėdžio metu teigė, kad ėjo dar kažkas su jais, tačiau neprisiminė, kas), yra naudingi E. M. (S. K. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad E. M. buvo piktas ir S. K. bijojo, kad E. M. neprisidarytų problemų, tuo tarpu teismo posėdžio metu teigė, kad ėjo kartu todėl, kad žinojo, kad E. M. motina gali parašyti pareiškimą policijai ir bandys E. M. „pasodinti“, kad jai liktų E. M. butas, be to, jis pats nelabai sutardavo su A. M., ją pažįsta, ji meluoja; be to, teisiamojo posėdžio metu S. K. teigė, kad A. M. iškvietus policijos pareigūnus buvo girta, nepastovėjo ant kojų, o liudytojai T. K. ir L. J. parodė, kad A. M. neatrodė neblaivi, kalbėjo normaliai, nežymų alkoholio kvapą pajuto tik T. K.), abu liudytojai yra suinteresuoti duoti naudingus E. M. atžvilgiu parodymus, nes A. P. kažkada buvo E. M. mergina, S. K. buvo jo draugas, su juo kartu 2012-02-12 važiavo pasiimti E. M. tėvo, A. P. ir S. K. kartu su E. M. 2012-02-12 bendravo, gėrė alkoholį, todėl jie vertintini kritiškai ir atmestini. Tačiau ir jie įrodo, kad E. M. motinos atžvilgiu buvo agresyviai nusiteikęs ir bandė motiną sumušti. Tuo tarpu nukentėjusioji viso proceso metu (tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme) davė nuoseklius ir neprieštaringus parodymus apie esmines bylos aplinkybes, kuriais netikėti teismui nėra pagrindo, duomenų apie tai, kad ji būtų suinteresuota apkalbėti sūnų, teismas nenustatė, teisiamojo posėdžio metu ji, nors sūnus ją ir sumušė bei grasino nužudyti, jam atleido, civilinio ieškinio byloje nereiškia, tik nori, kad sūnus prieš ją daugiau nesmurtautų. Įvertinus aukščiau minėtus kaltinamojo E. M., nukentėjusiosios A. M., liudytojų A. P., S. K. parodymus, darytina išvada, kad 2012-02-12 apie 16 val. bute, esančiame Margių g. 10A-503, Šiauliuose, E. M. tampė A. M. už rankos ir stumdė ją, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Pažymėtina, kad V. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė girdėjęs, kaip tą pačią dieną E. M., rūkydamas kartu su kitais kaimynais laiptinėje, sakė, kad dieną prieš įvykį jis vos nesumušė savo motinos A. M., kad po A. M. sumušimo jis matė jai ant nugaros kraujosruvą, sutinusią ranką, ji skundėsi nugaros skausmu. Jo parodymai vienodi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nuoseklūs ir neprieštaringi, jais netikėti teismui nėra pagrindo, todėl teismas jais vadovaujasi priimdamas nuosprendį.
Teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje duotus kaltinamojo E. M., nukentėjusiosios A. M., liudytojų S. K., A. P., R. M., V. S., T. K., D. G. parodymus, įvykio vietos apžiūros protokole (b.l. 5-9), greitosios pagalbos kvietimo kortelėje (b.l. 16-17), 2012-02-22 specialisto išvadoje Nr. pG 18/12-421/12(04) (b.l. 13), 2012-03-21 specialisto išvadoje Nr. pG 29/12-421/12(04) (b.l. 28-29), liudytojo papildomos apklausos protokole (b.l. 42), 2012-02-13 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK Kriminalinės policijos skyriaus vyresniosios tyrėjos Gintarės Vilkončienės tarnybiniame pranešime (b.l. 39) užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog E. M. 2012-02-12 apie 14.30 val. bute, esančiame Margių g. 10A-503, Šiauliuose, veikė neteisėtu būdu, aktyviais veiksmais, t.y., nukentėjusiajai A. M. suduodamas plastikiniu pilnu alaus buteliu ne mažiau trijų smūgių į galvos sritį, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, apie 14.40 val., griebdamas nukentėjusiajai A. M. už plaukų, ištempdamas ją iš lovos ir tempdamas iki ji pargriuvo ant geležinės kambario durų staktos ir susitrenkė nugarą bei suduodamas kojos keliu du – tris kartus jai į pilvo sritį, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia apie 16.00 val., stumdydamas ir tempdamas už rankos nukentėjusiąją A. M., tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė jai kraujosruvas dešinės akies viršutiniame voke, tai yra, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą (LR BK 140 str. 1 d.). LR BK 140 str. 1 d. numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis, jos baigtumo momentas siejamas su padarinių atsiradimu. Byloje padariniai nustatyti- nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tai patvirtina nukentėjusios, liudytojų T. K., L. J., V. S. parodymai, kurie yra nuoseklūs ir neprieštaringi, paremti kitais byloje esančiais įrodymais, ir kuriais teismui netikėti nėra pagrindo, tai konstatuota specialisto išvadomis (b.l. 20,23,28-29). Kitų duomenų, paneigiančių nukentėjusios ar liudytojų T. K., L. J., V. S. parodymus bei kitą bylos medžiagą ar neabejotinai patvirtinančių, kad minėtą nusikalstamą veiką padarė ne E. M., nėra. Tai reiškia, kad kaltinamasis atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių nukentėjusiajai A. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaltinamojo neteisėti veiksmai sąlygojo A. M. sužalojimą ir buvo fizinio skausmo sukėlimo ir kraujosruvų atsiradimo tiesiogine ir pagrindine priežastimi, t.y. byloje įrodyta, kad tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir nusikalstamos veikos padarinių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, todėl E. M. padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 140 str. 1 d., laikoma baigta. Kaltinamojo E. M. veiksmai dėl A. M. sumušimo teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, nes A. M. daugkartiniu fiziniu poveikiu į nukentėjusios kūną- jai suduodamas plastikiniu pilnu alaus buteliu ne mažiau trijų smūgių į galvos sritį, už plaukų ištempdamas A. M. ir tempdamas iki ji pargriuvo ant geležinės kambario durų staktos ir susitrenkė nugarą, suduodamas kojos keliu du – tris kartus jai į pilvo sritį, bei stumdydamas ir tampydamas nukentėjusiąją už rankos,- padarė jai kraujosruvas dešinės akies viršutiniame voke ir sukėlė fizinį skausmą, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tai darydamas suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti LR BK 140 str. 1 d. numatyti padariniai ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. M. neigė grasinęs A. M., kad ją nužudys. Liudytojai S. K. ir A. P. taipogi teigė negirdėję, kad A. M. E. M. būtų grasinęs nužudyti. Tuo tarpu nukentėjusioji tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad 2012-02-12 apie 14.00 val. į butą, esantį Margių g. 10A-503, Šiauliuose, atėjo E. M., kuris liepė išeiti savo tėvui L. M., o po to paėmęs plastikinį pilną alaus butelį trenkė juo A. M. ne mažiau trijų kartų į galvos sritį ir pasakė, kad, jei ji kam pasakys ar iškvies policiją – jis ją užmuš. Po pusės valandos vėl atėjo E. M. ir paėmęs tėvui L. M. kelnes, pasakė jai, kad ji per 10 minučių dingtų iš jo buto, o atsakius, kad ji neturinti, kur kraustytis, E. M. griebė jai už plaukų, ištempė iš lovos, tempė ją per kambarį ir, jai pargriuvus ant geležinės durų staktos nugara, kurią užsigavo, du – tris kartus spyrė kojos keliu jai į pilvo sritį, po ko vėl pasakė, kad ji dingtų iš buto per 10 minučių, o jei ji kam pasiskųs – užmuš. Taip pat sakė, kad po 10 minučių sugrįš ir ji pamatys, kas jai bus. Sugrįžo jis kartu su S. K. ir A. P. ir pradėjo šaukti, kad ji išsikraustytų iš buto. Taigi iš A. M. parodymų matyti, kad S. K. ir A. P. negalėjo girdėti, kad E. M. grasina nužudysiąs A. M.. Pažymėtina, kad dėl grasinimo nužudyti nesutaria nukentėjusioji ir kaltinamasis, todėl būtina įvertinti visas nusikaltimo padarymo aplinkybes. Nors E. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu teigė, kad negrasino A. M. nužudysiąs, tačiau paminėtina tai, kad jo parodymai nebuvo nuoseklūs, jie prieštaringi, jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tik vieną kartą ėjo pas nukentėjusiąją kartu su S. K. ir A. P., o tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu jau teigė, kad ėjo pas ją du kartus, iš kurių pirmą kartą ėjo kartu su S. K., o antrą – su S. K. ir A. P.. Taip pat paminėtina, kad teisiamojo posėdžio metu E. M. nurodė pirma pas nukentėjusiąją ėjęs su S. K. ir A. P., o tik po to – su S. K., tuo tarpu iš nukentėjusiosios, liudytojų R. M., S. K. parodymų matyti, kad E. M. pas nukentėjusiąją su S. K. ir A. P. ėjo paskiausiai, taigi kaltinamasis maišo įvykių eiliškumą. Taip pat, atsižvelgtina į tai, kad teisiamojo posėdžio metu E. M. parodė, kad atvykus policijos pareigūnams A. M. buvo rami, gal šiek tiek verkė, tačiau iš liudytojų T. K., L. J., R. M. parodymų bei 2012-02-15 apžiūros protokolo (b.l. 32-33) matyti, kad A. M. 2012-02-12, iki atvykstant policijos pareigūnams, atvykus policijos pareigūnams, o po to – greitajai medicinos pagalbai, nuolat verkė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad E. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, nėra nuoseklūs, prieštaringi, neatitinkantys byloje nustatytų aplinkybių, todėl vertintini kritiškai, kaip jo gynybinė pozicija, ir atmestini. Atsižvelgiant į tai, kad A. P. ir S. K. parodymai nėra nuoseklūs (A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė tik tai, kad ji kartu su E. M. ir S. K. vieną kartą ėjo pas A. M., o tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu teigė, kad E. M. ėjo pas nukentėjusiąją tikriausiai du kartus ir ar ėjo daugiau kartų – nežino, nes tuo metu bendravo su kitais asmenimis; S. K. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad apie 16 val. prie jų koridoriuje prisijungė A. P., kuri ėjo kartu su jais pas nukentėjusiąją, o teismo posėdžio metu teigė, kad ėjo dar kažkas su jais, tačiau neprisiminė, kas, kad paskutinį kartą E. M. parsinešė butelį alaus, parsivedė tėvą ir paėmė tėvui kelnes, kai pats E. M. nurodė, jog pirmiausiai parsinešė butelį alaus ir parsivedė tėvą, o tik po to kitą kartą parsinešė kelnes, šie kaltinamojo parodymai atitinka ir nukentėjusios parodymus), yra naudingi E. M. (S. K. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad E. M. buvo piktas ir S. K. bijojo, kad E. M. neprisidarytų problemų, tuo tarpu teismo posėdžio metu teigė, kad ėjo kartu todėl, kad žinojo, kad E. M. motina gali parašyti pareiškimą policijai ir bandys E. M. „pasodinti“, kad jai liktų E. M. butas, be to, jis pats nelabai sutardavo su A. M., ją pažįsta, ji meluoja; be to, teisiamojo posėdžio metu S. K. teigė, kad A. M. iškvietus policijos pareigūnus buvo girta, nepastovėjo ant kojų, o liudytojai T. K. ir L. J. parodė, kad A. M. neatrodė neblaivi, kalbėjo normaliai, tik verkė, T. K. juto alkoholio kvapą, sklindantį nuo nukentėjusios, tačiau L. J. jo nejuto), abu liudytojai yra suinteresuoti duoti naudingus E. M. atžvilgiu parodymus, nes A. P. kažkada buvo E. M. mergina, S. K. buvo jo draugas, su juo kartu 2012-02-12 važiavo pasiimti E. M. tėvo, A. P. ir S. K. kartu su E. M. 2012-02-12 bendravo, gėrė alkoholį, todėl jų parodymai vertintini kritiškai. Be to, jie grasinimo nužudyti galėjo ir negirdėti, nes byloje nustatyta, kad E. M. ėjo pas motiną du kartus vienas, tada jai grasino užmušiąs, ir tik trečią kartą su juo ėjo A. P. ir S. K., tačiau tuo metu E. M. jai negrasino, tik liepė išsikelti ir bandė sumušti- ją tampė, stumdė. Be A. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, kad jai buvo grasinta nužudyti, taip pat patvirtina šie duomenys: iš liudytojų T. K., L. J. parodymų, 2012-02-15 apžiūros protokolo, kuriame užfiksuota kompaktinės plokštelės su garso įrašu apžiūra, iš kurios aišku, kad garso įrašas darytas 2012-02-12 apie 16 val., Šiaulių apskrities VPK skambino A. M. ir pranešė apie tai, kad ją sumušė sūnus (b.l. 32), matyti, kad A. M. 2012-02-12 apie 16.50 val. buvo susijaudinusi, visą laiką verkė, iš 2012-02-13 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK Kriminalinės policijos skyriaus vyresniosios tyrėjos Gintarės Vilkončienės tarnybinio pranešimo matyti, kad A. M. vėl viso pokalbio metu verkė, sakė, kad labai bijo, kad jei sūnus grįš, tai vėl ją sumuš ar net užmuš (b.l. 39), iš papildomų medicininių dokumentų duomenų, pateiktų 2012-03-21 specialisto išvadai Nr. pG 29/12-421(04) priimti, matyti, kad A. M. 2012-03-08 buvo suteikta neurologo konsultacija, kurios metu ji skundėsi, kad yra labai jautri, jai dažnai spaudžia galvą, pasvaigsta, yra pastovus baimės jausmas, jog pasirodys smurtaujantis sūnus, nurodyta, kad jai tikslinga psichiatro konsultacija dėl potrauminio sindromo (b.l. 28-29). Iš šių duomenų aišku, kad A. M. labai bijojo savo sūnaus smurto, ir po 2012-02-12 įvykio A. M. buvo labai išsigandusi, jai susiformavo stiprus baimės jausmas, kad jos sūnus E. M. ją nužudys, kuris tęsėsi ilgą laiko tarpą. Teisiamojo posėdžio metu ji nurodė, kad E. M. grasino, kad ją užmuš, kad ji pamatys, kas jai bus, tampė jai už plaukų, sudavė smūgius, spyrė kojos keliu, stumdė, buvo labai agresyvus, tokio agresyvaus ji nebuvo dar mačiusi, jos niekada jis nebuvo sumušęs, todėl nežinojo, ko iš sūnaus tikėtis, teigė, kad jis buvo išgėręs, ką gėrė, ji nežinojo, bet buvo akivaizdžiai neblaivus ir jos atžvilgiu agresyviai nusiteikęs. Ji nurodė, kad jai buvo labai baisu, ji labai išsigando, galvojo, kad sūnus gali ją ir užmušti, todėl, sukaupusi visą drąsą, iškvietė policiją. Kad E. M. buvo labai agresyvus motinos atžvilgiu, patvirtino ir liudytojas L. J., nurodydamas, kad ne policijos pareigūnų, o būtent motinos atžvilgiu E. M. buvo nusiteikęs agresyviai. Net jam su kolega stovint šalia kaltinamojo jį jau sulaikius, jis nuolat motiną vadino necenzūriniais žodžiais ir buvo jos atžvilgiu agresyviai nusiteikęs. A. M. buvo labai išsigandusi, jai susiformavo stiprus baimės jausmas, kad jos sūnus E. M. ją nužudys, kuris tęsėsi ilgą laiko tarpą, jis tęsiasi ir dabar, nes E. M., jau būdamas suimtas ir patalpintas į Šiaulių tardymo izoliatorių, stengiasi ją paveikti sau naudinga linkme- atsiuntė laišką, kurį, kaip patvirtino teisiamojo posėdžio metu, parašė pats, prašydamas pakeisti parodymus, atsisakyti kaltinimo.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą buvo pažymėta, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir panašiai, gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama. Grasinimas- tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Tai bauginimo procesas- baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Pagal susiformavusią teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-639/2010, 2K-12/2011, 2K-542/2011, 2K-586/2011). E. M. grasinimas buvo konkretus- jis A. M. žodžiu tiesiogiai pranešė, kad ją nužudys. Analizuojant, ar E. M. grasinimas nužudyti buvo realus, reikėtų įvertinti tai, kaip minėtus žodžius bei situaciją suvokė nukentėjusioji bei įvertinti kitas bylos aplinkybes. Iš A. M. parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad ji grasinimą nužudyti suprato kaip realų, t.y., kad E. M. gali įvykdyti grasinimą ją nužudyti, nes ji 2012-02-12 po to, kai pirmą kartą atėjęs E. M. sudavė jai į galvos sritį plastikiniu alaus buteliu, labai bijojo, kad E. M. ją nužudys, po 2012-02-12 įvykio nesikreipė į medikus ir nevažiavo į ligoninę, nes bijojo, kad E. M. ją net ligoninėje susiras ir nužudys, teisiamojo posėdžio metu ji bijojo duoti parodymus, o kai sutiko juos duoti, nuolat labai jaudinosi ir verkė. Atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusiosios baimės jausmas, kad kaltinamasis ją nužudys, susiformavo ir dar sustiprėjo ir dėl to, kad ji gavo jo laišką iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, kad gyveno bute, kuris buvo perduotas Šiaulių miesto savivaldybės nuomos pagrindu kaltinamajam valdyti ir naudotis, nukentėjusioji neturėjo savo kitos gyvenamosios vietos, neturėjo kur išsikelti, ji gyveno jam skirtame bute ir dėl to buvo nuo jo priklausoma, nukentėjusioji yra 49 m. moteris, o kaltinamasis yra 23 m. vyras, taigi ji yra fiziškai silpnesnė už kaltinamąjį, kaltinamasis 2012-02-12 buvo jos atžvilgiu agresyviai nusiteikęs, neblaivus, tai patvirtino ne tik ji, bet ir liudytojas L. J., kaltinamasis grasino ją nužudyti po to, kai neseniai buvo grįžęs iš įkalinimo įstaigos, kur atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Paminėtina taip pat tai, kad 2012-02-12 grasinimas nužudyti ėjo iš karto po nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo, tarp fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo epizodų buvo nedidelis laiko tarpas, E. M. pas nukentėjusiąją ėjo 3 kartus nuo 14.00 val. iki 16.00 val., fizinis smurtas pirmuoju atveju (14.00 val.) buvo panaudotas nukentėjusiajai nieko nepasakius ir nepadarius, o antrą sykį (apie 14.40 val.) – pasakius, kad ji neturi, kur eiti, t.y. fizinis smurtas buvo naudojamas prieš labai artimą žmogų- motiną, ciniškai, ne kaip gynybos priemonė, palyginus fizinio smurto intensyvumą pirmuoju ir antruoju atveju darytina išvada, kad fizinio smurto intensyvumas didėjo, antrąsyk sukeliant nukentėjusiajai didesnį skausmą, fizinis smurtas buvo nukreiptas į gyvybiškai svarbias žmogaus kūno dalis (galva, pilvas), todėl teismas pripažįsta, kad grasinimas nužudyti buvo realus, t.y., buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas nužudyti bus įvykdytas.
Teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje duotus kaltinamojo E. M., nukentėjusiosios A. M., liudytojų S. K., A. P., T. K., L. J. parodymus, 2012-02-15 apžiūros protokole (b.l. 32), 2012-03-21 specialisto išvadoje Nr. pG 29/12-421/12(04) (b.l. 28-29), 2012-02-13 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK Kriminalinės policijos skyriaus vyresniosios tyrėjos Gintarės Vilkončienės tarnybiniame pranešime (b.l. 39) užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog E. M. 2012-02-12 nuo 14.30 val. iki 16.00 val. bute, esančiame Margių g. 10A-503, Šiauliuose, aktyviais veiksmais pranešdamas žodžiu tiesiogiai nukentėjusiajai A. M., kad jeigu ji neišsikraustys iš minėto buto per 10 minučių, ją užmuš, grasino nužudyti nukentėjusiąją A. M., bei suduodamas pilnu alaus plastikiniu buteliu nukentėjusiajai A. M. ne mažiau trijų smūgių į galvos sritį, pagriebdamas ją už plaukų, ištempdamas iš lovos, tempdamas iki ji pargriuvo ant geležinės kambario durų staktos ir susitrenkė nugarą, suduodamas kojos keliu du-tris kartus į pilvo sritį, stumdydamas ir tempdamas ją už rankos, sakydamas, kad užmuš, tokiu savo elgesiu sudarė A. M. pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti realizuotas. Nustatyta, kad kaltinamasis E. M. grasinamo turinio pranešimu įbaugino nukentėjusiąją, kuriai susidarė įspūdis, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Kaltinamojo išsakytas grasinimas buvo efektyvus ir paveikė nukentėjusios psichinę būseną- ji bijojo, kad sūnus ją užmuš, todėl iškvietė policiją, bijojo vykti pas medikus, nes ir ten sūnus ją gali susirasti, jos baimė buvo konstatuota specialisto išvadoje ir jai pasiūlyta psichiatro konsultacija, minėta baimė tęsiasi iki šiol, ji prašo, kad sūnus nesmurtautų. Nukentėjusioji grasinimą suvokė kaip realų pavojų savo gyvybei, nes jai grasino sūnus, kurio bute ji gyveno, buvo nuo jo priklausoma, jis buvo neseniai grįžęs iš įkalinimo įstaigos atlikęs laisvės atėmimo bausmę, buvo neblaivus ir labai agresyvus jos atžvilgiu, turėjo jį palaikančius draugus, o jos niekas nepalaikė ir neužstojo, jos sugyventinis V. S. laikėsi atokiai ir neutraliai, tai tęsėsi pakankamai ilgą laiko tarpą- beveik visą dieną, taip jos atžvilgiu sūnus pasielgė pirmą kartą, jai nebuvo galimybės įvertinti grasinančio asmens ketinimų. Nukentėjusioji patyrė psichologinį diskonfortą, nervinę įtampą, nerimą, stresą, tai tik patvirtina grasinimo realumą. Nukentėjusios parodymai nuoseklūs ir neprieštaringi viso proceso metu, todėl jais teismas vadovaujasi priimdamas nuosprendį, o kaltinamojo parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi, todėl vertintini kritiškai, kaip jo gynybinė versija, ir atmestini. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas pripažįsta, kad E. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės visiškai įrodytos. Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis, numatyta LR BK 145 str. 1 d., formalioji, todėl baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu, apie kurį sužino nukentėjusysis. Kadangi kaltinamasis E. M. žodžiu tiesiogiai nukentėjusiajai A. M. pranešė, kad ją užmuš, ji tai išgirdo ir labai išsigando, todėl nusikalstama veika laikoma baigta, nes nėra svarbu, ar dėl to atsirado kokie nors žalingi padariniai. Teismas pripažįsta, jog E. M., tiesiogiai A. M. pranešdamas, kad ją užmuš, grasino ją nužudyti, atlikdamas minėtus veiksmus E. M. suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, t.y. savo elgesio bauginamąjį pobūdį, ir norėjo nukentėjusiajai sukelti mirties baimės jausmą, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). E. M. veiksmai dėl grasinimo A. M. teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, kaip grasinimas nužudyti, nes E. M. iš karto po fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiąją grasino nukentėjusiąją nužudyti, tai darydamas suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis.
Kaltinamojo veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d., padarytos vieninga tyčia, tais pačiais vienarūšiais veiksmais, tuo pačiu metu, todėl sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.
Skirdamas E. M. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. E. M., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė dvi nusikalstamas veikas – du nesunkius tyčinius nusikaltimus, veikos baigtos. E. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta, jis neprisipažino padaręs nusikalstamas veikas, keitė savo parodymus, po pirmojo teisiamojo posėdžio bandė daryti poveikį nukentėjusiajai, kad ji pakeistų parodymus, nusiųsdamas jai laišką. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teistas du kartus (b.l. 82-102), tyčinius nusikaltimus padarė tik grįžęs iš įkalinimo įstaigos, kur atliko laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, todėl LR BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistas, baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 106-107), nedirbantis (b.l. 109), darbo biržoje registruotas (b.l. 110), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra (b.l. 113), VšĮ Šiaulių Centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro įskaitoje yra, jam 2002-09-02 diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas (b.l. 112), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Centro policijos nuovados pareigūnų charakterizuojamas patenkinamai (b.l. 104). Pažymėtina, kad nusikaltimai buvo padaryti artimo žmogaus- motinos atžvilgiu, itin ciniškai, pasinaudojant jos baime, tuo, kad ji neturi kur kitur išsikelti ir gyventi bei yra priklausoma nuo kaltinamojo. Įvertinus visas šias aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad pagal LR BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, kaltinamajam už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, savo dydžiu mažesnis nei straipsnių sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, arčiau sankcijos minimumo. Paskirtos bausmės, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. tarpusavyje subendrintinos apėmimo būdu, galutinę subendrintą bausmę paskiriant griežčiausią iš paskirtų bausmių- laisvės atėmimą.
Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str., į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2012-02-12 iki 2012-06-11 (b.l. 65, 75-76, 140-141).
Kaltinamajam E. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji A. M. nepareiškė civilinio ieškinio.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- kompaktinė plokštelė su garso įrašu apie tai, kad A. M. 2012-02-12 paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policijos pareigūnus, pridėta prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, saugotina byloje, kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiaga (LR BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jam laisvės atėmimą 4 (ketveriems) mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir skirti jam laisvės atėmimą 6 (šešeriems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal LR BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d. subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 6 (šešeriems) mėnesiams.
Laisvės atėmimo bausmę E. M. paskirti atlikti pataisos namuose.
Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2012 m. birželio 11 d.
Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012-02-12 iki 2012-06-11.
E. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- kompaktinę plokštelę su garso įrašu apie tai, kad A. M. 2012-02-12 paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policijos pareigūnus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.